- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-841-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03917-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., I. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030, suinteresuoti asmenys G. G., I. G., antstolis S. U.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti antstolio S. U. 2022 m. kovo 7 d. patvarkymo Nr. S-22-34-6701 vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030 vykdymą, kol nebus išspręstas pareiškėjo skundas ir neįsiteisės teismo sprendimas dėl jo; 2) taikyti skolininkų butui (duomenys neskelbtini), areštą iki visos pagal paskolos sutartį išieškojimo (taip dokumente); 3) taikyti priverstinę hipoteką butui (duomenys neskelbtini), paskolos davėjo V. J. naudai.
2. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas taptų trečios eilės išieškotoju, būtų išieškotos skolininkų skolos kitiems kreditoriams, o išieškotojas V. J. dėl G. pagamintos ir panaudotos netikros teismo nutarties kaip sąžiningas hipotekos turėtojas prarastų teisę skolą išsiieškoti be eilės – skolos neatgautų, nes G. slepia savo pajamas ir turtą, o G. G. niekur nedirba. Yra pagrindas nustatyti išieškotojo V. J., nukentėjusiojo nuo skolininkų G., įtariamųjų baudžiamojoje byloje Nr. 1-649-1109/2022, reikalavimų prioritetiškumą kitų kreditorių atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030, paduodant 2022 m. kovo 17 d. skundą dėl antstolio veiksmų.
4. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti antstolio patvarkymo, kuriuo užbaigta vykdomoji byla Nr. 0034/19/00030, vykdymą negali būti tenkinamas, nes tai būtų ne laikinoji apsaugos priemonė, bet skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimo patenkinimas. Pareiškėjo nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimai – taikyti skolininkų butui (duomenys neskelbtini), areštą ir priverstinę hipoteką – apskritai negali būti laikomi laikinosiomis apsaugos priemonėmis skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo atveju, nes nėra susiję su šio skundo reikalavimais. Pareiškėjas akcentuoja būtinumą savo reikalavimų patenkinimui ir prioritetinį išieškojimo teisės įgyvendinimą, tačiau tai nėra prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo dalykas. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja pareiškėjo skundo reikalavimų iš esmės, nesprendžia su skundo reikalavimais nesusijusių prašymų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad priverstinė hipoteka negali būti laikinąja apsaugos priemone – tai susiję su skundo reikalavimais.
1.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
1.3. Būtinumas patenkinti išieškotojo reikalavimą be eilės, hipotekos turėtojo teisė neprarasti teisės skolą išieškoti be eilės yra susijęs su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skundu, nes nepagrįstai, pažeidus V. J. kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises į hipoteką, užbaigus vykdomąją bylą būtų apsunkintas išieškojimas iš hipoteka įkeisto buto, būtų pažeistos V. J. kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės į realų skolos grąžinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
10. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamoje nutartyje teismas tik nurodė paminėtą kreipimosi į teismą dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikiant tokį skundą, pateikimo teismui tvarką. Šioje nutartyje teismo nėra konstatuota, jog pareiškėjo skundas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitinka CPK 510 ir 512 straipsnių reikalavimų. Teismas priėmė ir išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
11. Nors apeliacine tvarka vertinamoje bylos medžiagoje nėra vykdomosios bylos, kurios nutraukimą ginčijo pareiškėjas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naudojantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla pagal Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notaro 2019 m. sausio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 39 200 Eur skolos, 0,5 proc. delspinigių nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos paskolos sumos nuo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos. Vykdomojo įrašo išdavimo pagrindas buvo pareiškėjo ir jo skolininkų G. 2018 m. vasario 14 d. sudaryta hipotekos sutartis (notarinio registro Nr. RK-1009, identifikavimo kodas hipotekos registre: 20120180009430).
12. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021, visiškai patenkino ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. J., tretieji asmenys G. G., notarė R. K., dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia ir vykdomojo įrašo, padaryto ginčijamos hipotekos sutarties pagrindu, panaikinimo. Pripažino negaliojančia (niekine) ab initio 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. RK-1009, identifikavimo kodas hipotekos registre: 20120180009430). Pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. padarytą vykdomąjį įrašą. Priteisė iš atsakovo V. J. valstybės naudai 22,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021 priteista iš atsakovo V. J. ieškovės I. G. naudai 113 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-12-254/2022 Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus. Teismai konstatavo, kad 2018 m. vasario 14 d. Kauno miesto 16-ame notaro biure pateikta Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. teisėjos O. Š. nutartis, kuria ieškovams išduotas teismo leidimas įkeitimo sandoriui, yra suklastota arba neatitinka tokiam dokumentui (teismo leidimui) keliamų reikalavimų (ši teisėja 2017 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo atleista iš Kauno apylinkės teismo teisėjos pareigų), todėl hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu kaip pažeidžiantis CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintą imperatyvų reikalavimą gauti teismo leidimą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi priėmė šioje byloje pateiktą atsakovo V. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo. 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi bylą nagrinėsiančiai kasacinio teismo teisėjų kolegijai perduotas spręsti ieškovės prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-469-1109/2022, kurioje ji kaltinama pagaminusi žinomai netikrą dokumentą (teismo nutartį) ir jį panaudojusi tikslu gauti paskolą iš V. J.
14. 2022 m. sausio 11 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimui (panaikinus vykdymo pagrindu buvusį vykdomąjį įrašą), antstolis S. U. 2022 m. kovo 7 d. patvarkymais Nr. S-22-34-6700 dėl vykdomosios bylos nutraukimo, užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu, užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0034/19/00030 ją nutraukdamas ir vykdomąjį dokumentą Nr. S-22-34-6701 (Nr. RK-94) grąžino išdavusiai institucijai Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarei R. K.
15. Antstolis S. U. 2022 m. kovo 24 d. patvarkyme dėl skundo netenkinimo Nr. S-210001254 nurodė, kad 2022 m. kovo 18 d. gautas išieškotojo V. J. 2022 m. kovo 17 d. skundas dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030, t. y. skundžiamas 2022 m. kovo 7 d. patvarkymas Nr. S-22-34-6701 vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030.
16. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9523-559/2022 pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų atmetė. Dėl šios nutarties paduotas pareiškėjo atskirasis skundas apeliacine tvarka paskirtas nagrinėti 2022 m. rugpjūčio 16 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1009-924/2022).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Specializuotas transportas“ v. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 2-1868/2010).
18. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir CPK XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, įpareigojančia teismą, nagrinėjantį skundą dėl antstolio veiksmų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti šio Kodekso nustatyta tvarka, darytina išvada, kad apeliacine tvarka tikrinamu atveju laikinoji apsauga turi būti siejama su teismo procesinio sprendimo, priimtino vertinant antstolio veiksmus dėl vykdomosios bylos nutraukimo, įvykdymo aspektais.
19. Tuo remiantis atmestini apelianto argumentai dėl priverstinės hipotekos taikymo ir skolininkų turto arešto nagrinėjant kreditoriaus skundą dėl vykdomosios bylos nutraukimo (kreditoriaus teisių apsaugos klausimai kildintini iš hipotekos sandorio, kurio galiojimo klausimai yra sprendžiami ne byloje dėl antstolio veiksmų, o nutarties 12 punkte nurodytoje civilinėje byloje dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu).
20. Taigi, apeliacine tvarka vertinamu atveju gali būti sprendžiama tik dėl apelianto nurodomos laikinosios apsaugos priemonės – ginčijamo antstolio patvarkymo vykdymo sustabdymo. Svarstant jos taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje aktualu nustatyti, ar pareiškėjo skundo patenkinimo atveju (vykdomosios bylos nutraukimą pripažinus neteisėtu) bus galima įvykdyti teismo nutartį, priimtiną pagal CPK 513 straipsnį, ar jos vykdymas nepasunkės, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos.
21. Minėta, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį (skundą) pareiškiančiam asmeniui.
22. Pagal prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
23. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019 ir kt.). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).
24. Nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl išieškojimo pagrindo nuginčijimu, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės aplinkybės, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-469-1109/2022, kurioje skolininkė I. G. kaltinama pagaminusi žinomai netikrą dokumentą (teismo nutartį) ir jį panaudojusi tikslu gauti paskolą iš V. J., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjo reikalavimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo neteisėtumo gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
25. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neegzistuoja antroji laikinosios apsaugos taikymo sąlyga – teismo nutarties, pagal CPK 513 straipsnį priimtinos dėl ginčijamo antstolio patvarkymo, įvykdymo negalimumas ar jos vykdymo pasunkėjimas nesant laikinosios apsaugos (ginčijamo patvarkymo vykdymo sustabdymo) tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliantas nepagrindė, todėl 2022 m. kovo 23 d. pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.