Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Kristinos Latožienės, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, vedęs, bedarbis, neteistas

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent 2023 m. gruodžio 31 d. apie 00.48 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Ford Galaxy, v. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas.

Jis 2024 m. sausio 3 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), suduodamas nemažiau kaip 14 smūgių kirviu sutuoktinei J. L. į įvairias kūno vietas, tuo padarant žaizdą pakaušyje, dešinės plaštakos II-o piršto galinio pirštakaulio lūžį su žaizda minkštuosiuose aplinkiniuose audiniuose, du odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas nugaroje, žastuose, kairio riešo - plaštakos srityse, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame dilbyje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl dešinės plaštakos II-o piršto pirštakaulio lūžio buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Bylos įrodymai ir R. L. nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėl vairavimo neblaiviam kaltu prisipažino, pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus apie pareikšto kaltinimo esmę. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2023-12-30 vakare išgėrė apie 200 g degtinės. Kadangi emocinė būklė buvo ne kokia, nuėjo paklausyti muzikos į jam priklausantį automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Klausydamas muziką automobilyje paskambino sutuoktine J. L., kuri pasakė, kad išėjo nusipirkti cigarečių į Circle K degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) Galimai 2023-12-31, apie 00.30 val. nusprendė pasivažinėti Utenos mieste automobiliu Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmiausia važiavo į Circle K degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), Utena, prisipūsti oro į padangas ir prisipilti dujų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) sutriko sveikata, pajautė silpnumą, galvos svaigimą, pradėjo lietis vaizdas. Nepaisant to, jis važiavo toliau, kadangi nebuvo vietos sustoti. Maždaug už "Senukai" sankryžos, (duomenys neskelbtini) pradėjo ieškoti valerijono lašų, kurie buvo automobilio vairuotojo pusės durelių kišenėje. Siekdamas paimti ir suvartoti valerijono lašus tuo metu galėjo vinguriuoti kelyje. Vairuodamas sugėrė valerijono lašus, tačiau sveikata vis tiek prastėjo. Pavykus atvažiuoti iki degalinės, automobilį pastatė prie aparato skirto pūsti padangoms, pradaręs automobilio dureles išgirdo, kad kažkas rėkauja. Suprato, kad visi šauksmai buvo skirti jam ir asmenys pasiruošę smurtauti jo atžvilgiu. Automobilio neužgesino, raktelius paliko spynoje ir nuėjo į degalinę. Įėjęs į degalinę pasimetė, kadangi jam nieko įsigyti nereikėjo, tad apsisuko ir išėjo, ėjo link namų. Eidamas spartesniu žingsniu galėjo svirduliuoti. (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso pasakyti negali, priėjo du vaikinukai, kurie sugriebė už nugaros ir tempė. Sunkiai prisimena, kas buvo toliau, tačiau žino tai, kad policijos pareigūnai atvažiavo ir vėl buvo prie Circle K degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareigūnams pasiteiravus, ar yra išgėręs, to neneigė, tačiau nurodė, kad vartojo alkoholį eidamas, o ne prieš vairuodamas, t.y. automobilį vairavo blaivus. Policijos pareigūnai patikrino blaivumą, su alkotesterio parodymais sutiko, jų neginčijo. Pirmosios apklausos metu bandydamas išvengti atsakomybės nurodė, kad vairavo blaivus ir degtinę išgėrė jau palikęs automobilį prie degalinės. (1 t., b.l. 113-116).

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. namuose įvyko konfliktas su vyru ir tuo momentu ėjo į degalinę nusipirkti cigarečių, vyrą paliko namuose. Netoli degalinės pamatė, kad jis atvažiavo su mašina, jam iš paskos važiavo dvi mašinos jaunimo. Sustoję degalinėje ir išlipę iš mašinos, jaunimas pradėjo jį filmuoti. Vyras, neišjungęs variklio, išlipo iš mašinos ir išėjo, teko pačiai išjungti automobilį ir pasiimti raktelius. Namuose vyrą paliko išgėrusį, jis vairavo neblaivus. Su jaunuoliais ir su vyru degalinėje nebendravo. Nusipirkus rūkyti ėjo namo, bet pusiaukelėje paskambino pareigūnai ir paprašė grįžti prie automobilio. Vyras sėdėjo policijos automobilyje ir pareigūnai paprašė atiduoti raktelius. Sutuoktinis vairavo Ford Galaxy automobilį ((duomenys neskelbtini) automobilis priklauso vyrui. Jis įgytas santuokos metu, bet vyras pats pirko, pati neprisidėjo prie automobilio pirkimo.

Liudytojas R. Ž., parodė, kad buvo su draugais mieste ir sugalvojo važiuoti į degalinę. Važiuojant pagrindine Basanavičiaus gatve pamatė priekyje automobilį, kuris sankryžoje rodė, kad suks į kairę, bet metėsi į dešinę, tada važiuojant iki degalinės važiavo per skiriamąją juostą, ją apžergęs ir už jos. Jį pasekė, kol sustojo degalinėje. Pastebėjo, kad neblaivus vairuotojas nuėjo į degalinę, palaukė, kol išeis ir pasakė jam, kad nebevairuos. D. M. paskambino policijai. Tas vyras suprato, kad bus policija ir išėjo iš degalinės. Kiti laukė policijos, o pats su J. Š. vyrą pasekė ir ėjo iš paskos, policijai nurodė vietą, kur jie yra. Tą vyrą sustabdė kai atvažiavo policija Kauno g. Kai buvo degalinėje atėjo moteris ir ištraukė automobilio raktelius.

Liudytojas D. M., parodė, kad pamatė važiuojantį galimai girtą vairuotoją, važiavo su R. Ž., jis vairavo, dar buvo A. ir J. Š.. Mašina mėtėsi po kelią ir įvažiavo į „Circle K“ degalinę Basanavičiaus gatvėje. Vyras išlipęs iš automobilio, trumpam nuėjo į degalinę, automobilį pastatė degalinės šone, grįžo link automobilio, matėsi, kad yra neblaivus, todėl paskambino policijai. Draugai vyrui sakė, kad jis niekur nebevažiuos, tuo metu pats kalbėjo su 112 operatoriumi, nebematė, kas vyksta. Paskui R. su J. išėjo paskui kaltinamąjį, o pats liko prie automobilio laukti policijos. Kažkokia moteris atėjo, užgesino automobilį, paėmė raktelį ir išėjo. Sulaukė pareigūnų, paskui R. pasakė, kur rado kaltinamąjį. Kai važiavo, jau tada kilo įtarimų, kad vairuotojas neblaivus, bet kai išėjo kaltinamasis iš degalinės, tuomet tikrai matėsi, kad eina kaip neblaivus žmogus, nes svirduliavo.

Liudytojas L. Š. parodė, kad su draugais važiavo į degalinę, automobiliu važiavo pirmas, iš paskos važiavo draugai. Priešais važiavo automobilis, iš vairavimo matėsi, kad vairuoja neblaivus asmuo. Asmuo nuvažiavo į degalinę, jie nusekė iš paskos ir iškvietė policiją. Kaltinamasis pamatė, kad kviečia policiją ir išėjo. Draugai jį nusekė, policija nuvažiavo į tą vietą, kur jį draugai sustabdė. Matė iš vairavimo, kad kaltinamasis neblaivus, o kai išlipo, tada pamatė, kad tikrai neblaivus, todėl neleido važiuoti. Asmuo paliko įjungtą automobilį. Buvo moteris atėjus, ji užgesino variklį ir pasiėmė raktelius.

Liudytojas J. Š. parodė, kad „Senukų“ prekybos centro sankryžoje pamatė automobilį, kuris norėjo sukti į kairę, bet užlindo prieš ir sukėlė avarinę situaciją. Nutarė jį pasekti, pamatė, kad jis manevruoja per kelią. Prie degalinės išlipo, svirduliavo, nusprendė, kad neblaivus. Paklausė jo, ar išgėręs, jis nieko neatsakė, todėl perspėjo, kad jis negali vairuoti. Draugas iškvietė pareigūnus. Asmuo nuėjo, todėl pradėjo jį sekti, nuėjo iš paskos nemažai kelio ir sustabdė jį prie „Admiral“ lošimų namų. Palaukė pareigūnų, jie atvažiavo ir tą asmenį išsivežė. Prie degalinėje palikto automobilio buvo atėjus moteris, ji užgesino variklį ir paėmė raktelius. Važiavo su R. Ž., D. M. ir A. Š., vairavo R..

Liudytojas A. Š. parodė, kad važiuojant ties „Senukais“ sutiko vairuotoją, kuris sukėlė avarinę situaciją, vinguriavo per kelią, atrodė neblaivus, sustojo degalinėje, matė, kaip vairuotojas išlipo, mes jam neleido važiuoti, jis bandė atsikalbinėti. Draugas paskambino policijai. Buvo moteris priėjusi ir raktelius mašinos paėmė.

Liudytojas J. Š. parodė, kad dirbo operatyvinės grupės sudėtyje vyr. tyrėju, kartu su patrule A. P.. Apie vidurnaktį gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo „Circle K“ degalinėje (duomenys neskelbtini). Atvykę rado automobilį Ford Galaxy, prie jo žmonių nebuvo. Susisiekė su pranešėju, atsiliepė jaunuolis, jis nurodė, kad vairuotojas pasišalino link Utenos centro. Pradėjo jo ieškoti, bet po kelių min. paskambino tas pats jaunuolis ir pasakė, kad jį sulaikė prie lošimo klubo „Admiral“. Nurodytoje vietoje rado 4 ar 5 jaunuolius, buvo pranešėjas ir tarp jų buvo R. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, pasimetęs, neigė, kad išgėręs, negalėjo nuosekliai paaiškinti, kur ėjo, vėliau nurodė, kad važiavo blaivus iš šventės, buvo susipykęs su žmona. Matė, kad jį jaunuoliai seka, nesuprato, kodėl seka, eidamas vartojo alkoholį. R. L. negalėjo pasakyti, kur vartojo alkoholį ir kur išmetė butelį, galiausiai pasimetė ir nieko nebepasakojo. Jaunuoliai nurodė, kad kol jį sekė nuo degalinės, kaltinamasis nieko neturėjo rankose ir nieko nevartojo. Nusivedė R. L. prie automobilio, nustatė vidutinį girtumą. Dar jaunuoliai paminėjo, kad R. L. buvo nuėjęs į degalinę ir iš jos išėjo. Dar sakė, kad iš degalinės išėjo moteris, kuri užgesino automobilio variklį. Susisiekė su kaltinamojo žmona, kuri sakė, kad eina nuo degalinės ir sugrįžo savo noru. Ji turėjo automobilio raktelius, buvo pasimetusi, nurodė, kad su vyru kartu nevažiavo, ar jis buvo neblaivus irgi nieko neužsiminė. Apklausoje ji nurodė, kad buvo namuose ir vyras R. namo kieme automobilyje vartojo alkoholį – degtinę, automobilyje rado degtinės stiklinį butelį. Jie susipyko, kad kaltinamasis vartojo alkoholį ir moteris supykusi nuėjo pėsčiomis kažko nusipirkti degalinėje, o vyras neblaivus ją atsekė su automobiliu iki degalinės.

