Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikiant Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo – Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad jo atstovaujamajai buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl vieno testamente esančio žodžio – „sutuoktinei“. Tačiau testamente nėra testamentinės išlygos, kad nutraukus santuoką testamentas nebegalios. Testatorius nepanaikino testamento po santuokos nutraukimo, toliau palaikė gerus santykius su buvusia sutuoktine. Testamente aiškiai nurodyta, kad po palikėjo mirties paveldės I. K., todėl notarė neturi teisės aiškinti testamentą priešingai nei yra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Teismas pažymėjo, kad notarė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą grindė ne subjektyvia savo nuomone, o jai žinoma teismų praktika – t. y. situacija, kai palikimo atsiradimo dieną testatorius ir testamente nurodyta testamentinė įpėdinė santuoką buvo nutraukę, bet pagal faktines aplinkybes ir toliau palaikė draugiškus santykius, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-77-1180/2022. Šioje byloje teisėjų kolegija, be kita ko, išaiškino, kad testatorius ginčo testamente buvo išreiškęs savo valią savo turto palikimą susieti su šeiminiu statusu testatoriaus atžvilgiu; testatorius, sudarydamas testamentą, turėjo tikslą savo turto palikimo klausimą išimtinai sieti su kriterijumi, charakterizuojančiu įpėdinį testamento sudarymo dieną; testatorius, norėdamas palikti savo turtą <vardas pavardė>, galėjo ir neminėti tuo metu esamo statuso; esminė būtinos testamente numatytos testatoriaus valios sąlygos – palikimo atsiradimo dieną sutuoktinės statuso – nebuvimas sudaro pagrindą teigti, kad sutuoktinės statusas testamento sudarymo dieną buvo esminė ir viena iš būtinųjų sąlygų, atitinkančių tikrąją testatoriaus valią, o šį statusą turintis įpėdinis pagal testamentą palikimo atsiradimo dieną yra tinkamas įpėdinis; šiuo atveju atsakovė palikimo atsiradimo dieną nebebuvo testatoriaus sutuoktinė, todėl neatitiko esminės testatoriaus būtinos sąlygos, kuri yra nurodyta testamente. Klaipėdos apygardos teismas minėtu sprendimu konstatavo, kad atsakovė (testamente nurodytas asmuo, buvusi testatoriaus sutuoktinė) neturi teisės paveldėti pagal testamentą.

10. Atsižvelgdamas į nurodytą teismas vertino, kad kilus abejonių dėl testamentinio įpėdinio statuso ir jo teisės paveldėti, notarė teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai. Todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Pareiškėja (apeliantė) I. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Skundo bylos nagrinėjimo ribas sudarė būtent pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, t. y. motyvai dėl Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Neringos Bartkuvienės 2024 m. balandžio 26 d. atsisakymo išduoti I. K. paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą atsiradusį po S. K. mirties neteisėtu. Tačiau teismas, peržengęs bylos nagrinėjimo ribas, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė dėl pareiškėjos paveldėjimo teisės galiojimo/negaliojimo, nors byloje reikalavimas dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo nebuvo pareikštas.

11.4. Testatorius nepriėmė patvarkymo, kad nutraukus santuoką testamentas negaliotų. Nagrinėjamu atveju teismas nevertino ir fakto, kad nutraukus santuoką testatorius testamento nepakeitė ir nepanaikino. Tai patvirtina, kad jo valia testamento sudarymo metu iš esmės nebuvo susijęs su I. K. sutuoktinės statusu.

11.5. Pagal teismui pateiktus duomenis palikimą pagal testamentą priėmė I. K. ir J. K., įpėdinis pagal įstatymą. Įpėdinis pagal įstatymą neginčija įpėdinio pagal testamentą paveldėjimo teisės, tačiau teismas minėtam asmeniui nedalyvaujant procese, pasisakė dėl jo paveldėjimo teisės. Pareiškėjos vertinimu, tai atitinka absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Be to, teismas nepateikė motyvų dėl apeliantės pareiškime nurodytų aplinkybių ir iš esmės pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas, nes teisme nebuvo nagrinėjamas reikalavimas, kuriuo būtų ginčijama pareiškėjos paveldėjimo teisė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjos skundo dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Testamentų registro išrašą.

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nenurodė, kodėl būtinybė pateikti naują įrodymą atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad naujai teikiamas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 180 straipsnis) ir jame nėra nurodyta iš esmės naujų su ginčo dalyku susijusių aplinkybių, į tai, kad teismas įrodinėjimo procese gali naudoti duomenis iš informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas daro išvadą, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl to ir nenustačius pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, teismas pateiktą įrodymą priima ir vertina jį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

21. Taigi notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius. Vadovaujantis minėta teismų praktika ir nagrinėjamu atveju notarė neturėjo teisės nagrinėti asmenų ginčų, nustatyti ginčytinų aplinkybių, o kilus abejonėms dėl asmenų teisių ar juridinių faktų, jų turinio aiškumo - privalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

22. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad testatorius S. K. mirė (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 6 d. pareiškėja I. K. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą. 2024 m. vasario 6 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto pagal apyrašą sudarymo, pagal kurį antstolė Vida Daugirdienė sudarė turto apyrašą. Pareiškėja kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

23. S. K. 2021 m. liepos 8 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą ir daiktus, turtines ir daiktines teises, į kurias nuosavybės teisė atsiras po mano mirties, taip pat visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sutuoktinei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

1. S. K. ir I. K. nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini).

2. Priimti palikimą po tėvo K. S. mirties pagal įstatymą išreiškė ir jo sūnus K. J., paduodamas 2024 m. kovo 1 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą Klaipėdos rajono 2-ajam notaro biurui. Iš notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai motyvų matyti, kad tarp pareiškėjos ir palikėjo sūnaus nėra sutarimo dėl turto paveldėjimo, nesutarimas grindžiamas testamento turinio aiškinimu.

