Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teisės naudotis patalpomis panaikinimo pagal ieškovės V. B. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei V. B., tretysis asmuo byloje A. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.

6. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas trijų bendraturčių. Konkrečiai, A. V. nuosavybės teise valdo 29/100 dalis gyvenamojo namo, V. B. - 23/100 dalis gyvenamojo namo, o V. B. nuosavybės teise priklauso 33/100 dalys gyvenamojo namo. Ieškovės V. B. nuosavybės teisės įregistruotos (duomenys neskelbtini) sudarytos Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įregistruojant juridinį faktą apie tai, kad apdovanotoji leidžia dabartinei bendrasavininkei V. B. naudotis laiptine ir koridoriumi 2-4 (6,32 kv. m.) praeiti į savo kambarį 1-7 (8,82 kv. m.).

7. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenys nepatvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai būtų įregistravę rašytinę naudojimosi tvarką pastato – gyvenamojo namo patalpomis.

8. Panevėžio miesto liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas padalijo tarp buvusių sutuoktinių V. J. D. ir B. G. D. santuokoje įgytą turtą (padalytas nekilnojamasis turtas civilinės bylos nagrinėjimo dienai nuosavybės teise priklauso ieškovei V. B.), teismas nusprendė V. J. D. pripažinti nuosavybę į 10/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat paskyrė naudotis kambariu II-2 (8,40 kv. m.); B. G. D. pripažino nuosavybę į to paties gyvenamojo namo 13/100 bei paskyrė naudotis gyvenamojo namo kambariu II-3 (12,22 kv. m.); laiptus į gyvenamojo namo antrą aukštą, koridorių 2-4 (6,32 kv. m.), virtuvę 2-1 (6,13 kv. m.) D.ir D. paskyrė bendram naudojimui; teismas taip pat įpareigojo D. ir D. leisti laiptine ir koridoriumi 2-4 (6,32 kv. m.) praeiti į savo kambarį 1-7 (18,82 kv. m.) trečiajam asmeniui V. B. (kuriai sprendimo priėmimo metu nuosavybės teise priklausiusi gyvenamojo namo dalis šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai priklauso atsakovei V. B.).

9. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų. Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 24 punktas).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

12. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį; kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

13. Pagal CK 4.81 straipsnį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 dalis); jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (2 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 36 p.).

15. Nagrinėjamu atveju, pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams V. B., V. B. ir A. V. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Byloje pateikti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad bendraturčiai nėra ir nebuvo raštu sutarę dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos CK 4.81 straipsnio 2 dalies prasme ir šiame straipsnyje numatyta tvarka, t. y. tarp bendraturčių nėra notariškai patvirtinto ir įregistruoto viešame registre susitarimo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis nustatymo. Nepaisant nurodyto, byloje surinkti rašytiniai duomenys suponuoja, kad tarp buvusių gyvenamojo namo bendraturčių buvo žodinis susitarimas dėl patalpų faktinio naudojimo, kurio namo bendraturčiai laikėsi daugiau nei trisdešimt metų. Ši tvarka tarp buvusių bendraturčių buvo nusistovėjusi ir galima CK 4.81 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas sprendžia, kad faktinė naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis atsakovei V. B. turėjo būti žinoma, ką visiškai patvirtina civilinėje byloje esantys rašytiniai duomenys.

16. Iš ieškovės V. B. byloje pateiktos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis buvusiems gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams buvo paskaičiuotos idealiosios turimos nuosavybės dalys, kurias sudarė 23/100 V. J. D. nuosavybės dalys (ieškovės nuosavybės dalis), 48/100 V. B. nuosavybės dalys (atsakovės nuosavybės dalis) ir 29/100 A. Š. nuosavybės dalys (trečiojo asmens nuosavybės dalis) (bylos 22 l.). (duomenys neskelbtini) mėnesio duomenimis gyvenamasis namas buvo suformuotas į tris atskirus butus (bylos 21 l.), butui Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtos 7 patalpos bendro 65,63 kv. m. ploto, butui Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtos 5 patalpos bendro 33,44 kv. m. ploto, butui Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtos 4 patalpos bendro 138,92 kv. m. ploto (bylos 24 l.). Iš civilinėje teismo iniciatyva išreikalautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. Š. pardavė V. J. D. (ieškovės nuosavybės dalis) 23/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad pirkėjas V. J. D. nuolatinai naudosis patalpomis, kurios inventorinėje byloje žymimos II-3 kambariu (12,22 kv. m.), II-1 virtuve (6,13 kv. m.), II-2 kambariu (8,40 kv. m.), II-4 virtuve (6,32 kv. m.) (bylos 97 l.). Šio teismo sprendimo 8 punkte aprašyto Panevėžio miesto liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turinys patvirtina, kad teismas nagrinėdamas civilinę bylą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo laikė, jog buvę sutuoktiniai V. J. D. ir B. G. D. teisėtai naudojasi atskiromis gyvenamojo namo patalpomis, t. y. kambariu II-2 (8,40 kv. m.), kambariu II-3 (12,22 kv. m.), laiptais ir koridoriumi II-4 (6,32 kv. m.) bei virtuve II-1 (6,13 kv. m.). Šios patalpos teismo sprendimo kiekvienam sutuoktiniui buvo paskirtos naudotis atskirai, nustatant, kad D. turi leisti laiptine ir koridoriumi II-4 (6,32 kv. m.), praeiti į savo kambarį I-7 (18,82 kv. m.), naudotis trečiajam asmeniui V. B. (atsakovės nuosavybės dalis) (bylos104 l.). (duomenys neskelbtini) V. B. (atsakovės nuosavybės dalis) pardavė J. P. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo turimos dalies. Pirkimo – pardavimo sutarties pastabose nurodoma, kad naudojimasis nenurodomas, nes nedalyvauja kiti šio gyvenamojo namo bendrasavininkai (bylos 112 l.). (duomenys neskelbtini) V. B. (atsakovės nuosavybės dalis) užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio TTI biuro viršininkui teikė prašymą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacijos, dalių paskaičiavimo pati nurodydama, kad ji naudojasi namo patalpomis 1-4, 1-3, 1-2, 1-5, 1-1/2, 1-6/2, Š. naudojasi namo patalpomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 1-1/2, 2-6/2, D. ir D. naudojasi patalpomis II-3, II-1, II-4, II-2, o P. naudojasi patalpa 1-7 (bylos 115 l.). Šio užsakymo pagrindu tą pačią dieną buvo perskaičiuotos bendraturčių nuosavybės dalys, nurodant, kad V. B. gyvenamajame name priklauso 34/100 nuosavybės dalys, A. Š. – 29/100 dalys, V. J. D. ir B. G. D. – 23/100 dalys, o J. P. – 14/100 dalių (bylos 116 l.). Iš šios Kadastro ir registro dokumentų bylos duomenų taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. J. D. ir B. S. pardavė G. V. 10/100 ir 13/100 gyvenamojo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalių, šiose pirkimo – pardavimo sutartyse nurodant, kad pirkėjas naudojasi patalpomis pagal Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos 139, 140 l.). (duomenys neskelbtini) G. V. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė 23/100 dalis gyvenamojo namo Z. A. M. (ieškovės nuosavybės dalis), kurioje be kita ko nurodoma, kad remiantis Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas leidžia dabartinei bendrasavininkei V. B. laiptine ir koridoriumi 2-4 (6,32 kv. m.) praeiti į savo kambarį I-7 (18,82 kv. m.) (bylos 166 l.).