Iš 2023-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), šalia pastato „Circle K“ teritorijoje esantis automobilis „Ford Galaxy“. Įvykio vieta iš dalies filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, kurios priklauso „Circle K“, tačiau teritorija kurioje stovi minėtas automobilis „Circle K“ kameros nefiksuoja. Įvykio vietoje yra žalios spalvos, priekiu į pietus automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį objektyviai ir/ar akivaizdžiai matomų defektų nenustatyta. Atidarius automobilio vairuotojo pusės dureles, durelių kišenėlėje yra daug įvairių automobilių detalių, šiukšlių ir kitų daiktų. Priekiniame salone ant automobilio kilimėlių yra daug įvairių šiukšlių, nuorūkų ir atplaišų. Šalia rankinio stabdžio ir ant jo tuščių cigarečių pakelių, tuščias, skaidrus alkoholinio gėrimo butelis su užrašu „ Pšeničnoja vodka“ alk. 40 proc tūrio, 0,5 l, bei kitų daiktų. Automobilyje vyrauja netvarka, t. y. yra daug įvairių šiukšlių, maisto atliekų, nuoplaišų, dėmių, alkoholinio gėrimo tara ir kt. (1 t., b.l. 20-29).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. L. (1 t., b.l. 34).

Iš 2023-12-31 savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytoja J. L. pateikė automobilio Ford Galaxy v.n. (duomenys neskelbtini) užvedimo spynos raktelį (t.1 b.l. 84-86).

???Iš 2024-01-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Utenos miesto vaizdo kamera fiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu „2023-12-31 00_42_23 (UTC+02_00)“, Bendrojo pagalbos centro fiksuostas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92248357748, skambučio pradžia_ 2023-12-31 00_44_42)“, Pareigūno kūno kamera fiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu „export-sxipn".

1. Vaizdo įraše pavadinimu „2023-12-31 00_42_23 (UTC+02_00)“ matyti važiuojamojo kelio sankryža (J. Basanavičiaus - Donelaičio g.), pėsčiųjų perėjos. 00:00:50 matosi link perėjos Kauno kryptimi atvažiuojantis Ford Galaxy markės automobilis, žalsvos spalvos, kuris važiavo eismo juostoje, kuri nurodo sukti į kairę, jam iš paskos kitoje eismo juostoje, kuri nurodo važiuoti tiesiai, važiuoja du tamsios spalvos automobiliai. Ford Galaxy automobilis staigiai persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą prieš važiuojančius automobilius, nerodė posūkio signalo. Visi trys automobiliai nuvažiuoja.

2. Garso įraše „BPC skambučio įrašas (ID 92248357748, skambučio pradžia_ 2023-12-31 00_44_42)“ girdima kaip D. M. skambina į BPC, praneša, kad Utenos mieste girtas vairuotojas važiuoja, jis dabar stovi degalinėje prie Maksimos Basanavičiaus prie Melgos, automobilio numeriai (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas išėjo.

3. Vaizdo įraše „export-sxipn“ matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie (duomenys neskelbtini) stovinčių 4 jaunuolių bei vyro, kuris apsirengęs mėlyna striuke, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis su baltos spalvos juosta šonuose (R. L.). Jaunuoliai sako, kad vyrą iš pradžių vairuojantį automobilį, o vėliau einantį pėsčią sekė nuo pradžių iki galo. Pareigūnas paklausia ar vyras nieko negėrė, jaunuoliai atsako, kad ne, tik jie matė kaip jis vairavo automobilį, paskui palikęs automobilį prie degalinės „Circle K“ užėjo į degalinę, bet išgirdęs, kad vaikinai iškvietė policijos pareigūnus, išėjo. Dar sako, kad ten buvo ir moteriškė, kuri vaikštinėjo aplink paliktą automobilį. Įlipus pareigūnui į tarnybinį automobilį kolegė pasako, jog vyrui nustatyta 1,92 promilės girtumas. Pareigūnas paklausia vyro kas vairavo mašiną, vyras atsako, kad jis pastatė mašiną Statoil ir eidamas vartojo alkoholį. Pareigūnui paklausus kokį alkoholį vartojo, vyras atsakyti negalėjo. Sakė, kad gėrė iš „fleškutės“ ir išmėtė ją, bet kur išmėtė irgi nurodyti negalėjo. Taip pat vyras sako, kad jo žmona J. L. yra degalinėje prie mašinos, kad jis važiavo su ja. Pareigūnai atvažiuoja prie degalinės "Circle K", kur paliktas R. L. automobilis. R. L. vis tvirtina, kad jis nevairavo, norėjo pripūsti oro į padangas. Policijos pareigūnas nueina link žalsvos spalvos automobilio, atrakina dureles, apžiūri vidų.

00:19:33 iš toli nuo prekybos centro matosi ateinanti moteris (J. L.), vilkinti tamsia striuke su gobtuvu. Pareigūnas paklausia ar ji L. ir ar važiavo kartu su R. L.. Ji patvirtina, kad yra J. L., automobiliu nevažiavo kartu, kad su vyru pykstasi. J. L. teigia, kad ji ėjo pėsčiomis. Pasitikrinus blaivumą, alkoholio matuoklis parodė 0,00%. J. L. papasakoja, kad ji pėsčia iš savo namų atėjo iki degalinės nusipirkti rūkyti, jai atėjus prie degalinės savo automobiliu atvažiavo R. L. ir sustojo. J. L. pasako, kad R. L. atvažiavo vienas. Bet taip pat sako, kad išgėręs nevairuodavo. 00:29:35 vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnas apklausinėja J. L.. (1 t., b.l. 88, 94, 95, 96-105)

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <.....>būdamas neblaivus, kaip jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė esant neblaiviam vairavus automobilį pilnai įrodyta. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įrodyta liudytojų J. L. (patvirtino, kad prieš išeidama į degalinę cigarečių paliko R. L. namuose išgėrusį, jis vairavo neblaivus), R. Ž., D. M., L. Š., J. Š., A. Š. ( matė mieste įtartinai manevruojantį automobilį, kurio vairuotojas išlipęs prie degalinės paliko automobilį ir pasišalino) ir į įvykio vietą atvykusio pareigūno J. Š. parodymais, vaizdo, garso ir pareigūnų kūno kamerų įrašais, apžiūros protokolais. R. L. 2021-12-31 1 val. 06 min. nustatytas 1,92 procento, o 1 val. 25 min. 1,69 procento neblaivumas, jis su tikrinimo rezultatais sutiko. ( 1 t, b.l.36-40). Visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bylos įrodymai D. R. L. veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir veikos kvalifikavimas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltės nepripažino, pasinaudodamas savo teise atsisakė duoti parodymus. Dėl pasikėsinimo nužudyti J. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškus įtarimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad paskutines tris dienas prieš nusikaltimą jo sveikatos būklė buvo prasta. Jis tai atsimena kas vyko, tai neatsimena. Turėjo problemų su širdimi, turi neurologinę ligą, kartais svaigsta galva. Buvo visiškai blaivas - vartojo tik valerijono lašus. Tą dieną su sūnumi važinėjo po miestą, vėliau vaikščiojo po miestą. Jis žmoną rytais palydi į darbą, o vakare ją pasitinka. Taip pat buvo ir sausio 3 dieną - ją palydėjo į darbą. Prieš eidamas pas žmoną užėjo į prekybos centrą "Senukai", kur nusipirko kirvį reikalingą ardyti paletėms, kurias pasiima iš prekybos centro "Moki veži", jos būna išmestos už tvoros. Nestandartines paletes išsiardydavo prie prekybos centro teritorijos, kadangi jos netilpdavo į automobilį Ford Galaxy. Paletes naudojo kūrenimui. Būtų ėjęs į "Moki - veži" ardyti palečių, tačiau eidamas paskambino žmonai, bet atsiliepė barmenė J., kuri jį išplūdo, sakydama "debile, kam tu čia skambinėji". Skambučio metu buvo jau (duomenys neskelbtini) gatvėje ir maždaug per 5-7 minutes nuėjo pas žmoną į darbą, vadinamą (duomenys neskelbtini) kavine. Norėjo pasiaiškinti su barmene J., klausinėjo, kodėl kišasi į jo ir žmonos gyvenimą, bando juos kiršinti. Vilkėjo dvi striukes ir kirvį buvo įsidėjęs į vidinės striukės kišenę. Pirkdamas kirvį negalvojo su juo daryti nusikaltimą. Tada su žmona išėjo namo (duomenys neskelbtini) gatve. J. L. paklausė, ar kartu važiuos į kaimą, ši pradėjo priekaištauti, sakė, kad jis pasiimtų savo meilužę I.. Kaip įvyko konfliktas visiškai neatsimena. Gali būti, kad konfliktas ir įvyko dėl I. Jis tik atsimena, kad žmoną laikė apkabinęs rankomis ir jos klausė "J., ką tu darai?", nes pajuto smūgį į ranką. Su kuo jam sudavė nežino, tačiau kairiajame delne buvo kaip ir pjautinis sužalojimas. Taip pat pajuto smūgį į galvą ir užčiuopė viršugalvyje gumbą. Tuo metu dar sustojo kažkoks baltas automobilis. Jis taip pt pamatė, kad J. L. rankose laiko kirvį - jam atrodo dešinėje rankoje. Gali būti, kad kirvį atėmė iš jo. Jis paėmė už kirvio ir laikė, kad ji nesužalotų jo daugiau. Kad žmona būtų sužalota ar kruvina nematė, to neatsimena. Kai privažiavo mašina, žmona kirvį numetė. Toliau viską atsimena kaip per rūką - kiek atsimena buvo medicinos įstaigoje, policijoje. Policijos pareigūnams pateikė savo kelnes, kurios kruvinos ties šlaunimis ir mano, kad tai jo kraujas, kadangi ranka kraujavo. Sulaikytas žalojosi - Utenos apskrities VPK patalpose bandė pasikarti, todėl jo kakle buvo matomi sužalojimai, tačiau nulūžo vamzdis. Pasikarti norėjo todėl, kad viskas atsibodo, nesuvokė kodėl taip pasielgė. Taip pat buvo sužalojimai kairiajame dilbyje, tačiau jis neatsimena kaip ir kada juos patyrė. Nežinojo kas nutiko, tačiau J. L. apklausos metu sužinojo visas aplinkybes. Neatsimena nusikaltimo padarymo, tačiau mano, kad J. L. apklausos metu papasakojo teisybę, kad jis ją sužalojo. Supranta kokias pasekmes sukėlė konfliktas ir kokį nusikaltimą padarė, pilnai pripažįsta, kad jo veiksmais J. L. buvo sukelti nurodyti sužalojimai. Jam tiesiog aptemo protas, bet nenorėjo nužudyti J. L.. Su J. L. santykiai blogi. Jis turi meilužę I ir žmona apie tai žino. Žmona atvažiavo gyventi į Utenoje jo išnuomotą butą 2023 m. liepos mėnesį. Rudenį jis taip pat atvažiavo gyventi į šį butą. Kartais vykdavo konfliktai, ji priekaištaudavo, jei jis kažką darydavo su telefonu, sakydavo, kad bendrauja su I, tada išeidavo pasivaikščioti ir panašiai, miegodavo automobilyje. Niekada nesmurtavo, nors ji jo atžvilgiu anksčiau yra naudojusi smurtą, grasinusi jam. Jie buvo sutarę išsiskirti, tačiau nei viena šalis nesiėmė jokių teisinių žingsnių. (2 t., b.l. 177-180, 196-200).