3. Byloje nustatyta, kad notarė atsisakymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą motyvavo aplinkybe, kad testatorius išreiškė valią savo turto palikimą susieti su šeimyniniu statusu testatoriaus atžvilgiu, savo sutuoktinei. Notarė nurodė, kad pareiškėja palikimo atsiradimo dieną nebuvo testatoriaus sutuoktinė, todėl neatitiko esminės testatoriaus būtinos sąlygos. Be kita ko, notarė rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023, kuriame teismas sprendė, kad paveldėtoja, buvusi testatoriaus sutuoktinė, neturi teisės paveldėti pagal testamentą, nes palikimo atsiradimo dieną neturėjo sutuoktinės statuso.

4. Kaip buvo minėta, notaras nenagrinėja ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, todėl nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai nėra visiškai tikslūs ir tinkami. Kita vertus, minėtoje situacijoje (esant ginčui dėl paveldėti pretenduojančių asmenų dėl testamento turinio ir su tuo susijusios palikėjo testamente išreikštos tikrosios valios aiškinimo, taip pat esant faktinei situacijai, kad pareiškėja palikimo atsiradimo momentu nebuvo palikėjo sutuoktinė) egzistavo objektyvūs neaiškumai, abejonės dėl fakto ar pareiškėja yra įpėdinė, kuri turi teisę paveldėti pagal testamentą. Tai, kad šiuo atveju yra nepašalintų abejonių dėl palikėjo valios aiškinimo patvirtina ir apeliantės nurodomi argumentai, kuriais ji siekia įrodyti palikėjo valią palikti jai visą turtą nepriklausomai nuo jos šeimyninio statuso (teigia, kad testatorius nepriėmė patvarkymo, kad nutraukus santuoką testamentas negaliotų, nepanaikino testamento, kad testatoriaus ir pareiškėjos santykiai ir po skyrybų buvo geri ir pan.). Pažymėtina, kad klausimas dėl šių argumentų pagrįstumo nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, nes, kaip buvo minėta, notarė pagal savo kompetenciją nenagrinėja šalių ginčų ir netvirtina ginčytinų ar abejotinų faktų.

5. Taigi notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvų netikslumas nepaneigia išvados, kad šioje situacijoje buvo pagrįstai atsisakytą spręsti dėl abejotinų faktinių aplinkybių ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

6. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-243-826/2023, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-77-1180/2022 dėl asmens nepripažinimo įpėdiniu ir testamento pripažinimo negaliojančiu. Minėtas sprendimas yra priimtas atžvilgiu asmenų, kurie šioje byloje nėra dalyvaujantys byloje asmenys, taigi šis sprendimas prejudicinės galios dėl nagrinėjamoje byloje patvirtinto testamento aiškinimo neturi. Tačiau tokia teismų praktika papildomai pagrindžia išvadą, jog šiuo atveju notarei pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjos teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

7. Apeliantė teisingai nurodo, kad yra atlikusi CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą ir byloje nėra duomenų, kad testamentas būtų ginčijamas teismine tvarka. Tačiau šiuo atveju ginčo esmę sudaro ne testamento galiojimas ar jo teisėtumas, bet jo aiškinimas, aplinkybių dėl palikėjo valios vertinimas.

8. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, neperžengdamas skundo nagrinėjimo ribų ir vertindamas notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagrindą, nusprendė, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą buvo teisėtas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad šiuo atveju dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių, nesutarimų, todėl notarės atsisakymas atliktį notarinį veiksmą yra teisėtas ir pagrįstas. Pertekliniai, netikslūs notarės motyvai, susiję su testamento turinio vertinimu, šiuo atveju nėra tinkami sprendžiant dėl skundžiamo notarinio veiksmo atlikimo, tačiau jie nepaneigia prašymo atlikti notarinį veiksmą išnagrinėjimo teisingo rezultato.

10. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nepanaikinamas, asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

11. Šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas tarp įpėdinių dėl testamento turinio, dėl įpėdinių teisės paveldėti turtą, todėl bei atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į proceso ekonomiškumo principą, darytina išvada, kad šios bylos išsprendimas neturėjo tiesioginės įtakos įpėdinio K. J. materialinėms teisėms ir pareigoms, todėl jo neįtraukimas į šią bylą dalyvauti suinteresuotu asmeniu nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu.

12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino ginčo faktines aplinkybes, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą nutartį panaikinti arba pakeisti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos I. K. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.