Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-09-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1001-796/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-12
Bylos Nr.
e2S-1001-796/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
J. B. Ž.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1001-796/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08402-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4; 3.1.7.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. Ž. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl reikalavimų pripažinimo nepagrįstais ir neteisėtais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. Ž. 2024 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 2024 m. liepos 31 d. sąskaitoje Serija MBBG20820271 nurodyta reikalavimo buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) savininkei J. B. Ž. (mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Savininkė) sumokėti už 2024 m. liepos mėn. suteiktas paslaugas dalis dėl 193,81 Eur yra nepagrįsta ir neteisėta; 2) pripažinti, kad nepagrįsti ir neteisėti atsakovės reikalavimai Buto Savininkei: sumokėti 0,98 Eur ir PVM (iš viso 1,19 Eur) už elektrą bendram naudojimui, nurodytas 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. MBBG20832889; sumokėti 0,91 Eur ir PVM (iš viso 1,10 Eur) už elektrą bendram naudojimui, nurodytas 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. MBBG20843604; sumokėti 1,71 Eur ir PVM (viso 2,07 Eur) už elektrą bendram naudojimui, nurodytas 2024 m. spalio 31 d. sąskaitoje Nr. MBBG20867071; 3) pripažinti, kad nepagrįsti ir neteisėti atsakovės reikalavimai Buto Savininkei: sumokėti 0,68 Eur palūkanas už pradelstą mokėjimą, nurodytas 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. MBBG20832889; sumokėti 0,70 Eur palūkanas už pradelstą mokėjimą, nurodytas 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. MBBG20843604; sumokėti 0,33 Eur palūkanas už pradelstą mokėjimą, nurodytas 2024 m. spalio 31 d. sąskaitoje Nr. MBBG20867071; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2025 m. kovo 13 d. Posėdžio metu šalims nustatytas terminas iki 2025 m. balandžio 18 d. ginčą spręsti taikiai, pateikti norimus dokumentus ir rašytinius paaiškinimus.

4. 2025 m. balandžio 17 d. atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl skolos ir palūkanų apskaičiavimo.

5. 2025 m. balandžio 18 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad taikiai ginčą spręsti atsakovė nepageidavo arba nesutiko, nes neatsakė į atstovei nusiųstą pasiūlymą.

6. Byloje 2025 m. balandžio 24 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė nurodė, kad į teismą kreipėsi todėl, jog atsakovė, būdama gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, ieškovei, šiame name esančio buto savininkei, nuolat teikė apmokėti sąskaitas, kuriose, kaip suprato, neteisingai ir nepagrįstai nurodytos mokėtinos sumos, o į jos prašymus suteikti informaciją apie konkrečių mokėtinų sumų apskaičiavimus neatsakydavo ir nepaaiškindavo, kodėl privalo mokėti tai, ką sąskaitose nurodo administratorė (atsakovė). Susipažinusi su atsakovės 2025 m. balandžio 17 d. rašytiniais paaiškinimais apie apskaičiuotas palūkanas už pradelstus mokėjimus, nori pastebėti ir informuoti teismą, kad tokią informaciją, t. y. apskaičiavimus atsakovė ieškovei pateikė pirmą kartą, nors tokių apskaičiavimų atsakovės nuolat prašydavo gavusi kiekvieną sąskaitą. Iš atsakovės pateikto palūkanų apskaičiavimo matyti, kad jos buvo apskaičiuojamos neteisingai, t. y. nuo skolos, kurios nebuvo, sumos. Kadangi, kaip aiškiai 2025 m. balandžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė atsakovė, jog po to, kai buvo kredituotos sąskaitos, skolos nebeliko, ji buvo anuliuota, ieškovė vertina, kad toliau nagrinėti byloje ginčą pagal pateiktą ieškinį tapo neprasminga. Prašė priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti, išspręsti dalies sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (450 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 22 Eur žyminį mokestį). Nurodė, kad žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

