Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-347-748/2007 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, su trečiuoju asmeniu Kaišiadorių Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė 2000 m. sausio 28 d. Kartu ieškovė su atsakovu gyveno trumpai, kadangi jiems susituokiant atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o išėjęs iš pataisos namų vėl padarė nusikaltimą ir 2006 m. birželio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas 3 m. laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu atsakovas M. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Nepilnamečiai šalių vaikai K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su ieškove.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, t. y. klausimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo turi būti privalomai išspręstas, jeigu tėvai nesusitarė ir toks susitarimas nepateiktas teismui. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviems ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymą, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Nustatyta, kad bylos šalys nėra sudariusios susitarimo dėl vaikų išlaikymo priteisimo, taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas niekur nedirba, šalys jokio turto neturi, atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra išlaikomas valstybės, o ieškovė gauna iš valstybės išmokas skirtas vaikams ir socialinę pašalpą, taip pat ieškovė išlaiko dar vieną savo vaiką G. K. . Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų pajamos yra nedidelės, tačiau abu yra darbingi, todėl abu privalo išlaikyti vaikus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, ir nustačius, jog tėvai nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kuris laikytinas tik pakankamu vaikų minimaliems poreikiams tenkinti.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas. Šioje proceso stadijoje yra įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo teismui draudimas, išskyrus tam tikras išimtis (CPK 314 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas bylos esmės neatskleidimą sieja su negalimumu išnagrinėti bylos remiantis pateiktais įrodymais. Taigi bylos esmės atskleidimas pirmiausiai sietinas su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniu aktyvumu ir bendradarbiavimu su teismu. Teismo pareiga yra užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, t. y. rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.), tuo tikslu, jeigu įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus bei įstatymo numatytais atvejais pats juos rinkti. Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1 d. numatyta, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad tėvas, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas teisės normas, nes byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimo nustatyti atsakovui vaikų lankymo grafiką pagrįstumą. Byloje nėra nustatyta, jog buvo tartasi ir nesusitarta dėl bendravimo su vaikais tvarkos (kad dėl to yra ginčas tarp šalių, kurį galima pastebėti tik bylos nagrinėjimo eigoje) (CK 3.170 str. 4 d.). Teisėjų kolegijos nuomone pagrįsti apelianto argumentai, kad nesurinkti duomenys, jog jo dažnas bendravimas su vaikais pakenktų vaikų interesams, o ieškovės teiginys, jog jis kažkada bandė išvežti vieną vaiką, bet neva ji kreipėsi į policiją ir vaikas buvo jai grąžintas, niekuo nepagrįstas, kadangi ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė teismui įrodymų, o pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovės paaiškinimus apie šį įvykį. Taip pat pagrįstai apeliantas nurodė, kad ieškovės paaiškinimai ir liudytojos I. M. K. parodymai, kad jis būdamas laisvėje blogai auklėjo vaikus, jais nesirūpino ir palikdavo juos savo mamai, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, byloje turėjo būti liudytoja apklausta ne tik ieškovės motina I. M. K. , bet ir atsakovo motina, nes kaip šalys nurodė ji padėdavo prižiūrėti vaikus, taip pat, kaip teigia atsakovas, ji šiuo metu padeda ieškovei materialiai išlaikyti vaikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje būtina apklausti ir atsakovą. Taip pat teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 str.). Tai imperatyvi norma. Byloje nebuvo apklausti šalių nepilnamečiai vaikai, neišsiaiškinti jų norai, tuo pažeidžiant CK 3.177 str. ir CPK 380 str. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada (b. l. 59) dėl šalių nepilnamečių vaikų nelaikytina pakankama, siekiant apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus arba apriboti jo bendravimą su vaikais.

Apelianto reikalavimas skirti tėvystės nustatymo ekspertizę sūnui K. P. gim. (duomenys neskelbtini) yra atmestinas, nes atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir klausimas dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija taip pat neturi pagrindo šiuo klausimu pasisakyti. Be to CPK 383 str. nustatyta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 str. 1 d., t. y. dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimų, todėl spręstina, kad apelianto reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo negali būti reiškiamas nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo, o atsakovas siekdamas apginti savo subjektinę tėvystės teisę turėtų kreiptis su atskiru ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į pirmosios instancijos teismą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. teismo sprendimą dalyje dėl atsakovo M. P. bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.