Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-558-966/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-10-05
Bylos Nr.: 1A-558-966/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-0-00525-2021-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
Kaltinamasis: N. N.
Nuteistasis: D. Č.
Advokatai: Angelė Fominienė

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-558-966/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00525-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.8.7.13; 1.2.23.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.6.5.2; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNuoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,išteisintajam N. N., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo N. N., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. Č., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. N. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jį kaltinant tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2021 m. spalio 23 d. apie 19.45 val. prie segmentinės tvoros, skiriančios (duomenys neskelbtini) būrių pasivaikščiojimo kiemelį ir (duomenys neskelbtini) būrį, perdavė (duomenys neskelbtini) -o būrio nuteistajam D. Č. paketėlį su 0,2135 g tabako, kuriame buvo nedidelis kiekis - ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, kurią 2021 m. spalio 23 d. apie 19.45 val. pas D. Č. rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas N. N. išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, jog nėra įrodyta, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, todėl jis išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutrauktina. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad N. N. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo kategoriškai neigė, paaiškino, kad D. Č. buvo perduotas raštelis, tai patvirtino ir D. Č., šią versiją paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl visos abejonės, kurių negalima pašalinti, vertintinos kaltinamojo naudai.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Alima Petruškevičienė (toliau – ir prokurorė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – N. N. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Skunde teigiama, kad N. N. išteisintas nepagrįstai, nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesilaikant atskirų įrodymų ir jų visumos objektyvaus vertinimo principo. Teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, dėl to priėmė nepagrįstą ir bylos aplinkybių neatitinkantį nuosprendį. Teismas nuosprendį iš esmės grindė tuo, kad nebuvo paneigta kaltinamųjų versija, jog D. Č. N. N. perdavė ne paketą su psichotropine medžiaga, o raštelį, kad šis jį perduotų neįvardintam draugui. Sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad kaltinamieji laikėsi pozicijos dėl perduoto raštelio ir nepripažino kaltės, savaime nepatvirtina pozicijos teisingumo.

3.2. Skunde nurodoma, kad D. Č. parodymai turėtų būti vertinami kaip siekis padėti N. N. išvengti atsakomybės. Net jeigu įvykio vietoje D. Č. ir būtų perduotas raštelis, vaizdo įrašas liudija, kad tuoj po perdavimo D. Č. paketėlio išlankstyti nespėjo, taigi pamatyti tikslų raštelio dydį negalėjo. Jo parodymai apie perduotą raštelį ir tikslią jo išvaizdą yra kaltinamųjų bendrai sugalvota gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teismo argumentas, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog N. N. per segmentinę tvorą perduoda kažką (baltos spalvos) nuteistajam D. Č., yra ginčytino pobūdžio. Atsižvelgiant į įvykio vietos apšvietimą, vaizdo įraše matomas paketėlis yra blizgios, o ne baltos spalvos. Svarbu ir tai, kad nuosprendyje nurodytų aplinkybių, jog D. Č., pastebėtas pareigūno, numeta permatomos spalvos paketėlį ant žemės, vaizdo įraše nėra. Įrašas patvirtina, kad D. Č., paėmęs paketą iš N. N., nueina į kameromis nestebimą zoną, toliau seka atliekamos kratos vaizdas. Taigi jokių numetamo ant žemės paketo aplinkybių vaizdo įrašas nepatvirtina, vieta, kurioje buvo surastas numestas paketas, vaizdo kameromis iš viso nėra fiksuojama.

3.3. Skunde pažymima, kad teismas nevertino liudytojo G. U. nurodytų aplinkybių, kad krūmelis, į kurį kaltinamasis tariamai išmetė raštelį, buvo toje pačioje pusėje, kur ir liudytojas, taigi jis tikrai neabejotinai būtų matęs, jeigu į jį nuteistasis būtų ką nors metęs. Svarbu ir tai, kad, anot liudytojo, minėtas krūmelis tokiu metų laiku jau buvo be lapų, todėl baltos spalvos raštelis jame tikrai būtų matomas. Tačiau liudytojui kelis kartus apėjus teritoriją, buvo surastas vienintelis paketas, kuriame vėliau buvo nustatytos ir psichotropinės medžiagos. Netinkamas byloje esančių vaizdo įrašų vertinimas tuo aspektu, kad juose aiškiai matomas perduodamas būtent baltos spalvos paketas ir tai, teismo nuomone, patvirtina kaltinamojo parodymus, pažeidė įrodymų visumos vertinimo taisykles ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir N. N. pripažinti kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Išteisintojo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, kadangi teismo nuosprendis yra pagrįstas, išvados teisingos.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam bylą nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tačiau nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

6. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį skundžia prokurorė, prašydama panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, dėl to padarė nepagrįstas, byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas ir nepagrįstai N. N. išteisino. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, dar kartą įvertinusi bylos įrodymus, prokurorės skundo argumentus dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų pažeidimo laiko teisiškai pagrįstais.

Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo (BK 260 straipsnio 1 dalies) taikymo.

7. Duomenų pripažinimo įrodymais, jų tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje. Nuosprendžio turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, 2K-7-174-303/2019, 2K-109-746/2017, 2K-222-697/2016, 2K-79-976/2016, 2K-32-699/2016, 2K-417/2014).

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė ir pareiga. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal prokurorės apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. N., pirmiau aptartų įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų nesilaikė, nepagrįstai išskirtinę reikšmę teikė nuteistojo D. Č. ir išteisintojo N. N. teisme duotiems parodymams, kad buvo perduotos ne psichotropinės medžiagos, o raštelis, kurie, pirmosios instancijos teismo vertinimu, jokiais kitais objektyviais įrodymais nebuvo paneigti, taip pat nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad D. Č. ir N. N. teisme duotus parodymus, be kita ko, patvirtina ir liudytojų G. U. bei V. G. parodymai, bei vaizdo kamerų įrašas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą išteisinti N. N., jam nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, klydo ir dėl įrodymų, kuriais grindė tokią išvadą, turinio, t. y. nurodė ir įrodytomis pripažino aplinkybes, kurių teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtino. Šie pažeidimai vertinti kaip turėję esminės įtakos nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui ir tai sudaro pagrindą nuosprendžio dalį dėl N. N. išteisinimo panaikinti, ir dėl jo priimti naują pakaltinamąjį nuosprendį.

10. N. N., kaip minėta, buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jį kaltinant tuo, kada, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, perdavė kitam nuteistajam (D. Č.) paketėlį su 0,2135 g tabako, kuriame buvo nedidelis kiekis (ne daugiau kaip 0,005 g) psichotropinės medžiagos (sintetinio kanabinoido). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme N. N. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, paaiškino, kad D. Č., kurį pažįsta ir su kuriuo yra draugai, perdavė raštelį (puse sulankstyto sąsiuvinio lapo), kad D. Č. jį perduotų kitam nuteistajam (draugui). Raštelyje prašė, kad draugas atneštų parūkyti, kavos (2 t., b. l. 65). Nuteistasis D. Č. šią versiją patvirtino, parodė, kad N. N. jam perdavė raštelį, kurį turėjo perduoti kitam žmogui. Raštelis buvo maždaug pusės sąsiuvinio lapo dydžio, smulkiai sulankstytas į kvadratuką, jo perskaityti nespėjo, bėgdamas jį išmetė, nes vijosi pareigūnas. Taip pat parodė, kad narkotikus turėjo su savimi kišenėje, kokiomis aplinkybėmis paketėlį su šiomis medžiagomis buvo gavęs, neatsimena, paketėlį išmetė pirmiau, negu raštelį (2 t., b. l. 64, 65). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo ir išteisintojo teisme duotus parodymus, sprendė, kad jų iškeltos versijos jokie kiti objektyvūs duomenys nepaneigia ir, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos bei abejonių, kurių nepavyksta pašalinti, aiškinimo kaltinamojo naudai principais, N. N. išteisino. Teisėjų kolegija tokiam byloje esančių duomenų visumos vertinimui ir šio vertinimo pagrindu priimtam procesiniam sprendimui nepritaria.

Žemesnės instancijos teismas

11. Iš teisminio nagrinėjimo metu duotų nuteistojo D. Č. ir išteisintojo N. N. parodymų turinio matyti, kad iš tikrųjų D. Č. išteisintojo N. N. versiją patvirtino, esminiai prieštaravimai dėl aplinkybės, kad N. N. perdavė raštelį, o ne paketėlį su psichotropinėmis medžiagomis, nenustatyti. Tačiau priešingai, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, šių parodymų jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, o priešingai – byloje esančių įrodymų visuma, vertinant juos ne atsietai, o visumoje, teikia pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad išteisintasis N. N. nuteistajam D. Č. perdavė ne raštelį ant sulankstyto popieriaus lapo, o būtent tą paketėlį su psichotropine medžiaga, kurį netrukus surado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi liudytojų G. U., V. G. parodymus, vaizdo kamerų įrašus, kitus rašytinius bylos duomenis.

