Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Lino Baublio ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. skundą atsakovei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S-243 „Dėl Ž. M. skundo“, tuometinės Tarnybos 2022 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. S5-2645 „Dėl Ž. M. darbingumo lygio“ bei 2023 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. S5-270 „Dėl 2022 m. gruodžio 29 d. Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo Nr. S-234 „Dėl Ž. M. skundo“ vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama nustatyti darbingumo lygį. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 8 d. – 2022 m. rugsėjo 14 d. vertino jos darbingumo lygį. Vertinimo aktu Nr. DL-2231 nustatė 70 proc. darbingumo lygį. Pareiškėja, nesutikdama su nustatytu darbingumo lygiu, šį sprendimą apskundė, prašydama pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

Tarnybos Sprendimų Kontrolės skyrius pakartotinai vertino darbingumo lygį, remdamasis asmens byloje ir ESPBI IS esančiais medicininiais dokumentais (siuntimu į Tarnybą, specialistų ir konsultantų išvadomis dėl diagnozių) bei pareiškėjos apžiūros ir pokalbio duomenimis.

Tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyrius vertinimo akte Nr. DL-2231 nurodė šias diagnozes: pagrindinė – M51.1 –(duomenys neskelbtini); gretutinės: G54.2 – (duomenys neskelbtini), neklasifikuojami kitur; G54.4 – (duomenys neskelbtini), neklasifikuojami kitur; G55.1 – (duomenys neskelbtini) ([D:m50]-[D:m51]); M42.10 – (duomenys neskelbtini); M48.06 – (duomenys neskelbtini); M50.1 – (duomenys neskelbtini). Funkcijų sutrikimas: liemens, skausmo – vidutinis.

Tarnybos Sprendimų Kontrolės skyrius Sprendimu Nr. 1, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 punktu, dėl pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų nustatė 70 procentų bazinį darbingumą. Nurodė, kad mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai. Taip pat, atsižvelgdama į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bet būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 23 balais, prilygino koeficientui I.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2022 m. rugsėjo 14 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2231, priėmė Sprendimą Nr. 1, paliko galioti Tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimą. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Ginčų komisiją su, nurodė, kad nesutinka su nustatytu 70 proc. darbingumo lygiu, nes negali dirbti sunkesnių darbų ir pasirūpinti savimi.

Ginčų komisija skundą tenkino, įpareigojo Tarnybą pakeisti Sprendimą Nr. 1. Ginčų komisija, įvertinusi asmens byloje esančius medicininius duomenis nustatė, kad dėl pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų M51.1; G54.4; G54.2,M50.1; G55.1; M48.06; M42.10 nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2. punktu, taikytinu esant griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusioms funkcijoms (pastaba: vertinant vertebrogenine neurologines ligas, gali būti laikomas tik vienas 80.1 punkto papunktis arba tik vienas I skyriaus 14 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą), kai stuburo funkcinis sutrikimas – vidutinis judesių apribojimas. Nustatė 70 proc. bazinį darbingumą, kai galima vienetinė bazinio darbingumo vertė – 70 proc.

Be kita ko nustatyta, kad pareiškėjai neabejotinai sutrikęs darbingumas, ypač dėl stuburo juosmeninės dalies patologijos, kuri sąlygoja ryškų funkcinį nepakankamumą, neurogeninį šlubumą, dubens organų funkcijos sutrikimą, pastovų, kelis kartus per dieną vartojamų kelių analgetikų ir kitų medikamentų (NVNU, miorelaksantų) nenumalšinamą, skausminį sindromą, apribotą galimybę dirbti, apsitarnauti, vykdyti kasdieninę veiklą. Įvertinta, kad šių veiklų atlikimui būtinos pagalbinės priemonės ar kito žmogaus priežiūra. Tolimesnio gydymo perspektyva nepakankamai apibrėžta, kadangi fizioterapinės-reabilitacinės procedūros ir medikamentinis gydymas terapinio efekto nedavė. Taip pat pareiškėjai nustatyta kaklinės stuburo dalies distrofiniai-degeneraciniai pakitimai (C5-C6 tarpsl. disko paracentrinė išvarža su kietojo dangalo deformacija ir kairės šoninės kišenės stenoze), kliniškai pasireiškiantys kaklo nemaloniais skausmais.

