- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- 2YT-2819-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00144-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- L. M.
- Suinteresuotas asmuo
- O. I., J. V., N. K., valstybės įmonės Turto bankas, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
suinteresuotiems asmenims O. I., J. V., N. K. nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus atstovams nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikti prašymai nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje O. I., J. V., N. K., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos L. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties fakto, jis priėmė visą motinos palikimą dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų: - ½ 7.0000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 504/7200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 0.3000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 0,0700 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir kito turto, buvusio jo motinos nuosavybėje, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo L. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. I. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka priimti palikimo dalį. Taip pat, teismui nustačius terminą pateikti pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, pateikė raštą, kuriame nurodė, kad L. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) buvo jos senelė, jos motinos T. K. (iki santuokos – M.), mirusios (duomenys neskelbtini), motina. Nurodė, kad sutinka priimti jai priklausantį palikimą po senelės ir mamos mirties. Taip pat, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo mirusios senelės L. M. ir mirusios motinos T. K. mirties priėmė ½ dalį palikimo.
Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko.
Suinteresuotas asmuo N. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. M. pareiškime nurodė, atstovas teisme paaiškino, kad pareiškėjo tėvai yra L. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (V. M.), gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gimimo yra įrašyta, kad L. M. tėvai yra būtent L. M. ir V. M.). Paaiškino, kad pareiškėjo tėvų santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė T. K. (iki santuokos – M.), o (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjas. Nurodė, kad pareiškėjo sesuo T. K. mirė (duomenys neskelbtini), ji turėjo tris vaikus – O. I. (iki santuokos – K.), gim. (duomenys neskelbtini), N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V. (iki santuokos – K.), gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjo tėvai po santuokos sudarymo pradėjo gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), šis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais, kuris buvo pastatytas 1940 metais, priklausė pareiškėjo motinos tėvams, t. y., dar iki pareiškėjo tėvų santuokos. Nurodė, kad pareiškėjo tėvai, gyvendami minėtame name, jokios namo rekonstrukcijos nedarė, faktiškai naudojosi namo ir ūkiniais pastatais tokios būklės, kokios jie buvo jiems persikeliant į šį namų ūkį gyventi. Nurodė, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) po tragiško eismo įvykio ir pareiškėjo motina liko su savo vaikais gyventi šiame name, kuriame gyveno iki savo mirties. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais yra užregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre pareiškėjo motinos nuosavybės teisėmis. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjo motinai Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į ½ 7.0000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į 504/7200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). 2(duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į 0.3000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) į 0,0700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina ir po jos mirties liko palikimas – jai priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais ir žemės sklypai: - ½ 7.0000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 504/7200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 0.3000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 0,0700 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir kitas turtas buvęs pareiškėjo motinos nuosavybėje. Paaiškino, kad po savo motinos mirties pareiškėjas liko gyventi aukščiau paminėtame name ir būtent jis išreiškė valią priimti palikimą po savo motinos mirties, nes kiti įpėdiniai, kurie turėjo teisę priimti palikimą po jo motinos mirties, priimti palikimą atsisakė, į notarą nustatyta tvarka nesikreipė. Nurodė, kad iškart po savo motinos mirties pareiškėjas vienas pradėjo faktiškai valdyti turtą, iki mirties priklausiusį jo motinai, rūpinosi turtu kaip savo (gyvena name, tvarko ūkį, prižiūri namą, moka būtinus mokesčius, t. y., faktiškai vienas juo disponuoja). Dėl paveldėto turto priėmimo, iškart po savo motinos mirties pareiškėjas į notarą nesikreipė, nes dėl savo teisinio neišprusimo galvojo, kad visas turtas po motinos mirties jam atiteks automatiškai. Pažymėjo, kad kai pareiškėjas sužinojo, jog norint teisiškai įforminti priimtą palikimą, jis turi kreiptis į notarą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurą, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, bet notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad jis turi pateikti teismo patvirtintą juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos mirties dėl gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, žemės sklypų ir kito turto buvusio pareiškėjo motinos nuosavybėje. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas po savo motinos mirties, priėmė visą palikimą dėl gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, žemės sklypų ir kito turto, buvusio jo motinos nuosavybėje, reikalingas tam, kad jam būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos valstybės institucijos, registruojant pareiškėjo giminystės ryšius su savo motina, dokumentuose padarė gramatines klaidas, dėl ko pareiškėjo pateiktuose teismui dokumentuose yra skirtingai nurodyta pareiškėjo, jo motinos ir jo sesers pavardės, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini), yra jo motina.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje“ 1.1. punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 6 punkte konstatuota, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas paveldėjimo tikslu kreipėsi į teismą nustatyti giminystės faktą, kadangi pareiškėjo gimimo liudijime ir mirusiosios mirties liudijime įrašyta skirtinga pavardė. Giminystės ryšio nustatymo juridinis faktas būtinas tam, kad notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Pagal (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), L. M. motina yra L. M., sukakusi (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. M.. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai yra T. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Taigi, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškėjo paaiškinimų, nors skiriasi mirusiosios pavardė gimimo liudijime, kuriame nurodyta „L. M.“, o mirties liudijime – „L. M.“, teismo vertinimu, atsižvelgiant į valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymoje nurodytus duomenis, L. M. ir gimimo liudijime nurodyta L. M. yra tas pats asmuo (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra L. M. motina (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).
Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos L. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė visą motinos paliktą palikimą. Nustatyta, kad pareiškėjas yra L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Be pareiškėjo L. M. turėjo dar vieną dukrą T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo T. K. (duomenys neskelbtini) mirė. T. K. turėjo vaikus – dukrą J. V. kuri atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko ir nepretendavo į paveldimą turtą, sūnų N. K., kuris per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, taip pat dukrą O. I., kuri atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka priimti palikimą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad L. M. vardu registruoti žemės sklypai ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė Č. B. atsisakė priimti L. M. prašymą priimti palikimą ir pradėti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai L. M., taip pat paliudijo, kad po L. M. mirties paveldėjimo byla nepradėta.
Pareiškėjo teigimu, jis po savo motinos L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y., po palikėjos L. M. mirties rūpinosi jos turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, ką patvirtina su pareiškimu pateikti įrodymai. Be to pagal iš į bylą pateiktų dokumentų matosi, kad tiek pareiškėjo, tiek jo motinos gyvenamoji vieta buvo deklaruota tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), taigi teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas gyveno tame pačiame name kartu su savo motina ir po jos mirties toliau liko gyventi tame pačiame name.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad po L. M. mirties pareiškėjas faktiškai priėmė mirusios L. M. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti – prižiūrėjo ir rūpinosi žeme, gyvenamuoju namu, mokėjo už elektros energiją, tokiu būdu pareiškėjas savo aktyviais veiksmais parodė, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą. Suinteresuotas asmuo O. I. įstatymo nustatytos formos savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, žyminio mokesčio nesumokėjo, ji tik perrašė pareiškėjo reikalavimus pateikdama juos kaip savo, tačiau teismui nepateikė jokių jos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, o būtent, kad ji pradėjo paveldimą turtą valdyti, taip pat nedalyvavo teismo posėdyje ir neteikė paaiškinimų, neprašė išreikalauti kokių nors įrodymų. Pažymėtina, kad O. I. motina mirė jau po L. M. mirties. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. M. po savo motinos L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo L. M. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motina.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.