Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2226-855/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-22
Bylos Nr.: e2A-2226-855/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05100-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Asta Jakutytė-Sungailienė, Andrius Verikas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Domeu“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Adavas“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-2226-855/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05100-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.3.1.19.1.; 3.3.1.19.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Adavas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domeu“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adavas“ dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Adavas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Domeu“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Domeu“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Adavas“ 22 882,73 Eur skolą, 832,93 netesybas (delspinigius), 1 802,90 Eur dydžio nuostolius, 11,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Ieškovė UAB „Domeu“ ir atsakovė UAB „Adavas“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. ADVR-PPR-19-11-077-TD, pagal kurią ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti statybos darbus statomame pastate, esančiame Utenos g. 41A, Vilniuje, o atsakovė kaip užsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti.

1.2. Ieškovė UAB „Domeu“, faktiškai atlikusi dalį darbų pagal sutartį, pateikė atsakovei 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2020 m. vasario 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir sunaudotų medžiagų sąmatą. Šie dokumentai buvo iš viso teikiami net šešis kartus, tačiau atsakovė nepagrįstai nepriimdavo faktiškai atliktų darbų bei už juos neatsiskaitė, pateikdama pretenziją dėl tariamo darbo vėlavimo ir darbų defektų. Be kita ko, atsakovės pretenzijoje minimas darbų vėlavimas atsirado išimtinai dėl atsakovės veiksmų, netinkamai organizuojant darbą tarp rangovų, neatsiskaitant už atliktus darbus.

1.3. Atsakovė nuo 2020 m. vasario mėnesio naudojasi faktiškai atliktais darbais pagal paskirtį, kiti rangovai ant ieškovės išmūrytų sienų sudėjo perdangas ir vykdė tolimesnius statybos darbus, pastato statyba buvo užbaigta, nekilnojamojo turto registre įregistruotas 100 proc. pastato baigtumas, kas neabejotinai patvirtina, jog ieškovės darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovei pradėjus atliktais darbais faktiškai naudotis pagal paskirtį, t. y. faktiškai priėmus darbų rezultatą, ieškovei atsirado teisinis pagrindas reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus bei reikalauti delspinigių ir nuostolių atlyginimo.

1.4. 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 atsakovės nurodytos pastabos neesminės ir nesudaro pagrindo atsisakyti priimti atliktus darbus bei nepasirašyti darbų priėmimo akto: langų defektai buvo ištaisyti kito atsakovės pasamdyto subrangovo; dėl dokumentacijos nepateikimo kalta ne ieškovė; atsakovės nurodyti sienų nuokrypiai nebuvo ir nėra esminis darbų trūkumus, ieškovė nedelsiant nušalino nuo darbo tvarkos taisykles pažeidžiančius darbuotojus; permontavo dalį atlikto darbo. Taigi, visi pagrįsti defektai buvo ištaisyti nedelsiant, o jeigu jie būtų buvę esminiai ar nebūtų visos reikiamos dokumentacijos, atsakovė nebūtų galėjusi tęsti darbų, montuoti perdangų. Iš 2020 m. gegužės 26 d. pasitarimų protokolo matyti, kad vieninteliai likę ieškovės neatlikti darbai – perduoti medžiagas (likučius) UAB „Abo namas“ bei mūrijimo stalų gražinimas į Žalgirio stadioną, o elektroniniai laiškai liudija, kad šie darbai buvo įvykdyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei neištaisius darbų trūkumų atsakovė būtų samdžiusi kitus rangovus, taip pat įrodymų, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti, kokie konkretūs darbai atlikti netinkamai, koks jų mastas ir defektų šalinimo kaina.

1.5. Nors pagal Sutarties 3.1. p. atsakovė buvo įsipareigojusi sutarties kainos dalį, sudarančią 86 145 Eur, sumokėti avansu, tačiau jos nesumokėto, ieškovė apskritai iš atsakovė nėra gavusi jokio mokėjimo, iš kurio galėtų padengti patirtas išlaidas dėl darbų vykdymo ir atliktų darbų vertę. Atsakovė tiekė ieškovei medžiagų už 20 307,38 Eur, kurių kaina atimtina iš ieškovės faktiškai atliktų darbų kainos – 43 190,11 Eur, todėl atsakovė liko skolinga ieškovei 22 882,73 Eur už ieškovės atliktus ir atsakovei faktiškai perduotus darbus.

1.6. Atsakovei vengiant apmokėti įsiskolinimą ir nesureagavus į ieškovės nuolatinius raginimus atsakovei atsiskaityti, ieškovė dėl skolos apmokėjimo buvo priversta ne teismo tvarka kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ dėl situacijos teisinio vertinimo ir pretenzijos parengimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gera valia ieškovei nesumoka įsiskolinimo net ir po pretenzijos pateikimo, 1 802,90 Eur dydžio ieškovės patirti nuostoliai – išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, yra ieškovei priteistini iš atsakovės.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Adavas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Į bylos medžiagą pateiktas 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1 buvo parengtas ir pasirašytas vienašališkai ieškovės, taip pat, nėra padaryta jokia žyma apie atsakovės atsisakymą šį aktą pasirašyti.

2.2. Ieškovės argumentas, kad atsakovė darbus priėmė de facto ir jais naudojasi yra nepagrįsti, nes Atliktų darbų akte nurodyti darbai niekada nebuvo priimti, priešingai, atsakovė pateikė pastabas dėl akte nurodytų darbų kokybės neatitikimo reikalavimams. Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2023 m. vasario 7 d. ieškovei buvo teiktos pretenzijos raštu, kuriomis buvo siekiama išspręsti nesutarimus, kilusius ieškovei nevykdant gamybinių pasitarimų metu priimtų sprendimų: teiktos pretenzijos dėl sumontuotų langų netinkamų aukščių skirtumų, netinkamai parengtos išpildomosios dokumentacijos, itin didelių ieškovės sumontuotų sienų nuokrypių nuo reikalavimų, dėl itin šiurkščiai darbo tvarkos taisykles pažeidžiančių ieškovės darbuotojų nušalinimo nuo darbo, dėl ieškovės atsilikimo nuo darbų vykdymo grafiko, statybvietės tvarkos taisyklių pažeidimo. Ieškovės atlikti ir atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo su defektais, kurie per atsakovės nurodytą terminą ištaisyti nebuvo, tad atsakovė neturėjo jokio pagrindo jų priimti ar jais naudotis.

2.3. Atsakovė turėjo teisę sulaikyti mokėjimą už darbus sutarties pagrindu, kadangi egzistavo visos sąlygos, leidžiančios atlikti minėtą sulaikymą, t. y. nepaisant to, jog atsakovė aktyviai raštu informavo ieškovę apie darbų kokybės trūkumus, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad trūkumai būtų pašalinti; ieškovė darbus atliko ne vien nekokybiškai, tačiau ir šiurkščiai atsiliko nuo darbų vykdymo grafiko; ieškovė nevykdė 2020 m. kovo 17 d. gamybinio pasitarimo metu pateiktų nurodymų dėl defektų šalinimo bei darbo tvarkos laikymosi. Esant šioms sąlygoms bei esant pagrindui sulaikyti mokėjimą už darbus, ieškovės reikalavimas priteisti atlyginimą už akte nurodytus darbus yra nepagrįstas.

2.4. Atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą ir dėl tos priežasties, jog ieškovė nevykdė savo priešpriešinės pareigos, t. y. ieškovė atsakovei yra skolinga 41 846,06 Eur dydžio sumą, kurią pati ieškovė pripažįsta.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Adavas“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Domeu“, prašydama priteisti iš ieškovės 41 846,06 Eur skolą, 11 045 Eur pradelsto mokėjimo palūkanas, 10,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Ieškovė rangos sutarties vykdymo metu, iš atsakovės įsigydavo prekių bei paslaugų, kurias atsakovė perduodavo ieškovei, išrašydama PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė ieškovei perpardavė rangos sutarties reikalingas prekes bei paslaugas, kurių bendra vertė siekia 41 846,06 Eur. Visos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės bei paslaugos buvo suteiktos, ką įrodo ieškovės parašai minėtose sąskaitose ar/ir jų prieduose. Atsakovės išrašytose ir ieškovės priimtose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti sąskaitų apmokėjimo terminai, tačiau nei per minėtus terminus, nei iki ieškinio pareiškimo teismo dienos ieškovė jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas prekes bei darbus neapmokėjo.

3.2. Pati ieškovė yra pripažinusi savo skolą atsakovei, kadangi: ieškovė suvokė, kad egzistuoja skola atsakovei, todėl 2021 m. kovo 17 d. pateikė prašymą atsakovei, jog ši atsiųstų skolų suderinamumo aktą; atsakovė ieškovei yra pateikusi pardavimų žurnalą ir tarpusavio skolų suderinamumo aktą, kuriame buvo nurodyta ieškovės skola atsakovei – 41 846,06 Eur; skolų suderinamumo akte nurodyta, kad negavus ieškovės atsakymo per 10 dienų, skolos likutis bus laikomas galiojančiu, per minėtą terminą ieškovės prieštaravimas dėl skolos dydžio gautas nebuvo.

3.3. Ieškovę ir atsakovę saistė komerciniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė ieškovei perpardavė prekes bei paslaugas. Kadangi atsakovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose pradelsto mokėjimo palūkanų norma nėra numatyta, o taip pat dėl uždelsto mokėjimo palūkanų dydžio šalys atskirai susitarusios nebuvo, ieškovė atsakovei privalo mokėti tokį palūkanų dydį, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Taigi, visoms atsakovės išrašytoms ir ieškovės neapmokėtoms PVM sąskaitoms-faktūroms taikytina 8 procentų metinė uždelsto mokėjimo palūkanų norma, kas sudaro 11 045 Eur dydžio sumą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė UAB „Domeu“ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimą į priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovei Rangos sutarties vykdymui perparduotų prekių ir paslaugų bendra vertė sudaro 41 846,06 Eur. Šių medžiagų perdavimą atsakovė įrodinėja tik tuo faktu, jos ieškovės atstovas yra pasirašęs PVM sąskaitas faktūras už atsakovės suteiktas prekes bei paslaugas, tačiau jokių kitų įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų realų medžiagų kiekį, kuris buvo perpirktas/sunaudotas objekte, nepateikia.

4.2. Ieškovė neturi jokios pareigos apmokėti atsakovės paskaičiuotos skolos, kadangi naudojant atsakovės tiekiamas medžiagas sutartyje numatyto objekto statybai, kiekvieną dieną būdavo suskaičiuojamas sunaudotų medžiagų kiekis ir pildoma sunaudotų atsakovės tiekiamų medžiagų lentelė (aktas). Rangos sutarties 3.3 punktas numato, jog tiksli darbų kaina yra apskaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius bei sąmatose nurodytus vienetinius įkainius, tad jau minėtos sunaudotų atsakovės tiekiamų medžiagų lentelės (aktai) buvo įtraukiamos į Atliktų darbų aktus, teikiamus atsakovei. Pagal minėtus aktus atsakovei buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau atsakovei tekdavo pareiga apmokėti tik už ieškovės atliktus darbus, o likusi suma, kurią sudaro pačios atsakovės tiektos medžiagos, neapmokama. Tai patvirtina ir rangos sutarties bendrųjų sąlygų 9.1.12 punktas, kuriame yra numatoma, jog užsakovei pateikus dalį medžiagų, mažinama rangos sutarties darbų kaina. Pagal atsakovės išrašytas sąskaitas matyti, jog medžiagų ieškovei buvo suteikta už 26 270,43 Eur dydžio sumą, o reali suma už ieškovės sunaudotas medžiagas – 20 307,38 Eur, taigi, remiantis rangos sutarties 9.1.12 punktu, būtent šia suma ir buvo sumažinta ieškovės Atliktų darbų akte nurodyta kaina ir ieškinio reikalavimo suma.

4.3. Likusios medžiagos, kurios buvo objekte, ieškovei sustabdžius darbus, pačios atsakovės nurodymu buvo perduotos kitiems rangovams/subrangovams, tęsusiems ieškovės darbus. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės dubliku pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog UAB „Abo namas“ perduota medžiagų už 4 863,21 Eur, o UAB „TM statybos“ medžiagų už 2 564,62 Eur sumą. Be kita to, visos medžiagos, kurios atsakovės buvo tiekiamos į objektą, ieškovės niekam nebuvo perduotos, parduotos ar sunaudotos daugiau, negu nurodyta Atliktų darbų akte, kitaip tariant nebuvo neteisėtai pasisavintos.

4.4. Atsakovė naudojasi susidariusia situacija ir pasirašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, taip bandydama nesąžiningai praturtėti ieškovės sąskaita. Atsakovė supranta ir žino, kad ieškovė niekuomet nevaldė ir savo žinioje neturėjo atsakovės medžiagų už bendrą 41 846,06 Eur sumą, kadangi nei karto per visą Rangos sutarties galiojimo bei medžiagų tiekimo laikotarpį nesikreipė į ieškovę su reikalavimų įvykdyti prievolę. Jeigu iš tiesų ieškovė būtų negrąžinusi nepanaudotų medžiagų, ar neatsiskaičiusi su atsakove – akivaizdu, jog tokiu atveju, atsakovė dar 2020 m. būtų pasikreipusi į ieškovę su tokiu reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi, atsakovės priešieškinį atmetė: teismas priteisė iš atsakovės UAB „Adavas“ ieškovei UAB „Domeu“ 22 882,73 Eur skolą, 832,93 Eur delspinigius, 1 802,90 Eur nuostolių atlyginimą bei 11,5 procento metinių palūkanų už priteistą 25 518,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be kita ko, teismas iš atsakovės UAB „Adavas“ ieškovei UAB „Domeu“ priteisė 574,00 Eur žyminio mokesčio ir 6 485,60 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 7 059,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal teisinį reglamentavimą atliktų darbų priėmimą privalo organizuoti ne rangovas, o užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti darbus. Nagrinėjamu atveju ieškovė atliko visus 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus darbus, pranešė apie pasirengimą perduoti juos užsakovei, tuo tarpu užsakovei nepasirašant akto ir nenurodant atsisakymo pasirašyti aktą priežasčių, ieškovė 2020 m. kovo 23 d. raštu dėl 2020 m. kovo 18 d. pretenzijos pakartotinai išsiuntė Atliktų darbų aktą ir nurodė, kad jei minėtas aktas bus nepasirašytas iki 2020 m. kovo 25 d., rangovė surašys vienašalį darbų perdavimo aktą ir kreipsis dėl akte nurodytų darbų apmokėjimo. Taigi, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1 buvo parengtas ir pasirašytas vienašališkai ieškovės, nepateikiant įrodymų, jog atsakovė atsisakė šį aktą pasirašyti. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė nepateikė atsisakymo pasirašyti Atliktų darbų aktą, tačiau jo nepasirašė dėl nenurodytų priežasčių, sprendė, kad atsisakymo pasirašyti aktą fakto nurodymas 2020 m. kovo 23 d. rašte ir vienašališkai pasirašytas Atliktų darbų aktas laikomas tinkamu atliktų rangos darbų įforminimu ir sukelia atsakovei juridines pasekmes, t. y. tas prievoles, kurios kiltų pasirašius aktą abiem šalims.

7. Teismas pažymėjo, kad nors atsisakymą pasirašyti Atliktų darbų aktą atsakovė grindžia atliktų darbų trūkumais, tačiau nei įstatyme, nei šalių sudarytoje Rangos sutartyje nenumatyta, kad atliktų ir užsakovei perduotų darbų trūkumai atleidžia užsakovę nuo pareigos sumokėti darbų kainą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisę atsisakyti pasirašyti Atliktų darbų aktą ir sumokėti darbų kainą suteikia tik tokie darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė minėtų aplinkybių, suteikiančių jai teisę atsisakyti priimti atliktus darbus ir pasirašyti Atliktų darbų priėmimo aktą.

8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad atsakovė atliktų darbų nepriėmė ir jais nesinaudojo, kadangi bylos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai liudija, jog ieškovės atliktų darbų rezultatas yra perduotas užsakovei, kuris ieškovės darbų rezultatu naudojasi nuo 2022 m. kovo 29 d. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad objekto statyba užbaigta 2022 m. kovo 29 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės atliktų darbų defektus būtų šalinęs kitas subjektas, todėl pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ieškovės argumentą, jog iš esmės trūkumus pašalino pati ieškovė, reaguodama į atsakovės pretenzijas. Taip pat teismas nustatė, kad kitų rangovo atliktų ieškovės darbų trūkumų šalinimo kaina sudaro 520 Eur. Teismas sprendė, kad kiti ieškovės atliktų darbų trūkumai nebuvo esminiai, nes jų nuokrypiai buvo pakoreguoti atliekant kitus statybos darbus.

9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai nepriėmė ieškovės faktiškai atliktų ir perduotų darbų, nepasirašė atliktų darbų akto, PVM sąskaitos-faktūros ir laiku nesumokėjo už faktiškai atliktus darbus, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl 22 882,73 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo bei reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

10. Teismas taip pat priteisė ieškovei 1 802,90 Eur nuostolių atlyginimą, kadangi ieškovė dėl skolos apmokėjimo ne teismo tvarka buvo priversta kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ dėl situacijos teisinio vertinimo ir pretenzijos parengimo. Ieškovė bendrijai sumokėjo 1 802,90 Eur dydžio užmokestį už suteiktas teisines paslaugas, ką patvirtina sąskaitos ir apmokėjimo už teisines paslaugas pinigų priėmimo kvito kopija. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė gera valia nesumokėjo įsiskolinimo net ir po ieškovės pateiktos pretenzijos, šias išlaidas vertino kaip ieškovės dėl atsakovės kaltės patirtus nuostolius.

11. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį, nustatęs, jog atsakovės su priešieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina, jog tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, t. y. kad atsakovė pardavė ieškovei statybines medžiagas, o iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog minėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis buvo įformintas pagal Sutartį užsakovo tiekiamų statybinių medžiagų rangos darbams atlikti perdavimas ir ieškovės panaudotas kiekis, vykdant statybos darbus objekte. Minėtą statybinių medžiagų perdavimo ieškovei paskirtį liudija ir PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta paskirtis „statybinės medžiagos perpardavimui“. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2020 m. vasario 29 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytą darbų kainą sumažino panaudotų užsakovo perduotų statybinių medžiagų kaina. Atsakovė neginčijo minėtame akte nurodytos darbų kainos pagrįstumo bei šiems darbam atlikti panaudotų medžiagų kiekio bei kainos. Teismas, atsižvelgdamas, jog nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovei, o pati atsakovė priešieškinyje nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė skaičiavimų, kiek ir kokių atsakovės pateiktų statybinių medžiagų buvo panaudota pagal Sutartį rangos darbams atlikti, taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės kitiems atsakovės rangovams perduotų statybinių medžiagų faktą bei kiekį, atsakovės priešieškinį atmetė.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantė (atsakovė) UAB „Adavas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Dėl ieškinio reikalavimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyti darbai buvo perduoti atsakovei bei objektyviai egzistavo ieškovės reikalavimo teisė į minėtų darbų apmokėjimą, nes atsakovė nenurodė atsisakymo pasirašyti aktą priežasčių. Kaip matyti iš 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akto Nr. 1, akte buvo pateiktos pastabos dėl atliktų darbų netinkamumo ir pačios atsakovės nurodyta, jog aktas nepriimtas ir priimtas nebus, kol nebus ištaisytos pastabos. Be to, Atliktų darbų akto pagrindu 2020 m. vasario 29 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje taip pat buvo nurodyta, kad ginčo aktas yra nepriimtas ir priimtas nebus, kol nebus ištaisytos pastabos. Taigi, atsisakymo priimti darbus pastabos buvo nurodytos tiek darbų vykdymo metu, tiek ir juos atlikus, tai pat ir praėjus ilgam laikui po jų atlikimo, kai ieškovė pareikalavo neegzistuojančios skolos padengimo.

12.2. Nors teismas konstatavo, jog ieškovo atliktų darbų trūkumai egzistavo, tačiau priešingai, negu nurodyta sprendime, minėti trūkumai ieškovės pašalinti nebuvo. Teigdama, jog trūkumus pašalino, ieškovė privalėjo tokią aplinkybę įrodyti, tačiau teismas išvadą dėl trūkumų pašalinimo padarė atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad trūkumai buvo pašalinti kito subjekto. Ieškovės darbų trūkumai buvo pašalinti pačios atsakovės resursais, nepasitelkiant atskirų subjektų, todėl atsakovė objektyviai ir negalėjo ir neturėjo galimybės į bylą pateikti trūkumų šalinimą pagrindžiančių įrodymų. Už dalį trūkumų atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 520 Eur sumai, tačiau už minėtą sumą buvo pašalinta tik itin maža trūkumų dalis, kurios pašalinimas buvo neatidėliotinas ir atsakovė negalėjo leisti tikėtis, kad šiuos trūkumus pašalins ieškovė. Iš ginčo akto matyti, kad ieškovė netinkamai atliko darbų už mažiausiai 20 596,78 Eur.

12.3. Teismas ieškovės ir atsakovės pozicijų pagrįstumo vertinimui pritaikė dvigubus standartus ir, atitinkamai, padarė prieštaringas išvadas. Teismas konstatavo, kad sudedamoji Atliktų darbų akto, kuriuo atsakovei buvo vienašališkai perduodami darbai, dalis galėjo būti įtraukta į atskirą dokumentą, tačiau atsakovės išsamios pastabos dėl Atliktų darbų akto darbų trūkumų negalėjo būti pateiktos atskirame dokumente.

12.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės pareigos sumokėti už Atliktų darbų akte nurodytus darbus, nepagrįstai esminę reikšmę suteikė atliktų darbų perdavimui, nustatant, kad jeigu atlikti darbai buvo vienašališkai perduoti, atsakovei kyla prievolė už tokius darbus atsiskaityti. Net jei būtų laikoma, jog Atliktų darbų akte nurodyti darbai atsakovei buvo perduoti vienašališkai, toks perdavimas nesąlygoja pareigos šiuos darbus apmokėti. Ieškovės ir atsakovės sudarytoje Rangos sutartyje numatoma, jog Atliktų darbų aktais nėra ir jokiais atvejais negali būti traktuojamas darbų atlikimo tinkamumo, kokybės ar baigtumo patvirtinimas, taip pat Atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų darbų atlikimo apimčių faktą patvirtinantys dokumentai. Taigi, Sutarties šalys sutarė, kad tarpiniai darbų priėmimo-perdavimo aktai (tarp jų ir 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1) patvirtins tik tam tikrų darbų vykdymo faktą, tačiau nepatvirtins šių darbų kokybės. Atsižvelgiant į tai, jog Atliktų darbų akte nurodyti darbai nebuvo atlikti tinkamai bei atsakovė reikalavo šiuos trūkumus pašalinti, laikytina, kad atsakovė turėjo teisę šių darbų neapmokėti.

12.5. Teismas nevertino ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatų, iš kurių matyti, kad sutarties šalių aiškiai ir nedviprasmiškai buvo sutarta, jog atsakovė turi teisę netinkamai atliktų darbų nepriimti. Atsakovei turėjus teisę nepriimti tinkamai neatliktų darbų, ieškovė, atitinkamai, neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti teisės vienašališkai netinkamai atliktus darbus perduoti. Tuo tarpu teismo išvada, kad darbų atlikimo akto darbai atsakovei buvo perduoti vienašališkai, esmingai prieštarauja sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms.

12.6. Rangos sutartyje, be kita ko, buvo pažymėta, jog užsakovui pareikalavus pašalinti atliktų darbų trūkumus, už netinkamos kokybės daiktus atsiskaitoma nėra. Pažymėtina, kad dalies darbų atlikimo akte nurodytų darbų netinkamas atlikimas sąlygojo visos 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo negalėjimą. Kadangi, atsakovė turi teisę neapmokėti netinkamai atliktų darbų, PVM sąskaitos faktūros dalis, kurioje yra nurodomas mokėjimas yra netinkamai atliktus darbus, yra išrašyta nepagrįstai. PVM sąskaita faktūra yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu atliktinas mokėjimas vykdomas PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų duomenų pagrindu, tačiau daliai sąskaitos esant nepagrįstai ir neapmokėtinai susiklostė situacija, kuomet atsakovė net ir turėjus pagrindą apmokėti dalį sąskaitos, to paprasčiausiai negalėjo padaryti, kadangi ji buvo išrašyta ir už didelę dalį netinkamos kokybės darbų, kurių pagrindo apmokėti nebuvo.

12.7. Atsakovė turėjo teisę sulaikyti mokėjimą už atliktus darbus iki nustatytų trūkumų pašalinimo dienos. Sutartyje tarp ieškovės ir atsakovės yra numatomos aplinkybės, kurioms egzistuojant atsakovė turi teisę sustabdyti ieškovei atliktinus mokėjimus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nors turėjo įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

12.8. Dėl priešieškinio reikalavimo. Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės reikalavimas dėl skolos priteisimo nepagrįstas, kadangi PVM sąskaitos faktūros nepatvirtino jose nurodytų prekių pirkimo-pardavimo fakto, o patvirtino tariamą sąskaitose nurodytų prekių pagal sutartį ieškovei tiekiamų medžiagų perdavimą. Pažymėjo, jog ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti už iš atsakovės įsigytas prekes tokiomis sąlygomis, dėl kokių šalys susitarė. Kadangi tokios sąlygos šiuo atveju įtvirtintos PVM sąskaitose faktūrose, ieškovė turi pareigą atsiskaityti už visas iš atsakovės įsigytas prekes PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Visos PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos abiejų santykio šalių, jomis visomis šalys įformino atitinkamo turinio susitarimą: atsakovė ieškovei tieks PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, o ieškovė už tai atsakovei sumokėtas jose nurodyto dydžio sumas nurodytu terminu. Visgi, nepaisant to, kad ieškovė faktiškai gavo visas PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, ji už jas neatsiskaitė.

12.9. Ieškovės nuo pareigos atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras neatleidžia aplinkybė, kad ieškovė neva sumažino Atliktų darbų akte numatytų darbų kainą, kadangi darbų kainos sumažinimas nėra susijęs su atsakovės pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Ieškovė pateikdama savo parengtą sunaudotų medžiagų aktą, kuriame nurodytos sunaudotų medžiagų gavimo datos neatitinka dalies atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų datų bei minėtų sąskaitų pagrindu parduotų medžiagų kainų, kartu nepateikė jokių paaiškinimų, iš kurių būtų galima matyti, jog ieškovės parengtame sunaudotų medžiagų akte nurodytos medžiagos yra tos pačios, kurias ieškovė įsigijo atsakovės nurodytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu.

12.10. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad ieškovė ir atsakovė buvo aiškiai susitarusios dėl mokėtinų sumų dydžio ir mokėjimo terminų, tad tai, atitinkamai, sąlygojo aiškią ieškovės prievolę mokėti pradelsto mokėjimo palūkanas už visus pradelstu mokėjimus pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Pažymėtina, jog jeigu ieškovės vienašališkai parengtas sunaudotų medžiagų aktas būtų buvęs susijęs su atsakovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, ieškovė ir atsakovė būtų pasirašiusios tarpusavio mokėjimų sudengimo aktą ar kitą panašaus pobūdžio dokumentą, kuriame atsispindėtų minėtose sąskaitose nurodytų sumų ir ieškovės parengtame sunaudotų medžiagų akte nurodytų sumų sudengimas, tačiau joks atsiskaitymų sudengimo aktas pasirašytas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, žinodama, jog egzistuoja jos skola atsakovei, 2021 m. kovo 17 d. pateikė prašymą atsakovei dėl skolų suderinamumo akto atsiuntimo. Atsakovė, reaguodama į minėtą prašymą, ieškovei pateikė pardavimų žurnalą ir tarpusavio skolų suderinamumo aktą, kuriame buvo nurodyta ieškovės skola atsakovei - 41 846,06 Eur. Nors minėtame skolų suderinimo akte buvo numatyta aiški prieštaravimų reiškimo procedūra, ieškovė nepateikė jokių prieštaravimų dėl minėtos skolos, tad darytina išvada, jog ieškovė savo faktiniais veiksmais pripažino, kad Atliktų darbų akte nurodytų darbų kainos sumažinimas, net jei jis iš tiesų egzistavo, nėra susijęs su jo įsigytomis prekėmis atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu.

12.11. Net jeigu būtų laikoma, kad už dalį atsakovės tiektų prekių ieškovė atsiskaitė tinkamai, sumažindama 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų darbų kainą, ieškovė vis tiek būtų likusi skolinga atsakovei mažiausiai 21 538,68 Eur (41 846,06 Eur (skola pagal visas PVM sąskaitas faktūras) - 20 307,38 Eur (suma, kuria sumažinta Atliktų darbų akte nurodytų darbų kaina)). Nepaisant to, ši likusi skolos, pagal PVM sąskaitas faktūras, dalis atsakovės naudai nebuvo priteista, kadangi, teismo vertinimu, ieškovė įvykdė atsakovės reikalavimą ir iš atsakovės įsigytų statybinių medžiagų likučius apskaitė bei perdavė kitiems rangovams. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutikti negalima, kadangi, net jei ieškovė būtų perdavusi dalį medžiagų kitiems rangovams, už tokias, iš ieškovės perduotas, medžiagas būtų likę skolingi šias medžiagas gavę rangovai, o ne atsakovė, t. y. prievolė už tokias medžiagas atsiskaityti tektų išimtinai medžiagas gavusiems rangovams ir ieškovės skola atsakovei dėl medžiagų perdavimo niekaip nesumažėtų. Be kita ko, pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovės tiektos ir nesunaudotos medžiagos būtų perduotos kitiems rangovams, kadangi, su vienu iš rangovų, UAB „TM statyba“ – nebuvo pasirašytas medžiagų priėmimo-perdavimo aktas, t. y. neegzistuoja joks dokumentas, pagrindžiantis tokį medžiagų perdavimą. Be to, medžiagų perdavimas kitoms bendrovėms privalėjo būti įformintas ne tik priėmimo-perdavimo aktais, tačiau ir apskaitytas minėtų bendrovių buhalterijoje, tačiau aukščiau nurodytą medžiagų perdavimą pagrindžiančios ir buhalterijos išrašytos PVM sąskaitos faktūros į bylą pateiktos nebuvo.

12.12. Jeigu toks medžiagų perdavimas kitiems rangovams ir būtų įvykęs ir tokios medžiagos būtų sunaudotos projekto darbų vykdymui, atskaičius kitiems rangovams perduotų medžiagų kainą, bet kokiu atveju būtų likęs mažiausiai 14 110,85 Eur ieškovės įsiskolinimas atsakovei (41 846,06 Eur (pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras mokėtina suma) - 20 307,38 Eur (suma, kuria sumažinta Atliktų darbų akte nurodytų darbų kaina) - 4 863,21 Eur (UAB „ABO namas“ perduotų medžiagų kaina) - 2 564,62 Eur (UAB „TM Statyba“ perduotų medžiagų kaina)). Tačiau, dėl nurodytu atveju likusios 14 110,85 Eur dydžio skolos pirmosios instancijos teismas pateikė įrodymų vertinimo taisyklėms esmingai prieštaraujantį vertinimą, kuriuo konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovė negrąžino statybinių medžiagų likučių bei nepateikė skaičiavimų, kiek ir kokių atsakovės pateiktų statybinių medžiagų buvo panaudota pagal Rangos sutartį darbams atlikti, taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės kitiems atsakovės rangovams perduotų statybinių medžiagų faktą bei kiekį.

12.13. Atsakovės priešieškinis nepagrįstai netenkintas ir dėl klaidingo ieškovės ir atsakovės sutartinių teisinių santykių interpretavimo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir esmingai pažeisdamas tiek įrodymų vertinimo taisykles, tiek esminius teisės principus, itin didelę reikšmę suteikė dalies atsakovės ieškovei suteiktų medžiagų panaudojimo/grąžinimo/perdavimo kitiems rangovams aplinkybei, lyg ji būtų turėjusi reikšmės ieškovės skolos egzistavimo faktui. Pažymėtina, jog ieškovė iš atsakovės įsigijo medžiagas, kurias planavo naudoti Rangos sutarties projekto vykdymui, ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes sąskaitose nurodytais terminais ir šalys jokia forma ar būdu nesitarė, kad egzistuojant vienoms ar kitoms aplinkybėms ieškovė galės grąžinti dalį prekių ar už dalį prekių neatsiskaityti.

Atsiliepimas

13. Ieškovė UAB „Domeu“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog darbai nebuvo priimti, kadangi neatitiko kokybės reikalavimų ir buvo su esminiais trūkumais, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti ieškovės pateiktos sąskaitos. Atsakovė bando įrodyti, jog ieškovės darbų nepriėmė dėl atliktų esminių darbų trūkumų, kurie nebuvo ištaisyti. Pažymėtina, jog siekdama pagrįsti savo teisę atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos pagrįstai neatsiskaityti, atsakovė turi pareigą įrodyti, kokie konkrečiai ieškovės atlikti darbų defektai nebuvo ištaisyti, taip pat pagrįsti ir įrodyti, kurie iš šių defektų buvo esminiai, dėl ko darbai negalėjo būti priimti. Atsakovės nurodytos aplinkybės - ieškovei siųstos pretenzijos / raštai dėl nekokybiškų darbų ir reikalavimai juos ištaisyti šiuo atveju niekaip nepagrindžia, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo kokybiški, atlikti ne pagal techninį projektą, o nustatyti defektai taip ir nebuvo ištaisyti. Be minėtų raštų, atsakovė nepateikia jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti minėtus darbų defektus, jų esmingumą bei aplinkybes, kad po to, kai ieškovė baigė darbus, juos būtų tęsę kiti rangovai, ar kad ieškovei būtų surašytas defektinis aktas.

13.2. Ieškovės bendradarbiavimą ir operatyvumą vykdant savo pareigas tinkamai bei ištaisant darbų defektus, patvirtina byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės el. laiškais. Aplinkybė, kad darbų atlikimo momentu siųstuose laiškuose buvo reiškiamos pretenzijos, neįrodo ir nepatvirtina fakto, jog šie defektai taip ir nebuvo ištaisyti. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė teikė nepilną dokumentaciją, tačiau tam pagrįsti atsakovė remiasi tik ištraukomis iš ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo el. laiškais; ieškovė nereagavo į 2020 m. kovo 3 d. techninės priežiūros vadovo reikalavimus nušalinti nuo darbo itin šiurkščiai darbo tvarkos taisykles bei darbo kokybės reikalavimus pažeidžiančius darbininkus ir reikalavimą permontuot dalį atlikto darbo, tačiau, priešingai, negu nurodo atsakovė, ieškovė į reikalavimus reagavo nedelsiant, t. y. nušalino darbuotojus bei ištaisė nustatytus trūkumus. Į atsakovės pretenzijas, kuriomis priekaištaujama dėl darbų vėlavimo ir defektų, ieškovė 2020 m. kovo 23 d. atsakymu aiškiai nurodė, jog darbų vėlavimas buvo sąlygotas išimtinai pačios atsakovės veiksmų netinkamai organizuojant darbą, taip pat dėl nepalankių oro sąlygų. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad ieškovė savo pareigas įvykdė tinkamai ir laikantis statybos techninio projekto, darbo ir gamybinių projektų bei atsakovės reikalavimų.

Atsiliepimas

13.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog net jei ir būtų pripažinta, kad atliktų darbų aktas pagrįstai pasirašytas vienašališkai – tai savaime nepatvirtina atsakovės pareigos apmokėti ieškovei už darbus. Pažymėtina, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu. Rangos sutartyje numatytais darbais, kurie ieškovės atsakovei buvo perduoti 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų aktu Nr. 1, atsakovė pradėjo naudotis nuo 2020 m. vasario mėn. Šias aplinkybes patvirtina, jog ieškovės darbai buvo atlikti tinkamai, o atsakovei pradėjus atliktais darbais faktiškai naudotis pagal paskirtį, t .y. faktiškai priėmus darbų rezultatą, ieškovei atsirado teisinis pagrindas reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus bei reikalauti delspinigių ir nuostolių atlyginimo.