Ginčų komisija nustatė, kad pareiškėjai diagnozuoti grubūs stuburo patologiniai pakitimai, sukėlę ryškų judėjimo, apsitarnavimo funkcijos sutrikimą, todėl, siekdama patikslinti dubens organų funkcijos sutrikimo diagnozę bei šlapimo nelaikymo sunkumo laipsnį, kreipėsi į siuntimą išdavusią įstaigą, prašydama gydytojo urologo konsultacijos. 2022 m. gruodžio 22 d. gauta urologo konsultacijos išvada, pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini), nepatikslintas (TLK-10-AM kodai N312.1, R32), nustatytas sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymas.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius Sprendime Nr. 2 nustatė 70 proc. bazinį darbingumo lygį.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nenustatė bazinio darbingumo lygio pagal mažesnį darbingumo lygį, nes nepateikta sunkesnį sutrikimo laipsnį patvirtinančių dokumentų. Nustatytas vidutinis stuburo judesių apribojimas.

Aptariamame Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad darbingumo lygis pagal specializuotą Kriterijų aprašo 1 priedo VIII dalies 56.3 papunktį nenustatytas, kadangi nevertintinos diagnozės: N31.1 ir R32, nes 2022 m. gruodžio 22 d. urologo konsultacijoje aprašyta diagnozė dirglios šlapimo pūslės sindromas, sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymas prieštarauja duomenimis, aprašomiems pačioje konsultacijoje. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius padarė išvadą, kad pateikti duomenys atitinka vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymui, tačiau, tokio sunkumo šlapimo nelaikymas taip pat negali būti vertinamas, nes neišnaudotos visos gydymo galimybės. Atkreipė dėmesį į galimą simptomų agravacija, kadangi 2022 m. liepos 30 d. ir 2022 m. balandžio 23 d. neurochirurgo konsultacijose nurodoma, kad dubens organų funkcijos sutrikimo nėra; 2022 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. neurologo konsultacijose nėra informacijos apie dubens organų funkcijos sutrikimus, asmuo skundų neišsakė. Šią informaciją patvirtina ESPBIIS duomenys, kad metus laiko pareiškėja iki Ginčų komisijos posėdžio nesikreipė pas gydantį gydytoją dėl šlapimo sutrikimų.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius Sprendimu Nr. 2, atsižvelgęs į 2022 m. rugsėjo 14 d. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno duomenis – nustatyta 23 balai, kurie pagrįstai prilyginti koeficientui 1, pareiškėjai nustatė 70 proc. darbingumo lygį nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. Informavo, kad pasikeitus sveikatos būklei ar atsiradus naujų medicininių duomenų, patvirtinančių po taikyto gydymo ir išnaudotų reabilitacinių priemonių išliekančius funkcinius sutrikimus, pareiškėja gali iš naujo kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo.

Pagal Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintojas. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintoją dalyvauti nustatant darbingumo lygį.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Ginčų komisija nagrinėja ir sprendžia ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos. Pagal to paties įstatymo straipsnio 13 dalį, Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

Ginčų komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-433 redakcija), (toliau – ir Ginčų komisijos nuostatai) nustato Ginčų komisijos veiklos tikslą, funkcijas, teises ir veiklos organizavimą.

Pagal Ginčų komisijos nuostatų 7 punktą, Ginčų komisijos veiklos tikslas – užtikrinti, kad asmenys, pensiją ar išmoką mokanti institucija, turėtų išankstinio administracinių asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT ginčų sprendimo ne teismo tvarka galimybę.

Remdamasi Ginčų komisijos nuostatų 8.1 papunkčiu, Ginčų komisija, siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, išnagrinėja skundą (prašymą), įvertina kartu su juo pateiktus dokumentus bei kitus jam nagrinėti būtinus dokumentus, prireikus papildomai pateiktas ekspertų išvadas ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti, NDNT sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti, įpareigojant NDNT per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020).

LVAT 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019 nurodė, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę.

Įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo ginčui aktualiu laikotarpiu įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija, toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija, toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas). Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio nustatymo metu galiojantys teisės aktai.

Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, NDNT priima, įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas).

Remiantis Kriterijų aprašo 4 punktu, bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu (pateikta klausimyno forma), vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują ir būti savarankiškam.

Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento.

Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro Tarnybos atliktas vertinimas nustatant pareiškėjos darbingumo lygį.

LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr. pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įstatymo ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju vertina, ar pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar ginčijami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pagal ABTĮ 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus – ar Tarnyba ir Ginčų komisija, spręsdami dėl pareiškėjai darbingumo lygio nustatymo, laikėsi teisės aktų reikalavimų.

Minėta, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateikti dokumentai apie pareiškėjos sveikatos būklę yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai (įrodymai), kuriais remiantis gali būti įvertintos bei nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su asmens darbingumo lygio nustatymu.

Pažymėtina, kad Agentūrai nesuteikti įgaliojimai tikrinti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę, nes nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Todėl, atlikdami vertinimą, Agentūros specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens sveikatos funkcinius sutrikimus.

Akcentuotina ir tai, kad nustatant darbingumo lygį, vertinamos ne atskiros ligos pagal nustatytus diagnozių kodus ir nustatomas ne sveikatos, o darbingumo lygis, kuriam įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto nustatomas darbingumo lygis.

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygį nustato Tarnyba.

Šiuo atveju iš atsakovės Sprendimų matyti, kad pareiškėjos atžvilgiu abejais atvejais taikant Kriterijų aprašo 1 priedo 80.1.2 papunktį buvo remtasi jos asmens byloje bei informacinėje sistemoje esančia medicinine dokumentacija ir nustatytomis pagrindinėmis ir gretutinėmis diagnozėmis: M51.1, G54.2, G54.4, G55.1, M50.1, M48.06, M42.10 bei tuo, kad pagrindinė diagnozė – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Gretutinės ligos: kaklo nervų šaknelių sutrikimai, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai neklasifikuojami kitur. Minėtais sprendimais konstatuota, kad Kriterijų aprašo 1 priedo 80.1.2 papunktis taikytinas, kadangi pareiškėjai nustatytas stuburo funkcijos sutrikimas dėl stuburo degeneracinių pakitimų, sąlygotos L5/4 radikulopatijos dešinėje, cervikalgijos. Aplinkybes apie pareiškėjos sveikatos būklę ir jai sveikatos priežiūros specialistų nustatytas diagnozes patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai (siuntimai, atsakymai į siuntimus, specialistų išvados).

Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimo metu 2022 m. gruodžio 22 d. specialisto – urologo nustatytos diagnozės N31.1 ir R32 nevertintinos pagal TLK-10 AM, kadangi nesukelia funkcijos sutrikimo, atitinkančio vertinimo kriterijų reikalavimų – naujai nustatyta liga, paskirtas ir pradėtas gydymas, neišnaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės. Be to, specialisto-urologo diagnozė nesutampa su konsultacijos metu paaiškėjusiais duomenimis, kurie atitinka ne sunkų, bet vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymą, taip pat neatmetama galima ir simptomų agravitacija. Išvadą, kad Kriterijų aprašo 1 priedo 80.1.2 papunktis taikytas pagrįstai sustiprina ir tai, kad vėlesnėse, po Ginčų komisijos posėdžio, pas specialistą-neurochirurgą konsultacijose, dubens organų funkcijos sutrikimų nefiksuota, pareiškėja jokių skundų neišsakė. Be kita ko, dėl šlapimo sutrikimų pas gydytoją iki Ginčų komisijos posėdžio, nesikreipė.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje surinkti duomenys apie pareiškėjos sveikatą leidžia teigti, kad atsakovė Sprendimu Nr. 1 ir Nr. 2 pagrįstai nustatė 70 proc. darbingumo lygį, vadovaudamasi specializuotu Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 papunkčiu, ir pagrįstai nesivadovavo Kriterijų aprašo 1 priedo VIII skyriaus 56.3 punkto papunkčiu, kadangi byloje neįrodyta, jog pareiškėjai nustatytas sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymas, t. y. šlapimo pūslės veikla visiškai nekontroliuojama.

