Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bedarbio, registruoto Užimtumo tarnyboje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2023-04-07 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3770-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad nutarime klaidingai konstatuota, kad jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nes šiuo adresu jis nėra deklaruotas ir negyvena, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat nurodoma, kad jis pripažįsta padaręs pažeidimą, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, tačiau pažeidimą lengvinančiomis aplinkybėmis, nes jo tėvas J. S. sunkiai serga. 2023-03-07, apie 7 val. ryto jam buvo pranešta, kad tėvui blogai, jam reikalinga skubi pagalba, todėl skubiai išvyko pas tėvą, bet buvo sulaikytas policijos pareigūno už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės. Pareigūnas nepriėmė jokių jo paaiškinimų. Ši aplinkybė ištirta nebuvo. Todėl pareiškėjas prašo kviesti liudytoju J. S. dėl nurodytų aplinkybių patvirtinimo. Taip pat nurodo, kad pats serga nepagydoma liga, turi ribotas galimybes dirbti. Taksi vairuotojo darbas nenormuotas, todėl galėjo dirbti atsižvelgiant į sveikatos būklę. Jo materialinė padėtis labai sunki. Nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dar turi išlaikyti dukrą, kuri studijuoja. Komunaliniai mokesčiai dideli. Sumokėjo 1100 Eur baudų už ankstesnius pažeidimus. Turi skolų, todėl apmokėti paskirtos 800 Eur baudos neturi galimybių, nes yra bedarbis. Esant tokios sveikatos būklės, darbo surasti nepavyksta, o atėmimas vairuoti transporto priemonę 18 mėnesių jam ir šeimai yra tragedija. Todėl mano, kad bauda turėtų būti pakeista ją sumažinant arba pakeičiant viešaisiais darbais. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nutarime kalbama apie asmenį P. P., kuris, pareiškėjo nuomone, niekaip nesusijęs su šia byla.

Taip pat pažymima, jog administracinės bylos metu M. S. prašė paskirtą minimalaus dydžio baudą išdėstyti į 12 dalių, tačiau pakeisti jos viešaisiais darbais, neprašė.

Prašoma skundo netenkinti, o nutarimą palikti be pakeitimų. Skundą prašoma nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Prie atsiliepimo pateiktuose vaizdo įrašai užfiksuota, kaip policijos pareigūnai aiškinasi administracinio nusižengimo aplinkybes su M. S.. Faile „PSS-20230323-070300UTC-0200“ užfiksuoti M. S. paaiškinimai dėl nusižengimo. M. S. nurodė, kad atvažiavo kuro, tačiau, ne kad skuba pas sergantį tėvą. Paaiškino, kad automobilis ne jo, taip pat pripažino, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi, jau yra baustas už tai, kad vairavo neturėdamas minėtos teisės, paaiškina, kodėl pirmą kartą taip atsitiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

ANK 424 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio 7 dalis imperatyviai nurodo, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. M. S. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam skirtą baudą arba pakeisti ją viešaisiais darbais, taip pat neskirti arba nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tačiau nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.

Pareiškėjas M. S. savo poelgį iš esmės aiškina būtinuoju reikalingumu – t. y., vairavo automobilį nepaisydamas, kad tokios teisės neturi, nes skubėjo pas sergantį tėvą, kadangi mama jam pranešė, jog jo sveikata labai pablogėjo.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).

Viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra aplinkybė, ar atsiradęs pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Nors suprantama, kad tėvo sveikatos pablogėjimas galėjo sukelti pareiškėjui nerimą ir susirūpinimą, tačiau vis tik, pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju buvo susidariusi situacija, dėl kurios jis turėjo elgtis ypač operatyviai, neatidėliotinai, nepaisant, jog dėl jo poelgio bus padarytas teisės pažeidimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad realiai buvo kilusi tokia grėsmė jo tėvo sveikatai ar gyvybei, dėl ko buvo būtina veikti ypač skubiai ir nepaisant nieko, imtis priemonių grėsmei sustabdyti, pagalbai suteikti. Kita vertus, pareiškėjas nėra medikas, todėl net nėra aišku ir kokią neatidėliotiną pagalbą jis galėjo suteikti tėvui. Šiuo atveju, jeigu pareiškėjo tėvo sveikata ir buvo staigiai pablogėjusi, manytina protingiau būtų buvę kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri ir būtų suteikusi profesionalią medicininę pagalbą, o ne pasikliauti pareiškėju. O kadangi pareiškėjas gyvena mieste, kuriame viešojo transporto sistema yra pakankamai gerai išvystyta, aplankyti tėvo galėjo nuvykti pasinaudodamas viena iš viešojo transporto priemonių. Todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, jog susidariusi situacija negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis, dėl ko ir administracinio nusižengimo padarymo priežastis neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų.