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad kelios minutės po 16.00 val. R. atėjo į darbą, buvo apsvaigęs, tai jautėsi. Tuo momentu vilkosi drabužius ir ruošėsi išeiti. Jis bandė ginčytis su bendradarbe barmene, bet jį ištraukė į lauką, kad nelįstų ir nepristotų prie bendradarbės. Lauke buvo šalta, buvo su kapišonu. Jis pirmą kartą nuo galvos nutraukė kapišoną. Pasukus galvą matė, kad kažką iš striukės nori išsiimti, pamanė, kad telefoną. Nekreipdama dėmesio ėjo 2-3 žingsniais priekyje jo. Antrą kartą, kai jis nutraukė kapišoną, pajuto smūgį į galvą ir atsisukusi pamatė jo rankoje kirvuką. Tada prasidėjo grumtynės, gynėsi, bandė atimti kirvį. Rankoje turėjo skėtį, su juo šėrė per petį, šaukė, kad skauda, buvo parkritus, gavo smūgius į ranką, su kita ranka dengėsi galvą. Nukentėjo dešinė ranka, buvo perkirstas kaulas. Skausmo nejautė dėl emocijų, tik jautė šilumą, karštį. Pirma mintis buvo, kad reikia iš jo atimti tą daiktą, kad neskriaustų, girdėjo tik tuos žodžius – „aš tave užmušiu.“ Su viena ranka jis laikė petį, o su kita ranka smūgiavo į galvą ir į kaklą. Pro šalį važiavo kelios mašinos, prašė pagalbos, gal 2-3 mašinos pravažiavo. Stengėsi jį nustumti ant važiuojamos dalies, kad mašinos sustotų. Porą kartų pavyko atimti kirvį, bet pačiai kirvis iškrito ant žemės, jis spėjo nutverti nuo žemės kirvį. Viena moteris ėjo, kvietė pagalbos, tai atėjo jos vyras. Buvo dar du vyrai – vienas su mašina sustojo, kitas iš kaimynystės. Vienas vyras traukė R., tuo momentu, jis pasakė tiems vyrams, kad nori atimti iš kirvį, nes jį daužo ir skriaudžia, tada ji kirvį laikė rankoje suspaudus. Vienas vyras R. suėmęs prispaudė nugara į žemę, o kitas liepė jai išmesti kirvį. Kai pamatė, kad R. laiko prispaudę, tada pati atsisėdo ant žemės, nes nebeturėjo jėgų. Atvažiavo vienas ir kitas ekipažas, greitoji, pareigūnai nuvedė į greitosios mašiną, tada pakliuvo į priėmimo skyrių. Gavo smūgius su smailia ir su buka kirvio dalimi. Su smailia kirvio dalimi gavo į galvos sritį, ten buvo subraižymai ir į ranką pataikė. Kaklo sritis ir ranka buvo sužalota su smailia dalimi. Striukė, megztinis ir šalikas buvo pakapoti. Buvo suduota tarp 40-50 smūgių. Vien į ranką buvo 8-10 smūgių suduota, dar buvo smūgiai galvos ir kaklo srityje. Nugara buvo su buka dalimi daužoma, nes mėlynės buvo pakankamai didelės. R. kirvį išsitraukė iš striukės vidinės pusės. Iš pradžių jo nepastebėjo, nes kirvis mažiukas buvo. Iki įvykio paskutiniais metais nebuvo santykių su vyru, nes jis turi meilužę. Spalio mėnesį prašė skyrybų, buvo susitarę gražiuoju. Kokias 5-6 min. smūgiavo, po tų smūgių pasako žodžius – „aš tave užmušiu“ ir vėl smūgiai, du ar tris kartus pasakė, kad užmuš. Kirvį pavyko atimti, dėl to, kad jo rankos buvo labai sušalę. Jis buvo be pirštinių, rankos buvo raudonos ir lankstumo buvo mažiau, tai padėjo atimti kirvį. Kai galutinai pabaigoje atėmė kirvį, jį prisispaudė prie pašto dėžutės ir apkabino abiem rankomis, buvo susirietus, o kirvis buvo rankoje, apačioje. Jis tuo momentu bandė atimti kirvį, bet jau vyrai rinkosi. Du mėnesius gydėsi namuose, o ligoninėje parą laiko stebėjo. Buvo perkirstas dešinės rankos smiliaus kaulas. Ranka ir pakaušis buvo prakirsti. Smūgius tik kirviu suduodavo. Ant rankos dėjo įtvarą ir du mėnesius negalėjo judinti, kad kaulas sugytų. Du mėnesius buvo nedarbinga. Dabar užkrenta žodžiai, jaučiasi emocinės pasekmės. Turtinė žala tai skirtumas, negautos pajamos -skirtumas tarp ligos išmokos ir atlyginimo dydžio. Gaudavo minimalų atlyginimą – į rankas 750 eurų. Neturtinė žala dėl to, kad dvasiškai ir emociškai buvo traumuota. Turi tris vaikus – du pilnamečiai, vienam 13 metų. Jie gyvena kartu, vaikai patys bijo tėvo. Po sausio 3 d. kreipėsi į moterų centrą, ten suteikė psichologinę pagalbą.

Liudytoja J. J. parodė, kad pažįsta L. nuo spalio 2 d., kai įsidarbino kavinėje barmene ir J. taip pat įsidarbino rugsėjo pabaigoje, taip ir susipažino. R. L. ateidavo praktiškai kiekvieną dieną į kavinę, elgdavosi ramiai, vertino jo elgesį teigiamai, jei pavalgydavo, indus atnešdavo, jie draugiški abu, R. buvo ir iš namų atvežęs, nieko blogo pasakyti negali. Konfliktų darbe tarp jų nebūdavo. Su J. L. pasipasakodavo viena kitai apie asmeninius santykius, ji norėjo su vyru skirtis, o po kelių dienų J. sakė, kad yra vyro sekama. Sausio 3 d. dirbo įprastai ir kiek pamena, ji su R. susitarė, kad jis tą dieną jai netrukdys telefonu ir neskambins. Po pietų J. pradėjo skambinėti be sustojimo nežinomas numeris ir žinutes siųsti, kad tai sūnus T. ir kad jis pateko į avariją. J. skambino sūnui telefonu, bet jis neatsiliepė. Paskambinus į tą nežinomą numerį buvo tyla telefone, davė dar paklausyti. Pagailo jos, paėmė ragelį ir aprėkė, kiek galima trukdyti. Vėliau J. su R. susiskambino įprastais telefonais, bet negirdėjo pokalbio. Ji pasakė, kad iš skambinimo ir rašymo suprato, kad tai R. skambina ir rašo iš nežinomo numerio. J. buvo susiruošus eiti namo ir atėjo R.. Matėsi, kad jis neblaivus priekaištavo, ko ji kišasi. J. apšaukė jį, kai jie išėjo, parašė J. žinutę, kad jis nebeateitų, jei jau girtas vaikšto į darbą ir vyksta tokie skandalai. Po 10 min. J. paskambino ir pasakė, kad ją užpuolė. Nekilo jokių įtarimų, nes kiekvieną dieną R. atrodė ramus, visada tylus. J. yra sakiusi, kad pasipykdavo, bet nėra sakiusi, kad ją pultų ar smurtautų. Matė, kad atėjęs prasisagstė striukę ir kažką turėjo. Nežino, kaip apklausos protokole atsirado sakinys, kad turėjo nuojautą, kad R. L. gali kažką J. padaryti. Jei pasirašė, galima traktuoti, kad nebeatsimena. Suprato, kad R. labai mylėjo J. nesveikai ir paranojiškai. Patvirtino, kad teismas gali vadovautis pirminiais parodymais.(2 t, b.l.72-73).

Liudytoja R. G. parodė, kad važiuodama iš darbo (duomenys neskelbtini) g. pamatė stovinčius moterį ir vyrą. Moteris mojo ranka, kad sustotų, norėjo išlipti, bet kai jie pasisuko, pamatė kruvinus veidus ir kirvį. Nebelipo iš mašinos, paskambino 112, pabendravo su pareigūnu ir nurodė vietą. Gavo skambutį iš greitosios pagalbos, operatorė klausė, ką mato. Nebuvo išlipusi, todėl operatorei negalėjo nieko pasakyti. Bekalbant išgirdo pareigūnus atvažiuojančius, todėl nebelaukė ir nuvažiavo. Moteris spurdėjo vyro glėbyje, mojo, kad sustotų. Vyras atsisuko ir jo veidas buvo kruvinas. Atrodo, kad kiti automobiliai sustojo, suprato, kad moteris prašo pagalbos, nes iš jos matėsi stabdymo gestas.