13.4. Atsakovė klaidingai pažymi, kad net jei ir būtų pripažinta, kad atliktų darbų aktas pagrįstai pasirašytas vienašališkai – tai savaime nepatvirtina atsakovės pareigos apmokėti ieškovei už darbus. Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Rangos sutartis buvo nutraukta iki visiško darbų rezultato pridavimo, tad šiuo atveju ieškovė turi teisę reikalauti atsakovės atsiskaityti už visus faktiškai atliktus darbus. Tokią atsakovės pareigą atsiskaityti pagal ieškovės 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų aktu Nr. 1 apskaičiuotus faktiškai atliktų darbų kiekius ir jame nurodytus įkainius numato ir Rangos sutarties 3.3. p. punktas. Taigi šiuo atveju, ieškovė, atlikusi darbus, viską suvedė į Atliktų darbų aktą, kurio pagrindu išrašė PVM sąskaitą-faktūra. Kadangi atsakovė tiekė ieškovei medžiagas, bendra atliktų darbų vertė pagal 2020 m. vasario 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 mažinama faktiškai sunaudotų medžiagų verte (t. y. 43 190,11 Eur (atliktų darbų bendra vertė) – 20 307,38 Eur (Atsakovės tiektų faktiškai sunaudotų medžiagų vertė) = 22 882,73 Eur (faktiškai atliktų darbų vertė, už kuriuos turėjo būti sumokama).

13.5. Atsakovės argumentas, kad jos teisę neatsiskaityti su ieškove patvirtinta jos teisė sustabdyti mokėjimus iki ieškovė ištaisys visus atsakovės nurodytus darbų defektus, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus. Atsakovė, siekdama pagrįsti šį savo argumentą teigia, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atliktų darbų trūkumai buvo pašalinti, šiurkščiai atsiliko nuo darbų grafiko bei nevykdė 2020 m. kovo 17 d. gamybinio pasitarimo metu pateiktų nurodymų dėl defektų šalinimo, tačiau nepateikia jokių įrodymų nei vienai iš šių aplinkybių pagrįsti. Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė buvo kokiu nors būdu užfiksavusi ieškovės atliktų darbų kokybę, neištaisytus darbų trūkumus, trūkumų mąstą ar defektų šalinimo kainą, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė, ieškovei neištaisius tariamų defektų, būtų samdžiusi kitus rangovus. Atsakovė pretenzijas ieškovei dėl darbų netinkamumo pareiškė tik tuomet, kai atsakovės buvo reikalaujama vykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti už priimtus ir naudojamus darbų rezultatus.

13.6. Nepagrįsti ir atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovė atsakovei yra skolinga 41 846,06 Eur dydžio sumą, kadangi šiai skolai pagrįsti atsakovė nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo. Pačios atsakovės surašytas skolų suderinimo aktas ir išrašas iš pardavimų žurnalo nepatvirtina, kad tokia skola realiai egzistavo, kad ji buvo suderinta su ieškove. Be kita ko, atsakovės argumentai, kad negavus ieškovės atsakymo per dešimt dienų, skolos likutis laikomas galiojančiu, tik patvirtina, jog atsakovė skolos sumą sustatė savavališkai ir be jokio ieškovės pritarimo. Šiuo atveju pažymėtina, jog ieškovės tylėjimas nereiškia ir negali reikšti, kad ji su tokia skola sutinka.

Šalies argumentai

13.7. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės teiktą priešieškinį. Atsakovės teigimu, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai pagal PVM sąskaitas faktūras, tad ieškovei gavus visas sąskaitose nurodytas prekes, dabar jai yra kilusi pareiga už jas atsiskaityti. Pažymėtina, jog pagal šalių susitarimą, atsakovė už medžiagas ieškovei išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovė pasirašydavo, tačiau pateiktos sąskaitos apmokamos nebūdavo. Atitinkama suma už atsakovės tiektas ir ieškovės sunaudotas medžiagas buvo įrašoma į ieškovės teikiamą atliktų darbų aktą, pagal aktą išrašoma PVM sąskaita faktūra, tačiau atsakovei tenka pareiga apmokėti tik už ieškovės atliktus darbus. Minėtą susitarimą pagrindžia Rangos sutarties 3.3. punktas, kuriame numatyta, jog tiksli darbų kaina apskaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius ir sąmatose nurodytus vienetinius įkainius. Suskaičiavus sunaudotas medžiagas ir užpildžius atsakovės tiektų bei sunaudotų medžiagų aktą, ieškovė minėtas sunaudotas medžiagas kartu su faktiškai atliktais darbais įtraukė į 2020 m. vasario 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, nurodytą darbų kainą sumažindama panaudotų Atsakovės perduotų statybinių medžiagų kaina.

13.8. Atsakovės reikalavimai, susiję su PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimu bei pretenzijos, jog Atliktų darbų akte nurodytas medžiagų kiekis, kainos ir t.t. yra neteisingi, atsirado tik po ieškovės pareikšto ieškinio, tad atsakovės argumentai, kad ieškovė nepagrindė, jog darbams atlikti panaudotos medžiagos yra tos pačios, kurias tiekė atsakovė, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad kartu su ieškiniu, ieškovė pateikė ir į nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų aktą, kuriame ieškovė suvedė visas realiai atsakovės suteiktas ir faktiškai ieškovės sunaudotas medžiagas vykdant Rangos sutartyje numatytus statybos darbus. Matyti, jog pagal atsakovės išrašytas sąskaitas medžiagų tuo laikotarpiu buvo suteikta už 26 270,43 Eur, o realiai ieškovės sunaudota už 20 307,38 Eur. Taigi kaip numato Rangos sutarties 9.1.12 punktas, būtent šia suma ir buvo sumažinta ieškovės atliktų darbų akte nurodyta kaina ir ieškinio reikalavimo suma. Likusios medžiagos, kurios buvo objekte, ieškovei sustabdžius darbus, buvo perduotos pačios atsakovės nurodymu kitiems rangovams/subrangovams, tęsusiems ieškovės darbus. Šias aplinkybes patvirtina su ieškovės dubliku pateikti priedai, t. y., UAB „Abo namas” perduota medžiagų už 4 863,21 Eur, o UAB „TM Statybos“ medžiagų už 2 564,62 Eur. Taigi viso Sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovės realiai ieškovei perduotos medžiagos sudarė bendrą 26 270,43 Eur (su PVM) sumą, bet ne atsakovės nurodomą 41 846,06 Eur sumą.

13.9. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, ieškovės ir atsakovės jokios prievolės nesieja, kadangi atsakovė realiai neperdavė ir nesuteikė ieškovei medžiagų už nurodytą sumą, o ieškovė šių medžiagų realiai nenupirko, nevaldė ir nepanaudojo nei Rangos sutartyje numatytiems, nei kitiems darbams vykdyti. Atsakovės tiektos medžiagos, kurios ieškovės nebuvo panaudotos atliekant darbus pagal Rangos sutartį, buvo toliau naudojamos kitų atsakovės pasamdytų rangovų tęsti ieškovės neužbaigtus darbus. Atsakovė šias aplinkybes įrodinėja tik formaliai pasirašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau jos nepatvirtina fakto, kad atsakovė buvo pristačiusi būtent tokį kiekį medžiagų, koks yra nurodytas PVM sąskaitose faktūrose ar kad ieškovė šias medžiagas būtų pasisavinusi ir/ar kitaip panaudojusi savo reikmėms, dėl ko turėtų prievolę atsiskaityti.

13.10. Atsakovė akivaizdžiai supranta ir žino, jog ieškovė niekada nevaldė ir savo žinioje neturėjo atsakovės tiektų medžiagų, kurių suma siekia 41 846,06 Eur, o tik naudojasi susidariusia situacija ir pasirašytomis PVM sąskaitomis faktūromis nesąžiningai bando praturtėti ieškovės sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jeigu iš tiesų ieškovė būtų nesugrąžinusi nepanaudotų medžiagų, ar neatsiskaičiuosi su atsakove, atsakovė dar 2020 m. būtų reikalavusi ieškovės įvykdyti savo prievoles. Tačiau atsakovė niekuomet nebuvo net pasikreipusi į ieškovę su tokiu reikalavimu ir tik ieškovei pradėjus reikalauti atlyginti už atliktus darbus, atsakovė sugalvojo schemą ir būdą, kaip neatsiskaityti su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribos

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Domeu“ ir atsakovė UAB „Adavas“ 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. ADV-R-PPR-19-11-077-TD (toliau – Sutartis), kuria ieškovė UAB „Domeu“ įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo (ar užsakovo UAB „Adavas“, jei ir kai tai numatyta sutartyje) medžiagų tinkamai ir laiku atlikti darbus ir juos perduoti užsakovui bei įvykdyti kitus rangovo įsipareigojimus, numatytus šioje sutartyje, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo priimti rangovo tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti kainą. Sutarties 1.2 punktu nustatyta, kad darbai atliekami daugiabučiame gyvenamajame name Nr. 5, adresu Utenos g. 41A, Vilniuje, įskaitant jų tinkamam funkcionavimui priskiriamus inžinerinius tinklus, esančius ar būsimus objekto statybos sklype bei už jo ribų, taip pat patį statybos sklypą kaip infrastruktūros ir sutvarkymo objektą (pravažiavimų, apšvietimų įrengimą, apželdinimą ir kt.). Vykdydama minėtą Sutartį ieškovė 2020 m. vasario 29 d. sudarė Atliktų darbų aktą Nr. 1 dėl iki minėtos datos (2020 m. vasario 29 d.) atliktų darbų 43 190,11 Eur sumai perdavimo užsakovui. Ieškovė taip pat sudarė nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. sunaudotų medžiagų sąmatą, kurioje nurodoma, jog pagal atsakovės PVM sąskaitas faktūras ieškovė objekto darbams vykdyti gavo medžiagų už 28 045,40 Eur sumą, iš kurių buvo sunaudota medžiagų 20 307,38 Eur sumai.