Pareiškėjos skundo argumentai dėl sveikatos būklės blogėjimo prieštarauja bylos duomenimis, kadangi nenustatyta, jog šlapimo pūslės veikla visiškai nekontroliuojama, o dešinės kojos raumenų jėga įvertinta 3 ar mažesniu balu tam, kad būtų galima konstatuoti vidutinį funkcijos sutrikimą. Taigi, nediagnozavus sunkesnio sveikatos funkcinio sutrikimo, pagrindo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14 punkto papunktį, nėra.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad nenustačius bazinio darbingumo lygio pagal mažesnį darbingumo lygį nurodantį kriterijų punktą, kadangi duomenų apie pareiškėjos sunkesnį sutrikimo laipsnį nėra, nenustatytas didelis judesių apribojimas, todėl Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.1.2 papunktis taikytas pagrįstai, kadangi Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14 punkto papunktis taikomas periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų atveju, kai asmeniui nustatytas vidutinis funkcijos sutrikimas.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nors Ginčų komisijos sprendime ir nurodytos naujos aplinkybės, susijusios su šlapimo funkcijos sutrikimais, tačiau pareiškėjos išdėstyti argumentai šiuo aspektu nesudaro pagrindą tenkinti jos skundą ir abejoti atsakovės Sprendimų pagrįstumu, kadangi minėti duomenys yra prieštaringi, be to, neišnaudotos visos gydymo ir reabilitacinės priemonės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, pažymi, kad atsakovė, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, ir t. t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Tarnyba, iš naujo atlikdama vertinimą, nėra saistoma ne tik ankstesnių vertinimų, tačiau ir sprendimų dėl asmeniui nustatyto darbingumo lygio ir objektyviai asmens būklę vertina naujai pagal pateiktą informaciją (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-438-552/2021). Galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą, priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamu laikotarpiu, todėl, pasikeitus sveikatos būklei ar atsiradus naujų medicininių duomenų, patvirtinančių, kad po taikyto gydymo ir išnaudotų visų reabilitacinių priemonių išliekančius funkcinius sutrikimus, pareiškėja gali iš naujo kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo VIII 56.3 punkto nustatytus kriterijus dėl sveikatos sutrikimų, atitinkančių mažesnį nei 70 proc. darbingumo lygį, bei paneigtų atsakovės išvadas tuo klausimu, nėra. Kaip minėta, norint įvertinti duomenis iš medicinos srities, reikia pritaikyti ir specialias mokslo žinias iš medicinos srities. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos darbingumo lygį nustatė specialistai, turintys reikiamų žinių šioje srityje, remdamiesi informacija, esančia medicininiuose dokumentuose, t. y. remdamiesi pirmine ir leistina informacija. Todėl, norint paneigti jų išvadų pagrįstumą, turėtų būti naudojami tokio pat pobūdžio įrodymai. Kadangi pareiškėja tokių įrodymų (medicinos specialistų išvadų, ekspertizių aktų ir kt.) teismui nepateikė, jos teiginiai, kad negali dirbti ir apsunkintai apsitarnauja, pripažintini neįrodytais ir nepagrįstais.

LVAT laikosi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011, 2021 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2021).

Teismo sprendimas neturi būti formalus ir juo turi būti siekiama, kad ginčas būtų išspręstas teisingai ir visiškai (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017). Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti tam tikros institucijos iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta, tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytam) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011). Tačiau teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą gyventi, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).

Ginčijami Sprendimai pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Tai, kad pareiškėjos netenkina jų motyvai, ji nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiami Sprendimai neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, jie pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus. Sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tarnyba, atlikdama pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas. Atsakovė laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimus dėl asmens darbingumo lygio priima tik Agentūra, o Ginčų komisija sprendžia ginčus dėl jos priimtų sprendimų. Ginčų komisija pati darbingumo lygio nenustatinėja. Ji tik turi teisę įpareigoti Agentūrą pašalinti vertinant darbingumo lygį padarytą pažeidimą arba įpareigoti pakeisti sprendimą dėl darbingumo lygio. Šiuo atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ginčų komisija sprendimu viršijo savo kompetenciją, nes pati nustatė, kokie konkrečiai nagrinėjamu atveju turi būti pritaikyti Kriterijų aprašo punktai, taigi tam tikra prasme įpareigojo atsakovę priimti konkretų sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas aptarta, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinius reikalavimus dėl Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 pakeitimo bei Ginčų komisijos sprendimo vykdymo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei, ji turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Agentūrą ir medicininių dokumentų parengimo dėl naujo darbingumo lygio vertinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. M. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.