17. Esant šio teismo sprendimo 16 punkte aptartiems rašytiniems įrodymams, taip pat ir VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) papildomu raštu pateiktiems rašytiniams dokumentams, t. y. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarčiai, kurioje nuolatiniam naudojimui išvardytos patalpos, kuriomis šiuo metu naudojasi atsakovė V. B. (sutarties 6 punktas), (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarčiai, kurioje nuolatiniam naudojimui išvardytos patalpos, kuriomis šiuo metu naudojasi ieškovė V. B. (sutarties 6 punktas), civilinės bylos šalių paaiškinimams, duotiems teismo posėdžių metu, teismas konstatuoja, kad tarp gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių buvo susitarimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis CK 4.81 straipsnio 1 dalies prasme, kuris buvo nusistovėjęs pagal faktinį patalpų naudojimą. Teismui nekyla abejonių, kad ginčo patalpą laiptinę ir koridorių II-4 (6,32 kv. m.) pagal faktinį ir nusistovėjusį naudojimą naudojo būtent ieškovė V. B., o remiantis (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo suteikta tik teisė šia patalpa pereiti į jos naudojamą kambarį 1-7 (18,82 kv. m.). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, taip pat sukeliantis šio teismo sprendimo šalims teisines pareigas. Aplinkybė, kad atsakovė V. B. teismo posėdžio metu ginčijo ieškovės naudojamos patalpos laiptinės ir koridoriaus II-4 (6,32 kv. m.) naudojimosi tvarką tarp jos ir ieškovės V. B., nagrinėjamu atveju, neturi esminės reikšmės, nes net ir buvus tokiam susitarimui, tačiau pasikeitus aplinkybėms ir (ar) kilus ginčui tarp bendraturčių, bendro daikto naudojimosi tvarka gali būti nustatoma iš naujo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių galimybė bendru sutarimu ar, esant nesutarimui, teismo tvarka keisti nustatytą bendro daikto naudojimosi tvarką įstatymo nėra ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 18 p.), tačiau atsakovė V. B. nei šioje civilinėje byloje, nei kitoje civilinėje byloje nereiškė reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis nustatymo ar pakeitimo, nors būtent ji tokia pareigą turėjo, esant jos nesutarimui dėl ginčo patalpos II-4 (6,32 kv. m.) naudojimo.

18. Atsakovė V. B. Panevėžio apylinkės teisme yra pareiškusi ieškinio reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties 10 punkto panaikinimo, kuriuo nustatyta, kad atsakovei V. B. teisė ieškovės naudojama ginčo patalpa II-4 (6,32 kv. m.) praeiti į savo kambarį I-7 (18,82 kv. m.) yra nustatyta Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl šio teisme pareikšto reikalavimo, atsakovės atstovas (duomenys neskelbtini) byloje pateikė prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, nurodydamas, kad teisme nagrinėjamos civilinės bylos baigtis dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, šiai civilinei bylai turės esminę reikšmę. (duomenys neskelbtini) nutartimi teismas atsakovės atstovo prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkino, kadangi nenustatė nei privalomų, nei fakultatyvių pagrindų nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymui (CPK 163, 164 straipsniai). Teismo vertinimu, net ir nuginčijus (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties 10 punktą tokiu pagrindu, kokiu atsakovės reikalavimas yra reiškiamas Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nebus paneigta atsakovei suteikta teisė ieškovės naudojama ginčo patalpa II-4 (6,32 kv. m.) pereiti į pastarosios naudojamą patalpą I-7 (18,82 kv. m.), taip pat nebus panaikintas ar pakeistas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi namo patalpomis tvarkos nustatymo. Teismas sprendžia, kad atsakovei V. B. teisė ieškovės naudojama patalpa II-4 (6,32 kv. m.) pereiti į pastarosios naudojamą patalpą I-7 (18,82 kv. m.) yra suteikta būtent (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rezoliucinė dalis ne kartą buvo perkelta tiek į (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties, tiek šio teismo sprendimo 16 punkte aptartų kai kurių pirkimo – pardavimo sutarčių nuostatas. Pasisakydamas dėl atsakovės teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat baigiamųjų kalbų metu nurodyto argumento apie tai, kad šiame sprendime minimo (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria atsakovei (prieš tai buvusiai atsakovės nuosavybės dalies savininkei V. B.) buvo suteikta teisė ieškovės naudojama ginčo patalpa II-4 (6,32 kv. m.) pereiti į pastarosios naudojamą patalpą I-7 (18,82 kv. m.), negali būti laikoma galiojančia atsakovės atžvilgiu, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti visi gyvenamojo namo bendraturčiai, teismas nurodo, kad iš Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimo turinio matyti, jog teismo procese trečiuoju asmeniu buvo įtraukta tuometinė atsakovės nuosavybės dalies savininkė V. B., kuri ir reiškė reikalavimą leisti jai praeiti ir naudotis laiptine bei koridoriumi II-4 (6.32 kv. m.), tuo pačiu pripažindama, kad ši patalpa yra naudojama buvusių sutuoktinių D. (šiuo metu ieškovės nuosavybės dalis). V. B. tokia teisė buvo suteikta teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, todėl laikomas sukeliančiu teisines pasekmes šio teismo sprendimo šalims, taip pat privalomas atsakovei V. B. (CK 4.9 straipsnis).

19. Teismui nustačius, kad ieškovė V. B. galiojančiu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutarimu naudojasi ginčo patalpa II-4 (6,32 kv. m.), o atsakovei V. B. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu yra suteikta teisė praeiti į naudojamą kambarį I-7 (18,82 kv. m.) ir nagrinėjamojoje byloje esant pareikštam ieškovės reikalavimui šią atsakovės teisę panaikinti, teismas toliau šiame sprendime pasisako dėl atsakovei suteiktos teisės aktualumo civilinės bylos nagrinėjimo dienai.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotos bei detalizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose.

22. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

23. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3- 84-611/2022 ).

25. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovė V. B. naudojamoje patalpoje I-3 (12,10 kv. m.) maždaug prie 10 metų įsirengė laiptus, kuriais naudojasi tam, kad galėtų patekti į naudojamą patalpą I-7 (18,82 kv. m.). Abi šias patalpas atsakovė naudoja pagal gyvenamojo namo bendraturčių susitarimą, kuris bylos nagrinėjimo dienai yra galiojantis (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovei teisė tik praeiti per ieškovės naudojamą patalpą II-4 (6,32 kv. m.) į patalpą I-7 (18, 82 kv. m.) buvo suteikta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, tik dėl to, kad atsakovė kitokiu būdu neturėjo galimybės patekti į naudojamą patalpą, esančią gyvenamojo namo antrajame aukšte I-7 (18,82 kv. m.). Atsakovei pripažinus, kad ji savo naudojamose gyvenamojo namo patalpose yra įsirengusi laiptus, kuriais gali netrukdomai patekti į naudojamą patalpą I-7 (18,82 kv. m.), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo patalpose įsirengtais laiptais naudojasi jau maždaug 10 metų ir jai nebėra reikalingas ginčo patalpos II-4 (6,32 kv. m.) naudojimas patekimo į patalpą I-7 (18,82 kv. m.) tikslu, taip pat remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojančia tarp nekilnojamojo daikto bendraturčių nustatyti tokią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią būtų naudojamasi atskiromis izoliuotomis to daikto patalpomis, teismas sprendžia, kad atsakovei V. B. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu suteikta teisė per ieškovės naudojamą patalpą II-4 (6,32 kv. m.) praeiti į pastarosios naudojamą patalpą I-7 (18,82 kv. m.), prarado savo aktualumą, nes atsakovė turi galimybę į patalpą I-7 (18,82 kv. m.) patekti iš jos pačios naudojamos patalpos I-3 (12,10 kv. m.) per šioje patalpoje įrengtus laiptus, todėl ši atsakovės teisė naikintina, patikslinant ieškovės suformuluotą reikalavimą ir jame nurodant pagrindą iš kurio kildinama minėta teisė.

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikdama teismui ieškinio reikalavimus sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Civilinėje byloje taip pat yra paskaičiuotos 53,42 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Teismas ieškovės reikalavimus tenkina visiškai (100 proc.), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos visos jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Valstybės naudai iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. B. ieškinio reikalavimą tenkinti.

Panaikinti atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktą teisę ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojama laiptine ir koridoriumi II-4 (6,32 kv. m.) praeiti į atsakovės naudojamą patalpą I-7 (18,82 kv. m.).

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 53,42 Eur (penkiasdešimt tris eurus 42 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.