Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-575-544/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.5; 2.2.3.2; 2.5.8.4; 2.5.11.6; 3.1.7.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18;

2015 m. rugsėjo 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-335/2015 pagal ieškovų Ž. J., I. J. ieškinį atsakovui G. G. M. dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Ž. J. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti, kad jis su atsakovu G. G. M. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl 1.8300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 9.8000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 4.8400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1.1000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). esančio (duomenys neskelbtini), 8.5300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 6.9500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 19.7500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, patvirtinti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus ir iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad 2007 m. pradžioje atsakovas pasiūlė iš jo už 63 000 Lt nupirkti teisę atkurti nuosavybės teises į jo mirusios motinos E. M. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), pagal 1998-09-01 išvadą dėl 7,9600 ha žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, perkeliant jį į kitą vietovę, žemės vertė - 57 862 Lt. Kadangi tuo metu tokių išvadų pirkimo – pardavimo sandoriai notariškai nebuvo tvirtinami, sutarė, jog ieškovui visas teises į žemę atsakovas perleis įgaliojimu ir dar papildomai surašys testamentą. Standartinės preliminarios sutarties tuomet sudarytos su atsakovu neišsaugojo. 2007-03-16 notaro patvirtintu įgaliojimu atsakovas įgaliojo ieškovą paduoti pareiškimą palikimui priimti, vesti paveldėjimo bylą mirus 2006-03-27 E. M., tvarkyti 7,9600 ha žemės sklypo grąžinimo reikalus įvairia forma <...> dalyvauti atmatuojant, reikalui esant perkelti į kitą vietovę, būti atstovu Apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriuje <...>, tvarkyti, valdyti, disponuoti, naudotis, mainyti, nuomoti, parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą arba ekvivalentu kitu turtiniu vienetu, kainą, terminą ir sąlygas nustatant savo nuožiūra. Be šio įgaliojimo, 2007-03-16 atsakovas sudarė ir testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą: atstačius nuosavybės teises į žemę pagal 1998-09-01 minėtą Išvadą žemę arba kompensaciją įvairia forma už aukščiau paminėtą daiktą palieka Ž. J.. Įforminus aukščiau paminėtus dokumentus notarų biure, liudytojų akivaizdoje atsakovui buvo sumokėta suderėta 63 000 Lt, kuriuos šiam tikslui buvo pasiskolinęs iš Z. K.. Po to visą šį laiką laikė save teisėtu išvados savininku, tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus E. M. vardu. Po trejų metų 2010-03-04 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypui devynis sklypus Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje 57 862 Lt vertės. 2013-01-14 pirkimo - pardavimo sutartimi žemės sklypą Nr. 845-3, esantį (duomenys neskelbtini), perleido pirkėjai M. S. už 18 000 Lt, o 2012-07-05 pirkimo - pardavimo sutartimi žemės sklypą Nr. 845-2, esantį (duomenys neskelbtini), - pirkėjui UAB „Saulės gaudyklės“ už 15 170 Lt. 2013 m. sausio mėnesį sužinojo, jog atsakovo G. G. M. įgaliojimas jo pareiškimo pagrindu LR Generaliniame konsulate Niujorke buvo panaikintas nuo 2012-12-12. Tuomet ir paaiškėjo, jog jis neteko ne ik sumokėtų 63000 Lt, bet ir žemės sklypų, turinčių jam priklausyti pagal susitarimą su atsakovu, kuris nesąžiningai elgdamasis ir sukčiaudamas, pasinaudodamas tuo, kad sandoris buvo įformintas tik susitarimu ir įgaliojimu, atsisakė notarine tvarka perleisti jam žemės sklypus bei nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita. Mano, kad su atsakovu susitardamas dėl daiktų, kurių dar nebuvo, pirkimo – pardavimo ateityje, numatė atidedamąją sąlygą, o tai reiškia, kad įvykus juridiniam faktui, kuris buvo atidedamosios sąlygos pagrindas (atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus), šalims atsirado teisės ir pareigos. Įvykdžius visas susitarimo sąlygas (atkūrus nuosavybės teises, sumokėjus žemės sklypų visą kainą), bet atsakovui atsisakius vykdyti savo pareigas, vadovaudamiesi LR CK 6.309 str. 3 d. teisėtų lūkesčių principu įgijo teisę teisme reikalauti patvirtinti žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymą.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir patvirtino, kad ieškovas Ž. J. su atsakovu Gediminu G. M. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl 1.8300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 9.8000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 4.8400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1.1000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). esančio (duomenys neskelbtini), 8.5300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 6.9500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 19.7500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo ir patvirtino ieškovo Ž. J. nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus. Teismas nustatė, kad pagal abiejų šalių paaiškinimus tarp šalių buvo susiklostę iki sutartiniai santykiai, tačiau šalys viena kitą kaltina nesąžiningumu.