12. Liudytojas G. U., apklausiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistųjų pasivaikščiojimo metu pastebėjo, kad N. N. kažką perdavė D. Č. per tvorą. Tvora segmentinė. Jis (liudytojas) buvo 30-40 metrų atstumu, vaizdo niekas neužstojo, tačiau atstumas buvo didelis, todėl nematė, ką perdavė. Liepė D. Č. sustoti, šis iš pradžių nurodymo nevykdė, ėjo link gyvenamosios vietos, davė nurodymą sustoti dar kartą, D. Č. apėjo apie būdelę ir ėjo link jo (liudytojo). Matė, kaip D. Č. apėjo būdelę, tačiau kai D. Č. buvo už būdelės, jo nematė. Kai prie jo atėjo D. Č., patikrino jo kišenes, nieko nerado, kartu su D. Č. apėjo aplink būdelę ir rado maišelį su galimai narkotine medžiaga. Iš karto iškvietė pagalbą, D. Č. nieko neaiškino, tik sakė „išmesk tą daiktą“. Liudytojas taip pat parodė, kad pačio išmetimo fakto jis nematė, nes išmetė kitoje būdelės pusėje. Ką išmetė, negali pasakyti. Sprendžia tik pagal tai, kad rado maišelį su medžiaga. Daugiau nieko nebuvo surasta, teritoriją apėjo kelis kartus ir rado tik tą vieną maišelį. Daugiau nieko (raštelio arko kito) nepastebėjo. Matė, kaip N. N. kažką perdavė D. Č., bet nematė ką. Prie būdelės yra nedidelis krūmas, bet jis buvo be lapų, nežaliuojantis, jei ten būtų kas numesta, būtų tikrai pastebėjęs raštelį. Vaikščiojo aplink būdelę ir prie krūmo, nieko daugiau nebuvo (2 t., b. l. 88, 89).

13. Liudytojas V. G. parodė, kad per radijo ryšį išgirdo, kad nuteistasis D. Č. pastebėtas prie tvoros galimai kažką imantis iš N. N.. Atėjus, pareigūnas G. U. pasakė, kad bandant sustabdyti D. Č. pastebėjo, kad D. Č. kažką nusimetė, sakė, matė, kaip D. Č. išmetė paketėlį. D. Č. klausė, iš kur paketėlis, jis sakė čia ne jo, sakė ėmė raštelį. Konkrečiai visko neatsimena, bet jie (nuteistieji) visuomet viską neigia, paketus vadina rašteliais, kad išengtų atsakomybės, o ten būna visko. Apžiūrėjo vietą, bet daugiau nieko nerado. Po to tą vietą dar apžiūrėjo papildomai. Apėjo aplink bokštelį ir prie tvoros buvo. Gyvatvorės krūmas buvo, bet be lapų. D. Č. daug kartų kartojo, kad ne jo, kad tai raštelis, kalbėjo toje vietoje, kur buvo sulaikytas prie būdelės. Jis (D. Č.) sakė, kad „čia ne mano, čia raštelis“ (2 t., b. l. 89, 90).

14. Aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad perdavimą tiesiogiai matė ir sulaikant D. Č., atliekant jo pirminę apžiūrą bei apžiūrint bokštelį (būdelę) ir prie jo esančią teritoriją, betarpiškai dalyvavo liudytojas G. U., kuris, priešingai, negu nurodyta nuosprendyje, paneigė matęs paketėlio išmetimo faktą ir šią aplinkybę, apklausiamas teisiamajame posėdyje, patvirtino kelis kartus. Kaip matyti iš liudytojo parodymų, jis aiškiai matė, kad N. N. kažką perduoda D. Č., tačiau ką perdavė, nematė, taip pat nematė išmetimo momento, kadangi, kaip nurodė liudytojas, D. Č. tuo metu buvo už bokštelio ir šis nuteistąjį užstojo. Liudytojas V. G. į įvykio vietą atėjo jau po to, kai D. Č. buvo sulaikytas ir išmestas paketėlis su psichotropine medžiaga surastas ir paimtas, taigi jis pats tų aplinkybių, kaip N. N. kažką perdavė D. Č. ir kokie buvo tolesni D. Č. veiksmai, nematė, šios aplinkybės jam žinomos iš liudytojo G. U.. Kaip matyti iš liudytojo V. G. teisme duotų paaiškinimų, apie perdavimą jis išgirdo per radijo ryšį, o aplinkybes, kad D. Č. iš pradžių nesustojo, kad išmetė paketėlį, jis sužinojo iš liudytojo G. U.. Tiek V. G., tiek G. U. patvirtino, kad įvykio vietoje (prie bokštelio ir tvoros, prie kurios yra krūmas), jokių kitų daiktų (raštelių ir kt.) nebuvo surasta nei apžiūrint teritoriją iš karto po D. Č. sulaikymo, nei vėliau, kai teritoriją dar kartą apžiūrėjo liudytojas V. G.. Būtina pažymėti, kad nors V. G. teigė, jog G. U. jam sakė matęs, kaip D. Č. išmeta paketėlį, tokią aplinkybę, be kita ko, G. U. buvo nurodęs ir savo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 43), parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 27, 28) bei ikiteisminio tyrimo apklausiamas kaip liudytojas (1 t., b. l. 23, 24), vis tik tai nelaikytina aplinkybe, teikiančią pagrindą liudytojo G. U. teisme duotus parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti. Kaip minėta, duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojas G. U. nuosekliai tvirtino išmetimo momento nematęs dėl to, kad vaizdą užstojo bokštelis, o dėl to, ką išmetė, sprendė pagal tai, kad rado maišelį su narkotine medžiaga, o jokių kitų daiktų (raštelio) nebuvo. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo kamerų įrašai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino N. N. ir D. Č. teisme iškeltą versiją patvirtinančiu įrodymu.