17. Ieškovė pateiktame ieškinyje laikosi pozicijos, jog (i) atsakovė nepagrįstai kelis (net 6) kartus nepriimdavo ieškovės faktiškai atliktų darbų bei už juos neatsiskaitė, todėl ieškovei faktiškai atlikus 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbu akte Nr. 1 nurodytus statybos rangos darbus, nesant esminių atliktų darbų trūkumų, dėl kurių jais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį, priešingai – atsakovei nuo 2020 m. vasario mėn. faktiškai naudojantis ieškovės atliktais darbais pagal paskirtį, ieškovei atsirado teisinis pagrindas reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus; (ii) kadangi Sutartimi šalys susitarė, jog rangovui atlikus darbus (ar jų dalį) užsakovo pateiktomis medžiagomis atitinkamai bus mažinama atliktų darbų kaina (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1.12 punktas), įvertinus tai, kad ieškovė atliko darbus už 43 190,11 Eur, kad iki 2020 m. vasario 31 d. buvo sunaudota atsakovės teiktų medžiagų už 20 307,38 Eur, ieškovei iš atsakovės priteistina 22 882,73 Eur skola už ieškovės atliktus ir atsakovei faktiškai perduotus darbus.

18. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje) nesutiko su ieškovės reikalavimu ir laikosi pozicijos, jog (i) 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1 ieškovės buvo pasirašytas vienašališkai, kadangi darbai niekada nebuvo priimti, nes nurodytų darbų kokybė neatitiko reikalavimų; atsakovė teikė ieškovei pastabas dėl Akte nurodytų darbų kokybės, tačiau darbų defektai / trūkumai per atsakovės nurodytą terminą nebuvo ištaisyti, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo ginčo Akte nurodytų darbų priimti ir / ar jais naudotis; (ii) ieškovę ir atsakovę siejo komerciniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė ieškovei perdavė prekes bei paslaugas išrašydama PVM sąskaitas faktūras: atsakovė ieškovei perpardavė rangos sutarties vykdymui reikalingas prekes bei paslaugas, kurių bendra vertė – 41 846,06 Eur. Nors PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti sąskaitų apmokėjimo terminai, tačiau nei per nurodytus terminus, nei iki šiol ieškovė atsakovės išrašytų ir pačios ieškovės atstovo parašais patvirtintų sąskaitų neapmokėjo, todėl liko atsakovei skolinga 41 846,06 Eur sumą, kurią atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės.

19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, pilna apimtimi tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, darė šias išvadas: (i) ieškovė atliko visus 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus darbus, pranešė apie pasirengimą perduoti juos užsakovui (atsakovei), o atsakovei nepasirašant Akto ir nenurodant atsisakymo pasirašyti priežasčių, ieškovės vienašališkai 2020 m. vasario 29 d. pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. 1 laikomas tinkamu ieškovės atliktų rangos darbų įforminimu, kuris sukelia atsakovei juridines pasekmes, t. y. prievoles, kurios kiltų pasirašius Aktą abiem šalims; (ii) kadangi 2020 m. vasario 29 d. Akte nurodyta atliktų darbų kaina yra 43 190,11 Eur, atskaičius ieškovės panaudotų atsakovės pateiktų statybinių medžiagų kainą, atsakovė liko nesumokėjusi ieškovei 22 882,73 Eur; (iii) atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, t. y. kad atsakovė pardavė ieškovei statybines medžiagas, priešingai, anot teismo, Sutarties turinys (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1.12 punktas) patvirtina, jog minėtomis PVM sąskaitomis faktūromis įformintas užsakovo (atsakovės) tiekiamų statybinių medžiagų rangos darbams atlikti perdavimas, todėl atsakovei neginčijus 2020 m. vasario 29 d. Akte nurodytiems ieškovės atliktiems darbams perduotų statybinių medžiagų kiekio ir kainos, taip pat atsakovei nepateikus savo skaičiavimų, kiek ir kokių jos pateiktų statybinių medžiagų buvo panaudota pagal Sutartį rangos darbams atlikti, taip pat nepateikus įrodymų, paneigiančių ieškovės kitiems atsakovės rangovams perduotų statybinių medžiagų faktą bei kiekį, atsakovė neįrodė, kad ieškovė negrąžino statybinių medžiagų likučių priešieškinio sumai, todėl priešieškinį teismas atmetė.

20. Atsakovė (toliau ir Apeliantė) nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, prašė sprendimą panaikinti, priimant naują sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į jį argumentus, laiko, jog šalys iš esmės laikosi tų pačių pozicijų, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo, kuriuo pilna apimtimi buvo patenkinti ieškovės UAB „Domeu“ reikalavimai ir atmesti atsakovės UAB „Adavas“ priešieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio reikalavimų

21. CK 6.681 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita. Užsakovo pareiga sumokėti už atliktus darbus taip pat yra įtvirtinta CK 6.687 straipsnio 1 dalyje. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas turi sumokėti, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

22. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus.

23. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

24. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

25. Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011.).

26. Nagrinėjamu atveju byloje, visų pirma, kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus ieškovės atliktus darbus. Kaip matyti iš šalių 2019 m. gruodžio 11 d. Statybos rangos sutarties Nr. ADV-R-PPR-19-11-077-TD, šalys susitarė, kad pagal Sutartį atlikti darbai užsakovui priduodami sutartyje nustatyta tvarka baigiamuoju darbų priėmimo – perdavimo aktu, kuris patvirtina galutinius darbų kiekius, jų atlikimo ir kokybės tinkamumą, baigtumą bei atitikimą sutarties sąlygoms (Sutarties 12.1 punktas). Sutarties 12.2 punkte nustatyta, kad atliktų darbų aktais užsakovas priima darbus iš rangovo pagal apimtį, tačiau šis aktas nėra ir jokiais atvejais negali būti traktuojamas kaip darbų atlikimo tinkamumo ir/ar kokybės ir/ar baigtumo patvirtinimas. Rangovo užpildytus atliktų darbų aktus kartu su išpildomosiomis schemomis už praėjusį mėnesį rangovo tinkamai atliktus darbus užsakovas priima ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos ir privalo patvirtinti juos ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos. Atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų darbų atlikimo apimčių faktą patvirtinantys dokumentai, o atlikti darbai yra priimami ir darbų įvykdymas yra patvirtinamas baigiamuoju darbų priėmimo – perdavimo aktu (Sutarties 12.10 punktas).

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą bei jį lydinčią teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė atliko visus 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus darbus, pranešė apie pasirengimą perduoti juos užsakovui (atsakovei), sprendė, kad užsakovas (atsakovė) privalėjo pasirašyti rangovo (ieškovės) 2020 m. vasario 29 d. parengtą Atliktų darbų aktą net ir tuo atveju, jeigu darbai buvo atlikti su trūkumais, nustatytus trūkumus nurodydamas Atliktų darbų akte. Atsakovei nepasirašius Akto ir nenurodžius atsisakymo pasirašyti priežasčių, teismas ieškovės vienašališkai pasirašytą Aktą laikė tinkamu ieškovės atliktų rangos darbų įforminimu, kuris sukelia atsakovei juridines pasekmes, kurios kiltų pasirašius Aktą abiem šalims. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos padarytai išvadai.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad 2020 m. vasario 29 d. ginčo Akte ieškovės nurodyti darbai (dalis jų) nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai, t. y. su trūkumais, dėl kurių jais (atliktais darbais) nebūtų galima naudotis pagal paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas (atsakovė), nei rangovas (ieškovė) ar kitas trečiasis asmuo negalėtų pašalinti, t. y. byloje nenustatyta įstatyme įtvirtinta išimtis, kurios pagrindu atsakovė, kaip užsakovas, turėtų teisę atsisakyti priimti rangovo (ieškovės) perduodamų darbų rezultato. Tokią savo išvadą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro įvertinusi žemiau nurodomas aplinkybes bei argumentus:

28.1. byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ieškovės sukurtu darbų rezultatu faktiškai naudojasi – kiti rangovai ant ieškovės sumūrytų sienų sudėjo perdangas ir vykdė tolimesnius statybos darbus; taip pat ir Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad objekto statyba užbaigta 2022 metais pagal Deklaraciją apie statybos užbaigimą;

28.2. byloje nėra duomenų, kad kai ieškovė baigė darbus, juos būtų tęsę kiti rangovai, arba kad ieškovei būtų surašytas defektinis aktas;

28.3. byloje iš esmės egzistuoja tik vienintelis įrodymas – kito rangovo UAB „Pro-Impex“ 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2021-01-29.2 - patvirtinantis ieškovės (tame tarpe ir kitų rangovų) atliktų darbų trūkumų / defektų taisymą (neleistinų nuokrypių taisymą tinkavimo darbais). Dėl minėtų išlaidų atlyginimo atsakovė išrašė ir pateikė ieškovei apmokėti 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija ADV Nr. 4752, kurią ieškovė priėmė;

28.4. nors atsakovė nurodo, jog kitus ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumus atsakovė taisė savo jėgomis, tačiau šiuo atveju atsakovė tokių savo teiginių niekaip neįrodė – apskritai nedetalizavo, kokie būtent / kokio pobūdžio ieškovės atliktų darbų trūkumai atsakovės buvo taisyti, kokias sąnaudas (nuostolius, išlaidas) dėl to atsakovė patyrė. Be to, aplinkybė, jog atsakovė pati savo jėgomis ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus (kurių, kaip minėta, nedetalizavo ir apskritai neįvardijo) patvirtina, jog galimi darbų trūkumai buvo ištaisomi, t. y. jie nebuvo kritiniai, dėl kurių atliktas darbais nebūtų galima naudotis, nesant galimybės jų ištaisyti.

29. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 atsakovės nurodytų atsisakymo pasirašyti minėtą Aktą priežasčių. Kaip matyti, 2020 m. vasario 29 d. ieškovės atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje SP Nr. 2020-02 nurodyta „Aktas nepriimtas. Ištaisyti nurodytas pastabas“. Pasisakant dėl 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte nurodytų pastabų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad:

29.1. atsakovės išbraukta Akto 15 eilutė „Surenkamų g/b laiptų maršų su aikštele montavimas“ su prierašu „Teko permontuoti“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad laiptų maršai su aikštele būtų permontuoti ar pačios atsakovės, arba jos pasamdytų kitų rangovų, kokia apimtimi buvo atlikti permontavimo darbai, kokius nuostolius / išlaidas dėl šių darbų trūkumų atsakovė patyrė;

29.2. 24 eilutė „Surenkami g/b laiptų maršai su aikštele“ atsakovės yra tiesiog išbraukta, nenurodant jokių priežasčių / pastabų. Šiuo atveju teismas neturi jokių duomenų / įrodymų / paaiškinimų, kuriais galėtų remtis eliminuojant šią ieškovės nurodytų atliktų darbų dalį;

29.3. prie 19-26 eilučių atsakovė uždėjo pastabą „Susivesti medžiagų balansą“, tačiau vėlgi nepateikė į bylą jokių paaiškinimų dėl nurodytos pastabos, o lingvistiškai aiškinant tokį tekstą akivaizdu, jog kalbama ne apie statybos darbus, o apie darbams atlikti galimai panaudotas medžiagas / jų apskaitą / detalizavimą.

30. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad būtent užsakovas (atsakovė), atsisakydamas priimti rangovo (ieškovės) atliktų darbų rezultatą ir nepasirašęs Atliktų darbų akto, turi pareigą įrodyti atsisakymo pasirašyti Aktą pagrįstumą (žr. nutarties 23 punktą).

31. Savo poziciją dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų atsakovė taip pat įrodinėja ieškovei siųstais el. laiškais bei teiktomis pretenzijomis. Nors, viena vertus, sutiktina, kad šiomis komunikacijos priemonėmis buvo siekiama spręsti kilusius nesutarimus dėl sumontuotų langų netinkamų aukščių skirtumų, netinkamai parengtos išpildomosios dokumentacijos, sumontuotų sienų nuokrypių nuo reikalavimų, dėl ieškovės darbuotojų nušalinimo nuo darbo, dėl ieškovės atsilikimo nuo darbų vykdymo grafiko, statybvietės tvarkos taisyklių pažeidimo bei kt., tačiau šiuo aspektu pasisakytina, kad šalių komunikavimas, nepaisant formos (el. laiškai, pretenzijos, skambučiai, susirinkimai, protokolai ir pan.), yra neatsiejama šalių bendradarbiavimo proceso dalis – nurodoma, kokie darbai / veiksmai nėra atlikti, atlikti netinkamai, turi būti skubiai atlikti ir pan. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog iš abiejų šalių vienas kitai siųstų el. laiškų, taip pat ir pretenzijų turinio matyti, kad ne vien tik ieškovė galimai netinkamai / ne visai tinkamai, nukrypstant nuo reikalavimų, vykdė savo sutartines pareigas (pvz. darbai buvo vykdomi su nukrypimais nuo reglamentavimo, objekte nebuvo pagal Sutartį nustatyto būtino ieškovės darbuotojų skaičiaus, nebuvo sutvarkyta statybvietė, neaptvertos objekto dalys ir pan.), tačiau ir atsakovė galimai netinkamai organizavo darbus, kas galėjo turėti įtakos ieškovės tinkamam darbų vykdymui (pvz., dėl krano permontavimo darbų nebuvo įmanoma pristatyti medžiagas, nebuvo atskirti darbų frontai tarp kelių rangovų ir pan.). Taigi, ieškovei siųsti el. laiškai / pretenzijos / raštai dėl nekokybiškų darbų ir reikalavimai juos ištaisyti šiuo atveju nepagrindžia, kad ieškovės atlikti darbai turėjo esminių trūkumų, kurių nebuvo galima ištaisyti. Be siųstų el. laiškų / pretenzijų / raštų atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovės Akte nurodytų atliktų darbų defektus, jų esmingumą bei aplinkybes, kad po to, kai ieškovė baigė darbus, juos būtų tęsę kiti rangovai, ar kad ieškovei būtų surašytas defektinis aktas.

32. Apibendrinant konstatuotina, jog teisine prasme nėra kliūčių ieškovės vienašališkai pasirašyto 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akto Nr. 1 pripažinti galiojančiu bei sukeliančiu teisinius padarinius atsakovei, kaip užsakovui, ir jo pagrindu konstatuoti atsakovės pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą. Priešingas situacijos vertinimas, apeliacinio teismo nuomone, suteiktų atsakovei neproporcingą bei nepagrįstą pranašumą bei teisę nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą bei apmokėjimą už atliktus darbus.

33. Kaip matyti iš šalių 2019 m. gruodžio 11 d. sudarytos Statybų rangos sutarties turinio, šalys Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1.12 punktu susitarė, jog užsakovas (atsakovė) turi teisę iki darbų ar atitinkamos jų dalies pradžios pareikalauti, kad rangovas (ieškovė) atliktų darbus (jų dalį) užsakovo pateiktomis medžiagomis; tokiu atveju atitinkamai yra mažintina darbų kaina.

34. Ieškovė 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodė, kad atliko darbų už bendrą 43 190,11 Eur sumą. Teismas pripažino, jog vienašaliai ieškovės pasirašytas Atliktų darbų aktas yra teisėtas, todėl atsakovė turi pareigą vykdyti piniginę prievolę ieškovės (kreditorės) atžvilgiu.

35. Ieškovė, remdamasi 2020 m. vasario 29 d. sudaryta atsakovės teiktų / ieškovės sunaudotų medžiagų sąmata, kurioje nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d. pateikė ieškovei rangos darbams vykdyti medžiagų 28 045,40 Eur sumai, o ieškovė sunaudojo medžiagų 20 307,38 Eur sumai, vadovaudamasi Sutarties 9.1.12 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, jog rangos darbų kaina mažintina užsakovo pateiktų medžiagų suma, ieškiniu prašė 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte nurodytų ieškovės atliktų darbų 43 190,11 Eur sumą sumažinti panaudotų atsakovės perduotų ir ieškovės sunaudotų statybinių medžiagų suma – 20 307,38 Eur, ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 22 882,73 Eur skolos sumą.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, t. y. kad šalys pačios sutartiniais santykiais pasirinko galimybę atliktų darbų sumą mažinti užsakovo (atsakovės) teiktų ir ieškovės sunaudotų medžiagų suma, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovės pateiktos į bylą (prieš tai teiktos ir atsakovei) atsakovės pateiktų / ieškovės sunaudotų medžiagų sąmatos, už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d., ir joje nurodytų sunaudotų medžiagų kiekių bei kainos, sprendžia, kad ieškovės 2020 m. vasario 29 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų atliktų statybos rangos darbų suma - 43 190,11 Eur, mažintina atsakovės suteiktų / ieškovės sunaudotų medžiagų suma - 20 307,38 Eur. Pažymėtina, jog atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniu skundu iš esmės neginčijo ieškovės pateiktų / sunaudotų medžiagų sąmatoje nurodytų medžiagų kiekių ir / ar kainų.

37. Apibendrinant laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 22 882,73 Eur skolos už statybos rangos darbus.

38. Teismui konstatavus, jog iš atsakovės ieškovės naudai teisėtai ir pagrįstai buvo priteista 22 882,73 Eur skolos suma, nesant apeliantės prieštaravimų dėl pirmosios instancijos teismo patenkinto išvestinio reikalavimo dėl 832,93 Eur delspinigių, kurias ieškovė paskaičiavo už 182 dienas remdamasi Sutarties 13.1 punktu, kuriuo šalys susitarė dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje plačiau nepasisako.

39. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 1 802,90 Eur ikiteismine tvarka ieškovės patirtų išlaidų, pastarajai kreipiantis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“, atlyginimo.

40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

41. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, ikiteismine tvarka gindama savo teises dėl atsakovės nesumokėtų sumų pagal šalių 2019 m. gruodžio 11 d. sudarytą Statybos rangos sutartį, kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“, kuriai ieškovė už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 802,90 Eur dydžio atlygį. Šios ieškovės patirtos išlaidos, remiantis CK 6.249 straipsniu, laikytinos tiesioginiais ieškovės nuostoliais, kurių realumą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – išrašas iš teisinių paslaugų sutarties; 2022 m. lapkričio 11 d. bei 2023 m. sausio 25 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros atitinkamoms 968 Eur ir 834,90 Eur sumoms; mokėjimo nurodymas bei pinigų priėmimo kvitas. Vertinant paslaugų būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais, nulemtais atsakovės neteisėtais veiksmais, neatsiskaitant su ieškove už pastarosios atliktus statybos rangos darbus, jos yra pagrįstos ir būtinos, todėl pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino pagrįstai, t. y. pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė pastarosios patirtus 1 802,90 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė, spręsdama šalių ginčą ikiteismine tvarka.

Dėl priešieškinio reikalavimo

42. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovė iš esmės neteikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės 2020 m. vasario 29 d. parengtoje sąmatoje nurodytų atsakovės teiktų / ieškovės sunaudotų medžiagų kiekio bei sumų (t. y. kad atsakovės suteikta medžiagų 28 045,40 Eur sumai; sunaudota ieškovės, vykdant rangos darbus, - 20 307,38 Eur sumai), tačiau atsakovė tiek priešieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde laikosi apskritai kitos pozicijos - atsakovė nurodo, jog ieškovę ir atsakovę saistė komerciniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė ieškovei perpardavinėjo prekes bei paslaugas, išrašydama PVM sąskaitas faktūras. Anot atsakovės, ji ieškovei perpardavė rangos sutarties vykdymui reikalingas prekes bei paslaugas, kurių bendra vertė – 41 846,06 Eur, ir nors PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti sąskaitų apmokėjimo terminai, tačiau nei per nurodytus terminus, nei iki šiol ieškovė atsakovės išrašytų ir pačios ieškovės atstovo parašais patvirtintų sąskaitų neapmokėjo, todėl liko atsakovei skolinga 41 846,06 Eur sumą, kurią atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės.

43. Pirmosios instancijos teismas, pilna apimtimi atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus, darė išvadą, kad atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad tarp šalių susiklostė jose nurodytų statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, t. y. kad atsakovė pardavė ieškovei statybines medžiagas. Priešingai, teismas sprendė, jog Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1.12 punktas patvirtina, jog minėtomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo įformintas užsakovo (atsakovės) tiekiamų statybinių medžiagų rangos darbams atlikti perdavimas. Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

44. Kita vertus, vertindamas kartu su priešieškiniu teismui pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog atsakovė apskritai (jokia apimtimi) neturi reikalavimo teisės į ieškovę.

45. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės bendrą 41 846,06 Eur skolą, kurią grindžia ieškovei per laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. sausio 31 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė ieškiniu pripažino, kad iš atsakovės gavo medžiagų už bendrą 28 045,40 Eur sumą, iš kurios, vykdant statybos rangos sutartį, panaudojo 20 307,38 Eur, o likutį - 7 427,83 Eur – atsakovės nurodymu perdavė kitiems atsakovės rangovams, minėtame objekte vykdžiusiems rangos darbus, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas buvo atmestas pilna apimtimi nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų, o būtent tai, kad:

45.1. Sutarties 9.1.12 punktu šalys susitarė, kad ieškovės atlikti darbai bus mažinami atsakovės suteiktų ir objekte panaudotų medžiagų suma. Tuo tarpu iš teismui pateiktų atsakovės ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurias visas, be kita ko, yra pasirašęs ir ieškovės atstovas D. Z., matyti, kad jose nurodytos ne vien tik medžiagos, tačiau ir tam tikros paslaugos (pvz., 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaita ADV Nr. 4005 išrašyta 252,98 Eur sumai už krano nuomą, mašinisto ir techninės priežiūros paslaugas; 2020 m. vasario 10 d. sąskaita SP Nr. 4061 išrašyta 84,70 Eur sumai už nuomos paslaugas; kitos išrašytos sąskaitos yra už bokštinio krano permontavimą 1 210 Eur sumai; vėlgi – už nuomos paslaugas, už krano nuomą, mašinisto ir techninės priežiūros paslaugas; už šiukšlių išvežimo kompensavimą ir pan.);

45.2. Nėra pagrindo manyti (byloje nėra duomenų arba šalių prieštaravimų), kad atsakovės ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už aukščiau nurodytas paslaugas (ne už medžiagas, kurių kaina sumažinta ieškovės atliktų darbų kaina) būtų ginčytinos. Iš šalių 2019 m. gruodžio 11 d. Sutarties 9.2.12 punkto matyti, jog šalys (atlikdami tam tikras šio punkto korekcijas) susitarė, jog rangovas (ieškovė) padengia dalį kitų objekte patirtų išlaidų (pvz., padengia dalį išlaidų objekto statybos aikštelės aptvėrimui; už rangovo naudojamus užsakovo išsinuomotus ar nuosavybės teise turimus liftus / keltuvus ar kitus mechanizmus ir pan.);

45.3. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos pateiktų / sunaudotų medžiagų sąmatos, ji yra sudaryta už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d., tuo tarpu iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bei suvestinės matyti, kad dalis sąskaitų ieškovei yra išrašytos ir po minėto laikotarpio, t. y. po 2020 m. kovo 31 d. (atkreiptinas dėmesys, kad sąskaitos išrašytos tiek už paslaugas, tiek ir už medžiagas), todėl manytina, kad dalis atsakovės ieškovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų jau teoriškai nebuvo ieškovės apmokėtos (byloje nepateikta tokių duomenų), nors atsiskaitymo terminas, nurodytas išrašytose sąskaitose, jau yra praėjęs;

45.4. Be to, atsakovė ieškovei 2021 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 4752 - 520 Eur sumai už kito atsakovės pasamdyto rangovo UAB „Pro-Impex“ atliktas paslaugas, t. y. už ieškovės atliktų darbų trūkumų taisymą (taisė neleistinus nukrypimus). Su šia PVM sąskaita faktūra ieškovės atstovas sutiko dar bylos nagrinėjimo metu teisme.

46. Taigi, nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, neišsiaiškinęs tikro likusios ieškovės neapmokėtos atsakovei skolos dalies pagal atsakovės ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat neišsiaiškinęs, kokiu principu tarp ieškovės ir atsakovės turėjo būti vykdomas atsiskaitymas už likusio ieškovės įsiskolinimo atsakovei padengimą, neteisėtai ir nepagrįstai atsakovės priešieškinį atmetė pilna apimtimi.

47. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą šioje dalyje - dėl atsakovės pateikto priešieškinio ir jame nurodytų reikalavimų dėl skolos, palūkanų iš ieškovės priteisimo - pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris turėtų pasiūlyti šalims patikslinti savo pozicijas ginčo klausimu, pateikti teismui papildomus paaiškinimus, rašytinius ar kitus įrodymus ginčijamu klausimu.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrinant išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, kiek tai susiję su ieškovės ieškinio reikalavimais, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybų rangos santykius, tame tarpe ir šalių pareigas priduodant / priimant atliktus rangos darbus, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl šioje dalyje (dėl ieškinio reikalavimų) priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo dalis, kiek ji susijusi su patenkintais ieškinio reikalavimais, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Tuo tarpu dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą, netinkamo taikymo, priimant skundžiamą sprendimą dalyje, kur pilna apimtimi buvo atmestas atsakovės priešieškinis, nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir išaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti įtakos nagrinėjamam klausimui dėl skolos iš ieškovės priteisimo (skolos egzistavimo fakto, jos dydžio), todėl šioje dalyje nebuvo atskleista ginčijamo klausimo (dėl priešieškinio reikalavimų) esmė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų aplinkybių apimtį ištaisyti pažeidimų ir išnagrinėti šios bylos dalies iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

50. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas (i) dalyje dėl patenkintų ieškinio reikalavimų (iš atsakovės ieškovės naudai priteistos 25 518,56 Eur sumos bei 11,5 proc. dydžio priteistų metinių palūkanų) paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas); (ii) dalyje dėl atmestų priešieškinio reikalavimų bei (iii) dalyje, kurioje tarp šalių buvo paskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, panaikinamas ir šiose dalyse byla parduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu 327 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Adavas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą (i) dalyje dėl patenkintų ieškinio reikalavimų (iš atsakovės ieškovės naudai priteistos 25 518,56 Eur sumos bei 11,5 proc. dydžio priteistų metinių palūkanų) palikti nepakeistą; (ii) dalyje dėl atmestų priešieškinio reikalavimų bei (iii) dalyje, kurioje tarp šalių buvo paskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šiose dalyse bylą parduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta Jakutytė-SungailienėAndrius VerikasRenata Volodko