Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-516-753/2015 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei K. M. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, tai paaiškėjo 2014 m. rugpjūčio 21 d., pasidarius DNR tyrimus. Su K. visiškai nebendrauja, jokio ryšio tarp jų nėra. Jaučiasi nusivylęs ir apgautas atsakovės, nes buvo įsitikinęs, kad K. jo sūnus. K. nebendravimas pastūmėjo nustatyti tėvystę. Nebūtų jokio bendravimo, jeigu kartu su atsakove neaugtų jo tikrasis sūnus A.. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas rūpinosi K. pirkdamas jam saldainius, nes K. pirkdavo iš mandagumo ir tik tai, ką pirko savo sūnui. K. ir liudytojai patvirtino, kad tarp ieškovo ir vaiko nėra jokio ryšio, beveik niekada nebendrauja. Negalima būti tėvu, kai nėra jokio siejančio ryšio, todėl vaiko interesai nėra pažeidžiami. K. su ieškovo giminaičiais tarpusavyje nebendrauja, tai patvirtina, kad vaikas nieko nepraranda. Pažeidžiami tik ieškovo interesai. Nereikia dirbtinai statyti į nepatogią padėti tiek ieškovo, tiek vaiko. Išlaikymo neteikia, nes morališkai supranta, kad jam tai nepriklauso. Išlaikymo įsiskolinimas auga, o tai ieškovą žlugdo. Ieškovo buvimas tėvu naudingas tik atsakovei, ieškovą įrašydama tėvu, ji žiūrėjo savo interesų. Atsakovė žino K. biologinį tėvą. Teismui nurodė išgalvotą istoriją, kad biologinis tėvas miręs, nesiaiškino, ar tai tiesa, neatsižvelgė, kad atsakovė 2014 m. rugsėjį teigė, kad K. tėvas gyvas, nežino jo gyvenamosios vietos, nenori ieškoti, nes galbūt yra sukūręs šeimą ir jai gėda. Sutinka, kad K. pasiliktų P. pavardę, tai jam nesvarbu.

Teismas buvo šališkas, nes atsakovė prieš teismo posėdį ieškovui pasakė, kad jam Kaišiadoryse bylos laimėti neįmanoma. Teismo šališkumas matyti ir sprendime, taikant ieškinio senatį, nors akivaizdu, kad apie šį reikalą ieškovas sužinojo 2014 m. rugpjūtį, o į teismą kreipėsi 2015 m. sausį. Atsakovės atstovė ieškinio senaties terminą prašė taikyti tik per baigiamąsias kalbas ir teismui to pakako.

Prašo panaikinti sprendimą, nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad ieškovas nėra ieškinyje nurodyto vaiko tėvas, panaikinti priteistą išlaikymą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio dėl tėvystės nuginčijo, esant biologinę tėvystę paneigiančiam įrodymui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir į posėdį iškviesti atsakovę. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys ir jų atstovės dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad apeliantas nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybės išsiaiškinti yra būtinas jų dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl tėvystės nuginčijimo faktinių pagrindų ir ieškinio senaties termino

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie tai, jog atsakovė pranešė ieškovui nežinanti, ar ieškovas yra jų sūnaus K. tėvas, ieškovas sužinojo vėliausiai 2007 m., nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos nutraukimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-57-797/2008 dėl šalių santuokos nutraukimo matyti, jog šią aplinkybę ieškovas pripažino atsiliepime į ieškinį (nurodė, kad, „gimus sūnui K. aš žmonos paklausiau, ar mano vaikas, ji atsakė, kad ir pati nežino, nes netinka data nuo mūsų pasimatymo, ji prašė manęs atleisti, net nepaaiškinus savo poelgio, kad ką tik mums susituokus gyveno su kitu vyru nuo visų pasislėpus ir, pasak jos, grįžo nėščia, kai ją tas vyriškis išvijo iš savo namų. Aišku, aš atleidau, man jos buvo gaila, nes tuo metu ją daug kas smerkė. Ieškovė ir mums gyvenant bendrai, kai aš buvau laisvėje, buvo ne kartą pareiškus, kad sūnus K. ne mano sūnus, todėl aš jai atsakiau, kad darysime tėvystės nustatymo ekspertizę. Šiais ieškovės pasakytais žodžiais turiu pagrindo tikėti, nes vaikas gimė man kalint ir tuo metu mums nebendraujant, kad sūnus K. ne mano sūnus, nors aš jį labai myliu ir niekuo neišskiriu, nors ir buvo pasakyta tokia man nemaloni frazė“) (b.l. 55).

Paties apelianto pripažinimas kitoje byloje, susijusioje su šeimos santykiais tarp tų pačių šalių, paneigia jo argumentą, jog apeliantas buvo įsitikinęs, kad K. yra jo sūnus, o faktas, jog nėra jo biologiniu tėvu, paaiškėjo tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo sužinojimo apie ginamą teisę anksčiau, nei buvo atlikti tėvystės nustatymo tyrimai, faktu atsakovė rėmėsi ne tik baigiamosiose kalbose, bet ir atsiliepime į ieškinį. Pastarajame procesiniame dokumente atsakovė, cituodama santuokos nutraukimo byloje nustatytas aplinkybes ir toje byloje apeliacinės instancijos teismo 2007 m. spalio 25 d. priimtą nutartį apie M. P. teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinį prašė atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino tėvystei nuginčyti.

Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio nepagrįstumui pripažinti yra pakankama vien ta aplinkybė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginti ieškinyje nurodytai teisei – tėvystės nuginčijimui, o atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitomis apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra padarytos, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, detaliai išanalizavus įrodymus, išsamiai nurodant argumentus, dėl kurių teismas atmetė ieškovo nurodytus įrodymus, išvardijant įstatymus, kuriais vadovavosi (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Apelianto nurodomą nebendravimą su vaiku, ryšio su juo nebuvimą paneigia Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytos aplinkybės, apklausus vaiką (pažymėtina, kad iš vaiko pusės šis ryšys yra stiprus netgi žinant, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas), paties apelianto veiksmai nuo 2003 m., apsigyvenus su atsakove, ir po santuokos nutraukimo, nukreipti į bendravimą su vaiku. Niekuo nepagrįstas apelianto mėginimas paneigti ligtolinius ryšius su vaiku kyla tik iš pareigos mokėti išlaikymą netinkamo vykdymo, dėl ko susikaupė išlaikymo įsiskolinimas, kurio mokėjimo ieškovas tikisi išvengti nuginčijus tėvystę (anot apelianto, išlaikymo įsiskolinimas jį žlugdo). Toks tėvystės nuginčijimo motyvas prieštarauja vaiko interesams (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tėvystė dirbtinai stato į nepatogią padėtį vaiką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas nori žinoti turintis tėvą, nurodytą gimimo liudijime, nors ir žino, kad jis nėra jo biologinis tėvas. Pastarajai aplinkybei vaikas esminės reikšmės nesuteikia. Faktą, kad vaikas jaučia ryšį ne tik su ieškovu, bet ir jo giminaičiais, patvirtino liudytoja I. M., susirašinėjimo duomenys iš Facebook internetinio tinklalapio. (b.l. 27-30, 114-124). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad sūnui K. dėmesį skiria nenorėdamas išskirti brolių (abiejų vaikų), lemiamos reikšmės neturi. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog tokiu atveju svarbiau yra vaiko, kuris nežino kito tėvo, savo tėvu laiko ieškovą ir nori su juo palaikyti ryšį net ir žinodamas, jog šis asmuo nėra biologinis tėvas, interesai. Aplinkybė, jog vaikas auga su metais jaunesniu broliu, kurio biologinis tėvas yra ieškovas ir su kuriuo yra glaudžiai bendraujama iš abiejų pusių, ne paneigia, o patvirtina ieškovo ir sūnaus K. ryšio faktą ir tolesnį jo būtinumą. Teisės mokslas, pripažindamas geriausių vaiko interesų principo prioritetą, kelia teisei svarbų uždavinį nustatyti teisingą ir veiksmingą įvairių interesų – vaiko, biologinio ir faktinio (socialinio) tėvo– pusiausvyrą (G. S.. Vaiko teisė į šeimos ryšius. P.115). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos žmogaus teisių komisijos išaiškinimais ir teisės doktrina buvo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl tėvystės nuginčijimo, pripažįstanti, jog konkrečiais atvejais vaiko interesai išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, gali drausti nuginčyti tėvystę (nors faktinis tėvas ir nėra vaiko biologinis tėvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-9/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Apeliacinio skundo argumentas apie nesiaiškinimą, kas yra biologinis vaiko tėvas, atmestinas kaip nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku (byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl tėvystės nustatymo).

Dėl teismo šališkumo

Teismo šališkumą apeliantas sieja su ieškovės teiginiu prieš teismo posėdį apie bylos baigtį bei ieškinio senaties instituto pritaikymu.

Formuodamas teismų praktiką sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjo nešališkumo užtikrinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, šioje srityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika ir pabrėžia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d., nutartis, priimta civilinėje byloje A.S.v.B.B., bylos nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.A.v.R.P., bylos nr. 3K-3-279/2003; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TB v. V.B, bylos nr. 3K-3-3402/2008). Šalių teiginiai apie galimą teismo šališkumą pagrindžiančias aplinkybes turi būti įrodyti.

Vadovaujantis nurodoma teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus apie teismo šališkumą dėl ieškinio senaties termino pritaikymo. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas su tuo susijusias faktines aplinkybes nustatė bei materialinės teisės normas pritaikė teisingai. Kitoks, nei pageidauja dalyvaujantis byloje asmuo, bylos aplinkybių įvertinimas nėra teismo šališkumas. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, juolab kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismo šališkumo nereiškia ir apelianto teiginys apie atsakovės posakius dėl bylos baigties. Jei atsakovė ir būtų išreiškusi ieškovui tokią savo poziciją, tai yra jos nuomonė dėl ieškovo reikalavimo, o ne teismo išankstinis pareiškimas apie ieškinio nepagrįstumą. Išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas padarė, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, todėl teisėtas ir pagrįstas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.