15. Kaip nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad iš vaizdo kameros įrašo aiškiai matyti, kad nuteistasis N. N. perduoda per segmentinę tvorą kažką baltos spalvos nuteistajam D. Č., o šis, pastebėtas pareigūno, numeta permatomos (o ne baltos spalvos) paketėlį ant žemės, kurį pareigūnas paėmė nuo žemės ir pateikė tyrimui. Tačiau šios teismo nurodytos aplinkybės prieštarauja vaizdo kamerų įrašo turiniui. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaizdo kamerų įrašai ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti ir šio procesinio veiksmo eiga užfiksuota 2021 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad vaizdo kameros įrašas patvirtina tik tai, kad N. N. per tvorą kažką perdavė D. Č. ir, kad šis nueina į vaizdo kameromis nestebimą zoną už bokštelio, ką ten daro, nesimato, po to pareigūnas G. U. atlieka dalinę nuteistojo D. Č. kratą. Iš šio vaizdo įrašo matyti ir tai, kad D. Č. po perėmimo iš tikrųjų kažką turi rankose, tačiau ką tiksliai – nesimato. Priešingai, negu nurodė teismas, vaizdo įrašas nepatvirtina, kad D. Č. rankose buvo akivaizdžiai matomas baltos spalvos objektas. Taip pat iš vaizdo įrašo nėra matyti ir to, kad D. Č. išmeta permatomą (o ne baltos spalvos) paketėlį. Išmetimo faktas vaizdo įraše iš viso nėra fiksuotas, jame matosi tik tai, kaip D. Č. kažką perima iš N. N., kažką laikydamas rankose neina į vaizdo kameromis nestebimą zoną už bokštelio (įrašo laikas 19:45:37), netrukus iš už bokštelio eina link pareigūno (G. U.), kuris atlieka dalinę kratą (įrašo laikas 19:45:57), po to pareigūnas kartu su D. Č. eina atgal prie bokštelio, apžiūri teritoriją ir iš vaizdo kameromis nestebimo zonos (už bokštelio) pareigūnas grįžta rankose laikydamas paketėlį (įrašo laikas 19:48:37) (1 t., b. l. 61, 62).

16. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad versiją dėl raštelio perdavimo patvirtina vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kad N. N. per tvorą D. Č. perduoda kažką baltą, o numeta permatomos, bet ne baltos spalvos paketėlį, taip pat liudytojo G. U. parodymai, kad gerai matė, jog D. Č. išmeta permatomą paketėlį bei V. G. parodymai, kad D. Č. nuo pat pradžių sakė apie kažkokį raštelį, padarė šių įrodymų turinio neatitinkančias, jiems akivaizdžiai prieštaraujančias išvadas. Kaip nurodyta pirmiau, dėl to, ką išmetė D. Č., liudytojas G. U. sprendė pagal tai, kad buvo surastas permatomas paketėlis su psichotropine medžiaga, tačiau paties numetimo momento jis nematė dėl kliūties (bokštelio), objektyviai sutrukdžiusios matyti vaizdo kameromis nestebimą teritoriją. Be to, vaizdo kamerų įrašas, be kita ko, paneigia ne tik teismo įrodyta pripažintą aplinkybę, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matėsi tiek perduoto objekto išoriniai požymiai (balta spalva), tiek permatomo paketėlio numetimo faktas, bet ir teismo nustatytą aplinkybę, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta praėjus kuriam laiko tarpui (po D. Č. ir N. N. atliktų kratų) ir dėl šios aplinkybės (įvykio vietos specifiškumo – teritorija yra pataisos įstaigos kiemas, nuteistųjų poilsio zona, kurioje vaikščiojo tos gyvenamosios zonos nuteistieji) raštelis galėjo būti nesurastas. Liudytojas V. G. iš tikrųjų teisiamajame posėdyje parodė, kad po kaltinamiesiems atliktų kratų jis apžiūrėjo įvykio vietą papildomai. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad liudytojai V. G. ir G. U. nurodė ir tai, kad teritorija buvo apžiūrėta iš karto po D. Č. sulaikymo ir įvykio vietoje atliktos jo dalinės apžiūros, tačiau jokių kitų objektų, be paketėlio su psichotropine medžiaga, nebuvo surasta. Tai pavirtina ir vaizdo kameros įrašas, iš kurio matyti, kaip iš karto po vietoje atliktos dalinės D. Č. apžiūros, pareigūnas kartu su D. Č. grįžo prie bokštelio, apžiūrėjo teritoriją ne tik prie pat jo, bet ir vaizdo kameromis nestebimą teritoriją už bokštelio, prie tvoros, ir iš ten grįžo rankoje laikydamas paketėlį. Visi šie veiksmai buvo atlikti per neilgą laiką.

17. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia nuosprendyje padarytas išvadas ir tuo pačiu teikia pagrindą konstatuoti, kad N. N. nuteistajam D. Č. perdavė ne raštelį, kaip teisminio nagrinėjimo metu tvirtino nuteistasis ir išteisintasis, o paketėlį su psichotropine medžiaga, kurį netrukus po pastebėto perdavimo, D. Č. bandymo pasišalinti (nepaklusdamas reikalavimui sustoti, nuėjo už bokštelio, į vaizdo kameromis nestebimą teritoriją), už bokštelio rado ir paėmė pareigūnas G. U.. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik pirmiau aptarti įrodymai, kurių patikimumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti (liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, objektyvių duomenų apie jų konfliktiškus santykius su nuteistuoju ir (ar) išteisintuoju, asmeninį suinteresuotumą šioje byloje, nėra, liudytojų parodymai atitinka vaizdo įrašo duomenis), bet ir byloje objektyviai nustatytos D. Č. ir N. N. visuminės kratos aplinkybės.

18. Vaizdo įrašu (failas „(duomenys neskelbtini)“) nustatyta, kad atliekant D. Č. kratą, jis aplinkybių dėl raštelio ar kokio kito objekto perdavimo, nenurodė, į patalpoje buvusio pareigūno klausimus atsakė, kad vaikščiojo kieme, daugiau nedetalizavo. Atliekant išteisintojo N. N. visuminę kratą, šis rodė akivaizdų nepasitenkinimą sakydamas, kad nieko nepadavė, kad laukė žmogaus pakalbėti dėl kirpimo mašinėlės (1 t., b. l. 62). Taigi, nei iš karto po šioje byloje vertinamo įvykio atliekant kratas, nei vėliau ikiteisminio tyrimo metu (D. Č. ir N. N. pasinaudojo teise parodymų neduoti), D. Č. ir N. N. aplinkybės, kad buvo perduotas raštelis ir, kad šį raštelį D. Č. numetė į krūmus, nenurodė, N. N. iš viso neigė ką nors perdavęs (teigė, kad laukė žmogaus pakalbėti dėl kirpimo mašinėlės). Be to, D. Č. 2022 m. sausio 31 d. įteikus pranešimą apie įtarimą, jį įtariant tuo, kad neturėdamas tikslo platinti, prie segmentinės tvoros iš N. N. įgijo paketėlį su 0,2135 g tabako, kuriame buvo nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos (1 t., b. l. 135), D. Č. parodė, kad įtarimo esmė aiški ir suprantama, dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažįsta, tačiau parodymus duos teisme (1 t., b. l. 138). Versija dėl perduoto raštelio buvo iškelta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

