Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutarties, kuria Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 37307-ANR_N-783-2022 paliktas nepakeistas ir J. K. skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

J. K. apeliacinis skundas netenkintinas

3. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde apeliantas neginčija padaryto administracinio nusižengimo fakto ir kvalifikacijos, tačiau skundu prašo jam paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais ir ginčija paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, vertina, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo

6. Už ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) iki 5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų). Vadovaujantis ANK 209 straipsnio 9 dalimi, už to paties straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma taikyti prekių konfiskavimą ir gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Taigi šios administracinės poveikio priemonės skyrimas yra alternatyvus, dėl transporto priemonės konfiskavimo būtinumo sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant šį klausimą atsižvelgiama į bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir jį padariusį asmenį.

7. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Sprendžiant dėl transporto priemonės pripažinimo akcizais apmokestinamų prekių gabenimo priemone, pagrįsta vadovautis teismų praktika kontrabandos bylose. Transporto priemonė paprastai konfiskuojama, jeigu ji buvo tiesiogiai panaudota teisės pažeidimui daryti, jeigu be šios priemonės jo padarymas būtų neįmanomas (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-58-489/2015, 2AT-97-942/2015). Nagrinėjamu atveju J. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo tiesiogiai panaudotas akcizais apmokestinamoms prekėms gabenti, jame buvo gabenta 500 pakelių cigarečių negamykliniu būdu įrengtoje slėptuvėje ir tokio cigarečių kiekio jis nebūtų galėjęs nepastebimai gabenti be transporto priemonės. Tačiau sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, be kita ko, atsižvelgtina ir į pažeidėjo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-99-895/2015). Dėl 500 pakelių cigarečių gabenimo automobiliu pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje Nr. 2AT-65-222/2017.

8. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems pažeidimams (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-64-697/2015; kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

9. Remiantis bylos duomenimis, pažymėtina, kad neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis nėra pavienis ar atsitiktinis reiškinys J. K. veikloje, anksčiau jis buvo baustas už tokio paties pobūdžio veikų darymą: 2018 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį; 2018 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; 2021 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe už nusižengimus, susijusius su valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Tai rodo gana atsainų J. K. požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Taigi daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko pritaikytą automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pareiškėjas vežė 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, konfiskavimą, teismas neturi pagrindo.

Dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais

11. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nors įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kada turi būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-8-2013).

12. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimu paskirtą baudą, įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – administracinis nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, į administracinę atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes (pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta).Be kita ko, buvo atsižvelgta į J. K. asmenybę. Byloje nustatyta, kad pažeidėjas nedirba, ne kartą baustas baudžiamąja tvarka, daug kartų baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Institucija įvertino visas baudos dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, laikėsi ANK numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių ir paskyrė teisingą baudą, todėl paliko galioti paskirtą baudą, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad keisti baudą viešaisiais darbais nėra pagrindo, kadangi vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, klausimas dėl baudos pakeitimo sprendžiamas nutarimo priėmimo metu, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, J. K. neprašė pakeisti jam skirtą baudą viešaisiais darbais, jokių dokumentų, patvirtinančių sunkią jo materialinę padėtį taip pat nepateikė, todėl J. K. prašymo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais netenkino.

14. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 37 straipsnio 1 dalimi, visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Įstatymas imperatyviai numato baudos keitimo į viešuosius darbus tvarką. ANK 675 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais.

15. Taigi, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi diskrecijos teisę, o ne pareigą, atsižvelgdamas į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais(administracini nusižengimo byla Nr. AN2-532-1121/2019).

16. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pateikė rašytinį prašymą pakeisti baudą viešaisiais darbais teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų buvę galima pagrįstai spręsti apie sunkią J. K. materialinę padėtį. Tam tikri dokumentai, patvirtinantys J. K. turtinę padėtį, t. y. informacija apie asmeniui išmokėtas išmokas, banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. pateikti kartu su skundu aukštesniajam teismui. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad J. K. yra jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) metais), duomenų, kad jis būtų nedarbingas ar kad jo sveikatos būklė tokia, dėl kurios asmuo negalėtų dirbti ar susirasti darbą būtų sunkiau, jis nepateikė. Vien tai, kad 2022 metais J. K. nedirba ir gauna socialines išmokas, nesudaro pagrindo vertinti, kad yra pagrindas jam netaikyti baudos kaip administracinės nuobaudos ir spręsti apie jo sunkią materialinę padėtį, nesant pateiktų jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad baudos keitimas į viešuosius darbus yra galimas ir baudos priverstinio vykdymo metu (ANK 676 straipsnis). Be to, kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, esant sunkiai materialiniai padėčiai yra galimybė paskirtą baudą išdėstyti dalimis, o tokie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (skundžiamos nutarties 15 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas vertina visas aplinkybes, kurios jau buvo aptartos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, bei byloje esančias J. K. sunkią materialinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, ir daro išvadą, kad baudą pakeitus viešaisiais darbais šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nebus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, nebus pasiektas tikslas paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad pastarasis nebedarytų administracinių nusižengimų. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuobauda skiriama ne tik siekiant nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumui už padarytus administracinius nusižengimus.

18. Remiantis bylos duomenimis, nenustatyta jokio pagrindo švelninti pažeidėjo teisinę padėtį skunde nurodytais motyvais. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su pažeidėjo materialine padėtimi ir sveikatos būkle, egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, jos negali būti vertinamos, kaip pakankamos paskirtos nuobaudos keitimui. Be to, byloje nenustatyta jokių kitų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad J. K. paskirtos administracinės nuobaudos paskirtis būtų įgyvendinta pakeičiant paskirtą baudą viešaisiais darbais. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pažeidėjas, darydamas administracinį nusižengimą, suvokė savo atliekamų veiksmų neigiamas pasekmes, tačiau jas ignoravo, o šiuo metu atsiradę finansiniai apsunkinimai yra natūrali administracinio pažeidimo pasekmė, kuria siekiama kaltą asmenį nubausti.

19. Vertinant ANK nuostatas kompleksiškai, akivaizdu, kad baudos keitimas į viešuosius darbus yra galimas baudos priverstinio vykdymo metu. Vadovaujantis ANK 676 straipsnio 3 ir 4 dalimis, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o ši teikimu kreipiasi į teismą, tada teismas nutarimu, esant pažeidėjo sutikimui, gali pakeisti baudą viešaisiais darbais.

20. Įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, pritardamas Institucijos atsiliepimui į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino bylos duomenis, todėl 2022 m. spalio 17 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 209 straipsnio 5 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.