Liudytoja V. P. parodė, kad yra kaltinamojo motina, gyveno kartu 26 metus su J. ir R., kai jie apsivedė. Paskutinius metus kartu negyveno, bet su sūnumi bendravo. Sūnus paskutinius metus su J. atskirai gyveno. R. pradėjo smarkiai išgėrinėti, nors iki 30 metų buvo negeriantis. Išgėręs vaikštinėdavo, muziką leisdavo, anūkė pradėjo jam policiją kviesti. J. paskutinius 10 metų sakė, kad žino, jog R. turi „šliundrą“. Ir anūkas sakydavo, kad tėtis su „šliundra“. J. sakydavo arba toleruoti, arba skirtis. J. pykdavo ant tos R. draugės ir skirtis nenorėjo dėl vaikų. Sūnus areštinėje sakė, kad kirvis jam reikalingas buvo medinių padėklų smulkinimui. Jis sakė, kad su J. susiginčijo dėl namo, nes jis vienas dirbdavo prie namo. Nematė, kad R. būtų naudojęs prieš J. fizinį smurtą.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad užsuko pas tėvus (duomenys neskelbtini) gatvėje, po kurio laiko norėjo išvažiuoti, kažkas pradėjo belsti į duris, buvo moteris su šuniuku, ji pasakė, kad gatvėje mušama moteris. Greitai nuėjo ir pamatė, kad vyras iš nugaros apsikabinęs moterį, moteris prašosi pagalbos. Išgirdo, kad moteris sako, jog vyras turi kirvį, pradėjo šaukti, kad mestų viską, išmetė, paleido moterį, matė, kad moters galva kruvina, kontaktavo su 112, akcentavo moters sveikatą. Prieš tai matė, kad buvo sustojęs automobilis, einant automobilis nuvažiavo, einant dar vienas vyras ėjo šalia, elgėsi pilietiškai, nes išgirdo, kad reikia pagalbos. Gatve važiavo tėvų kaimynas su malkomis, jam pamojo, kad ateitų padėti, kad moterį muša. Moters galva buvo kruvina – tą dalyką matė. Kieno rankose buvo kirvis nepamena. Moteris pasakė, kad ją užpuolė jos vyras. Kada atėjo, moteris šaukė - gelbėkite mane nori mane užmušti. Kai priėjo, ji pasakė –jis turi kirvį. Vyriškis įvykio vietoje kažką murmėjo po nosimi, galimai gal buvo neblaivus.

Liudytojas D. M. parodė, kad šių metų sausio 3 dieną atvyko į tėvų namus, tuo momentu tik sustojus prišoko kaimynas, sako, kad vyras užpuolė moterį. Išlipo iš automobilio, priešingoje kelio pusėje matė kaip moterį, vyras apkabinęs iš nugaros, prišoko ir išskyrė. Kaltinamasis nesipriešino, iš nugaros jį atitraukė, pasodino ant sniego, o kitas asmuo skambino į policiją, kvietė pagalbą. Atvažiavo policija. Moteris kažką sakė, bet dabar negali pasakyti, ką sakė. Matė, kad moters galvoje buvo kraujas. Įrankį pastebėjo tik vėliau, buvo kirvis. O tuo metu, kada skyrė nežino, ar rankoje turėjo kirvį, ar ne. Kai pasodino vyrą ant sniego, jis sėdėjo ir viskas, nerodė agresijos. Moteris buvo didžiuliame strese, ji apsiverkė. Matė kirvį vėliau, nedidelis kirvis, mediniu kotu jis buvo ant žemės.

Liudytoja I. U. parodė, kad su R. pažįstami apie 11 metų, kai sužinojo, kad įvyko toks įvykis, negalėjo patikėti, jis neagresyvus, balso nekelia, smurto nenaudoja. Kad jis nuėjo į miestą, pasikėsino nužudyti, tą informaciją rado internete ir negalėjo patikėti. Jis santykių nemėgo aiškintis viešumoje, tikrai negalėjo taip būti, kad ėjo gatve su kirviu. R. yra išprovokuotas, tikrai ne savo valia taip padarė. Kartu buvo draugai, keliavo, važinėjo, žinojo, kad jis santuokoje, sakė, kad žmona prieš jį nusiteikusi, kad žmona sakydavo jam - įkišiu tave už grotų. Jis miegodavo rūsyje, mašinoje. Jis rašydavo - miegu mašinoje, nes negaliu namuose, valgyti niekas nedaro. Žiemą, vasarą taip miega. Duodavo jam maisto, jie buvo meilužiai. Su juo susitikdavo, važinėdavo automobiliu, gamtoje būdavo, U. jo sodyboje buvo, tą namą šildydavo paletėmis, kurias imdavo iš „ Moki – Veži“ prekybos centro. Matydavo, kad ten stovi jo mašina, atvažiuodavo prisikrovęs pilną mašiną padėklų. U. pilna kieme, tvarte padėklų, ardyti, neardyti. Kūrendavo padėklais, buvo taupus žmogus, nepirko malkų. Šiuo metu palaiko su R. L. ryšį, skambinasi kiekvieną dieną, laiškus rašo, važiuoja į pasimatymus. Jis labai geras žmogus. Iš jo buvo paimta mašina gruodžio 30 d., visi įrankiai buvo mašinoje, todėl jis nusipirko kirvį, kad galėtų pasiardyti padėklą, sūnaus ar motinos pagalba būtų nuvežęs padėklus į U. Išgerdavo R. L. alkoholio, išgėręs ramus būdavo, jokio konflikto, pokštaudavo, juokaudavo, nei balso, nei rankos nėra pakėlęs. Pasakojo apie konfliktus su žmona, sakydavo, kad kai grįždavo namo, iš karto provokacijos namuose, ypač jei jis išgėręs, tai turėdavo dingstį iškviesti policiją.

Liudytojas A. V. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš kaimynės praėjus 3 - 4 dienoms. Draugauja su R. L. apie 20 metų, netiki, kad jis taip galėjo padaryti. Jis ramus, nebūdavo, kad šokinėtų, bendraudavo su draugais, nebūdavo konfliktų, išgėrus alkoholio jis ramus, mažai matė jį išgėrusį ar girtą, išgėręs nueidavo miegoti. R. L. gyveno su žmona, rūpinosi šeima, vaikais, priekaištai žmonai būdavo dėl tvarkos - namų netvarko, valgyti nedaro, indai neplauti, nematė, kad pyktųsi. Kad šalia šeimos turi kitus santykius, tai jis sakydavo juokais, bet netikėjo, vieną dieną vienaip pasakys, kitą dieną kitaip. R. vežiodavo moksleivius į (duomenys neskelbtini) , jo uždarbis buvo nedidelis, o žmona jam prikaišiodavo, kad miega kažkur, pavyduliaudavo. J. L. dirbo kavinėje, R. ją veždavo iki darbo, sakė, kad pats ieško darbo, nesakė iš kokių lėšų gyvena. Jei ne vaikai, tai jis su ja nebūtų gyvenęs, yra sakęs, jog nenori kad vaikai augtų be tėvo, sakė, kad sueis vaikams pilnametystė, tada išsiskirs, jis pats be tėvo augęs, nenorėjo, kad taip būtų ir vaikams.

Liudytojas D. D. parodė, kad R. L. pažįsta apie 20 metų, susipažino (duomenys neskelbtini) proftechninėje, ten mokėsi, jis atvažiuodavo, geras žmogus, nepiktybinis, linksmas. Matė R. L. paskutinį kartą prieš Naujus metus. Alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiavo. U. namas buvo, stogą padėjo tvarkyti, paimdavo, paprašydavo padėti apsitvarkyti, aplinką padėjo tvarkyti, vidaus remontą daryti, malkomis kūreno namą. Iš šono pasirodė, kad jis gyvena ne su žmona. Kūrenimui parsiveždavo padėklų iš „Moki - Veži“ centro, vieną kartą jam padėjo parsivežti. Apie šeimyninius santykius nieko nepasakojo, bet susidarė įspūdis, kad su žmona kartu negyvena, nebendravo.

Liudytoja L. D., parodė, kad 2024 m. sausio 3 d. vakare išėjo su šuniuku pasivaikščioti ir išgirdo klaikų moters balsą – iškvieskite policiją. Ji klaikiai šaukė, pati neturėjo telefono, nuėjo į artimiausią namą ir paprašė, kad iškviestų policiją. Policija atvažiavo po minutės, išėjo, kada atvažiavo policija. Labai snigo. Vyriškis laikė moterį ir ji klaikiu balsu šaukė – iškvieskite policiją. Buvo atstumas, vyras kaip ir apsikabinęs moterį buvo, ar iš priekio, ar iš nugaros negali pasakyti, grumtynės buvo. Tą moters klaikų balsą atsimins ilgai. Ją užsipuolė vyras, taip suprato. Atvyko policija, liko įvykio vietoje, matėsi išmėtyti daiktai, artyn nėjo. Lauke dar mašina važiavo su priekaba, sustojo, iškvietęs policiją vyras artyn nėjo, rinkosi žmonės, atvyko policija, buvo susirinkę daugiau žmonių.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 10/2024(01) nurodyta:

1. J. L. nustatyta žaizda pakaušyje, kurios pobūdis nėra aprašytas, dešinės plaštakos II-o piršto galinio pirštakaulio lūžis su žaizda minkštuosiuose aplinkiniuose audiniuose, du odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, žastuose, kairio riešo - plaštakos srityse, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais).

2. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2024-01-03.

3. Nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiolika trauminių poveikių.

4. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl dešinės plaštakos II-o piršto pirštakaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (2 t., b.l. 36-37)??