19. Šie duomenys skundžiamame nuosprendyje iš viso neaptarti, dėl jų vertinimo nepasisakyta, nors jų visuma teikia pagrindą nuteistojo ir išteisintojo teisme iškeltą versiją, kad buvo perduotas raštelis, vertinti kaip nepagrįstą, iškeltą siekiant padėti N. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą, be kita ko, leidžia daryti ir D. Č. bei N. N. teisme duotų parodymų turinys. Kaip nuodyta pirmiau, D. Č. patvirtino išteisintojo versiją, kad jam buvo perduotas raštelis, taip pat detalizavo, kad raštelis buvo sąsiuvinio suvyniotas lapas, puse lapo, jis buvo smulkiai sulankstytas į kvadratuką, įsidėjo jį į kišenę, perskaityti nespėjo. Tokie nuteistojo parodymai kelia pagrįstą abejonę jų objektyvumu ir patikimumu visų pirma dėl juose nurodomų aplinkybių tarpusavio prieštaravimo. Viena vertus D. Č. tvirtina, kad raštelis buvo pusės sąsiuvinio lapo dydžio. Kita vertus jau nurodo, kad buvo smulkiai sulankstytas į kvadratuką, kad nespėjo jo perskaityti ir tai reikštų, kad tiksliai įvertinti jo dydį D. Č. neturėjo objektyvios galimybės. Be to, nors D. Č. teigia, kad raštelį įsidėjo į kišenę, šios aplinkybės nepavirtina vaizdo kameros įrašas, iš kurio matyti, kad perduotą objektą D. Č. laiko rankose, laikydamas jį rankose eina link bokštelio, o tuo metu link jo jau artinasi pareigūnas. Taigi nelogiška ir neįtikima, kad D. Č., matydamas pareigūną ir girdėdamas jo reikalavimą, bandydamas šalintis iš įvykio vietos, iš pradžių raštelį įsidėtų į kišenę, o po to išsiimtų ir išmestų. Šių aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, be kita ko, nurodė, kad aplinkybę, jog buvo perduotas būtent raštelis, patvirtino ir liudytojas V. G., tokia teismo išvada padaryta šio liudytojo parodymus įvertinus selektyviai bei atsietai nuo kitų bylos įrodymų.

20. Liudytojas V. G., duodamas parodymus teisme, iš tikrųjų paminėjo aplinkybę dėl raštelio, tačiau ne tokiame kontekste, kaip nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas. Liudytojas V. G. parodė, kad klausė D. Č., iš kur paketėlis, tačiau jis sakė, kad čia ne jo, kad čia raštelis, ėmė raštelį. Taip pat paaiškino, kad nuteistieji, siekdami išvengti atsakomybės, paketus vadina rašteliais, o juose būna visko. Vertinant šiuos liudytojo parodymus kartu su jau pirmiau aptartais liudytojo G. U. parodymais, vaizdo kamerų įrašo duomenimis, konstatuoti, kad liudytojas V. G. patvirtina nuteistojo teisme duotus parodymus, jog buvo perduotas raštelis, nėra pagrindo. Priešingai, liudytojo V. G. nurodyta aplinkybė dėl nuteistojo D. Č. paaiškinimų įvykio vietoje patvirtina, kad iš karto po įvykio D. Č. iš viso neigė aplinkybę, kad paketėlyje buvo psichotropinė medžiaga teisindamasis, kad čia ne jo, kad buvo raštelis. Tačiau, kaip minėta, nei įvykio vietoje, nei vėliau atliktos visuminės kratos metu D. Č. nenurodė, kad iš N. N. paėmė raštelį, o paketėlį su psichotropine medžiaga turėjo su savimi iš anksčiau. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. Č. neneigė, kad pareigūno už bokštelio surastas paketas su psichotropine medžiaga yra jo, tačiau neigė šio paketo gavimo iš N. N. aplinkybę tvirtindamas, kad šį paketą buvo gavęs anksčiau. Tačiau versija, kad N. N. nuteistajam D. Č. perdavė raštelį, o ne paketą su psichotropine medžiaga, byloje ištirtais įrodymais yra patikimai paneigta.

21. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Taigi, šioje BK normoje baudžiamoji atsakomybė numatyta už alternatyvias veikas – neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, kai šie veiksmai (bent vienas jų) atliekami turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Taip pat atsakomybė numatyta už tokių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų. Nusikaltimas laikoma baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šis nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tik tiesiogine tyčia – asmuo suvokia, kad komentuojamo straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus atlieka neteisėtai ir nori taip veikti. Pagal šioje byloje kaltinamajame akte aprašytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu yra aktualus kitoks narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas. Kitokiu platinimu laikytinas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui. Tai gali būti dovanojimas, davimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, mainai, davimas už skolą ir kt.

22. Teisėjų kolegija, įvertinus pirmiau nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nustato, kad N. N., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2021 m. spalio 23 d. apie 19.45 val. prie segmentinės tvoros, skiriančios 1 – 4 būrių pasivaikščiojimo kiemelį ir 14 būrį, perdavė (duomenys neskelbtini) -o būrio nuteistajam D. Č. paketėlį su 0,2135 g tabako, kuriame buvo nedidelis kiekis - ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, kurią 2021 m. spalio 23 d. apie 19.45 val. pas D. Č. rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