Tai, kad M. S. pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo ir dėl savo poelgio gailėjosi, turi sveikatos problemų, Institucijos buvo įvertinta ir nulėmė mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ypač atsižvelgiant į tai, kad jis analogišką nusižengimą padarė pakartotinai, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę, be to, jis turi galiojančią nuobaudą ir už kitokį ypač šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,59 promilių neblaivumas, dėl ko ir yra netekęs specialiosios teisės, be to, yra daug kartų baustas už lengvesnio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl tai, priešingai nei mano pareiškėjas, patvirtina, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir jo elgesys bei padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. O tai yra pareiškėją ypač neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir patvirtina, kad taikyta administracinio poveikio priemonė jo nestabdo nuo draudžiamo elgesio. Padarytas nusižengimas yra tyčinis, nes pareiškėjas pats patvirtino, jog žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, ypač kai už analogišką nusižengimą jau buvo baustas, tačiau sąmoningai taip pasielgė.

Pareiškėjas švelnesnės nuobaudos taikymo pagrindu nurodo tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl darbo, nes šios teisės neturėdamas negali dirbti taksi vairuotoju, dėl to yra netekęs pragyvenimo šaltinio, negali mokėti nuomos, komunalinių mokesčių, prisidėti prie studentės dukros išlaikymo. Tačiau vėlgi, pareiškėjas nepateikia jokių pastarąsias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, todėl pareiškėjo patiriami nepatogumai nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ypač, kad visos šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir egzistavo prieš pareiškėjui padarant administracinį nusižengimą, tačiau tai nesustabdė pareiškėjo nuo nederamo elgesio. Taigi, vien M. S. kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkama sankcija, nesuteikia pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą, nes skiriama nuobauda ir turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl žinodamas apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkęs daryti pažeidimus, pažeidėjas prisiima ir galimas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pagrindo M. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.

Įvertinus aptartas aplinkybes pripažįstama, kad M. S. skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio nuostatas bei nuobaudos tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-04-07 nutarimu skirtos nuobaudos skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašo nutarimu skirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.

ANK 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. ANK 675 straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

Taigi, kaip matyti iš ANK 675 straipsnio 4 dalies nuostatų, prašymas baudą (jos dalį) pakeisti viešaisiais darbais turi būti pagrindžiamas įrodymais apie asmens turtinę padėtį (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.) (Klaipėdos apygardos teismo 2021-06-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-361/2021), o šiuo atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikia. Kartu pažymėtina, kad ANK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog viešieji darbai skiriami tik darbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, ir, be kita ko, gali būti neskiriami neįgaliesiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti šių darbų (Šiaulių apygardos teismo 2023-05-09 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-309/2023). Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad turi didelių sveikatos problemų, yra patyręs insultą, pradėtas procesas dėl neįgalumo lygio nustatymo. Pateiktas medicinos dokumento išrašas patvirtina, kad jam rekomenduojama vengti sunkaus fizinio darbo (b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai ar M. S. dėl sveikatos būklės gali atlikti viešuosius darbus, nėra pagrindo taikyti ANK 675 straipsnio nuostatas ir jam paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Pažymėtina, kad vertinant ANK nuostatas kompleksiškai, akivaizdu, kad baudos keitimas į viešuosius darbus yra galimas baudos priverstinio vykdymo metu. Vadovaujantis ANK 676 straipsnio 3 ir 4 dalimis, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o ši teikimu kreipiasi į teismą, tada teismas nutarimu, esant pažeidėjo sutikimui, gali pakeisti baudą viešaisiais darbais (Vilniaus apygardos teismo 2022-12-08 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-339-576/2022).

Taigi, jeigu pareiškėjas neturės objektyvių galimybių sumokėti jam paskirtos baudos ir jos nebus galima išieškoti priverstinai, ją bus gali pakeisti viešaisiais darbais baudos priverstinio vykdymo metu.

Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, kad nutarime yra nurodytas „P. P.“, kuris nėra susijęs su šia byla. Atsiliepime Institucija pripažįsta, kad nutarimo dalyje „Kitos aplinkybės“ per klaidą buvo nurodyta su byla nesusijusio asmens pavardė

Šiuo atveju, akivaizdu, kad nutarimo dalyje „Kitos aplinkybės“ nurodant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavardę buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris nekeičia nutarimo esmės, todėl jis ištaisytinas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs tai, kas svarbu ir turi teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, dėl kitų skundo ir pareiškėjo argumentų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. skundą tenkinti iš dalies.

Ištaisyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-04-07 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3770-2023 dalyje „Kitos aplinkybės“ padarytą rašymo apsirikimą ir vietoj nurodytos pavardės „P. P.“ nurodyti „M. S.“.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-04-07 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3770-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.