2024-01-03 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) esantis šaligatvis, netoli pastato pažymėto Nr. 59. Ant šaligatvio matomas ištryptas sniegas, šalia kurio yra skėtis, plastikinis maišelis su daiktais. Toliau einant į šiaurės vakarus prieinama prie pastato, esančio kitoje kelio pusėje (gyvenamasis namas pažymėtas Nr. 68), kurio įvažiavime rastas kirvis, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės. Prie kirvio sniegas yra ištryptas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. (1 t., b.l. 147-153)

??? Iš 2024-01-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kirvis. Apžiūrimo kirvio kirvakotis yra medinis smėlio ir žalios spalvos. Kirvakočio vienoje pusėje matosi juodos spalvos užrašas „OKKO“. Kitoje pusėje skaidri gamintojo etiketė su brūkšniniu kodu 4772013 286899. Ant kirvakočio matosi rusvos dėmės, panašios į kraują. Kirvio galva yra juodos spalvos, ašmenys pilkos. Vienoje kirvio galvos pusėje yra užrašas „DIN 5131 800“. Taip pat ant kirvio galvos matosi sudžiuvusios rusvai rudos dėmės, panašios į kraują. Kirvio koto ilgis 38 cm, kirvio galvos su pentimi ilgis 16 cm. (1 t., b.l. 154-159)

Iš 2024-02-19 - 22 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai:

??1. Vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240103-161803UTC+0200" matyti kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Atidarius tarnybinio automobilio dureles matosi lauke stovintis vyras tamsiais plaukais, apsirengęs mėlynos spalvos striuke su gobtuvu (R. L.), jis policijos pareigūnei rodo savo delnus ir sako: "va kirviu". Policijos pareigūnė paklausia kas čia jam taip padarė, R. L. atsako, kad nežino, jo veidas yra kruvinas. Kitas vyras sako, kad šeimyninis konfliktas, išskyrė tik, atėmė kirvį. Toliau matosi ant žemės sėdinti moteris (J. L.), kuri sako, kad ji dirba kavinėje "V", į jos darbą atėjo jos girtas vyras R. L.. Sudavė jai kirviu į galvą kelis sykius. Ji šaukė, prašė žmonių pagalbos, taip pat sakė, kad ją užmuš. Policijos pareigūnė priėjusi prie moters, sėdinčios ant žemės (J. L.), paklausia jos apie įvykį, moteris verkia ir papasakoja, kad į jos darbą atėjo girtas vyras (R. L.), ji baigusi darbą ėjo namo, vyras sekė iš paskos ir iš niekur nieko pradėjo ją pulti, pradėjo daužyti per rankas, per galvą. Ant moters veido ties smilkiniu matosi kraujas.

??2. Vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240103-161804UTC+0200" matosi ir girdisi ta pati informacija kaip prieš tai buvusiame vaizdo įraše. Liudininkai sako, kad vyras su moterimi buvo susikabinę tarp jų gulėjo kirvis.

?3. Vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240103-162030UTC+0200" matosi kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur buvo sužalota moteris. Matosi ant žemės sėdinti moteris su ja bendrauja kita policijos pareigūnė. Liudininkai pasakoja, kad pamatė kaip vyras su moterimi buvo "susikabinę". Kitas vyras liudininkas pasakoja, kad matė kaip vyras (R. L.) laikė kirvį rankose. (1 t., b.l. 164-175)??

?Iš 2024-01-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. L. ir J. L. pateikti drabužiai:

?1. Vyriška striukė (pateikė R. L.) su gobtuvu yra šviesiai mėlynos spalvos. Ant striukės priekinės dalies ir ant dešinės pusės rankovės matosi daug žalsvos spalvos dėmių, galimai kraujo. Apžiūrint striukės galinę dalį, kairėje pusėje apačioje matosi žalsvos spalvos dėmės.

?2. Džinsinės kelnės (pateikė R. L.) yra melsvos spalvos. Ant abiejų kelnių klešnių matosi keturios rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Apžiūrint kelnių galinę dalį ties užpakaliu matosi rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Taip pat ant abiejų kelnių klešnių apačioje matosi rudos spalvos dėmės, galimai kraujo.

?3. Moteriška striukė (pateikė J. L.) su nenusegamu gobtuvu yra tamsiai mėlynos spalvos. Gobtuvas vidinėje pusėje bei iš išorės yra iškruvintas ir aplipęs sudžiūvusiu krauju. Dešinės pusės rankovė ties pečiais yra atplyšusi, ant kairės pusės rankovės matosi daug sudžiūvusio kraujo dėmių. Visa striukė yra išpurvinta. (1 t., b.l. 189-191, 2 t., b.l. 1-11).?

??2024-02-19 - 22 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai:

1. Vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240103-161803UTC+0200" matyti kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Atidarius tarnybinio automobilio dureles matosi lauke stovintis vyras tamsiais plaukais, apsirengęs mėlynos spalvos striuke su gobtuvu (R. L.), jis policijos pareigūnei rodo savo delnus ir sako: "va kirviu". Policijos pareigūnė paklausia kas čia jam taip padarė, R. L. atsako, kad nežino, jo veidas yra kruvinas. Kitas vyras sako, kad šeimyninis konfliktas, išskyrė tik, atėmė kirvį. Toliau matosi ant žemės sėdinti moteris (J. L.), kuri sako, kad ji dirba kavinėje "V", į jos darbą atėjo jos girtas vyras R. L.. Sudavė jai kirviu į galvą kelis sykius. Ji šaukė, prašė žmonių pagalbos, taip pat sakė, kad ją užmuš. Policijos pareigūnė priėjusi prie moters, sėdinčios ant žemės (J. L.), paklausia jos apie įvykį, moteris verkia ir papasakoja, kad į jos darbą atėjo girtas vyras (R. L.), ji baigusi darbą ėjo namo, vyras sekė iš paskos ir iš niekur nieko pradėjo ją pulti, pradėjo daužyti per rankas, per galvą. Ant moters veido ties smilkiniu matosi kraujas.

2. Vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240103-161804UTC+0200" matosi ir girdisi ta pati informacija kaip prieš tai buvusiame vaizdo įraše. Liudininkai sako, kad vyras su moterimi buvo susikabinę tarp jų gulėjo kirvis.

3. Vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240103-162030UTC+0200" matosi kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur buvo sužalota moteris. Matosi ant žemės sėdinti moteris su ja bendrauja kita policijos pareigūnė. Liudininkai pasakoja, kad pamatė kaip vyras su moterimi buvo "susikabinę". Kitas vyras liudininkas pasakoja, kad matė kaip vyras (R. L.) laikė kirvį rankose. (1 t., b.l. 164-175)???

???2024-01-05 rašte nurodyta, kad UAB "Kesko Senukai Lithuania" pateikė 2024-01-03 15:37 val. parduotuvėje Nr. 20, esančioje J. Basanavičiaus g. 52, Utenoje pirkto kirvio kasos kvito kopiją (2 t., b.l. 127-129).

2024-01-09 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2024-01-08 UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateiktas Utenos prekybos centro filialo, įsikūrusio J. Basanavičiaus g. 52, Utena, 2024-01-03 prekybos salės kameromis užfiksuoti 3 vaizdo įrašai, kuriuose matyti įtariamasis R. L., kuris 2024-01-03, 15.37 val., prekybos centre įsigyja kirvį „Okko 800G“ su mediniu kotu. (2 t., b.l. 132, 133-141)

2024-01-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, buvo gautos J. L. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. L. naudojamų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių ir trumpųjų SMS žinučių srauto išklotinės laikotarpiu nuo 2023-12-03 iki 2024-01-04. Susipažinus su išklotinėmis nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) (J. L. apklausos metu nurodė, kad šiuo numeriu su ja susisiekė galimai R. L. apsimetęs sūnumi T.) veikė tik 2024-01-03 nuo 12.53 val. iki 15.41 val. Utenos mieste, telefono aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (pastaba: šiame aparate taip pat veikė ir R. L. abonentas (duomenys neskelbtini)). Per šį veikimo laikotarpį J. L. telefone Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti 9 įeinantys šio abonento skambučiai (nuo 9 iki 212 s) ir 24 įeinantys SMS pranešimai. J. L. šiam abonentui per tą patį laikotarpį skambino 14 kartų (6 trunka po 3-4 s, o likę praleisti) ir išsiuntė 6 SMS pranešimus.?Abonentas (duomenys neskelbtini) (priklauso R. L.) veikė nuo 2023-12-11 iki 2023-01-02 18.43 val. telefono aparate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Per ši laikotarpį nuo 2023-12-19 iki 2024-01-02 J. L. tel. Nr(duomenys neskelbtini) fiksuoti 37 įeinantys skambučiai ir 28 SMS. 2024-01-03 šis abonentas neveikė. (2 t., b.l. 154-155)

??2024-03-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nuvykta į prekybos centrą "Moki-Veži", bendrauta su šio prekybos centro didmeninės prekybos Aukštaitijos regiono pardavimų vadybininke J. Ž. ir prekybos centro sandėlininku D. B., kurie paaiškino, kad iš pateiktos nuotraukos R. L. nepažįsta ir pasakyti negali, ar jis atvykdavo į šį prekybos centrą pasiimti utilizavimui skirtų medinių padėklų. Darbuotojai paaiškino, kad medines prekių paletes atiduoda nuolatiniams savo klientams, kurie jas surenka į priekabas ir iš sandėlio teritorijos išsiveža, laužyti, pjaustyti, kapoti ar kitaip smulkinti paletes įmonės teritorijoje bei sandėlyje draudžiama. (3 t., b.l. 7-8)

2024-04-15 savanoriško dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja I. U. pateikė galimai laiško dalies kopiją, kurioje galimai R. L. rašo, kad nesiruošė nieko žudyti, ėjo į "Moki-veži" padėklų, tada galimai ėjo su J. L., kuri pradėjo žeminti jo motiną, ir toliau neatsimena ką padarė. (2 t., b.l. 109-113)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 22/2024(05) nurodyta:

1.-3. R. L. nustatyta odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kakle, sprande, pakaušyje, nugaroje, kairės alkūnė linkyje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame žaste, dešinės alkūnės linkyje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje. Nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kakle, sprande, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 6 trauminiais poveikiais, 1-2 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti odos nubrozdinimai pakaušyje, nugaroje, kairės alkūnės linkyje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais) 14 trauminių poveikių, prieš 1-3 dienas iki apžiūros. Nustatytas odos nubrozdinimas kairiame dilbyje padaryta kietu buku daiktu (paviršiumi), 1 trauminiu poveikiu, prieš 4-7 dienas iki apžiūros. Nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės linkyje, kairėje šlaunyje padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 2 trauminiais poveikiai prieš 4-7 dienas iki apžiūros. Nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), 2 trauminiais poveikiais, prieš 6-9 dienas iki apžiūros. Nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta kietu buku daiktu (paviršiumi), 1 trauminiu poveikiu, prieš 8-14 dienų iki apžiūros.

4. Odos nubrozdinimai kakle, sprande galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t.y. "..būdamas sulaikytas Utenos apskrities VPK patalpose bandė pasikarti. .", tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja.

5. Nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, pakaušyje, nugaroje, kairės alkūnės linkyje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, padaryta kietais bukais daiktais 15 trauminių poveikių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu.

6. Nustatyti sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (3 t., b.l. 5-6)

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kurie pripažintini įrodymais visumą daro išvadą, kad kaltinamojo R. L. kaltė pasikėsinus nužudyti nukentėjusiąją J. L. neįrodyta. Teismo vertinimu kaltinamojo veiksmai J. L. atžvilgiu turi būti kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes ir nukentėjusiajai J. L. sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, parodė kad ne viską atsimena kas įvyko. Prieš eidamas pas žmoną į darbą jos pasitikti užėjo į prekybos centrą "Senukai" ir nusipirko kirvį, negalvojo su juo daryti nusikaltimą, būtų ėjęs į "Moki - veži" ardyti palečių, tačiau eidamas paskambino žmonai, atsiliepė barmenė J., kuri jį išplūdo. Einant namo su žmona kaip įvyko konfliktas visiškai neatsimena, bet galėjo konfliktas įvykti dėl I. Mano, kad J. L. apklausos metu papasakojo teisybę, kad jis ją sužalojo. Supranta kokias pasekmes sukėlė konfliktas ir kokį nusikaltimą padarė, pilnai pripažįsta, kad jo veiksmais J. L. buvo sukelti nurodyti sužalojimai. Jam tiesiog aptemo protas, bet nenorėjo nužudyti J. L.. Taigi, R. L. pripažino suduotus smūgius kirviu J. L., tačiau neigė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajai kirviu jis siekė nukentėjusiąją nužudyti, todėl byloje nėra ginčo dėl to, kad specialisto nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus aptariamo įvykio metu padarė būtent kaltinamasis R. L.. Kaip matyti iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir nukentėjusios parodymų, jie skirtingai aiškino kaltinamojo veiksmų motyvus, o J. L. dar skirtingai aiškino ir kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu ir savo pačios veiksmus aptariamos veikos metu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis, nors buvo susituokęs su J. L. ir gyveno kartu, tačiau jų faktiniai šeimos santykiai seniai buvo įtempti, jie nuo rugsėjo mėn. kalbėjo apie skyrybas, R. L. nesutiko skirtis. R. L. vienoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis sakė niekam nukentėjusios neatiduos ir nužudys, bei pats nusižudys. Bylos įrodymai patvirtina, kad R. L. daug metų turėjo artimus santykius su I. U., apie kuriuos J. L. žinojo. Be to, kaip jau aptarta, R. L. iki įvykio prieš dvi dienas buvo sulaikytas vairavęs transporto priemonę apsvaigus, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskirta kardomoji priemonė-specialios teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis įpareigotas nepasišalinti išgyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno kartu su nukentėjusiąja. (1 t., b.l.130-133). Iš J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojos J. J. parodymų bei kaltinamojo ir nukentėjusios telefonų skambučių analizės matyti, kad kaltinamasis įvykio dieną su nukentėjusiąja intensyviai bendravo -R. L. įvykio dieną nuo 12.53 iki 15.41 val. 9 kartus skambino ir siuntė 24 SMS žinutes, o J. L. jam skambino 14 kartų ir išsiuntė 6 SMS pranešimus. J. L. teigė, kad R. L. taip ją kontroliavo. J. L. patvirtino, kad atėjus R. L. pas ją į darbą jis sukonfliktavo su barmene, tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. J.. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad nuo tada kai pradėjo su R. L. kalbėti apie skyrybas, jis pastoviai lydėdavo į darbą ir ją pasitikdavo, net kelis kartus siūlė eiti pas psichologus, siūlė išsaugoti santuoką, tačiau J. L. nesutiko. Teismo vertinimu tokie įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis pas nukentėjusiąją į darbą atėjo kaip įprastai, norėdamas kartu pareiti namo, o tvyrant įtemptiems tarpusavio santykiams, kaltinamojo smurtinius veiksmus einant namo su J. L. iššaukė menkavertis ginčas. Nors kaltinamasis einant pas nukentėjusiąją nusipirko kirvį, tačiau vien jo įsigijimas nerodo išankstinio plano nužudyti sutuoktinę vertinant visų bylos įrodymų kontekste. Kaltinamasis konflikto pradžios neprisiminė, iš jo pirmos apklausos matyti, kad jis neprisiminė ir kaip ir kodėl nusipirko kirvį ( 2 t, b.l.177-178). J. L. teigimu konfliktas prasidėjo tada, kai einant namo R. L. pradėjo tampyti rankas, sakydamas, kad jam šalta, ji atsakė, kad pačiai šalta ir liepė kišti rankas į savo kišenes, tada kaltinamasis du kartus nutraukė striukės gobtuvą, o po antro karto ji atsisukusi pastebėjo, kad kaltinamojo striukės užtrauktukas prasegtas, jo dešinė ranką įkišta į striukės vidų. Esant tokiems kaltinamojo ir nukentėjusios įrodymams teismas apie konflikto pradžią sprendžia pagal nukentėjusios parodymus. Teismo vertinimu tokia konflikto pradžia ir tolesnė įvykių eiga, įvertinus L įtemptus tarpusavio santykius, kaltinamojo neištikimybę žmonai, apie kurią ji žinojo, kaltinamojo neapsisprendimą dėl tolesnio savo gyvenimo su žmona ar I. U., jo pašlijusią psichologinę būklę, ką tik įvykusį konfliktą su J. J. R. L. manant, kad ji kišasi į jų gyvenimą, leidžia spręsti, jog kai J. L. neatsiliepė į sutuoktinio prašymą sušildyti rankas ( teismo vertinimu galbūt susikabinti ar apkabinti), jam esant apsvaigus ir nekontroliuojant savo veiksmų, tokia situacija spontaniškai iššaukė iš anksto neplanuotus J. L. smurtinius veiksmus nukentėjusios atžvilgiu tam panaudojant nusipirktą kirvį.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas, nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-13-976/2018, 2K-115-788/2020 ir kt.). Taigi, siekiant teisingai kvalifikuoti kaltinamojo nusikalstamą veiką, kaltinant jį pasikėsinimu nužudyti nukentėjusiąją, būtina nustatyti tyčios turinį. Kaip jau minėta, veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę kitam asmeniui. Esant apibrėžtai tyčiai, asmuo, darydamas pavojingą veiką, suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori griežtai kiekybiškai ir kokybiškai apibrėžtų padarinių. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal kaltininko tyčios kryptingumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik pagal paties kaltininko aiškinimą, kaip jis suvokė savo veiksmus ir kokių padarinių norėjo. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-521/2013, 2K-212-303/2018 ir kt.).

Aptariamoje situacijoje dėl V. L. smurtinių veiksmų teisinio vertinimo kreiptinas dėmesys į viso proceso metu nepakankamai nuoseklius nukentėjusios parodymus dėl kaltinamojo suduotų smūgių skaičiaus, vietos bei aplinkybių kada, kaip ir kur jie buvo suduoti, dėl ko sudėtinga atkurti detalų konfliktuojančių asmenų elgesį ir jų veiksmų eiliškumą. Iš karto po įvykio J. L. parodė, kad einant namo kaltinamasis pradėjo tampyti rankas, sakyti, kad šalta rankoms, po šio pokalbio atsiliko už nugaros, nuo galvos nutraukė gobtuvą, atsisukusi pastebėjo, kad jo striukės užtrauktukas prasegtas, o dešinė ranka įkišta į striukės vidų, paėjus apie 5 žingsnius jis vėl nutraukė gobtuvą ir vieną ar du kartus trenkė į galvos sritį, atsisukusi jo dešinėje rankoje pamatė kirvį. Toliau be žodžių kirviu R. L. jai vieną ar du kartus trenkė į galvos sritį, buvo užsimojęs 10-15 kartų, nukentėjusiajai parkirtus ant žemės norėjo kirsti į galvos sritį, bet J. L. užsidengė rankomis, todėl rankoje atsirado kirstinių sužalojimų. Visi smūgiai buvo į galvos sritį, todėl mano, kad taip norėjo ją nužudyti. Kažkuriuo metu R. L. liovėsi mušti, tuo metu ji atsisėdo, o jis ją pakėlė. Ji rankoje turėjo skėtį, su kuriuo trenkė R. L. ir išbėgo ant kelio važiuojamos dalies, tuo metu R. L. pasakė, kad užmuš, ar sakydamas šiuo žodžius jis turėjo kirvį neatsimena, bet lyg ir porą kartų trenkė, į kurias vietas negali pasakyti. Kai iš R. L. rankų iškrito kirvis, nukentėjusioji pakėlė nuo žemės ir laikė abiejose rankose. Šalia pamatė pašto dėžutę, kurią apsikabino, kirvį taip pat laikė ir rėkė pagalbos, o netrukus pradėjo rinktis žmonės ( 1 t, b.l.177-182). Papildomos apklausos metu J. L. parodė, jog kažkuriuo metu tarp smūgių sudavimo jis sakė, kad užmuš. Pravažiuojant automobiliams jis apsimesdavo, kad padeda atsikelti, apsikabino, o ji nesuprato, kur jis tuo metu paslėpdavo kirvį. Smūgius R. L. sudavė abejomis kirvio dalimis ir ašmenimis, ir pentimi. ( 2 t,b.l.12-13). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. L. parodė, kad po to kai R. L. nutraukė kapišoną pajuto iš nugaros du smūgius, vieną į galvą, o kitas kliuvo į nugarą, dešinės pusės mentę, kadangi buvo pasilenkusi. Atsiskusi pamatė kirvį, jis mažiukas, nebuvo didelis, pats mažiausias, nes tilpo į vidinę striukės kišenę. R. L. taikė į galvą, smūgių buvo daug, galva susiūta vienoje vietoje, viršugalvyje nubrozdinimai. Iš jo nieko daugiau negirdėjo tik „užmušiu“, taip sakė kelis kartus smūgiuodamas. Po lemiamo smūgio kai parkrito, ranka buvo ant takelio, tada pradėjo daužyti per dešinę ranką su aštriąją kirvio dalimi, ant dešinės rankos yra keturi nubrozdinimai, kirsta per tą pačią vietą du kartus, ties nagu yra atviras kaulo lūžis. Nuo rankos perėjo su kirvio ašmenimis kapoti kaklą, kairės pusės petį ir nugarą. Vienu metu jam buvo iškritęs kirvis, tada jį paėmė į savo rankas, jis tempė norėdamas atimti, apsikabinusi pašto dėžutę koja, susirietusi abiem rankomis laikė kirvį, kad neatimtų. ( 2 t, b.l.28-29). Teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad kai antrą kartą nutraukė kapišoną, pajuto smūgį į galvą ir atsisukusi pamatė jo rankoje kirvuką. Tada prasidėjo grumtynės, gynėsi, bandė atimti kirvį. Rankoje turėjo skėtį, su juo šėrė per petį, šaukė, kad skauda, buvo parkritus, gavo smūgius į ranką, su kita ranka dengėsi galvą, girdėjo tik tuos žodžius – „aš tave užmušiu.“ Su viena ranka R. L. laikė petį, o su kita ranka smūgiavo į galvą ir į kaklą. Stengėsi jį nustumti ant važiuojamos dalies, kad mašinos sustotų. Porą kartų pavyko atimti kirvį, bet pačiai kirvis iškrito ant žemės, jis spėjo nutverti nuo žemės kirvį. Kaklo sritis ir ranka buvo sužalota su smailia dalimi. Striukė, megztinis ir šalikas buvo pakapoti. Buvo suduota tarp 40-50 smūgių. Vien į ranką buvo 8-10 smūgių suduota, dar buvo smūgiai galvos ir kaklo srityje. Nugara buvo su buka dalimi daužoma, nes mėlynės buvo pakankamai didelės.

Taigi, iš aptartų nukentėjusios parodymų matyti, kad nors iš pradžių ji nurodė, jog buvo du smūgiai į galvos sritį, tačiau apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją teigė, kad vienas smūgis buvo į galvą, o kitas kliuvo į nugarą, dešinės pusės mentę, kadangi tuo metu buvo pasilenkusi. Pirmoje apklausoje nukentėjusioji teigė, kad kirstinis rankos sužalojimas atsirado nuo kirvio smūgių dengiantis galvą, tačiau apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad smūgius į ranką kirviu R. L. sudavė kai ji buvo parkritusi ant takelio, o teismo posėdyje tvirtino, kad parkritus gavo smūgius į ranką, o kita ranka dengėsi galvą. Pažymėtina, kad iš nukentėjusios pirminių parodymų matyti, jog R. L. vienu metu liovėsi mušti, tuo metu ji atsisėdo, o jis ją pakėlė, tuomet ji trenkė turėtu skėčiu R. L. į petį ir ėmė bėgti, o jis bėgo iš paskos ir tuo metu sakė, kad užmuš. Nors papildomoje apklausoje nukentėjusioji teigė, kad pravažiuojant automobiliams kaltinamasis tik apsimesdavo, kad padeda jai atsikelti, tačiau tokį nukentėjusios manymą patvirtinančių įrodymų nėra. Kad nukentėjusiąją buvo apsikabinę kaltinamasis prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir teigė, kad konflikto pradžios neatsimena, tačiau atsimena, jog žmoną laikė apkabinęs rankomis ir jos klausė "J., ką tu darai?", po to pajuto smūgį į ranką, kas iš esmės atitinka ir pirminius nukentėjusios parodymus. Tuomet ji teigė, kad po to, kai R. L. sudavė kirviu į galvos sritį ne mažiau kaip 15 kartų, ji parkrito ant žemės, tuo metu važiavo keli automobiliai, o R. paslėpė kirvį, bandė ją pakelti, o kai automobiliai pravažiavo, išsitraukė kirvį ir trenkė 3 kartus į kurias vietas nepamena. Kažkuriuo metu jis baigė savo veiksmus, nukentėjusioji atsisėdo, o jis J. L. pakėlė. Toliau iš nukentėjusios parodymų matyti, kad R. L. tolesnį smurtą iššaukė pačios nukentėjusios suduotas smūgis skėčiu, po kurio ji puolė bėgti, o kaltinamasis ją vytis jau šaukdamas, kad užmuš. J. L. patvirtino, kad tuo metu kai pati trenkė skėčiu R. L. ją vydamasis pasakė, kad užmuš (pastebėtina, kad pirmus smūgius į galvą ir nugarą kaltinamasis sudavė be žodžių), kas leidžia spręsti, jog suduodamas pirmą smūgį į galvą kaltinamasis ketinimo „užmušti“ neturėjo ir šie veiksmai buvo spontaniški, kuriuos iššaukė pašliję santykiai su J. L.. Jau aptartas kaltinamojo elgesys, kai po pirmų smūgių nukentėjusioji nukrito, o kaltinamasis apsikabino iš nugaros ir ją pakėlė sustiprina teismo įsitikinimą apie kaltinamojo norą baigti smurtinius veiksmus, susigrąžinti nukentėjusios dėmesį, o ne siekį ją nužudyti. Pažymėtina, kad R. L. įvykio aplinkybėse nurodytu metu taip pat nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, pakaušyje, nugaroje, alkūnės linkyje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosrūvos dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje padaryti kietais bukais daiktais 15 trauminių poveikių, kas leidžia spręsti, jog R. L. gindamasi taip pat sudavė kaltinamajam smūgius grumtynių metu atimtu kirviu ir jos nurodytu skėčiu, kuris buvo rastas įvykio vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad be smūgio į ranką, kurį nukentėjusioji nurodė sudavusi skėčiu, jis taip pat pajuto smūgį į galvą, tuo metu sustojo baltas automobilis, o tada pamatė kirvį J. L. rankose, gali būti, kad tada ji buvo atėmusi kirvį, jis laikė už kirvio, kad jo daugiau nesužalotų. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu iš dalies patvirtino liudytoja R. G., kuri važiuodama automobiliu matė vyrą ir moterį kruvinais veidais, moteris modama ranka kvietė pagalbą, kirvis tuo metu buvo moters rankose. Liudytoja L. D. patvirtino, jog matė, kaip vyriškis laikė moterį ir ji klaikiu balsu prašė iškviesti policiją, tarp jų buvo grumtynės. Liudytojai D. Ž. ir D. M., kurie atbėgo į pagalbą L. D. kvietimu, taip pat matė vyrą iš nugaros apsikabinusį moterį, kieno rankose buvo kirvis nepamena, kas taip pat leidžia spręsti, kad kaltinamasis savo veiksmais iššaukė nukentėjusios pasipriešinimą ir jos atsakomuosius smurtinius veiksmus, o tuomet jau abu jie mušėsi tarpusavyje.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad jai su kirvio aštriąją dalimi buvo sukapota kaklo sritis ir ranka, sukapota striukė, megztinis ir šalikas bei suduota tarp 40-50 smūgių, tačiau bylos įrodymai to nepatvirtina. Analizuojant specialisto išvadą matyti, kad J. L. padaryti sužalojimai, o dešinės plaštakos II-o piršto galinio pirštakaulio lūžis jai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be šio sužalojimo jai nustatyta žaizda galvoje 4 cm ilgio susiūta 4 siūlėmis vietomis pasidengusi apdžiūvusiu krauju, viršugalvyje nustatyti du odos nubrozdinimai- 0,5 cm gilus odos nubrozdinimas ir 5x0,1 cm linijinis galvos nubrozdinimas. J. L. taip pat nustatytos kraujosrūvos nugaroje, žastuose, rankose, sužalojimai padaryti ne mažiau 14 trauminių poveikių, kurie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytų būdu ir laiku. Aptartų įrodymų visuma ir specialisto išvada rodo, jog R. L. suduotų smūgių skaičius, jų lokalizacija (galvoje, t.y. ypač gyvybei pavojingoje vietoje trys trauminiai poveikiai, likusieji kitose kūno vietose), jų stiprumas (dauguma smūgių padarė tik kraujosrūvas, kas rodo, jog smūgiai buvo suduoti ne kirvio ašmenimis ir be didelės fizinės jėgos), kaltinamojo elgesys viso konflikto metu (po keleto smūgių buvo smurtinius veiksmus nutraukęs, apsikabinęs nukentėjusiąją, o smurtinius veiksmus atnaujino tik kai nukentėjusioji trenkė skėčiu), nukentėjusiai kilusios pasekmės (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl rankos pirštakaulio lūžio) teismui neleidžia daryti išvados, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajai kirviu kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia ir turėjo tikslą ją nužudyti. Tokią išvadą sustiprina nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusios galvoje, t.y. gyvybiškai svarbioje žmogaus kūno vietoje sužalojimai nėra žymūs, sudavus smūgius į galvą ir jai parkritus ant žemės kaltinamasis vėliau laikė apsikabinęs nukentėjusiąją ir bandė pakelti nuo žemės, o sekančius smūgius sudavė tik po to kai pati nukentėjusioji jam trenkė, tuomet smūgiai kirviu į J. L. ranką nukentėjusiajai suduoti jai nukritus ant žemės. Tuo momentu, siekdamas nužudyti, kaltinamasis galėjo smūgius suduoti į gyvybiškai pavojingas kūno vietas ir taip realizuoti savo ketinimą, tačiau jis kirviu sudavė į J. L. rankos pirštus. Aptarti kaltinamojo veiksmai rodo, jog turėdamas išankstinį tikslą ir tyčią nužudyti nukentėjusiąją R. L. tokį ketinimą galėjo realizuoti tiek iš karto kol nukentėjusioji nepradėjo priešintis, tiek ir vėliau nukentėjusiajai nukritus ant žemės. Vietoje to, kad R. L. elgėsi priešingai, vienu metu baigė smurtauti ir bandė nukentėjusiąją pakelti nuo žemės, buvo ją apsikabinęs, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis nebuvo apsisprendęs nužudyti J. L. ir tokių padarinių nesiekė. Nors nukentėjusioji teigė, jog apsikabinimas buvo apsimestinis, tačiau tokį nukentėjusios manymą pagrindžiančių įrodymų nėra. Pažymėtina, kad prieštaringi nukentėjusios parodymai dėl smūgių į ranką sudavimo momento ( ar jai dengiantis galvą nuo kirvio, ar nukritus ant sniego, kai jos ranka buvo ant takelio) patvirtina, jog kaltinamasis nukentėjusiajai parkritus ir taip palaužus jos pasipriešinimą galėjo realizuoti savo ketinimą nužudyti žmoną, jei tokį sumanymą būtų turėjęs nuo pat pradžių, tačiau tokių veiksmų jis nesiėmė, kas leidžia daryti išvadą, jog išankstinio sumanymo atimti gyvybę J. L. jis neturėjo. J. L. striukės apžiūra dar labiau sustiprina tokį teismo įsitikinimą, ir paneigia nukentėjusios aiškinimus jog R. L. kirvio ašmenimis kapojo kaklą, kuriame jokių trauminių poveikių nenustatyta, sukapojo striukę, megztinį ir šaliką. Iš striukės apžiūros protokolo, matyti, kad kirstinių pėdsakų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog kaltinamasis sudavė itin stiprius smūgius kirvio ašmenimis nėra. Striukė išpurvinta ir sutepta krauju, o dešinės pusės rankovė ties pečiais atplyšusi, kas patvirtina nukentėjusios ir liudytojų parodymus apie įvykusias grumtynes, o ne stiprius smūgius kirvio ašmenimis, taip siekiant nužudyti (1 t., b.l.185-190). Nors nukentėjusioji viso proceso metu teigė, kad kaltinamasis suduodamas smūgius kartojo jog ją užmuš (pirmoje apklausoje nurodė, kad taip pasakė, kai ji padėjo priešintis, o kaltinamasis bėgo iš paskos, tačiau nepamena ar tuo metu turėjo rankoje kirvį, papildomoje apklausoje nurodė, kad tokius žodžius sakė kažkuriuo metu tarp smūgių sudavimo, o apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kaltinamasis užmuš sakė po smūgio į galvą, kai ji susvirduliavo ir nukrito ant žemės), tačiau jau aptarti bylos įrodymai ir teismo išvados, nepatvirtina, jog J. L. ketinimai nužudyti buvo realūs ir tokių pasekmių jis siekė. Nenustatytas ir R. L. motyvas nužudyti J. L.. Bylos įrodymai rodo, kad skirtis norėjo J. L., ji sakė bendradarbei J. J. kad R. L. be galo ją myli, o liudytoja J. J. parodė, kad kaltinamasis buvo pavydus, kontroliavo J. L., buvo be galo prie jos prisirišęs, kas dieną ateidavo pas ją į darbą, bet buvo ramaus būdo ir jo niekada nėra mačiusi neblaivaus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus nenustatė ir kitos kaltinime nurodytos aplinkybės, kad R. L. veikos nebaigė, nes iš rankų pametė kirvį kai pradėjo rinktis žmonės. Liudytoja R. G. patvirtino, kad kirvį matė moters, o ne R. L. rankose kai skambino mobiliu telefonu operatorei, D. M. kai pribėgo raminti vyro puolusio moterį, kirvio nepastebėjo, vėliau tik ant žemės pamatė nedidelį kirvuką, o liudytojas D. Ž. parodė, kad jiems su kaimynu pribėgus prie poros, moteris iš vyro rankų ištraukė kirvį. Aptartų liudytojų parodymų visuma rodo, jog kaltinamasis kirvio nepametė, o kai į nukentėjusios šaukimą padėti atsiliepė žmonės, kirvį savo rankose atėmusi jį iš R. L. jau turėjo J. L., ką ji pati patvirtino, kad buvo kirvį apsikabinusi paskutinė. Nors kirvis įsigytas prieš einant pas J. L., tačiau teismas jau yra aptaręs, kad vien ši aplinkybė neleidžia spręsti, jog kirvis buvo įsigytas turint tikslą nužudyti nukentėjusiąją, o ne dėl susiklosčiusių aplinkybių ir kaltinamojo planų ardyti paletes. Liudytojai I. U., A. V. ir D. D. iš dalies ir pati nukentėjusioji patvirtino kaltinamojo parodymus, kad jie namo U. miestelyje šildymui naudojo medinių padėklų medieną, kurią kaltinamasis nemokamai pasiimdavo prie parduotuvės „Moki-veži“, o šis prekybos centras yra prie pat nukentėjusios darbovietės, todėl lieka nepaneigti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis prieš eidamas pas žmoną užėjęs į prekybos centrą kirvį nusipirko ardyti paletėms.

