Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-606/2021

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38844-2020-4

2021 m. vasario 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. 23.20 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 11.05 val., tai yra 2 dienos, tai sudaro 2 arešto paras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. K. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, tai yra 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrojo naudojimo virtuvėje, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinei V. A. į galvą, pataikydamas į veidą, ir taip padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą pasmakrio kairėje pusėje bei viršugalvio kairės pusės sumušimą, sukėlusius V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį neginčija, prašo už šią padarytą nusikalstamą veiką paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, mano, kad jam paskirta bausmė per griežta, nustatytas jos dydis per didelis.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam N. K. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, taip pat, kad yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktas), t. y. į tai, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu, taip pat į nusikaltimu padarytą žalą bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Pažymėtina, kad už nusikalstamos veikos padarymą negali būti skiriama tik kaltininkui paranki bausmės rūšis. Skiriant bausmę, būtina įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo polinkį pasitaisyti ir panašiai. Nuteistasis N. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau tris kartus už padarytus nusikaltimus šeimos nariui, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumui neišnykus, jis skundžiamu nuosprendžiu vėl yra nuteistas už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą šeimos nariui, priskiriamo nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai, nukreipto į žmogaus sveikatą, taip pat baustas ir administracine tvarka.

11. Pažymėtina, kad nuteistasis N. K. už padarytas ankstesnes analogiškas nusikalstamas veikas buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, paskutinį kartą – arešto bausme, tačiau jis padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, dar prieš atlikdamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. Ir tai parodo, kad nuteistasis N. K. visiškai nelinkęs pasitaisyti, teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Nuteistojo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčines smurtines nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nuteistasis N. K. apeliaciniame skunde apskritai nenurodo aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti skirta bausmės rūšis, nesusijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, o aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma visiškai nesudaro jokio pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

12. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti N. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teisėtai paskyrė trumpalaikį laisvės atėmimą – arešto bausmę. Pažymėtina, kad esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai, bet ir jo atsakomybę net dviem sunkinančioms aplinkybėms, pagrįstai ir teisingai nustatytas arešto bausmės dydis, viršijantis šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.