Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės skundą dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu 2021-04-16 nutarimu Nr. LK-58 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – komisija) nutarė taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau, - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 dalies sąlygas nuteistajam D. M., teistam Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 str. 2 d. - viešųjų darbų, 260 str. 1 d. - 3 m., 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. bausmės subendrintos - 3 m. laisvės atėmimo - galutinė bausmė 3 m. 1. at. Bausmės pradžia: 2020-06-04; bausmės pabaiga: 2023-06-02. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės sueis 2021-06-02. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 2 metai 1 mėnesis, 16 dienų.

Komisija nurodo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausme teistas pirmą kartą, ankščiau teistas nebuvo. Kaip pats papasakojo buvo nubaustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Nusikalstamas veikas - neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti - vykdant grupės spaudimo neįvardino. Kaltę pripažįsta ir prisiima atsakomybę. Teisės pažeidėjas deklaruotą gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Anot nuteistojo, išėjimo į laisvę atveju, gyventų nurodytu adresu. Nuteistasis pateikė pažymą, kurioje patvirtinama galimybė gyventi nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), pas motiną. Prieš patekdamas į pataisos įstaigą, asmuo nurodė, kad gyveno adresu (duomenys neskelbtini), nes dirbo Vilniuje. Interviu metu nurodė, jog gyvenamą vietą keisdavo dėl darbo. Nuosavo būsto neturi. Iš Panevėžio probacijos skyriaus gautas atsakymas dėl intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam. Pagal nurodytas aplinkybes yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Gyvenamosios vietos pastovumas yra apsauginis veiksnys vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Asmuo turi įgijęs vidurinį išsilavinimą. Studijavo Tarptautinės teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, tačiau studijų nebaigė, specialybės neįgijo. Asmuo nurodė, kad būdamas užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje buvo siųstas mokytis. 2017 m. įgijo gipso kartono atitvarų montuotojo - apdailininko kvalifikaciją. PN kreipėsi į Marijampolės PRC dėl mokymosi, tačiau nebuvo priimtas. Paklaustas apie darbinę patirtį pasakojo, kad tekę dirbti užsienyje (Anglijoje, Švedijoje), Lietuvoje dirbo statybų sektoriuje. Vasaros sezono metu pagal individualios veiklos pažymą vertėsi vandens pramogomis. Dalis darbų buvo sezoniniai. Nuolatinį darbą teko pakeisti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (įmonės bankrotas). Nuostatos į darbą teigiamos ir tvirtos. Nurodė, kad PN yra kreipęsis dėl įdarbinimo, tačiau dėl vietų stygiaus buvo atsakyta neigiamai. Vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo darbinė patirtis ir nuostatos į darbą yra kintantys veiksniai. Asmuo savo finansinę padėtį įvardino kaip stabilią. Gyvendamas laisvėje dirbo ir užsiėmė individualia veikla (vandens pramogų organizavimas). Nurodė, kad pajamų užtekdavo visiems poreikiams patenkinti (mokesčiai, paslaugos, pramogos ir pan.) Paklausus, kodėl įvykdė teisės pažeidimą, finansinio poreikio nenurodė, teigė vartojantis pats (<....rūkiau žole, nusipirkdavau..>....<...dalį perpardaviau draugui...>). Įsipareigojimų antstoliams neturi, įstaigoje vykdomųjų raštų nėra. Finansinių sunkumų susijusių su specifiniais veiksniais (lošimu) nurodė niekada neturėjęs ir neturintis. Finansinių įsipareigojimų nebuvimas ir finansinis stabilumas yra apsauginiai veiksniai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Asmuo nevedęs, šeimos niekada nebuvo sukūręs, vaikų neturi. Nurodė turintis sužadėtinę. Socialinius ryšius palaiko su tėvais, močiute, pusbroliais, sužadėtine. Bendrauja telefonu, laiškais. Dėl šalyje esančių apribojimų PN nelanko. Santykius apibūdino kaip tvirtus, palaikančius, pagarbius. Stiprūs ryšiai su artimaisiais ir jų puoselėjimas laikomi apsauginiais veiksniais, kurie skatintų nuteistąjį nekartoti nusikalstamos veikos ir mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis psichotropinių medžiagų vartojimą šiuo metu griežtai neigia. Pripažįsta, jog prieš 3 metus retkarčiais parūkydavo "žolės", šiuo metu vartojimą nutraukęs. Priklausomybės nebuvo. Nors bausmę atlieka už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nėra įrodymų, jog asmuo juos vartojo. Įstaigoje vartojimo bei med. dokumentuose priklausomybės nuo narkotinių medžiagų fiksuota nėra. Nuteistojo narkotinių nevartojimas yra vienas apsauginių veiksnių. Nuteistasis alkoholio vartojimo problemas neigia. Jo teigimu, laisvėje alkoholį vartojo labai retai, dažniausiai švenčių proga. Priklausomybės neturėjo. Nuo atvykimo į pataisos įstaigą, drausmine tvarka už alkoholio vartojimą nebaustas. Įstaigoje vartojimo nefiksuota. Apibendrinant, galima teigti, jog žalingų įpročių nebuvimas veikia kaip apsauginis veiksnys. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai). Atsižvelgiant į nuteistojo D. M. teisės pažeidimų istorijos faktus, stebimą teigiamą nuteistojo elgesį, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją: 2021-03-22 atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio melu nustatyta - žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 20 balų, iš kurių: 5 balus sudaro statiniai duomenys (informacija apie teisės pažeidimus); 15 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis. Visos laisvės atėmimo bausmės metu stebimas teigiamas nuteistojo elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis - drausminių nuobaudų neturi, skatintas vieną (2019-10-15) už socialinės reabilitacijos programos „Padėk sau“ lankymą. Asmuo charakterizuojamas teigiamai. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatavo, kad nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika žema, pirmą kartą teistas. Turi gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius. Suvokia savo netinkamą elgesį. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 1 d. 1 p. 4 d.

2021-04-23 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės skundas dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę 1/3 paskirto bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršiją ketverių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad komisijos 2021 m. balandžio 16 d. nutarimas LK -58 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.

Nuteistasis D. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 str. 2 d. - viešųjų darbų, 260 str. 1 d. - 3 m., 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinus - galutine bausme 3 m. 1. at. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 1 mėnesis 16 dienų.

Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis D. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuo bausmės atlikimo pradžios t. y. 2020 m. birželio 4 d. nuteistajam beveik po metų laiko, t. y. tik 2021 m. kovo 22 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta 20 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama žemai rizikos grupei. Nors žema nusikalstamo elgesio rizika nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams. Kadangi nuteistajam tik 2021 m. kovo 22 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, teismas neturi galimybės įvertinti ar nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodo, kad nuteistajam yra sudarytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, kurias nuteistasis turi vykdyti. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje, taip pat nurodoma, kad nuteistasis D. M. yra įvykdęs tik dvi iš aštuonių socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kas neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir mąstymą. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad paprastai nuteistasis savo veiksmus apgalvoja, tačiau nusikalstamą veiką už kurį atlieka bausmę įvykdė spontaniškai. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis supranta įstatymo svarbą, jų laikymosi būtinumą, tačiau kartais sunkiau sekasi tai įgyvendinti. Taip pat, kad nuteistasis būdamas laisvėje neįgijo jokios specialybės nors ir studijavo, tik užimtumo tarnybos buvo siųstas mokytis, ten įgijo atitvarų montuotojo – apdailininko specialybę, pragyvenimui užsidirbdavo iš įvairių darbų. Socialinio tyrimo išvadoje 7. 2. punkte „Kriminologiniai veiksniai“ nurodoma, kad vienas iš kriminologinių kintančių veiksnių ir yra darbinių santykių stabilumas, netinkamas gyvenimo būdas.

Nors komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis neturi drausminių nuobaudų buvo vieną kartą skatintas už tai, kad lako socialinės reabilitacijos programą „Padėk sau“, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo nuomone, D. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Įvertinus padaryto sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, įvertinus, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kad nors ir pagal „OASys“ metodiką D. M. nustatyta žema – 20 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ir dinaminiai (kintantys) balai, tačiau nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo dar mažinti.

Nors teismui D. M. iš esmės teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, reikiamą lygtinio paleidimo taikymui, pataisos įstaigoje laikosi nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi neatitrūkti nuo visuomeninio gyvenimo, tačiau, teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Aptartos aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teigiami nuteistojo D. M. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. LK-42 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės skundą tenkinti.

Panaikinti 2021 m. balandžio 16 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. LK-42 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. M..

Priimti naują sprendimą - nuteistajam D. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.