Nustatant kaltinamojo tyčios turinį, teismas įvertina net tik jau aptartus įrodymus bei padarytas išvadas, bet ir nukentėjusios ir kaltinamojo tarpusavio santykius, kaltinamojo elgesį prieš ir po įvykio. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajai suvokė savo veikos pavojingumą bei galimas pasekmes, turėjo suprasti jog naudodamas smurtą prieš nukentėjusiąją ir suduodamas kirviu į įvairias kūno vietas daro pavojingą veiką, galėjo numatyti, kad dėl tokios veikos gali kilti pavojingi baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet savo sąmonėje galimo jų sunkumo nedetalizavo, kas atitinka tiesioginės neapibrėžtos tyčios turinį. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Visos aptartos aplinkybės leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad R. L. neturėjo išankstinės tyčios nužudyti savo sutuoktinę J. L..

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog kaltinamasis tokiais veiksmais būtų turėjęs būtent griežtai apibrėžtą tikslą – atimti J. L. gyvybę, kaltinamojo veiksmai neatitinka BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytos veikos požymių, todėl R. L. nusikalstami veiksmai J. L. atžvilgiu kvalifikuotini pagal atsiradusias pasekmes, t. y. nukentėjusiajai sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 dalį.

Teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. sausio 3 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), suduodamas nemažiau kaip 14 smūgių kirviu sutuoktinei J. L. į įvairias kūno vietas, tuo padarant žaizdą pakaušyje, dešinės plaštakos II-o piršto galinio pirštakaulio lūžį su žaizda minkštuosiuose aplinkiniuose audiniuose, du odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas nugaroje, žastuose, kairio riešo - plaštakos srityse, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame dilbyje, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl dešinės plaštakos II-o piršto pirštakaulio lūžio buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Todėl nuteistojo R. L. nusikalstama veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuojama į BK 138 straipsnio 2 dalie 3 punktą, numatantį baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo šeimos narį.

Nukentėjusioji J. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 474 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo. Parodė, kad turtinę žalą sudaro skirtumas tarp gautos ligos pašalpos ir darbo užmokesčio dydžio už visą ligos laikotarpį, nes sirgdama negalėjo dirbti, todėl gavo mažesnes pajamas. Ji taip pat prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ( 2 t., b.k.45-55). Nukentėjusioji ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia patirtu dideliu stresu ir išgąsčiu, nurodė, kad du mėnesius gydėsi ligoninėje, buvo nedarbinga, emocines pasekmes jaučia iki šiol, buvo traumuota dvasiškai, lankėsi pas psichologą, po įvykio vartojo vaistus.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis CK 6.250 str. atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, buvo padaryti sužalojimai galvoje, prakirstas rankos pirštas, padarytos daugybinės kraujosrūvos kūne, ji du mėnesius buvo nedarbinga. Teismo vertinimu atsižvelgus į kaltinamojo poziciją ( su padarytais sužalojimais sutinka), teismų praktiką panašiose bylose, sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir dėl to kilusias pasekmes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala turi būti įvertinta 4000 Eur, kuri priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Turtinė 474 Eur žala pagrįsta dokumentais, nukentėjusi prarado pajamas, nes du mėnesius nedirbo, jai buvo mokama ligos pašalpa, kuri mažesnė nei jos gaunama minimali alga, taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos turtinės žalos sumos skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo.

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 219,32 eurų civilinį ieškinį žalai atlyginti (2 t., b.l. 60-62 ) už J. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, ginčo dėl ieškinio sumų nėra, todėl jis tenkinamas pilnai.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusios parodymais apie suduotus smūgius, tačiau pripažinti jam atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra pagrindo. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai galisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis dėl savo veiksmų sutuoktinės atžvilgiu nesigailėjo, o teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų, todėl negalima daryti išvados, jog kaltinamasis prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltinamojo atsakomybę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą sunkina, jog veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, tą patvirtina, nukentėjusios ir liudytojos R. J. parodymai, tarnybinis pranešimas jog kaltinamasis buvo neblaivus, bet blaivumą tikrintis atsisakė.(1 t., b.l.134).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir apysunkis nusikaltimas numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, veikos tyčinės, į apysunkio nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta nesunkiai, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti atsakomybė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos ir viena atsakomybę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę –jis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nedirba, per trumpą laiką padarė dvi nusikalstamas veikas, kurias sąlygojo nesaikingas alkoholio vartojimas, žalingas alkoholio vartojimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, yra konstatuotas ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizės aktu ( 3 t,.bl.156165). Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės-bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 138 straipsnio 2 dalis numato vienintelę bausmę- laisvės atėmimą iki penkerių metų. Nagrinėjamoje byloje įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo ar pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nenustatyta ir aplinkybių, leidžiančių manyti, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), todėl skirti švelnesnės bausmės rūšies, negu numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą ir šios bylos aplinkybes, R. L. už padarytą apysunkį nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis, o už nesunkų nusikaltimą parinktina bausmė- areštas, nes kaltinamasis nedirba, be to jis turės atlyginti civilinius ieškinius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 2, 4 dalimis bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skiriant galutinę bausmę. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, manant, kad R. L. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos- pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis R. L. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas yra mažesnis už nustatytą tokios poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų). Baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės (teisės vairuoti) sustabdymo dienos, t.y. 2024 m. sausio 2 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu; be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nes įvykdyti nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam R. L. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsniuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

Kardomoji priemonė- suėmimas panaikintina, manant kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamasis iš suėmimo paleistinas teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. L. skirtinos kardomosios priemonės- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios J. L. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų, bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomąją priemonę- specialiosios teisės (teisės vairuoti) sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomosios priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Nukentėjusios J. L. atstovas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 1228,18 Eur apmokėjimo už nukentėjusiąjai J. L. suteiktas advokato paslaugas (4 t., b.l.121) Kaltinamasis nors ir nedirba, tačiau turi nekilnojamo turto, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 104 straipsnio 1 punktu, 106 straipsio 2 dalimi šios išlaidos išieškotinos iš kaltinmojo Valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 4 dalimi daiktai turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti -J. L. striukė, stiklinis butelis ir kirvis „Okko 800G“ sunaikinti kaip menkaverčiai, o R. L. striukė ir džinsinės kelnės grąžintinos kaltinamajam R. L. jo pageidavimu ( 1 t., b.l. 30-31,160-163)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti bausmes:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštą keturiasdešimt penkioms paroms.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 papunkčio a) punktu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams vienam mėnesiui.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. sausio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t.y.2024 m. gruodžio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę -įpareigojimą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai J. L. padarytą 474 Eur turtinę žalą. Paskirti R. L. pareigas- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 2 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę -automobilio Ford Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą paimant Valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę –suėmimą panaikinti. R. L. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. L. kardomąsias priemones- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios J. L. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kardomąją priemonę- specialiosios teisės (teisės vairuoti) sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. L. J. L. 474 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ir 4000 Eur ( keturis tūkstančius Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. L. 219,32 Eur (du šimtus devyniolika Eur, 32 cnt) žalos atlyginimą Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš R. L. Valstybei 1228,18 Eur (tūkstantį du šimtus dvidešimt aštuonis Eur, 18 cnt) proceso išlaidas.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti J. L. striukę, R. L. stiklinį butelį ir kirvį „Okko 800G“ sunaikinti, R. L. striukę ir džinsines kelnes grąžinti R. L..

Nuosprendis per 20 dienų, o suimtam nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.