Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-04-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-3027-494/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
2YT-3027-494/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00478-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
R. M., A. O., notarė Sandra Vinciūnienė
Civilinė byla Nr. 2YT-3027-494/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00478-2019-3
Procesinio dokumento kategorijos:(S)3.2.7.1; 3.4.5.19.VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 24 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei,dalyvaujant pareiškėjui A. M., suinteresuotam asmeniui R. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys - R. M., A. O., notarė Sandra Vinciūnienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, t. y. leisti pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjas nurodė, kad po savo sutuoktinės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018-09-16, pareiškėjas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis Montažinės g. 8-27, Nemenčinė, Vilniaus r., faktiškai pradėjo turtą, kurio dalis, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turtas priklausė velionei, valdyti ir naudotis, t. y. kaip ir prieš D. M. (duomenys neskelbtini) mirtį, taip ir po minėto įvykio, gyvena, naudoja, prižiūri ir moka mokesčius už butą, esantį Montažinės g. 8-27, Nemenčinė, Vilniaus r. Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pasirinko palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, žadėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Mano, kad aukščiau pateiktas faktas leidžia man laikyti save teisėtu įpėdiniu ir tai sudaro prielaidą pareiškėjui valdyti bei disponuoti visą palikėjos turtą, bet tuo pačiu pripažįsta, kad būdamas po sutuoktinės D. M. staigios mirties labai susijaudinęs ir sutrikęs bei tuo metu nežinodamas visų galiojančių įstatymų normų reikalavimų praleido įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.). Apie jo, praleisto termino, reikšmę ir svarbą sužinojo po apsilankymo uždaroje akcinėje draudimo ir pensijų bendrovėje „Aviva Lietuva“, kurioje jam paaiškinę, kad tam, kad pareiškėjas galėtų pretenduoti į D. M. sukauptas santaupas, privalo pateikti notaro išduotą paveldėjimo liudijimą. Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarė Sandra Vinciūnienė dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo (CPK 576) pasiūlė kreiptis į teismą. Taip pat nurodo, kad kiti įpėdiniai, kaip pareiškėjo ir D. M. dukros A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) bei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisako palikimo pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas A. M. teismo posėdyje palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai parodė, kad po jo sutuoktinės D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia kreiptis, kadangi sutuoktinės vardu turto nuosavybės teise nebuvo. Pareiškėjas gyvena bute (duomenys neskelbtini). Šiame bute kartu gyveno su savo sutuoktine D. M. iki jos mirties. Pareiškėjas parodė, jog jis moka mokesčius, rūpinasi šiuo turtu. Pareiškėjas nežinojo, kad jo sutuoktinė D. M. 2003-11-10 su UAB „Aviva Lietuva“ buvo sudariusi sutartį. Daugiau kaip 4 mėnesiai po sutuoktinės mirties, pareiškėjui UAB „Aviva Lietuva“ darbuotojai paaiškinę, jog pareiškėjas turi pateikti sutuoktinės mirties liudijimą, sutartį su UAB „Aviva Lietuva“. Taigi tam, kad galėtų priimti palikimą po savo sutuoktinės mirties, pareiškėjui turi būti išduotinas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio išdavimui yra praleistas terminas. Pareiškėjas teigė, kad sutuoktinė jokio turto neturėjo, todėl pareiškėjas manęs, jog kreiptis į notarą ir nereikia. Pareiškėjas nurodė, jog kai kreipėsi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, notaras taip pat nurodęs, jog yra praleistas palikimo priėmimo terminas ir paaiškinęs, jog turi pareiškėjas kreiptis į teismą. Pareiškėjas parodė, kad yra vidurinio išsilavinimo, specialybė – vairuotojas ugniagesys.

Suinteresuotas asmuo A. O. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą atsisakyti palikimo, kuris atsirado po A. O. motinos D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, jog savo palikimo dalį perleidžia savo tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. A. O. atsiliepimu nurodė, jog sutinka su A. M. pareikštu reikalavimu; prašė civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą atsisakyti palikimo, kuris atsirado po R. M. motinos D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, jog savo palikimo dalį perleidžia savo tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. R. M. atsiliepimu nurodė, jog sutinka su A. M. pareikštu reikalavimu.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. M. sutiko su pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad nepretenduoja į po jos motinos D. M. atsiradusį palikimą, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pas notarą ji nesikreipė.

Notarė Sandra Vinciūnienė pateikė prašymą, kuriuo prašo civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri buvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad A. M. ir D. M. yra A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008).

Teisę priimti palikimą, po D. M. mirties, atsirado pareiškėjui A. M. kartu su pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą - dukromis A. O. ir R. M. (CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad palikėja D. M. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), taigi, paskutinė palikimo priėmimo termino diena buvo 2018 m. gruodžio 16 d., tačiau per įstatymo nustatytą terminą nei vienas iš įstatyminių įpėdinių palikimo nepriėmė ir į notarą nesikreipė.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas A. M. nurodė, jog įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė iš nežinojimo, o kai kreipėsi į notarų biurą, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad kreiptis dėl palikimo priėmimo reikėjo per tris mėnesius, todėl pareiškėjas A. M. ir praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, po sutuoktinės D. M. mirties, priimti; kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakyti priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą dėl nežinojimo praleido ir pareiškėjo dukros A. O., R. M..

Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-246/2011; kt.).

Spręsdamas, ar yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei A. M., nei A. O. ir R. M. neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad suprastų palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti sąlygas, termino praleidimo teisinius padarinius. Teismas pripažįsta, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl teisinio neišprusimo. Taip pat atsižvelgtina, jog terminas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą praleistas neženkliai. Todėl, remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ir turi būti atnaujintas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 443, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą terminą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po (duomenys neskelbtini) D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, nustatant naują trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje, atlikti.

Nustatyti, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą ar atsisakymą jį priimti privalo būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė