Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. P., jo atstovei advokatei D. V., atsakovei K. M., jos atstovei advokato padėjėjai I. V., išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos – atstovei L. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. P. ieškinį atsakovei K. M. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikiant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. P. kreipiasi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jis nėra K. P., gimusio 2001 m. kovo 23 d., tėvas, o K. P. nėra jo, vaiko gimimo akto įraše įrašyto vaiko tėvu, sūnus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu M. P. nurodė, kad su atsakove santuoką nutraukė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu 2007 metais, įrašas apie tai įrašytas 2007 m. gruodžio 27 d., jo Nr. 90. Santuokos metu gimė du vaikai: K. P. – 2001 m. kovo 23 d. ir A. P. – 2002 m. kovo 9 d. Abiem vaikams iš jo buvo priteistas išlaikymas. Kilus abejonėms, ar tikrai K. P. yra jo sūnus, ieškovas kreipėsi į UAB „UNGE“ dėl ekspertizės atlikimo. Teismo medicinos specialistas P. P. 2014 m. rugpjūčio 21 d. pateikė išvadą Nr. 0089/14, iš kurios sužinojo, kad K. nėra jo sūnus, atsakovė tai patvirtino. Kadangi jis nėra K. tėvas, neprivalo jo išlaikyti, vaiko gimimo liudijime turi būti įrašyti tikro tėvo duomenys. Kadangi apie tai, kad K. nėra jo sūnus, sužinojo 2014 m. rugpjūčio 21 d., termino dėl tėvystės nuginčijimo nėra praleidęs. Turėjo įtarimų dėl K., kad nėra jo sūnus – nelinkęs buvo su ieškovu bendrauti, išsiskyrė požiūriai, tačiau iki ekspertizės išvados tai buvo tik abejonės. Santuoką su atsakove sudarė 2000 m. Alytaus pataisos namuose, kur buvo nuteistas kalėti nuo 1998 iki 2003 m. 2007 m. birželio 14 d. santuoka buvo nutraukta dėl jo kaltės. K. gimus atlikinėjo paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę (nuo 2005 iki 2008 m.). Iki santuokos įregistravimo jo iniciatyva su atsakove susirašinėjo laiškais, buvo matęs vieną kartą, beveik nepažinojo. Dėl santuokos buvo duotas jam savaitgalis susitikimui su atsakove ir po to dar buvo duotas vienas. Aivaras taip pat gimė atlikinėjant bausmę. Pirmas įtarimas kilo dėl neatitikimo su pasimatymu – apie 20 dienų, bet žino, kad būna pernešiojimas arba anksčiau gimsta. Po to įtarimas dėl bendravimo, A. – jo modelis, jo charakteris, o dėl K. visada buvo įtarimai. Matė dėl bendravimo, jog reikia pyktis, kad jie jam atrašytų. Visą laiką stebėjo situaciją. Jis gyvena užsienyje nuo 2009 m. Dėl vaiko, mano, reikia, žmogiška bendrauti, kad nesijaustų nuskriaustas. K. buvo mažas, kai su juo bendravo. Su A. yra stiprus ryšys, jis visas vasaras praleidžia pas jį kaime. Pagalvojo, kam apsimesti tėvu, jei nesi tėvas. Pasitvirtino po DNR tyrimo. Kai buvo skyrybų byla, jį atstovavo „valdiškas“ advokatas. Po sprendimo priėmimo, jis skundė tik bendravimo su vaikais tvarką, nes M. P. nenorėjo susitikti su vaikais tik vieną kartą į savaitę ar į mėnesį, nebuvo tam jokio pagrindo. Su Karoliu nėra ryšio. Rašo abiem, bet K. neatrašo. Jei rašo kuriam vaikui, tai klausia ir apie kitą. Neslepia, kad ir A. būna neatrašo, yra ir objektyvių priežasčių – gal ne visada gali prisėsti prie kompiuterio. Bet su K., tai apskrita jam tik tada norisi bendrauti, kai Kalėdos ir gauna dovanų, jas susirenka ir jau nori važiuoti iš kaimo. Dovanas nuperka abiem. Norėjo bendrauti tik dėl vaiko, kad jis nesužinotų šitų dalykų, kurie čia vyksta, iki pilnametystės. Negalėjo nekviesti K. į savo jubiliejų vien dėl vaiko. Jis jaustųsi nuskriaustas kaip žmogus. Ir nepaisant to, kad jis ne tėvas, ir tą žino jau tikrai, elgiasi žmoniškai. Su pačiu vaiku jis gali bendrauti vien dėl vaiko, bet nenori būti finansiškai „pririštas“, todėl reikia teisiškai tai išspręsti. Prieš nutraukdamas santuoką apie metus, gal du bandė gyventi su atsakove, ir tai ne visada kartu, ji pabėgdavo iš Alytaus. Būdamas pataisos namuose neturėjo galimybės ginčyti tėvystės, nes neturėjo pinigų. Atsakovė pradžioje sutiko, kad tėvystė būtų nuginčyta. Su Karoliu kalbėjo. Jis nori pažinti tikrąjį tėvą, bent pamatyti. Mama meluoja, kad jis yra miręs. Jis su juo pakalbėjo kaip su suaugusiu, pasakė, kad yra kaip yra. Tai yra tik formalumas, kad jis yra jo ne tėtis. Ir K. tai supranta, klausė jo, ar jam neskaudu, kad jis jo ne tėtis, bet berniukas atsakė, kad ne, koks skirtumas, gal, jei būtų mažesnis, būtų skaudu. Aivarui būtų šokas tikriausiai, nes su juo yra ryšys, jie veikia kartu: žvejoja, dažo, yra jo darbai padaryti. Kai nėra ryšio, tai ir neskaudu. Jei būtų bendravęs šiltai, jei būtų meilė tarp jų, jis nebūtų ėjęs į teismą. P. K. jam yra sakęs, kad nėra tarp jų šilto emocinio ryšio – kaip bendrauja tėvai su vaikais. Bendravimo su vaikais nustatymo, kuris buvo patvirtintas teismo 2008 m., metu dėl to, kad jis ne tėvas, buvo tik ieškovo mintys dėl tų 20 dienų neatitikimo. Materialinio išlaikymo neteikia, bet perka rūbus, mokyklines priemones. Abiem vaikams vienodai, kad kitas vaikas nesijaustų blogai. Vasaras leidžia tik su A., K. pats nenori. A. atskrenda ir į Angliją, yra siūlęs ir K., bet jis nenori. Nežino, kodėl jis nenori bendrauti, nežino, ar dėl amžiaus, dėl paauglystės. Reiškė ieškinį tik dėl finansinių problemų, o su vaiku bendraus, ir jo mama, nors ne močiutė, prašė, kad tiktai vaikas gerai jaustųsi. Jei teismas nuginčytų tėvystę, su K. bendrautų, kiek pats vaikas norėtų. Emocinis ryšys, kai su vaiku bendrauji, daliniesi, kasdien bendrauji. 2008 m. išėjęs iš įkalinimo įstaigos stovėjo darbo biržoje, reikėjo išgyventi, todėl vėl nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo, su K. tuo metu bendraudavo, kai atvažiuodavo A..

Atsakovė K. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, nes jis pareikštas praleidus senaties terminą, be to, tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnamečio K. P. interesus; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. kovo 17 d. paaiškinime, atsiliepime bei teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-347-748/2007 buvo nutraukta jos ir M. P. santuoka, kuris į bylos nagrinėjimą nebuvo atvykęs, tačiau savo poziciją dėl K. M. (tuo metu – P.) ieškinio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo išreiškė, pateikdamas atsiliepimą. Jau tuo metu M. P. išreiškė abejones dėl nepilnamečio K. P. tėvystės, jau skyrybų bylos nagrinėjimo metu M. P. prašė skirti tėvystės nustatymo ekspertizę sūnui K. P.. Nepaisant šių abejonių, M. P. nesiėmė jokių veiksmų tėvystei nuginčyti, t. y. nereiškė ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo net ir po to, kai Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje nurodė, jog M. P., siekdamas apginti savo subjektinę tėvystės teisę, turėtų kreiptis su atskiru ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į pirmosios instancijos teismą. Šia savo teise M. P. nepasinaudojo daugiau nei septynerius metus. Kauno apygardos teismui panaikinus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą dėl M. P. bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir perdavus bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, K. M. (tuo metu – P.) su M. P. sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2008 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-57-787/2008. Ja šalys susitarė, kad M. P. savo vaikus – K. P. ir A. P. – lankys ir bendraus su jais pagal galimybes, pagal šią tvarką ieškovas su K. ir A. bendrauja iki šiol. Tarp ieškovo ir nepilnamečio K. P. yra susiformavę stiprūs emociniai ryšiai. Jie dažnai bendrauja telefonu, Skype programa, dažnai susitinka, leidžia kartu laiką (vyko į Druskininkus, lankosi kavinėse Kaišiadoryse). K. P. M. P. laiko tėvu. M. P. žinojo, kad nėra K. P. tėvas. Ginčo dėl to, kad apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame jis nurodytas tėvu, ieškovas sužinojo įrašo padarymo dieną, nėra. Abejonės, ar jis yra K. P. biologinis tėvas, M. P. kilo dar 2007 m., tačiau jis, visą laiką turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaikui, kurio gimimo liudijime įrašytas tėvu, elgėsi pasyviai, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės teisės. Dėl to atsakovė laiko, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą tėvystei ginčyti. Be to, nustatyti tikrąją K. P. kilmę nėra galimybės, nes biologinis jo tėvas yra miręs. Atsakovė nenori, kad vaiko gimimo liudijime nebūtų tėvo vardo, pavardės; išlaikymo vaikui ieškovas nemokėjo. Su abiem vaikais bendrauja vienodai. Kai išvažiavo į užsienį kvietė ten atvykti abu vaikus, bet K. neturėjo paso, todėl nevažiavo; neseniai buvo ieškovo keturiasdešimtmetis, į kurį vežėsi abu vaikus. K. yra apskritai kitoks negu Aivaras, kuris yra bendraujantis, šnekutis, o K. – uždaras, iš jo reikia traukti žodį. Į kaimą, kaip K. paaiškino mamai, nenorintis važiuoti, nes nori bendrauti su tėčiu, o ne su močiute, o tėtis grįžta tik vakare arba naktį, tai su jais ir nebendrauja. Aivaras – kaimo vaikas, jam patinka žvejoti, grybauti, padėti močiutei, mėgsta bendrauti su senais žmonėmis. K. nenori važiuoti ir dėl to, kad ten nėra kompiuterio, o jis linkęs į kompiuterinius žaidimus; nėra kaime ir jo draugų. K. išsakęs, kad nori bendrauti, dažniausiai jis ieškovui ir parašo, nes Aivaras prie kompiuterio nelabai ir prieina, kadangi dažniausiai prie kompiuterio būna K. Jis net į Aivaro žinutes atrašo, nes A. būna lauke. K. sako, kad jam net neapsiverstų liežuvis pavadinti ieškovą M., nes jis jam yra tėtis. Ieškovas apie tai, kad K. gali būti ne jo sūnus, žinojo daug anksčiau, nes atsakovė pasimatymo metu jam buvo pasakiusi, kad nežino, ar tai jo vaikas. Tai buvo, kai Karoliui buvo gal mėnesis. Į pasimatymus pas ieškovą ji važinėjo pastoviai, pradžioje viena, po to su vaiku, su abiem vaikais, kartais net į mėnesį du kartus. Jis gaudavo daugiau pasimatymų, nes buvo vaikai, buvo skirti ir šeimyniniai pasimatymai. Kai ieškovas grįžo iš įkalinimo įstaigos, jie gyveno kartu kaime pas jo motiną. Vedė bendrą ūkį, įsigijo gyvulių, ieškovas rūpinosi šeima. Kai ieškovas vėl buvo įkalintas 2005 m., jau nebevažinėjo pas jį į pasimatymus, gyveno pas savo tėvus. K. M. P. 2008 m. išėjo, jis lankė abu vaikus, su K. šalčiau nebendravo, iki šiol bendravime išlikę dar K. mažo išmokto eilėraščio motyvai, vadina K. meškiuku ar meškėnu, A – pumpulėnu. Po gautos išvados dėl tėvystės su Karoliu bendravo, buvo pakvietęs į kavinę, gali būti, kad dėl tėvystės kalbėjosi, nes grįžęs vaikas klausė, kas yra emocijos, tačiau ir po išvados bendravo ir per technologijas, ir realiai kokius tris kartus buvo susitikę. Santuoką nutraukiant jai buvo neaktualu spręsti K. tėvystės klausimo, jie buvo pripratę, kad M. P. – tėtis. Ji visą laiką laikė M. P. K. tėvu, jis žinojo, kad nėra tėvas, galėjo nesutikti nuo pat pradžių ir kad gimimo liudijime būtų įrašytas tėvu. K. K. tėvas M. V. (gali būti V.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenęs Kaišiadorių rajone, yra miręs ir seniai, jai papasakojo jo motina, kurią ji sutiko jau po pokalbio su ieškovu kavinėje. K. tėvo gyvenimu iki tol ji niekada nesidomėjo, po vaiko gimimo nėra jo mačiusi. Su K. tėvu atsakovė pragyveno pusę metų, jau buvo nėščia, kai išėjo, nes jis girtavo. Jo motina žinojo, kad ji laukiasi, tačiau jai nerūpėjo anūkas, niekada nėra juo domėjęsi, aplankę, rūpinęsi, tik močiutė sakė, kad būtų įdomu pamatyti.

Išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba – nurodė, jog K. P. (M.) paaiškino, kad ieškovas gana seniai žinojo, jog K. P. nėra jo biologinis sūnus, ji nenorėtų, kad vaikas liktų visiškai be tėvo, kadangi biologinis vaiko tėvas miręs. Gyvenant ir bendraujant Karoliui su ieškovu susiformavę glaudūs santykiai, pats vaikas žino apie tai, jog ieškovas nėra jo biologinis tėvas, tačiau pripažįsta jį savo tėvu, yra prie jo prisirišęs, laiko artimesniu ir brangesniu žmogumi nei biologinis tėvas, norėtų su M. P. bendrauti ir toliau, pageidauja, jog jis liktų jo tėvu tiek realiame gyvenime, tiek tėvu būtų įrašytas gimimo liudijime. K. P. teigimu, jis supranta, kad M. P. nėra jo biologinis tėvas, tačiau jo socialiniai ryšiai su M. P. nėra nutrūkę, berniukas tikisi, kad ir ateityje bendraus. Jį jis laiko savo tėvu, nes žino, kad jo biologinis tėvas yra miręs; jis dabar bendrauja ir ateityje nori bendrauti su M. P., laiko jį artimu žmogumi, savo tėvu. Išvadą teikianti institucija mano, jog tėvystės nuginčijimas šiuo atveju būtų nesuderinamas su vaiko interesais bei poreikiu turėti tėvą; prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su M. P. atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui; pripažinimas, kad M. P. nėra K. P. tėvas pažeistų nepilnamečio interesus, nes vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta tėvu nei biologinė tėvystė. Vaiko teisių apsaugos skyriui nepilnametis K. P. nurodė ne tik tai, jog žino, kad M. P. nėra jo biologinis tėvas, bet ir tai, kad laiko jį tėčiu, kad tėčio giminės – jo giminės, jo seneliai, nori su jais bendrauti. Ieškovas keturiolika metų žinojo, kad K. nėra jo vaikas, tačiau bendravo su juo taip, kad vaikui susiformavo ryšys. Nors atsakovas sako, kad ryšys netvirtas, tačiau K. P. pripažįsta jį savo tėvu, nors dėl savo temperamento ir bendravimo būdo gal to neparodo. Nors pripažintina, kad mama tikrai labiau rūpinasi vaiku, tačiau tai ir suprantama, nes tėvas nuo 2009 m. yra išvykęs į užsienį. Be to, iš Facebook‘o susirašinėjimo matyti, kad M. P. teiraujasi, kaip K. mokslai, todėl negalima teigti, kad jam nerūpi – ieškovui rūpi net labiau negu kai kuriems tikriesiems tėvams. Nemano, kad keturiolikos metų vaikui, suvokiančiam asmenį kaip tėvą, galima būtų suvokti dabar jį tik kaip draugą. Nors ne visada jie gyveno kartu, bet vaikas visą laiką žinojo, kad M. P. yra jo tėvas, o ieškovas, visus trylika metų nieko nepadarė, kad tą ryšį nutrauktų. Vaikas tuo pačiu prarado galimybę užmegzti ryšius su biologiniu tėvu, bent su jo giminaičiais, jis turėjo tėvą, nes buvo bendraujama su ieškovo šeima, su jo mama kaip močiute. Ieškovas yra atsakingas, kad tik vaikui sulaukus paauglystės, t. y. po trylikos metų priimant jį tėvu, išsiaiškino tėvystę. Manydamas, kad nėra tėvas, tėvas turėjo daug seniau tai išsiaiškinti, o ne sulaukus paauglystės. Šiuo atveju ieškovas daugiau žiūri savo, o ne vaiko, interesų; iškelia savo interesus – tai nenorėjimas mokėti išlaikymo, grasinimai nutraukti ryšius, nusisukti, gal net visiškai nebendrauti. Turėtų galioti ir sąžiningumo principas – bendravus keturiolika metų, nutraukti ryšius, motyvuojant, kad jis veikiamas neigiamos situacijos, kad kažkas – motina, teismas – veda prie to, kad jis nutrauks tuos santykius, tai visiškai nežiūrėjimas vaiko interesų.

Nepilnametis K. P. 2015 m. kovo 17 d. paaiškinime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrauja, palaiko ryšius su M. P.; kad jis nėra jo tėvas, sužinojo iš mamos; nori toliau bendrauti ir palaikyti ryšius bei kad dokumentuose M. P. liktų jo tėčiu. Norėtų, kad nebūtų gimimo liudijime brūkšniukai, kad būtų, jog turi tėtį. Laiko M. P. tėčiu, apie tai, kad ne tėtis, sužinojo prieš pusmetį, jautėsi ramiai, nuoskaudos nejaučia; dabar bendrauja rečiau, žinutes parašyti dažniau tingi. Realiai bendrauja retai, nes nėra galimybės susitikti. Per atostogas retai būna kaime. Važiavo į Druskininkus, į piceriją kartu nueina, kaime – į pirtį. Noras bendrauti yra. Nelabai įsivaizduoja, kad būtų pakeistas tėtis, jis yra pripratęs prie šito tėčio, sutarė su juo gerai nuo pat mažų dienų. Nieko blogo ant tėčio neturi, šiek tiek pablogėjo bendravimas dėl to, kad nebendrauja. Pats kaltas, kad praleido progas parašyti. Laukia tėčio sugrįžtant. Iš dalies tėtis rūpinasi. Jautė, kad turi tėtį, kuris rūpinasi, galėtų į jį atsiremti, jei turėtų problemų. Jei bendrautų toliau, kaip bendravo, gal ir nebūtų skirtumo, kad nebūtų dokumentuose įrašytas tėčiu. Santykiai jų nepasikeitė iki šios dienos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas M. P. ir atsakovė K. M. (tuo metu – P.) susituokė 2000 m. sausio 28 d. (b. l. 37-40). 2001 m. kovo 23 d. santuokoje gimė sūnus K. P.. Gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas ieškovas M. P. (b. l. 14). Ieškovas ir atsakovė santuokos sudarymo metu ir gimus K. P. kartu negyveno, nes M. P. nuo 1998 m. iki 2003 m. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atsakovė neneigia, kad, būdama susituokusi su ieškovu, apie pusmetį gyveno su kitu vyru, kaip nurodė, V. (V.) M., nuo kurio ir laukėsi kūdikio. Atsakovė nurodė, kad apie tai, jog kūdikis gali būti ne jo, M. P. pasisakė pasimatymo metu, kai Karoliui buvo maždaug mėnuo. Šalys patvirtino, jog 2003 m., atsakovui baigus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, jie kartu gyveno Alytaus rajone pas M. P. motiną. Ieškovas teigė, kad tai buvo daugiau buvo apie metus, gal du bandymas gyventi kartu, nes „ji pabėgdavo iš Alytaus“. Atsakovė nurodė, jog tuo metu jie su ieškovu vedė bendrą ūkį, M. P. rūpinosi šeima, kurioje 2002 m. kovo 6 d. dar buvo gimęs kitas vaikas – A. P.. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2005-2008 metais M. P. taip pat atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta, nepilnamečių K. P. ir A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš ieškovo priteistas vaikų išlaikymas – kiekvienam po 130 Lt, t. y. 37,65 Eur, per mėnesį iki jų pilnametystės; taip pat nustatyta, kad M. P. vaikus – K. P. ir A. P. – gali lankyti kiekvieno mėnesio poriniais savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dalyje dėl M. P. bendravimo su vaikais nustatymo ir byla perduota nagrinėti iš naujo (b. l. 41-44). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 19 d. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią M. P. savo vaikus – K. P. ir A. P. – lankys ir bendraus pagal savo galimybes, iš anksto suderinęs su K. P.; atsakovė neprieštaravo, kad ieškovo bendravimas su vaikais būtų maksimalus (b. l. 45). Šalių ištuoka įregistruota 2007 m. gruodžio 27 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 13). Atsakovė dar nurodė, kad yra išduoti vykdomieji raštai, nes išlaikymas iš ieškovo vykdomas priverstinai. Ieškovas patvirtino, kad yra susidariusi skola dėl išlaikymo, jis vaikams išlaikymo, kaip nustatyta teismo, neteikia, tačiau paremia juos finansiškai – perka mokyklines priemones, dovanoja dovanas ir pan. 2014 m. rugpjūčio 21 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0089/14 nustatyta, jog M. P. nėra biologinis K. P. tėvas (b. l. 8-9, 10, 11). 2015 m. kovo 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys dėl K. P. tėvystės nuginčijimo. Kaip nurodo atsakovė, biologinis K. P. tėvas yra miręs.

Iš bylos duomenų matyti, kad K. P. yra keturiolika metų. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad, paties nepilnamečio teigimu, jis supranta, jog M. P. nėra jo biologinis tėvas, tačiau jo socialiniai ryšiai su ieškovu nėra nutrūkę, berniukas tikisi, kad ir ateityje bendraus. Jį jis laiko savo tėvu, bendrauja ir ateityje nori bendrauti su M. P., laiko jį artimu žmogumi, savo tėvu. Išvadą teikianti institucija mano, jog tėvystės nuginčijimas šiuo atveju būtų nesuderinamas su vaiko interesais bei poreikiu turėti tėvą; prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su M. P. atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui; pripažinimas, kad M. P. nėra K. P. tėvas pažeistų nepilnamečio interesus, nes vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta tėvu nei biologinė tėvystė (b. l. 27-28).

Atsakovės atstovė baigiamosiose kalbose prašė tenkinti prašymą taikyti ieškinio senatį, kurią buvo nurodžiusi atsiliepime. Nors rezoliucinėje atsiliepimo dalyje aiškiai nebuvo pareikštas prašymas taikyti ieškinio senatį, tačiau išvada, kad ieškinys atmestinas, kaip matyti iš atsiliepimo, padaryta ne tik dėl to, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnamečio K. P. interesus, bet ir dėl to, kad pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, ieškinio senaties klausimas buvo keliamas visos bylos nagrinėjimo metu, dėl jos termino praleidimo priežasčių yra pasisakę visi procese dalyvaujantys asmenys. M. P. bei jo atstovė, nurodė priežastis, dėl kurių 2007 metais, pirmosios ir aukštesnės instancijos teismams išaiškinus nuginčijimo tvarką, dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė: neturėjo lėšų, būnant pataisos įstaigoje tai buvo sunku padaryti, o iš jos išėjus reikėjo galvoti apie išgyvenimą. Akivaizdu, kad atsakovės poziciją dėl senaties taikymo ieškovas ir jo atstovė suprato, nors formaliai prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą atsakovės atstovė suformulavo tik baigiamosiose kalbose. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, į nepilnamečio interesus, į tai, kad ieškovas savo teisės išsiaiškinti tėvystę ir, paaiškėjus tiesai, ją nuginčyti, nerealizavo labai ilgai, nors, kaip neabejotinai įrodyta bylos duomenimis, realią galimybę turėjo nuo 2007 metų, teismas laiko, kad šioje byloje svarstytinas ieškinio senaties taikymo klausimas.

Ieškinio senatis yra laikas, per kurį asmuo gali ginti savo pažeistą subjektinę teisę, tikėdamasis valstybės prievartinio šios teisės įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1.124 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 1 d. numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra 10 metų. CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ir jų atstovės skirtingai traktuoja senaties termino pradžią. Ieškovo pusė šią pradžią sieja su konkrečios faktinės aplinkybės – specialisto išvados, jog M. P. nėra K. P. tėvas, atsiradimu, o atsakovės pusė senaties termino pradžią sieja su įtarimų dėl tėvystės atsiradimu. Nevienodai šalys supranta ir vaiko teises: ieškovo pusė prioritetine laiko vaiko kilmės sužinojimą, nustatytos situacijos (kad M. P. nėra biologinis K. P. tėvas) įtvirtinimą dokumentuose, susijusį su galimybe neteikti nepilnamečiui vaikui išlaikymo, bet vedančią į draugišką bendravimą, tačiau jau ne kaip su tėvu, bet kaip su brolio tėvu. Atsakovės pusė, priešingai, prioritetiniu laiko vaiko pagrįstų lūkesčių turėti tėvu asmenį, kurį nuo pat sąmoningo savo gyvenimo pradžios laikė tėvu, kurį pripažįsta kaip tėvą, pateisinimą, susijusį su stabilumo vaikui, statuso apibrėžtumo užtikrinimu.

CK 3.152 str. numatyta, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Iš pirmiau nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 10 metų po vaiko gimimo, t. y. praleidus ne tik įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, bet ir bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 3.152 str. 1 d., 1. 125 str. 1 d.). Tačiau pažymėtina, kad ieškinio senaties, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, termino pradžiai nustatyti, būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį.

Trumpa senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo paskirtis – būtinybė apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės atstovės argumentu, kad senaties terminas šioje byloje turi būti skaičiuojamas ne nuo tada, kai buvo gauta eksperto išvada, bet nuo įtarimų kilimo momento, kuris šioje byloje nėra visiškai aiškus, tačiau neabejotinai yra ne vėlesnis negu 2007 m. civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo laikas. Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Todėl šiuo atveju svarbu, kad galimas tėvystės nuginčijimas nepažeistų vaiko interesų. Nuginčijimo instituto paskirtis – ne tik biologinės tiesos konstatavimas, bet ir siekimas, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.).

Tarp šalių ginčas kilo dėl to, kad ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad jis nėra K. P. biologinis tėvas. Ieškovas teigia, kad tokios aplinkybės jam paaiškėjo gavus 2014 m. rugpjūčio 21 d. išvadą, paneigiančią jo tėvystę. Tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad K. P. nėra biologinis ieškovo M. P. sūnus, ieškovui buvo žinomos daug anksčiau – 2007 m. nagrinėjant šalių skyrybų bylą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme. M. P. jau tada išreiškė prašymą skirti tėvystės nustatymo ekspertizę sūnui K. P. (b. l. 37), o prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. N2-57-787/2008 esantis M. P. atsiliepimas patvirtina atsakovės teiginius, kad ji tik gimus K. P. yra išreiškusi ieškovui abejonę, kad K. P. yra jo vaikas (civilinės bylos N2-57-787/2008 b. l. 55). Ieškovas ne kartą patvirtino aplinkybę, kad turėjo abejonių, priežastimis, dėl ko nesiėmė aktyvių veiksmų išsiaiškinti ir tėvystei nuginčyti nurodydamas buvimą pataisos įstaigoje, pinigų neturėjimą, išėjus į laisvę – būtinybę išgyventi, išvykimą į užsienį. Liudytoja I. M. taip pat parodė, kad ir iš ieškovo elgesio buvo galima spręsti, kad jis, jei ne žino, tai labai abejoja, kad K. P. yra jo sūnus.

Šioje byloje svarbus yra ne tik moksliškai nustatytas faktas, kad M. P. nėra K. P. biologinis tėvas, tačiau ir vaiko požiūris į santykius su tėvu, jų reikšmę, perspektyvas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas santuokos sudarymo metu ir gimus K. P., su atsakove negyveno, tačiau apsigyveno 2003 m., atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Ir nors šalių gyvenimas galėjo būti epizodiškas, o M. P. 2005 m. vėl buvo išsiųstas į pataisos įstaigą, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai nesutrukdė susiformuoti glaudžiam emociniam tarpusavio ryšiui tarp ieškovo ir nepilnamečio K. P., kurį šis neabejotinai priima kaip sūnaus ir tėvo. Pažymėtina, kad tokiai K. P. nuostatai susidaryti pagrindinę reikšmę turėjo paties ieškovo elgesys – daug metų įtardamas, kad K. nėra jo vaikas, bendravo su juo kaip su sūnumi. Nors atsakovas teigia, kad ryšys netvirtas, tačiau K. P. akivaizdžiai pripažįsta jį savo tėvu, nors galbūt dėl savo temperamento ir bendravimo būdo to akivaizdžiai neparodo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, pirmosios ir aukštesnės instancijos teismams 2007 metais jam išaiškinus, kokių veiksmų turėtų imtis, norėdamas išsklaidyti abejones, jis, atvirkščiai, siekia didesnio bendravimo ne tik su A. P., bet ir su K. P., teikdamas apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriuo skundžia nustatytą ribotą bendravimo tvarką su abiem vaikais, susitaria su atsakove ir gauna sutikimą maksimaliam bendravimui su vaikais, kas 2008 m. vasario 19 d. patvirtinama teismo nutartimi. Net ir 2009 m. išvykęs į užsienį, ieškovas kiek leidžia galimybės bendrauja tiek su savo sūnumi A., tiek su K., rūpinasi vaikais, pagal galimybes susitinka realiai, perka mokyklines priemones, rūbus, dovanas, bendrauja ir internetinėmis bei kitomis informacijos teikimo priemonėmis. Iš Facebook‘o susirašinėjimo matyti, jog jis K. P. teiraujasi dėl mokslų, rūpinasi jo sveikata, elgesiu.

Ieškovo nurodyta aplinkybė, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų senaties terminas, t. y. faktinis nustatymas, kad nėra K. P. tėvas, teismo vertinimu, nelaikytina svarbesne, negu nepilnamečio interesai. Paprastai tėvystė apibrėžiama kaip „buvimas tėvu, tėvo (tėvų) pareigos“ (Lietuvių kalbos žodynas. T. XVI. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. p. 152). Todėl nagrinėjant vaiko teisę žinoti savo tėvus, turi būti atsižvelgiama į pačią tėvystės sampratą ir jos santykį su teisiniu tėvo (motinos) statusu. Aišku viena: tam tikrų asmenų pripažinimas vaiko tėvais gali priklausyti nuo skirtingų tėvų vaidmens aspektų. Todėl tėvystė gali būti suprantama kaip biologinė ir kaip socialinė kategorija. Pirmasis požiūris grindžiamas tuo, kad net naujausi medicinos mokslo laimėjimai nepakeitė to, kad žmogaus reprodukcijai yra būtini dviejų skirtingų lyčių žmonių genetiniai komponentai. Kita vertus, vis ryškiau pastebimas antrojo, t. y. tėvystės kaip socialinio fenomeno, suvokimo poveikis įstatymų leidėjui bei teismų praktikai.

Nors nepilnamečio K. bendravimas su M. P. nebuvo intensyvus, pažymėtina, kad ieškovas gyvena užsienyje, o nedažnas susirašinėjimas, pagrįstai tikėtina, yra dėl uždaro berniuko būdo bei amžiaus ir pomėgių. Šioje byloje nustatyta svarbiausia – K. P. M. P. pripažįsta savo tėvu, jam nekyla jokių minčių apie kitą tėtį. Iš berniuko pasisakymo teisme matyti, jog jo emocinis ryšys su M. P. tikrai stiprus. Priešingai, nei teigia ieškovas, vaikas reaguoja ne tik į tai, kas naudinga (atvažiuoti dovanų), bet ir į tėčiu laikomo asmens nuotaikas, psichologines būsenas – M. P. išsakius teiginius, kad jam kyla pyktis dėl vadinamosios neteisybės (jog jis, nebūdamas biologinis berniuko tėvas, yra įrašytas jo gimimo liudijime tėvu), nepilnametis K. P. stengiasi prisitaikyti – teigia, kad sutiktų, jog gimimo liudijime M. P. neliktų įrašytas jo tėvu, jeigu realiai bendravimas su juo nenutruks. Šis berniuko sutikimas teismo vertintinas kritiškai, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdžiai matosi, jog K. P. labai svarbu, kad ieškovas su juo bendrautų ir realiai, ir formaliai, t. y. dokumentuose taip pat būtų nurodytas tėvu. Tačiau berniuko noras realiai bendrauti su asmeniu, kurį jis laiko tėčiu, galbūt net atsižvelgimas į tėčio norus, yra didesnis už neigiamus išgyvenimus, kuriuos jis patirtų, jei jo gimimo liudijime neliktų įrašo apie tėvą, ir tai šalia visų kitų aplinkybių liudija tikrai stiprų emocinį ryšį. Gali būti, kad iš ieškovo pusės šis emocinis ryšys nėra toks stiprus arba jis taip gerai neatsiskleidžia dėl ieškovo charakterio savybių, situacijos ir pan., tačiau pagal nuoseklią teismų praktiką visų pirma vertinami vaiko išgyvenimai. Be to, iš pateikto ieškovo ir nepilnamečio K. P. susirašinėjimo Facebook‘e nustatyta, kad pats M. P. skatina šį bendravimą – tariasi dėl susitikimų, rūpinasi vaiko mokymųsi, sveikata, elgesiu.