23. Nors nuteistasis N. N. savo kaltės nepripažino, bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iškėlė versiją, kad nuteistajam D. Č. perdavė raštelį, kurį šis (D. Č.) turėjo perduoti kitam asmeniui, jokie kiti objektyvūs bylos duomenys to nepatvirtina, o D. Č. parodymai, kad jam buvo perduotas raštelis, kad maišelį su psichotropine medžiaga turėjo iš anksčiau, prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Liudytojų D. U., V. G. parodymais nustatyta, kad N. N. per segmentinę tvorą kažką perdavė nuteistajam D. Č., tai pamatęs pareigūnas (liudytojas D. U.) nurodė nuteistajam sustoti, tačiau D. Č. reikalavimo iš pradžių nevykdė, apėjo aplink bokštelį, už kurio, netrukus po D. Č. kratos įvykio vietoje, pareigūnas rado ir paėmė permatomą maišelį su, kaip paaiškėjo, narkotine medžiaga. Nei prie bokštelio, nei prie krūmo (gyvatvorės), esančio prie jo, daugiau jokių objektų, tarp jų ir raštelio ant popieriaus, nebuvo surasta. Įvykio vietą pareigūnas apžiūrėjo praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai nuteistasis D. Č. buvo užėjęs už bokštelio, iš įvykio vietos jis pasišalinęs nebuvo. Jokių kitų objektų įvykio vietoje nerado ir kitas pareigūnas (liudytojas V. G.). Netikėti liudytojų teisme duotais parodymais, kaip nurodyta pirmiau, nėra pagrindo. Esminiai prieštaravimai juose nenustatyti ir, nors kaip galima suprasti iš nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. U. duotais parodymais apie tai, kaip jis aiškiai matė, jog D. Č. išmeta permatomą paketėlį, o ne baltos spalvos objektą (raštelį), jokių motyvų, kodėl remiasi ne teisminio nagrinėjimo, o ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo parodymais, kurie nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, nenurodė. Be to, kaip nurodyta pirmiau, teisminio nagrinėjimo metu minėtas liudytojas paaiškino, pagal ką sprendė, kad buvo išmestas permatomas paketas, kategoriškai patvirtino, kad matė tik perdavimo, bet nematė išmetimo fakto ir šie liudytojo parodymai atitinka kitus bylos įrodymus, tarp jų ir vaizdo kamerų įrašus. Be to, byloje nesant ginčo dėl to, kad D. Č. išmetė paketėlį su jame buvusia psichotropine medžiaga, aplinkybė, ar liudytojas G. U. matė paketėlio išmetimo faktą, N. N. veikos teisiniam vertinimui esminės reikšmės neturi, kadangi aplinkybė, jog jis nuteistajam D. Č. perdavė paketėlį su narkotine medžiaga, kurį šis ir numetė už bokštelio, yra patikimai įrodyta.

24. Išvadą, kad N. N. perdavė nuteistajam D. Č. paketėlį su psichotropine medžiaga ir tokiais veiksmais realizavo objektyviuosius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, patvirtina ne tik liudytojų G. U., V. G. parodymai, vaizdo įrašai, bet ir išteisintojo N. N. bei nuteistojo D. Č. elgesys iš karto po įvykio. Po perdavimo momento N. N. liko prie tvoros ir stebėjo kas vyksta (tai matyti iš vaizdo įrašo), D. Č., pareigūnui liepus sustoti, šio reikalavimo nevykdė, šalinosi užeidamas už bokštelio, tik pakartojus reikalavimą, priėjo prie pareigūno. Nei N. N., nei D. Č. iš karto po įvykio ar atliekamų kratų metu, su perdavimu susijusių aplinkybių neaiškino, nenurodė, kad D. Č. buvo perduotas raštelis, kurį šis numetė, kad pareigūno surastas ir paimtas maišelis su psichotropine medžiaga yra D. Č. įgytas anksčiau. Priešingai, nuteistasis D. Č. pareigūnui V. G. teigė, kad psichotropinės medžiagos ne jo, kad buvo raštelis, o išteisintasis N. N. nurodė iš esmės kitokią, negu teisme, versiją – kad laukė žmogaus pakalbėti dėl kirpimo mašinėlės. Tik teisminio nagrinėjimo metu buvo iškelta nauja versija, kad N. N. nuteistajam D. Č. perdavė raštelį, tačiau šią versiją, kaip nurodyta pirmiau, paneigia byloje esantys įrodymai. Visos šios aplinkybės, vertinant jas visumos aspektu, teikia pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad N. N. perdavė nuteistajam D. Č. maišelį su psichotropine medžiaga (medžiagos priskyrimas psichotropinei nustatytas 2021 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (21) (1 t., b. l. 71,72)), suprasdamas, kad veikia neteisėtai ir to norėdamas. Taigi nustatytas ir subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymis – kaltė (tiesioginė tyčia).

25. Konstatavus šią išvadą, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas ir įrodytomis pripažintas D. Č. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, faktines aplinkybes nurodant, kad D. Č. paketėlį su 0,2135 g tabako, kuriame buvo nedidelis kiekis - ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, išgijo iš N. N.. Šios faktinės aplinkybės patikslinimas nelaikytinas kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimu, nusikalstamos veikos kvalifikavimo taip pat nekeičia, nuteistajam paskirtai bausmei įtakos neturi. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių patikslinimas, nurodant konkretų asmenį, iš kurio nuteistasis D. Č. įgijo psichotropinę medžiagą, galėtų suvaržyti nuteistojo teisę į gynybą, kitas procesines teises. Ikiteisminio tyrimo metu D. Č. įteiktame pranešime apie įtarimą, be kita ko, buvo nurodyta aplinkybė, kad psichotropinę medžiagą jis įgijo iš N. N., pagal pareikštą įtarimą D. Č. prisipažino, patvirtino, kad įtarimo esmė jam aiški ir suprantama. Be to, iš pirmosios instancijos teisme duotų nuteistojo D. Č. parodymų turinio matyti, kad aplinkybė dėl konkretaus asmens, iš kurio, pagal pareikštą kaltinimą, jis kaltinamas įgijęs psichotropines medžiagas, jam buvo žinoma, dėl šios aplinkybės jis teikė paaiškinimus, nurodė, kad N. N. jam perdavė raštelį, o paketėlį su psichotropine medžiaga jis buvo įgijęs anksčiau. Nors nuteistasis D. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, o prokurorės apeliacinis skundas paduotas tik dėl N. N. išteisinimo, įvertinus tai, kad prokurorės prašymas pripažinti N. N. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra grindžiamas ir maišelio su psichotropine medžiaga perdavimo (išplatinimo) būtent D. Č. aplinkybės įrodytumu, pirmosios instancijos teismo nustatytų D. Č. padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių patikslinimas, nurodant asmenį, iš kurio jis įgijo psichotropines medžiagas, nelaikytinas išėjimu už prokurorės paduoto apeliacinio skundo ribų ar nuteistojo D. Č. teisinės padėties pabloginimu.

Dėl bausmės.

26. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad N. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas nepagrįstai, kadangi byloje surinktais įrodymais jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo yra įrodyta, išspręstinas bausmės skyrimo klausimas.

27. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

28. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

29. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nuo 2 iki 8 metų. N. N. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai pagal BK 11 straipsnio 5 dalį. N. N. kaltės nepripažino, dėl savo poelgio nesigailėjo ir jo neigiamai nevertino. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos. N. N. nusikalto ne pirmą kartą. Bylos duomenimis, praeityje jis buvo teistas 6 kartus, tarp jų ir už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo (kvalifikuoto nužudymo) padarymą, ne kartą jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tame tarpe ir labai griežta (12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo), N. N. sistemingai nusikalsta nuo 2001 metų (1 t., b. l. 157–162). Taikomos bausmės jo nusikalstamo elgesio neįtakojo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, jis ir toliau darė tyčinius nusikaltimus, šioje byloje vertinamą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nedirba, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ne kartą buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles ir reikalavimus, drausmine tvarka baustas 62 kartus, pataisos įstaigos charakteristikoje charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 154). Aptartos aplinkybės N. N. charakterizuoja išskirtinai neigiamai ir teikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis nusikalsta ne atsitiktinai, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir daryti nusikaltimus, o tai didina jo pavojingumą visuomenei. N. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus tai, taip pat aplinkybę, kad nors padarytas nusikaltimas yra sunkus, vis tik perduotos (išplatintos) psichotropinės medžiagos kiekis nebuvo didelis, už tokio pobūdžio nusikaltimus praeityje N. N. neteistas, jam skirtina minimalaus dydžio BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Dėl kitų klausimų.

30. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą N. N., kurias sudaro 244,98 Eur (2 t., b. l. 113–115). Pirmosios instancijos teismas, N. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinęs, klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nuosprendyje nesprendė. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant teisinę pagalbą N. N. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, sudaro 56, 67 Eur. Taigi bendra N. N. šioje byloje teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 301,65 Eur.

31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. N. buvo išteisintas, tačiau apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad yra pagrindas nuosprendžio dalį dėl N. N. išteisinimo panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ikiteisminio tyrimo metu atlyginimo klausimas išspręstinas apeliacinėje instancijoje. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas. N. N. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 162, 16). Vis tik teisėjų kolegija sprendžia, kad nors N. N. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, įvertinus tai, kad N. N. nedirba, pajamų negauna, turto neturi, taip pat atsižvelgus į BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuria N. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – N. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo N. N. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendyje nustatytas ir įrodytomis pripažintas D. Č. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nustatant, kad D. Č. paketėlį su 0,2135 g tabako, kuriame buvo nedidelis kiekis - ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, išgijo iš N. N..

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo N. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 301,65 Eur, neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė