- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- 1-649-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34755-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. 2021 m. spalio 6 d., apie 15.25 val. prekybos centre „Akropolis“, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėto pagrindo įgijo, laikė svetimą dokumentą – Ž. D. vardu 2021 m. rugpjūčio 9 d. išduotą galimybių pasą su QR kodu, kurį pateikė mobiliojo ryšio telefone „Eurocash1“ apsaugos darbuotojui E. M. kaip savo ir taip jį neteisėtai panaudojo.
Šiais veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji D. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji prieš savaitę iki įvykio lankėsi Kauno autobusų stotyje, matė, kad nepažįstamas asmuo už 20 eurų pardavinėja galimybių pasus, girdėjo sakant, kad su juo galima įeiti į visas parduotuves, nusprendė įsigyti. Sumokėjo 20 eurų, pasidarė to nepažįstamo asmens telefono screenshotą ir taip įgijo svetimą galimybių pasą. Į PC „Akropolis“ su tuo pasu buvo įėjusi 2-3 kartus. 2021 m. spalio 6 d. apie 15 val. taip pat ketino užeiti į PC „Akropolis“, parodė tą patį galimybių pasą, kurį buvo įsigijusi už 20 eurų, tačiau ją atsisakė įleisti, tada ji bandė praeiti pro kitą įėjimą, ją praleido ir tada apsaugos darbuotojai ją sulaikė, pasakė, kad ji praėjo ne su savo pasu. Ji žinojo, kad buvo reikalingi galimybių pasai, bet neįsivaizdavo, kad viskas taip griežtai. Savo galimybių paso neturėjo, nes nesiskiepijo. Nesiskiepijo, nes nenorėjo šalutinių skiepų poveikių. Po šio įvykio eidama į PC „Akropolį“ darydavo testus, kurie galioja 48 val. PC „Akropolis“ dažnai lankosi, nes ten apsipirkinėja. Dėl padarytos veikos gailisi.
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Liudytojas E. M. parodė, kad jis dirba „Eurocash1“ apsaugos darbuotoju PC „Akropolis“ adresu, (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 6 d. jam dirbant ir stovint prie 1A įėjimo ir tikrinant ateinančių asmenų galimybių pasus, apie 15.15 val. prie jo priėjo romų tautybės moteris, kuri parodė savo telefone nufotografuotą galimybių pasą. Nuotraukoje matėsi kito telefono vaizdas ir tai jam sukėlė įtarimą, kad galimai moteris naudojasi ne savo galimybių pasu. Jis naudodamasis savo mobiliojo ryšio priemone „iphone“ per internetinį puslapį www.gpasas.lt per tikrinimo funkciją patikrino moters parodytą galimybių pasą. Programėlė parodė, kad galimybių pasas galioja. Tačiau jam nufotografuotas moters galimybių pasas sukėlė įtarimų, todėl jis paprašė pateikti jos asmens dokumentą. Moteris nurodė, kad dokumento su savimi neturi ir išėjo. Tuomet apie 15.25 val. jis per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad per įėjimą 1C ta pati romų tautybės moteris vėl bandė įeiti į PC „Akropolis“, tik per kitą įėjimą. Jis priėjo prie moters ir dar kartą paprašė jos pateikti galimybių pasą bei jos asmens dokumentą. Tačiau ji asmens dokumento nepateikė, o jis paklausė jos, ar tikrai šitas galimybių pasas yra jos. Ji atsakė jam, kad tai ne jos galimybių pasas, o draugės. Galimybių pasas, kuriuo ji naudojosi, buvo išduotas Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, o moteris, kurią pristatė į apsaugos postą naudojantis ne savo galimybių pasu, buvo D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Po ko apie tai pranešė policijai (b. l. 23–24).
Liudytojas Ž. A. parodė, kad ji naudojasi mobiliuoju telefonu „Iphone“ raudonos spalvos labai seniai, 2-3 metus, telefonas įdėtas į raudoną dėklą. Ji turi galimybių pasą labai seniai, yra prasirgusi korona virusu dar pavasarį. Ji niekam tikrai nedavė nusifotografuoti savo galimybių paso, telefono pametusi taip pat nebuvo, neturi supratimo, kaip jos pasu kažkas galėjo pasinaudoti. Savo draugų tarpe romų tautybės žmonių neturi ir nepažįsta (b. l. 60).
Valstybės įmonė Registrų centras raštu informavo, kad 2021 m. spalio 6 d. D. S., a/k (duomenys neskelbtini) neturėjo Galimybių paso (b. l. 49).
Iš 2021 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti PC „Akropolis“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2021 m. spalio 6 d. 15.37 val. D. S. bando patekti į prekybos centrą per įėjimą Nr. 1A – parodo savo telefono ekraną apsaugos darbuotojui, kuris pasilenkia ir atidžiau pažiūri į jį, jie kažką kalbasi, po to ji apsisuka pasisuka link išėjimo ir išeina iš prekybos centro. Apie 15.37 val. D. S. bando patekti pro kitą įėjimą Nr. 1C – D. S. prieina prie apsaugos darbuotojos ir aparato, skenuojančio galimybių pasus, savo rankose laikydama mobilųjį telefoną. Apsaugos darbuotoja žvilgteli į moters rankoje laikomą mobilaus ryšio telefoną, darbuotoja galimai paprašo priglausti mobiliojo ryšio telefoną prie skenerio. Po to jos apie kažką kalbasi, matyti abiejų konkliudentiniai veiksmai, po ko D. S. įeina į prekybos centro vidų. Apie 15.47 val. matyti, kaip apsaugos darbuotojai (moteris ir vyriškis) eina link prekybos centre vaikščiojusios D. S. ir ją sustabdo, moteris rodo savo mobilųjį telefoną apsaugos darbuotojams, po to visis nueina (b. l. 44–45).
Iš 2021 m. lapkričio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas D. S. mobilaus ryšio telefonas „Redmi“, kurio nuotraukų galerijoje matyti galimybių paso iš kito mobiliojo telefono daryta nuotrauka. Matyti, kad nufotografuotas galimybių pasas priklauso Ž. D. (nuotraukos Nr. 7,8) (b. l. 67–75).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, be to, dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius (kasacinės nutartys bylose Nr. Nr. 2K-426/2006, Nr. 2K-396/2013, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016 ir kt.).
Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Dokumento įgijimas – sąmoningi valingi kaltininko veiksmai, dėl kurių užvaldomas svetimas asmens dokumentas be teisėto pagrindo – nusipirkimas, kažkas perleidžia , dovanoja ir pan. Dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Svetimo dokumento panaudojimas tai svetimo dokumento pateikimas į apyvartą, t. y. pateikimas įvairaus pobūdžio įstaigoms ar institucijoms, panaudojimas sudarant sandorius ir pan. Svetimo asmens dokumento panaudojimo atveju naudojamasi teisiškai reikšminga dokumento informacija – t. y. tapatybės patvirtinimui, tam tikrų specialių teisių ar lengvatų suteikimui ir kt.
Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis. Kaip ir BK 300 straipsnio 1 dalyje taip ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą, o taip pat ir už svetimo dokumento panaudojimą bei neteisėtą disponavimą juo, nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. S. neteisėtai disponavus svetimu dokumentu pasitvirtino.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamosios kaltę neteisėtai įgijus, laikius ir panaudojus svetimą asmens dokumentą – galimybių pasą, įrodo pačios kaltinamosios parodymai, kurie neprieštarauja ir atitinka liudytojų parodymus, vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuotus duomenis ir kitą rašytinę bylos medžiagą.
Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamosios kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodymais.
Kaltinamoji pripažino, kad ji nebuvo pasiskiepijusi nuo Covid-19 ligos ir 2021 m. spalio 6 d. neturėjo galimybių paso. Šią aplinkybę patvirtina ir informacija iš VĮ „Registrų centras“. D. S. parodė, kad galimybių pasą už 20 eurų iš nenustatyto asmens įsigijo prieš savaitę iki įvykio – tiesiog nusifotografavo to asmens telefone esantį vaizdą su kito asmens galimybių pasu ir tokį galimybių pasą panaudojo pateikdama apsaugos darbuotojams, norėdama patekti į PC „Akropolis“. Šiais kaltinamosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos visiškai atitinka liudytojo, apsaugos darbuotojo, E. M. parodymai, kad jam įtarimų sukėlė romų tautybės moters, ketinančios patekti į prekybos centrą, galimybių pasas, nes buvo nufotografuotas, o moteris neturėjo asmens tapatybės dokumento, todėl ji į prekybos centrą neįėjo, tačiau vėliau matė šią moterį įėjusią į prekybos centrą, kurios paprašius pateikti asmens dokumentą, pastaroji pripažino, kad savo telefone pateikė svetimo asmens galimybių pasą. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, iš kurių matyti, kad vienam apsaugos darbuotojui patikrinus telefone D. S. pateiktą galimybių pasą, D. S. į prekybos centrą neužeina, išeina iš jo, tačiau D. S. po kelių minučių pakalbėjusi su apsaugos darbuotoja moterimi įeina į prekybos centrą pro kitą įėjimą, o vėliau ją sustabdo du apsaugos darbuotojai ir nusiveda. Be to, apžiūrėjus D. S. naudotą telefoną, nustatyta, kad ji turėjo kitam asmeniui – Ž. A. (D) išduotą Galimybių pasą. Ž. D. patvirtino, jog ji buvo persirgusi covid-19 liga, todėl turėjo galimybių pasą, tačiau niekam nedavė jo nusifotografuoti iš savo telefono, telefono nebuvo pametusi, romų tautybės draugų neturi. Duomenų, kad D. S. ir Ž. D. būtų pažįstamos byloje nenustatyta.
Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad D. S. neteisėtai disponavo svetimu asmens dokumentu, t. y. neteisėtai įgijo, laikė Ž. D. išduotą galimybių pasą ir jį neteisėtai panaudojo 2021 m. spalio 6 d. bandydama patekti į prekybos centrą „Akropolis“ ir pateikdama jį apsaugos darbuotojams.
2021 m. spalio 6 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos paslaugas parduotuvėse, kurių plotas viršija 1500 kv. m., kontaktiniu būdu buvo galima teikti asmenims, atitinkantiems minėto nutarimo 3.1.1 punkte ir jo papunkčiuose numatytus reikalavimus dėl būtinybės būti pasiskiepijusiam ar būti prasirgusiam Covid-19, turėti neigiamą testą. Tam tikslui buvo naudojamas Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) duomenų pagrindu parengtas skaitmeninis pažymėjimas, skirtas naudojimui šalies viduje su sugeneruotu QR kodu, patvirtinantis skiepijimo, persirgimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar neigiamo tyrimų rezultato faktą – Galimybių pasas. Galimybių pasas suteikė jo turėtojui teisę vykdyti tam tikras veiklas, kaip pavyzdžiui patekti į didesnę parduotuvę, lankytis renginiuose ir pan. Tokiu būdu galimybių pasas, nors ir buvo skaitmeninio pobūdžio, jis atitiko dokumentui keliamus tiek formos, tiek ir turinio elementus. Be to, galimybių pasas buvo susietas su konkrečiu asmeniu, pažymėjo konkretaus fizinio asmens statusą dėl Covid-19 ligos, ir tai asmeniui suteikė platesnes laisves naudotis įvairaus pobūdžio paslaugomis, todėl galimybių pasas buvo BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytu dalyku – asmens dokumentu.
D. S. žinojo, kad buvo reikalavimas turėti galimybių pasą, norint patekti į PC „Akropolis“, suprato, kad ji neturi teisės turėti savo galimybių pasą, todėl nusifotografuodama už pinigus svetimą galimybių pasą be savininko leidimo, suvokė, jog elgiasi neteisėtai, t. y. neteisėtai įgyja šį dokumentą, o turėdama su savimi ir jį pateikdama apsaugos darbuotojams, suvokė, kad neteisėtai laiko ir naudoją šį svetimą dokumentą, to norėjo ir siekė – į prekybos centrą bandė patekti net kelis kartus, melagingai teigdama, kad neturi asmens dokumento, taip siekdama išvengti jos tikrosios tapatybė nustatymo ir fakto dėl svetimo dokumento disponavimo išaiškinimo. Tai atvirtina, kad D. S. veikė tiesiogine tyčia.
D. S. veiksmuose konstatuoti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu požymiai, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
D. S. kalta ir jai turi būti skiriama bausmė, nes pagrindo vertinti, kad jos padaryta veika prarado pavojingumą nėra. Pažymėtina, jog nuo 2022 m vasario 5 d. yra tik sustabdytas galimybių paso ir su juo susijusių nuostatų galiojimas, tačiau jis nėra panaikintas. Pažymėtina, jog galimybių pasas buvo viena iš pandemijos dėl Covid-19 ligos valdymo priemonių. Dėl šios ligos buvo paskelbta ekstremali situacija valstybės lygiu, kuri vis dar nėra panaikinta, eigoje buvo taikomi labai griežti ribojimai tiek asmenų judėjimui, tiek ir paslaugų teikimui, pramogoms. Galimybių pasu buvo siekiama valdyti pandemiją ir tuo pačiu kiek įmanoma saugiausiu būdu užtikrinti asmenų teises ir laisves, kiek įmanoma įprastesnį, normalesnį kiekvieno asmens atskirai ir visos visuomenės gyvenimą, užtikrinti normalią sveikatos sistemos veiklą ir apsaugą, o tuo pačiu ir kiekvieno visuomenės nario teisę gauti sveikatos paslaugas laiku ir kokybiškas. Dėl šių aplinkybių pripažinti D. S. veiką, kai ji neturėdama teisės turėti galimybių paso ir neteisėtai įgijusi svetimą galimybių pasą bei juo pasinaudodama ne tik kėsinosi į normalią asmens dokumentų valdymo tvarką, bet ir kėlė realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, pripažinti nepavojinga, nėra pagrindo.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 302 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.
D. S. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. S. anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka bausta už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamoji VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpyje 2013-2018 metais gydėsi 6 kartus, o taip pat ir 202 m sausio17-2021 m. sausio 18 d., (b. l. 111), Priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuota dėl psichikos sutrikimų dėl opioidų vartojimo, priklausomybė sindromo (b. l. 109), tačiau 2021 m. gruodžio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1249/2021 nurodyta, kad D. S. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 128), todėl abejoti jos pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, tai, kad kaltinamoji nedirba, darbą jai susirasti nėra lengva, augina du nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, jog netikslinga skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nes kaltinamoji neturės realių galimybių ją sumokėti, todėl D. S. skirtina arešto bausmė, artima sankcijos vidurkiui – 51 para.
Kadangi kaltinamoji kaltę pripažino, gailisi, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir D. S. skirtina sumažinta bausmė – 34 paros arešto.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nuo pat įvykio, t. y. patikrinimo, pripažino padariusi nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir realiai neatliekant paskirtos arešto bausmės, tačiau jos vykdymą atidedant 7 mėnesiams su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir nustatant, kad D. S. privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies 4, 5, 7 punktais skiriant įpareigojimus: viso arešto atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; pradėti dirbti, tęsti darbą ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, esantis byloje (b. l. 160), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 51 parą arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti D. S. 34 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 4, 5, 7 punktais, D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą – laiko ir vietos stebėjimo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir nustatant, kad D. S. privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei skiriant įpareigojimus viso arešto atidėjimo laikotarpiu: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; pradėti dirbti, tęsti darbą ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.