Nesutiktina ir su ieškovo atstovės teiginiu, kad nėra jokio K. P. bendravimo su M. P. tėveliais. Byloje pakanka duomenų, jog nepilnametis ieškovo gimines laiko savo giminėmis. Teisme apklausta liudytoja I. M. aiškiai nurodė, kad ir šiuo metu, broliui grįžus iš kaimo, K. teiraujasi apie tėtį ir močiutę. Nors liudytoja formaliai nurodė, kad ryšio tarp K. ir ieškovo nėra, tačiau apie tai ji kalbėjo, nurodydama, jog iš vaiko elgesio matėsi, kad jis jaučiasi mažiau mylimas, ir kad iš M. P. elgesio buvo galima spręsti, kad apie tai, jog nėra K. tėvas, jis žinojo pakankamai seniai, be to, liudytojos pasakojimo kontekstas šioje dalyje apėmė ir uždarą K. P. būda; I. M. liudijimo visuma leidžia neabejotinai teigti, kad liudytoja supranta, jog K. P. M. P. laiko tėčiu. Priešingai nei teigia ieškovo atstovė, iš Facebook‘o susirašinėjimo matyti, kad K. sveikino M. P. su tėčio diena, vyko į močiutės ir tėčio gimtadienius, taigi nepagrįstai bandoma įrodyti, kad vaikas bendrauja iš savanaudiškų paskatų – „tik atvyksta pasiimti dovanas“. Atvirkščiai, kaip teisingai pastebėjo Vaiko teisių apsaugos atstovė, ieškovo iškelta pozicija, kad, jei duomenys apie jį kaip tėvą K. P. gimimo liudijime liks, jis su vaiku nebendraus, o, jei jų neliks, – bendraus, prieštarauja vaiko interesams.

Sutiktina ir su Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, kad suaugęs žmogus turi prisiimti atsakomybę už pasyvumą, dėl kurio ryšys tarp jo ir K. P. nenutrauktas, nes vaikas, visą tą laiką bendraudamas su ieškovu kaip tėčiu ir su jo giminėmis kaip savo, potencialiai buvo praradęs galimybę užmegzti ryšius su biologiniu tėvu, su jo giminaičiais. Sutiktina ir su atsakovės atstovės teiginiais, jog abejonių dėl buvimo tėvu kilimas ir tai, kad po dviejų teismų (pirmosios ir aukštesnės instancijos) paaiškinimų, kaip apginti savo teisę, suaugęs žmogus nesiima jokių veiksmų, laikytina pagrindu taikyti senaties terminą, nes, atsižvelgiant į vaiko interesus, suaugę žmonės turi siekti kuo greičiau pašalinti abejones dėl tėvystės. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad ieškovas, žinodamas apie galimybes, nesiėmė jokių veiksmų, kad išsklaidytų kylančias abejones dėl savo tėvystės nepilnamečio K. P. atžvilgiu, taigi praleido senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors byloje nėra duomenų, kada konkrečiai K. sužinojo, jog M. P. nėra jo biologinis tėvas, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad tarp jų yra susiformavę glaudūs socialiniai ryšiai, berniukas, net ir suprasdamas, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, aiškiai laiko jį tėvu ir išreiškia norą, kad ši situacija nepasikeistų. Situacija, atsižvelgiant būtent į vaiko situaciją, tikėtina, nebūtų tokia sudėtinga, jei M. P. nebūtų likęs pasyvus, sužinojęs apie tikimybę, kad nėra K. tėvas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne pats ekspertizės išvadoje nurodytas faktas, jog asmuo nėra tėvas, o subjektyvus sužinojimo momentas yra svarbus, svarstant apie senaties termino praleidimą tėvystės nuginčijimo byloje. Be to, nors šalys nesiginčija dėl to, kad apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame jis nurodytas tėvu, ieškovas sužinojo įrašo padarymo dieną, iš byloje esančio Kauno apygardos teismo nutarties, kurioje nurodyti M. P. apeliacinio skundo dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimo argumentai, matyti, jog tuo metu M. P. teigė, kad „sūnus K. P. gimė jam kalint, ieškovė skyrybų byloje, t. y. K. M. (tuo metu – P.), jo nelankė, su ja jis neturėjo jokio kontakto nuo 2000 m. sausio 28 d.; po santuokos ji gyveno su kitu vyru, nuo kurio ir susilaukė sūnaus, o jis gimimo liudijime buvo įrašytas kaip tėvas; pati ieškovė yra minėjusi, kad K. biologinis tėvas gali būti ne jis. Nors šioje byloje tokie M. P. apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2A-1145-601/2007 argumentai negali būti vertinami kaip patikimi, nes tai, kad nuo pat K. gimimo ieškovas žinojo, jog nėra jo tėvas, yra tik prielaida, kurios šioje byloje neįrodinėjo nei viena iš šalių, tačiau ieškovo argumentų keitimas rodo jų nepatikimumą, pritaikant prie esamos situacijos, sau naudinga linkme. Savo teisę ginčyti tėvystę M. P. galėjo įgyvendinti ir nesudėtingomis sąlygomis, nes pataisos įstaigoje galima teisinė pagalba, taip pat ir nemokama, gan greitai po skyrybų bylos išėjo į laisvę, kaip nurodė atsakovė K. M., gyveno Alytaus rajone pas mamą, taigi galėjo gauti teisinę pagalbą ir būdamas laisvėje, atsižvelgiant į pajamas, taip pat ir nemokamą, tik 2009 m. išvažiavo į užsienį. Todėl sutiktina su atsakovės teiginiu, jog kreiptis į teismą M. P. pastūmėjo didelis įsiskolinimas dėl išlaikymo, dėl kurio antstoliai vykdomąją bylą jau buvo užvedę iš karto po skyrybų. Tokį motyvą patvirtino ir pats ieškovas bei jo atstovė. Noras išvengti skolos, susikaupusios neteikiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nors ir abejojant dėl jo tėvystės, negali būti prioritetinis prieš vaiko teises.

Ieškovas neįtikino teismo, kad iki pat 2014 metų dėl pateisinamų priežasčių, įtarinėdamas, jog vaikas ne jo, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad tai būtų nustatyta. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pabrėžė, kad nemano, kad keturiolikos metų vaikui, suvokiančiam asmenį kaip tėvą, galima būtų suvokti dabar jį tik kaip draugą. Ieškovas yra atsakingas, kad tik vaikui sulaukus paauglystės, t. y. po trylikos metų priimant jį tėvu, išsiaiškino tėvystę. Teismo posėdyje K. P. M. P. vadina tėčiu, tiek atsakovė, tiek liudytoja teigia, kad taip jį vadina visada (vardu niekada), nepilnametis nesupranta, kad asmuo, kurį jis priima kaip tėtį, gali būti ne tėtis, nurodydamas, jog kito tėčio jam nereikia. Iš berniuko reakcijų, išreikštų apklausus Vaiko teisių apsaugos specialistams, perpasakojamų mamos, liudytojos, netgi paties ieškovo, išgirstų teismo posėdyje, spręstina, jog noras, kad M. P. jo gimimo liudijime liktų tėvu, nėra vien noras, kad bet koks asmuo ten būtų įrašytas. Tai – vaiko žinojimas, kad turi tėvą, nors ir suprantant, kad tai nėra biologinis tėvas; M. P. laikymas tėvu. Paties ieškovo elgesys – bendravimas su vaiku, rūpinimas, tam tikro išlaikymo juo – rodo, kad tai jam ne svetimas asmuo. Jis savo veiksmais suteikia vaikui viltį, nors ir tuo pačiu aiškina, kad yra neteisinga įrašas gimimo liudijime. Ieškovas sąžiningai elgėsi tiek po skyrybų su atsakove, tiek šiuo metu, neatstumdamas vaiko, tačiau savo elgesiu jis pats sukėlė neišvengiamas pasekmes – keturiolikos metų vaikas laiko jį tėvu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas termino neatnaujina, nematydamas tam pagrindų, priešingai, laiko, kad termino atnaujinimas šioje byloje pažeistų prioritetinius nepilnamečio interesus. Realių veiksmų išsiaiškinti ir paaiškėjus jo įtariamoms aplinkybėms ginčyti tėvystę M. P., ką pripažįsta ir jis pats, ėmėsi tik tada, kai jam tapo neparanku skolos ir išlaikymo mokėjimas. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas turėdamas pagrįstų abejonių, santuokos nutraukimo metu, turėjo tikslą atlikti DNR tyrimus, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, jo teiginiai, kuriais jis teisina, kodėl ši galimybe nepasinaudojo, nėra įtikinami ir pateisinami. Dėl to laikytina, kad aštuonerius metus (skaičiuojant nuo 2007 m.) ieškovas, visą laiką turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Šiuo aspektu reikšminga laikytina ir tai, kad dėl tėvystės ir DNR tyrimų atlikimo, o po to į teismą dėl tėvystės nuginčijimo M. P. kreipėsi tik po to, kai susikaupė išlaikymo įsiskolinimas. Nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui, kaip minėta anksčiau, kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus, tikėtina, jog jis yra miręs. Šioje byloje svarbus aspektas yra ir tai, kad K. P. turi brolį A. P., kurio tėvystės ieškovas neginčija, be to, M. P. mamą K. P. laiko tikra močiute, giminėmis – M. P. gimines, todėl teismas konstatuoja, jog šiuo atveju labai svarbu išlaikyti šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, K. P. teisinio statuso aiškumą.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei surinktiems ir įvertintiems įrodymams, ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikytinas ieškinio senaties terminas (CK 1.124 str., 1.126 str., 3.152 str. 1 d.); pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (byloje nėra įrodymų, jog šį terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.), ieškinio senaties terminas nebuvo sustabdytas (CK 1.129 str.) ar nutrauktas (CK 1.130 str. 2 d.).

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kurio pagrindu ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 46). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 str. 2 d. ir 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismui pateikta 2015 m. liepos 1 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2709, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą K. M. valstybės iki 2015 m. liepos 2 d. buvo patirtos tokios išlaidos – 148,22 Eur advokatų užmokestis (b. l. 100), kurios, atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos valstybei. Taip pat valstybei iš ieškovo priteistinos ir 6 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 148,22 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų, 22 euro centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Priteisti iš ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 Eur (šešių eurų) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.