Teismas sprendė, kad pagal 2007-03-16 tarp šalių sudarytą susitarimą dėl atsakovo paveldėtos nuosavybės atkūrimo teisės (išvados) perleidimo ieškovai sumokėjo atsakovui 63000 Lt. Kadangi šio susitarimo, kol į žemės sklypus neatkurtos nuosavybės teisės, įgyvendinti ir parduoti žemės sklypų nebuvo galima, pagal nusistovėjusią praktiką notarė patvirtino atsakovo G.G. M. įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo ieškovą Ž. J. tvarkyti 7,96 ha žemės sklypo grąžinimo reikalus įvairia forma. Ieškovas įgaliojimą teisėtai naudojo tiek per visą nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procesą, tiek ir vėliau sudarydamas 2012-07-05 bei 2013-01-14 pirkimo-pardavimo sutartis atsakovo vardu parduodamas tretiesiems asmenimis žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismo nuomone, apie tai, kad atsakovas panaikino ieškovui duotą įgaliojimą, ieškovas sužinojo 2013 m. sausio mėnesį, nes tai patvirtina atsakovo G.G. M. ieškovui rašyta elektroninė žinutė, kuria atsakovas informavo, jog panaikino testamentą, jog ieškovo nepažįsta ir jokio įgaliojimo bei testamento jam nerašė (2 t., b. b. Nr. 07-1-00001-13, b. l. 134). Visos nagrinėjamos bylos kontekste teismas padarė išvadą, kad ne ieškovas, bet atsakovas ieškovų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, ką patvirtina LR STT atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šiai institucijai atsakovas 2013 m. pateikė du pareiškimus dėl įgaliojimo ir testamento suklastojimo bei panaudojimo atkuriant E. M. nuosavybės teises. Juose bei ikiteisminio tyrimo metu atsakovas nurodė, kad apie motinos teisę atkurti nuosavybės teises tariamai sužinojo tik 2012-12-14, tariamo įgaliotinio Ž. J. nepažįsta, įgaliojimo ir testamento nepasirašė (1 t., b. b. Nr. 07-1-00001-13, b. l. 10, 54, 142-147). Tačiau atsakovo nurodytas aplinkybes apie minimų dokumentų netikrumą paneigė jo paties rašytiniai paaiškinimai nagrinėjamoje byloje (1 t., b. l. 166-169), ieškovų, liudytojų Z. K., L. S. paaiškinimai bei notarės R. S. (J.) parodymai ikiteisminiame tyrime. Teismas nurodė, kad, pakeitęs poziciją esminiu klausimu, atsakovas jau neginčijo, kad pasirašė įgaliojimą ir testamentą, bet nurodė, kad juos 2012-12-12 panaikino dėl neteisėto ieškovo elgesio. Atsakovas ieškovo nesąžiningumu laikė tai, kad ieškovas nuo 2007-03-16 su juo nesusisiekė, apie 2010-03-04 atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą jo neinformavo, nesumokėjo likusios pinigų sumos ir pasinaudodamas įgaliojimu pardavė žemės sklypus. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas G.G. M. 2010 m. vasarą du kartus lankėsi Lietuvoje, todėl turėjo visas galimybes pats pasidomėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga. Teismo nuomone, tuo metu atsakovui šis klausimas buvo neaktualus ir tik po penkerių metų atsakovas, galimai įtakojamas kitų asmenų, pakeitė savo ankstesnį apsisprendimą bei ketinimus. Atsakovo atstovo teiginius apie tai, kad G.G. M. tuomet nesigilino į pasirašomų dokumentų turinį, nes yra amerikietis, neturėjo žinių ir patirties nuosavybės teisių atkūrimo reikaluose, teismas vertino kritiškai, nes atsakovas yra išsilavinęs žmogus (gydytojas), pats aktyviai tvarkė įvairius reikalus, susijusius su nuosavybės paveldėjimu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aktyviai siekė išparduoti nekilnojamąjį turtą, lankydavosi Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente ir tardavosi su ten dirbančia L. R., dėl miško pardavimo tarėsi su nekilnojamojo turto agentu G. M. (2 t., b. l. 20-25, 1 t., b. l. Nr. 07-1-00001-13, b. l. 136, 138-139). Be to, teismas nurodė, kad jį kartais lydėdavo sesuo, o paprastai visur – L. S.. Pastaroji liudytoja parodė, kad 2007 m. su atsakovu ir jo seserimi J. H. buvo notarų biuro Alytuje laukiamajame (2 t., b . l. 14), kad, pardavęs išvadą ieškovui, atsakovas buvo geros nuotaikos, bet notarė jam patarė sudaryti ir kitą sutartį. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas sprendė, jog atsakovo paaiškinimai prieštaringi, nenuoseklūs, nelogiški, todėl nepatikimi ir vertinami kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, visos aplinkybės patvirtina apie atsakovo nesąžiningai sudarytus su ieškovu Ž. J. iki sutartinius santykius. Ikiteisminio tyrimo byloje yra Ž. J. pateiktą neužpildytą šabloninės formos sutarties kopiją su G.G. M. užrašytu mobiliojo telefono numeriu (1 t., b. l. 182-183) teismas įvertino kaip su kitais įrodymais sutampantį netiesioginį įrodymą apie buvusį realų tokios sutarties sudarymą 2007-03-16 ir pinigų sumos, šalių sutartos kaip vienintelės ir galutinės ateityje perkamo-parduodamo turto kainos, perdavimą atsakovui. Teismas nurodė, kad šalių nurodoma sklypų kaina šiek tiek skiriasi, tačiau ji artima turto rinkos vertei (nuo 65882 Lt iki 57862 Lt) ir nėra jokių abejonių, kad grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktas buvo, nors atsakovas pripažino gavęs iš ieškovo 30 000 Lt avansą, o ne visą suderėtą 63 000 Lt sumą, kaip kad nurodo ieškovai. Iš bankų išrašų teismas nustatė, kad atsakovas į sąskaitą pinigų neįnešė, nes, kaip pats paaiškino, 30000 Lt suma jam nėra didelė. Liudytojos Z. K. parodymai patvirtina, kad ji turėjo piniginių lėšų ir galėjo padėti dukrai su žentu atsiskaityti su atsakovu (1 t., b. l. 127-132, 149-164), o liudytojos L. R. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu – kad ji girdėjo, jog Išvada jos buvusios bendradarbės Z. K. giminaičiams (ieškovams) galėjo būti parduota už 50000 ar 60000 Lt ir atsakovas sandoriu buvo patenkintas (2 t., b. b. Nr. 07-1-00001-13, b. l. 25-26). Teismas pažymėjo, kad, kadangi pats atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, kviečiamas neatvykdavo, tai liudytojų, ypač artimųjų atsakovo giminaičių, parodymai, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, yra svarbus įrodymų šaltinis tiriant bylos aplinkybes. Todėl teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog šalis siejo iki sutartiniai santykiai ir jos buvo sudariusios preliminariąją sutartį, kuria įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nurodė, kad atsakovas pripažino, jog gavo dalį pinigų už tai, kad ieškovas galėtų atkurti nuosavybės teises į E. M. žemę. Jeigu atsakovas būtų siekęs tik nuosavybės teisių atkūrimo, o ne žemės sklypų pardavimo, tai, teismo manymu, būtent atsakovas turėjo mokėti ieškovui Ž. J. už atliktą darbą nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismo nuomone, buvo aiškiai išreikšta šalių valia sudaryti sandorį dėl žemės pirkimo-pardavimo su atidedamąja sąlyga, t. y. kai nuosavybės teisės į ją bus atkurtos. Todėl ieškovas, atsakovui sumokėjęs visą suderėtą kainą, teisėtai veikdamas su įgaliojimu ir būdamas įsitikinęs, jog pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta, savo nuožiūra pardavė du sklypus tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo pateisinamos priežasties nutraukti žemės sklypų pardavimo ieškovams įforminimą. Teismo pripažinimas, kad tokia sutartis sudaryta, reiškia jos įforminimą, dėl to buvo padaryta išvada, jog yra pagrindas daryti išvadą apie tai, kad ieškovai įgijo nuosavybės teises į septynis žemės sklypus.

Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. M. prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams pritaikė CK 6.309 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra įrodyta, kad buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, ir tėra nustatyta, kad šalis siejo iki sutartiniai santykiai. Šalys nepasiekė sutarties lygio ir liko iki sutartiniuose santykiuose, kurie buvo nutraukti. Žemės sklypų rašytinės preliminarios ar pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties šalys nebuvo sudariusios. CK 6.309 str. 1 d. ir 3 d. nuostatoms taikyti yra būtinas daikto perdavimas pirkėjui, o šiuo atveju žemės sklypai pirkėjams nebuvo perduoti. Nurodė, kad ieškovui siūlė ne įsigyti jo paveldėtas žemės nuosavybės atkūrimo teises, o įsigyti žemės sklypus ateityje, kai ieškovas sutvarkys atsakovo mirusios motinos paveldėjimo bylą ir atkurs nuosavybės teises į žemę. Ieškovas nesilaikė CK 6.163 str. 4 d. iki sutartinių santykių šalių pareigos – atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją ir todėl 2012-12-12 įgaliojimą panaikino, nutraukė iki sutartinius santykius su ieškovais dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų – nuosavybės teisių į žemę atkūrimo fakto slėpimo, vengimo galutinai atsiskaityti su atsakovu ir tyčinio dviejų žemės sklypų pardavimo savo nuožiūra. Teismo išvados prieštaringos, nes vienu metu negali būti sudaryta ir preliminari, ir pagrindinė sutartis su atidedamąja sąlyga. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su atidedamąja sąlyga. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti jo galiojančiu. Ieškovai neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrįstumo, t. y. kokia buvo konkreti šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių santykių sukūrimą. Sutinkamai su CK 1.93 str. 2 d., teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nemotyvavo kodėl jais remiasi. Iš ieškovų, Z. K. paaiškinimų ir parodymų neįmanoma nustatyti susitarimo turinio ir to, kad ieškovų nurodytas susitarimo turinys atitiko atsakovo valią. Teismas patikėjo, kad ieškovai neišsaugojo sutarties, tačiau jis 2007-03-16 nesudarė rašytinės preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovais. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kad Z. K. paskolino lėšų dukrai ir žentui, nei apie visos pinigų sumos sumokėjimą atsakovui. Aplinkybė apie visos pinigų sumos sumokėjimą atsakovui negalėjo būti įrodinėjama liudytojų parodymais, nes paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių tokią teisę, o kitų įrodymų byloje nesurinkta. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovą nesąžiningu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas įgaliojimu nustatė visišką ieškovo veiksmų laisvę, o testamentu išreiškė valią mirties atveju – palikti ginčo daiktus ieškovui. Tai patvirtina, kad, tik galutinai atsiskaičius su atsakovu, šis svetimam žmogui būtų palikęs turimą subjektinę teisę į nuosavybę, už kurią, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, piniginė kompensacija už valstybės išperkamą ir negrąžinimą turtą natūra pagal 2014-10-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus raštą būtų buvusi 65 882 Lt. Atsakovas iš esmės nurodė tą pačią tarp šalių sutartą pardavimo kainą – 60 000 Lt. Aplinkybės apie pinigų sumos dydį, kurią atsakovas pripažįsta gavęs iš ieškovo, vertintinos kritiškai, nes ši suma beveik sutampa su ieškovų iš pirkimo-pardavimo sandorių gauta 33170 Lt pinigų sumą, kurią atsakovas subjektyviai vertina kaip ieškovams grąžintiną avansą ir patirtų išlaidų apmokėjimą. CK 6.163 str. 4 d. įtvirtinta pareiga galiojo ir atsakovui. Teismas pagrįstai atsakovo pozicijos keitimą esminiais klausimais bei neveikimą (abejingumą) vertino kaip konkliudentinį veiksmą, patvirtinantį, jog tarp šalių buvo pirkimo-pardavimo susitarimas. Iki įgaliojimo ir testamento panaikinimo atsakovas nesusisiekė su ieškovu, negrąžino avanso, nesuderino patirtų išlaidų atlyginimo, nors atsiliepime teigė, jog tokio juridinio fakto egzistavimo atveju, jis buvo įsipareigojęs grąžinti gautą avansą ir atlyginti patirtas ieškovo išlaidas. Be to, tą pačią dieną, kai buvo panaikintas įgaliojimas ir testamentas, atsakovas įgaliojimą parduoti grąžintus žemės sklypus išdavė G. B.. Apeliantas patvirtino, kad visos esminės pirkimo pardavimo sutarties sąlygos buvo sukurtos ir įvykdytos, nes pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kuriais vertybė perduodama kitai šaliai. Atsakovas turėjo įrodyti, kad gavo tik 30 000 Lt. Be to, jis nepateikė įrodymų, kad išvykdamas iš ES šalies nedeklaravo grynųjų pinigų išvežimo fakto. Mano, jog šiuo atveju CK 1.93 str. 2 d. nurodytas draudimas remtis liudytojų parodymais netaikomas, nes tarp šalių susiklosčiusiems daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo teisiniams santykiams įstatymas kelia ne paprastos rašytinės, o notarinės formos sudarymo reikalavimą. Atsakovas pripažino, kad pinigai buvo perduoti žodinio susitarimo dėl žemės sklypo įsigijimo ateityje pagrindu. Liudytoja L. R. aiškiai nurodė, kad „atsakovas ir jo sesuo dėl išvados pardavimo buvo patenkinti“, apie 30 000 Lt avansą ir/ar preliminarius susitarimus ji parodymų nedavė. Byloje buvo įrodyta, kad tiek ieškovai, tiek Z. K. turėjo pinigų atsiskaityti su atsakovu. Nors apeliantas nurodo, jog, išvykstant iš bendrijos ir vežantis didesnę nei 10 000 € grynųjų pinigų sumą, būtina ją deklaruoti, tačiau įrodymų apie tai, kad jis šios sumos nedeklaravo nepateikė. Liudytoja L. S. patvirtino, kad apeliantas pinigus nešdavo į kelis bankus ir jais dalindavosi su seserimi, todėl ir prisimena tik pusę gautos sumos. Apeliantas logiškai nepaaiškino, kaip ant sutarties šabloninės formos atsirado jo ranka rašytas užrašas su mobiliojo telefono numeriu.

Apeliacinis skundas tenkinamas. Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Ieškiniu ieškovas prašė patvirtinti, kad ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl 1.8300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 9.8000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 4.8400 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1.1000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). esančio (duomenys neskelbtini), 8.5300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 6.9500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 19.7500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti ieškovui nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad buvo aiškiai išreikšta šalių valia sudaryti sandorį dėl žemės pirkimo-pardavimo su atidedamąja sąlyga, todėl CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu patvirtino sutarties sudarymą ir dėl to laikė, kad ieškovai įgijo nuosavybės teises į septynis žemės sklypus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatas ginčo teisiniams santykiams. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad buvo aiškiai išreikšta šalių valia sudaryti sandorį dėl žemės pirkimo-pardavimo su atidedamąja sąlyga, prieštarauja byloje esančių įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms ir šiuos klausimus reglamentuojančioms materialinės teisės normoms. Apelianto atsakovo G. G. M. apeliacinio skundo motyvai vertintini teisėtais ir pagrįstais, sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma – CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 1998-09-01 Kauno apskrities viršininko administracija parengė išvadą Nr. R-1(1), kuri buvo pakeista Kauno apskrities viršininko 2002-10-09 įsakymu Nr. 02-01-5536, apie tai, jog E. M. (atsakovo motina) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytą 7,96 ha 65 882 Lt vertės žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn ir perkeliant jį į kitą vietovę (1 t., b. l. 9, 133 ). 2007-03-16 šalys susitarė, jog ieškovas Ž. J. perims nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesų valdymą atsakovo motinos vardu ir, atkūrus nuosavybės teises į sklypus pagal 1998-09-01 Kauno apskrities viršininko administracijos Nr. R-1(1) išvadą, nupirks iš atsakovo G. G. M. žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, preliminariai už 60 000 Lt. Nors rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, abi šalys pripažįsta, kad jas siejo iki sutartiniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės atsakovo motinos vardu ir kai atsakovas paveldės jos turtą, ieškovas ateityje nupirks iš atsakovo minėtus žemės sklypus. Tuo tikslu 2007-03-16 įgaliojimu atsakovas G. G. M. įgaliojo Ž. J. paduoti pareiškimą palikimui priimti, vesti paveldėjimo bylą, jo vardu rašyti pareiškimus, prašymus, atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, <...> tvarkyti 7,9600 ha žemės sklypo grąžinimo reikalus įvairia forma, dalyvauti atmatuojant, reikalui esant perkelti į kitą vietovę, būti atstovu Apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriuje <...>, tvarkyti, valdyti, disponuoti, naudotis, mainyti, nuomoti, parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą arba ekvivalentu kitu turtiniu vienetu, kainą, terminą ir sąlygas nustatant savo nuožiūra <...> (1 t., b. l. 10). Tą pačią dieną atsakovas sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą: atstačius nuosavybės teises į žemę pagal 1998-09-01 išvadą, arba kompensaciją įvairia forma už aukščiau paminėtą daiktą palikti ieškovui Ž. J. (1 t., b. l. 11). Abi šalys pripažįsta, kad 2007-03-16 ieškovas sumokėjo ieškovui 30 000 Lt avansą už ateityje ketintus nusipirkti žemės sklypus. 2010-03-04 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 13-29710 2006-03-27 dieną mirusios E. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,96 ha žemės sklypą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): 1,10 ha (duomenys neskelbtini), 2,03 ha (duomenys neskelbtini), 1,56 ha (duomenys neskelbtini), 4,84 ha (duomenys neskelbtini), 19,75 ha (duomenys neskelbtini), 6,95 ha (duomenys neskelbtini), 1,83 ha (duomenys neskelbtini), 8,53 ha (duomenys neskelbtini), 9,80 ha (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-13). Mirusios motinos E. M. nuosavybės teise valdytus minėtus žemės sklypus paveldėjo jos sūnus, atsakovas G.G. M. pagal 2012-06-14 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad šie žemės sklypai nurodytu pagrindu nuo 2012-06-26 nuosavybės teisė priklauso atsakovui G. G. M. (1 t., b. l. 32-45). 2013-01-14 ieškovas sudarė žemės sklypo Nr. 845-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypą pardavė pirkėjai M. S. už 18000 Lt (1 t., b. l. 14-20). 2012-07-05 ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo Nr. 845-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią žemės sklypą pardavė UAB „Saulės gaudyklės“ už 15170 Lt (1 t., b. l. 21-27). Atsakovas savo pareiškimu nuo 2012-12-12 panaikino 2007-03-16 Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarės R. J. patvirtintą įgaliojimą ieškovui Ž. J. ir testamentą jo naudai (1 t., b. l. 28-29). Pagal bylos duomenis, ieškovas apie įgaliojimo ir testamento panaikinimą sužinojo 2013 metų sausio mėnesį iš atsakovo elektroninio pranešimo.

Byloje kilo ginčas vertinant šalių sudarytą susitarimą. Ieškovų nuomone, šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iš jų gavo 60 000 Lt ir po nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus proceso pabaigos jiems turėjo parduoti virš minėtus žemės sklypus. Atsakovo nuomone, šalis siejo iki sutartiniai santykiai dėl žemės sklypų pardavimo ieškovui ateityje, kai bus atkurtos nuosavybės teisės atsakovo motinos vardu ir atsakovas paveldės motinos turtą, kurie nutrūko 2012-12-12 panaikinus įgaliojimą ir testamentą dėl ieškovo atliktų nesąžiningų veiksmų (dviejų sklypų pardavimo).

Nustatant tikrąją šios bylos šalių sutarties valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus, susitarimą sudariusių šalių valią ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu: yra tai preliminarioji ar pagrindinė sutartis. Pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas, preliminariojoje sutartyje turi būti aiškus šalių sudarytas rašytinis susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, joje turi būti aptartas būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos, nustatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis.

Nagrinėjamu atveju rašytinis šalių susitarimas, kuriame būtų aiškiai nurodytas sutarties dalykas, esminės pagrindinės sutarties sąlygos, kaina, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, sudarytas nebuvo. Tačiau bylos duomenys duoda pagrindą daryti išvadą, jog tarp šalių pagal pradmenis ir esmę buvo susiklostę iki sutartiniai santykiai. Atsakovas pripažįsta, jog 2007-03-16 su ieškovu susitarė, kad ieškovas perims nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesų valdymą, kad sumokės 30 000 Lt avansą ir, atkūrus nuosavybės teises į sklypus pagal 1998-09-01 Kauno apskrities viršininko administracijos Nr. R-1(1) išvadą, nupirks iš jo žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, preliminariai už 60 000 Lt, o galutinės visos pirkimo-pardavimo sąlygos, tame tarpe - ir kaina, būtų buvusi nustatyta sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas tvirtina, kad 2007-03-16 dieną įgaliojimas ir testamentas buvo sudaryti todėl, kad nuosavybės teisės atkūrimo procesas būtų veiksmingas. Iš 2007-03-16 įgaliojimo turinio matyti, kad atsakovas G. G. M. buvo įgaliojęs Ž. J. paduoti pareiškimą palikimui priimti, vesti paveldėjimo bylą, jo vardu rašyti pareiškimus, prašymus, atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, <...> tvarkyti 7,9600 ha žemės sklypo grąžinimo reikalus įvairia forma <...> būti atstovu Apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriuje <...>, tvarkyti, valdyti, disponuoti, naudotis, mainyti, nuomoti, parduoti aukščiau paminėtą žemės sklypą arba ekvivalentą kitu turtiniu vienetu, kainą, terminą ir sąlygas nustatant savo nuožiūra <...> (1 t., b. l. 10). Kaip jau minėta, ieškovas, veikdamas minėto įgaliojimo pagrindu, dalyvavo nuosavybės teisių į žemės sklypus Molėtų r. sav., Joniškio sen. atkūrimo procese atsakovo motinos E. M. vardu, 2010-03-04 sprendimu atkūrus nuosavybės teises įregistravimo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre atsakovo motinos vardu, vėliau atstovavo atsakovą paveldimo byloje, 2012-06-14 gavo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir 2012-06-26 įregistravo minėtus sklypus atsakovo G. G. M. vardu minėtame registre (1 t., b. l. 12-13, 32-45). Šių aplinkybių iš esmės neginčija nei viena šalis ir jos patvirtina, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 str. 2 d.). Nors ieškovas nurodo, kad jis atliko visus jų susitarime nurodytus veiksmus, atsakovui sumokėjo 60 000 Lt, t. y. visą sutarties kainą, todėl atsakovas turėjo su juo sudaryti minėtų devynių žemės sklypų pirkimo-pardavimo, byloje nėra įrodyta, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovas sutartį sudaryti atsisakė. Priešingai, ieškovas 2013-01-14 sudarė žemės sklypo Nr. 845-3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypą pardavė pirkėjai M. S. už 18000 Lt (1 t., b.l.14-20), o 2012-07-05 ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl žemės sklypo Nr. 845-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią žemės sklypą pardavė UAB „Saulės gaudyklės“ už 15170 Lt (1 t., b. l. 21-27). Tai sužinojęs atsakovas 2012-12-12 pareiškimu panaikino 2007-03-16 Alytaus m. 2-ojo notarų biuro notarės R. J. patvirtintą įgaliojimą ieškovui Ž. J. ir testamentą jo naudai (1 t., b. l. 28-29). Pažymėtina tai, jog CK 2.150 straipsnyje nustatyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Ieškovui buvo žinomos CK 6.760 str. numatytos įgaliotinio teisės ir pareigos, be to, jis su atsakovu buvo sutaręs, kad atsakovas bus informuojamas apie pavedimo eigą pagal 2007-03-16 įgaliojimą. Apeliantas nurodo, jog žinojo iš spaudos apie nuosavybės teisių atkūrinimo procesų ilgumą, todėl laukė žinių iš ieškovo apie nuosavybės teisių atkūrimo procesų eigą. CK 6.163 str. 4 d. numatyta iki sutartinių santykių šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Šios pareigos ieškovas nesilaikė, nes tiek 2010-03-04 atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus, tiek 2012-06-14 gavus paveldėjimo teisės pagal testamentą ilgą laiko tarpą nei apie nuosavybės teisių atkūrimą, nei apie palikimo priėmimą atsakovo vardu, nei apie kitus ketinimus jo neinformavo, to, ką gavo vykdydamas pavedimą, atsakovui nepervedė. Kadangi minėtos pareigos buvo nustatytos būtent ieškovui, kaip atsakovo įgaliotiniui ir atstovui, tai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovą pripažino nesąžiningu ieškovų atžvilgiu dėl to, kad jis nebuvo aktyvus ir atvykęs į Lietuvą nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo ir paveldėjimo procesais. Be to, pats ieškovas neįrodinėja, kad atsakovas su juo nebendradarbiavo ar kad neatliko kokių nors kitų jam kaip įgaliotojui nustatytų pareigų. Tai, kad atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, negali būti vertinama kaip asmens nesąžiningumas, nes kreiptis gynybos į valstybines institucijas yra kiekvieno asmens teisė.

Atsakovas, suteikdamas ieškovui įgaliojimą ir dėl būsimo ginčo turto jo naudai sudarydamas testamentą, išreiškė pasitikėjimą ieškovu ir turėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, jog atkūrus nuosavybės teises jis apie tai bus informuotas. Ieškovas, pasinaudodamas įgaliojimo suteiktomis teisėmis, pardavė du žemės sklypus. CK 6.38 str. 3 d., 6.760 str. 4 ir 5 d. įtvirtintų pareigų ieškovas nesilaikė, todėl konstatuotina, jog atsakovas dėl šių priežasčių turėjo pagrindą panaikinti ieškovui suteiktą įgaliojimą.

Ieškovas nurodo, kad jis 2007-03-16 sumokėjo ieškovui 63 000 Lt, ir kad tai yra visa žemės sklypų, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, kaina. Atsakovas pripažįsta, kad nurodytomis ieškovo aplinkybėmis iš jo gavo 30 000 Lt. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir iki sutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Taigi, daikto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo šalių sutartinių santykių kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties. Tačiau šiuo konkrečiu atveju 63 000 Lt kainos sumokėjimo faktas yra ir neįrodytas. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Ieškovas, kuris savo reikalavimų pagrindu nurodė, kad yra sumokėjęs atsakovui 63 000 Lt, šią aplinkybę turėjo įrodyti leistinais įrodymais (CPK 178 str.).Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Tokios sumos sandoriui įstatymas reikalauja rašytinės formos (CK 1.73 str. 1 d.). Rašytinių įrodymų apie 63 000 Lt sumokėjimą atsakovui nėra. Liudytojų L. S., Z. K., L. R. (ikiteisminiame tyrime) parodymai šiuo aspektu yra nekonkretūs, abstraktūs arba netiesiogiai. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.) ir prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Leisti ar neleisti privalomosios rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais yra teismui, kaip valstybės institucijai, įstatymo suteikta sprendimo laisvė, kuri nėra absoliuti ir turi atitikti principinę įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlygą: byloje turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; kt.). Šioje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl vadovautis liudytojų parodymais sandorio sudarymo ir pinigų sumokėjimo faktui įrodyti nebuvo pakankamo pagrindo.

Kaip minėta, nuosavybės teisės į žemės sklypus atkurtos 2010-03-04 sprendimu, o virš aptartas šalių susitarimas buvo sudarytas 2007-03-16. Todėl akivaizdu, kad susitarimo sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto – minėtų devynių žemės sklypų, suformuotų teisės aktų nustatyta tvarka kaip atskirų objektų, dėl kurių pirkimo–pardavimo tarėsi ginčo šalys, sudarydamos 2007-03-16 susitarimą (Žemės įstatymo 14 straipsnis). Todėl tie sklypai negalėjo būti perduoti ieškovui valdyti, nes dar neegzistavo kaip daiktinės teisės objektai, o jų nesant nebuvo galima nustatyti ir sutarties kainos, kas yra esminės kiekvienos sutarties sąlygos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad preliminariojoje sutartyje nurodyto sutarties objekto nebuvimas, įsipareigojimas jį sukurti ateityje taip pat yra preliminariąją sutartį kvalifikuojantis požymis, nesudarantis pagrindo tokią sutartį laikyti pagrindine sutartimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tik gavęs iš ieškovo informaciją apie tai, į kokius, kokios vertės ir kur esančius žemės sklypus atkurtos nuosavybės teisės atsakovas galėjo galutinai suderinti pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir sudaryti su ieškovu pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl pripažintinas neįrodytu žemės sklypo pirkimų–pardavimo faktas ir šalių teisiniai santykiai nekvalifikuotini kaip žemės sklypo pirkimo–pardavimo su atidedamąja sąlyga sutartis.

Teisėjų kolegijos nuomone, dėl virš nurodytų argumentų ir motyvų yra pagrindas daryti išvadą, jog šalis siejo iki sutartiniai santykiai, nes jos 2007-03-16 preliminaria žodine sutartimi, atsakovo ieškovui suteiktu įgaliojimu, atsakovo sudarytu testamentu ieškovo naudai susitarė dėl pagrindinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Preliminarioji sutartis ieškovams nesukūrė teisės CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.305 straipsnio 1 dalies pagrindais reikalauti, kad atsakovas sudarytų pagrindinę sutartį. Atitinkamai nenustačius visų būtinųjų pirkimo–pardavimo teisinių santykių požymių, apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo šalys buvo sudarę žemės pirkimo-pardavimo sutartį su atidedamąja sąlyga, taip pat dėl to, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, yra pagrįsti.

Priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti ieškovų nenaudai, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas CPK 98 str. nustatytu terminu pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 2896,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už dokumentų rengimą, konsultacijas, įrodymų rinkimą bei atstovavimą (1 t., b. l. 56, 79-81, 96, 2 t., b. l. 105-106). Už apeliacinio skundo surašymą apeliantas turėjo 110 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 105, 108). Atsakovo išlaidos advokatų pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme 2896,20 Eur viršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintą maksimalų dydį (pagal 8.2 p., 8.18 p. maksimalus dydis - 1316 Eur). Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad didžiausios darbo sąnaudos buvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, į kitas bylos aplinkybes, iš ieškovų atsakovui priteisiama 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai pamokėti pirmosios instancijos teisme. 1975 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 106), nors atsakovo patirtos 2015-03-09, prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai pateikti pažeidžiant CPK 98 str. 1 d. reikalavimus tik 2015-09-11, t. y. po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jų priteisti nėra pagrindo ir dėl šios priežasties. Už apeliacinio skundo surašymą apeliantas turėjo 1010 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 411 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 69, 105, 108). Prašymas priteisti šias išlaidas ir dydį patvirtinantys dokumentai pateikti nepažeidžiant CPK 98 str. reikalavimų, šios išlaidos atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už maksimalų dydį). Byloje buvo 16,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 2 d., 1 t., b. l. 1).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovų Ž. J., I. J. ieškinį atsakovui G. G. M. dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių patvirtinimo atmesti.

Priteisti atsakovui G. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų Ž. J. ir I. J. po 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui G. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų Ž. J. ir I. J. po 505 (penkis šimtus penkis) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir po 205 (du šimtus penkis) Eur 50 ct žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovų Ž. J. ir I. J. į valstybės biudžetą po 8 (aštuonis) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 5660).