7. Byloje 2025 m. gegužės 2 d. gautas atsakovės atsiliepimas dėl pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad būtent ieškovė yra ne tik atsakinga už savo, tačiau ir už atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl turi pareigą atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 696,55 Eur). Visos aplinkybės dėl kredituotų sumų ieškovei turėjo būti aiškios ne po atsakovės teikto atsiliepimo ir 2025 m. balandžio 17 d. rašytinių paaiškinimų, o būtent tada, kai šios sąskaitos atsakovei buvo pateiktos, t. y. dar iki ieškinio pareiškimo (2024 m. gruodžio 21 d.). Ieškovei dar iki ieškinio pareiškimo buvo žinoma, jog visos buvusios skolos yra kredituotos. Jau ieškinio pateikimo metu ne tik egzistavo aplinkybės, kurios ieškovei neabejotinai buvo žinomos, patvirtinančios, kad visos skolos yra kredituotos (minusuotos), tačiau ir tai, kad netgi nebeegzistavo ieškinio dalykas (sumoms iš sąskaitų vėlesniais mėnesiais esant panaikintoms) kurias ieškiniu ir buvo prašom panaikinti. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad šių elementarių apskaičiavimų ieškovė nesuprato (ar nenorėjo suprasti), taip pasirinkdama elgesio modelį – kreiptis į teismą iš esmės dėl informacijos pateikimo ir nepagrįstai priversdama atsakovę patirti bylinėjimosi išlaidas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei nebuvo aiškūs atsakymai ar kad jie jos netenkino, nereiškia ir negali reikšti, jog atsakymai nebuvo teikiami, jau 2024 m. lapkričio mėnesį, t. y. iki ieškinio pareiškimo dienos, bet kokios skolos iš ankstesnių sąskaitų buvo anuliuotos, žinomos jai iš sąskaitų, ir ieškovės bet koks tariamas teisių pažeidimas neegzistavo. Dėl to būtent atsakovei iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti; priteisti ieškovei J. B. Ž. iš atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ 455,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžinti ieškovei J. B. Ž. 16,50 Eur žyminio mokesčio dalį; priteisti atsakovei UAB ‚,Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės J. B. Ž. 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų, yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, nenustatęs, jog šis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nusprendė, kad toks atsisakymas priimamas ir civilinė byla nutraukiama.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 450 Eur už advokato teisinę pagalbą (250 Eur už ieškinio parengimą, 100 Eur už dokumentų analizę ir siūlymo dėl taikos sudarymo parengimą, 100 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje). Atsakovė nesutinka su tokiu ieškovės prašymu ir prašo priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 696,55 Eur už advokato teisinę pagalbą (prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimas, atsiliepimo į ieškinį rengimas, pasiruošimas ir atstovavimas 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdyje, atsakymo ieškovės advokatui parengimas ir pateikimas; 629,20 Eur už rašytinių paaiškinimų, vykdant teismo įpareigojimą, parengimą, 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo). Įvertinęs abiejų šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas nustatė, kad negalima konstatuoti, jog abi šalys elgėsi netinkamai.

Šalies argumentai

11. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą iš esmės dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir informacijos neteikimo dėl susidariusio įsiskolinimo. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, kadangi tarp šalių ir anksčiau yra kilę teisminiai ginčai dėl netiksliai apskaičiuotų sąskaitų (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. e2‑4723-1025/2023, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-355-1092/2024, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-24168-1210/2024). Sąskaitos būdavo netikslios, perskaičiuojamos, todėl ieškovė turėjo pagrįstą abejonę ir dėl šių ginčo sąskaitų pagrįstumo. Atsakovė ieškovei faktiškai tik šios bylos nagrinėjimo metu tiek raštu, tiek žodžiu pateikė jos reikalautus paaiškinimus dėl skolos ir palūkanų apskaičiavimo. Atsakovė tik atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo aiškiai nurodė, ką reiškia kredituotos sumos (minusuotos), to ieškovė ilgą laiką nesuprato ir prašė atsakovės paaiškinti. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, o atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įvertinus ieškovės reikštų reikalavimų sumą, bylos stadiją (net neišklausyti šalių paaiškinimai), tai, kad byloje vyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu bylos nagrinėjimas iš esmės atidėtas šalims bandyti ginčą spręsti taikiai, pateikti papildomus paaiškinimus, vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, tenkintinas iš dalies (prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos pusiau). Iš atsakovės ieškovei priteistina 25 procentai ieškovės už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (5,50 Eur), 450 Eur advokato išlaidų už ieškinio parengimą, iš viso 455,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei grąžintina 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Iš ieškovės atsakovei priteistina 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Ieškovė J. B. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteistos 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir prašymo priteisti jai šioje byloje bylinėjimosi išlaidas netenkinti. Pagrindiniai ieškovės atskirojo skundo argumentai:

12.1. Teismas neatsižvelgė į reikšmingą išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑163-1075/2023, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Ieškovės nuomone, teismo motyvai skundžiamoje nutartyje, tenkinant ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai, kad teismas ieškovei priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, nutarė grąžinti dalį žyminio mokesčio, leidžia įvertinti, jog nors teismas tiesiogiai to 2025 m. gegužės 5 d. nutartyje ir nenurodė, bet teismas įvertino, jog kalta ir atsakinga dėl proceso yra atsakovė. Ieškovė, remdamasi paminėta kasacinio teismo nutartimi, nurodo, kad kai šalies bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl jos pačios veiksmų ir jai kylančios atsakomybės dėl pradėto proceso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas žyminio mokesčio grąžinimo pagrindas netaikomas ir žyminis mokestis tokias atvejais negrąžinamas.

12.2. Ieškovė pažymi tai, kad ieškinyje paaiškino, jog reikalavimą ji priversta reikšti, nes mato, kad administratorė mokesčius (mokėtinas sumas) jai apskaičiuoja nepagrįstai, į jos prašymus paaiškinti, kodėl ir kaip juos apskaičiuoja, ar atsižvelgia į reikšmingas mokesčių apskaičiavimui aplinkybes, faktiškai neatsiliepia, esminės informacijos neteikia, administratorė jai pateikia sąskaitas, su kuriose nurodytomis sumomis ieškovė nesutinka, todėl negali mokėti pagal sąskaitas, to nedaro, o pati administratorė dėl skolų išieškojimo iš ieškovės, ieškovės nuomone, nepagrįstai nurodytų jai pateiktose sąskaitose, į teismą nesikreipia. 2024 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 31 d. sąskaitose nurodyti ne tik mokėjimai už tais mėnesiais suteiktas paslaugas, bet ieškovei nesuprantami įrašai. To, kas nurodyta tose sąskaitose, administratorė ieškovei nepaaiškino, nors 2024 m. lapkričio 13 d. pažadėjo tai padaryti, nesilaikydama Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose nustatyto 15 dienų termino, iki 2024 m. gruodžio 17 d., bet nepadarė. Ieškovė prie ieškinio pridėjo atsakovei 2024 m. liepos 15 d. ieškovės siųstą pareiškimą, taip pat pridėjo ir vėliau administratorei rašytus pareiškimus apie neteisingai jai pateiktose sąskaitose nurodytus mokėjimus ir prašymus paaiškinti jai nesuprantamus sąskaitose nurodytus duomenis (2024 m. liepos 31 d. pranešimą; 2024 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimą; 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymą; 2024 m. rugsėjo 9 d. prašymą; 2024 m. rugsėjo 12 d. prašymą; 2024 m. rugsėjo 30 d. pareiškimą). Paminėti ieškovės nuolatiniai prašymai suteikti informaciją ir noras išsiaiškinti su administratore, kokia yra pagrįstai ir teisingai apskaičiuota mokėtina suma (skola), rodo ieškovės siekį išspręsti ginčą taikiai, išsiaiškinant tai su kita šalimi. Tai, kad administratorė su ieškove nebendravo, neteikė jai prašant paaiškinimų apie ieškovei pateiktose sąskaitose nurodytas mokėtinas sumas, nors tai yra administratorės pareiga pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, rodo, jog ji elgėsi neteisėtai, tai galiausiai privertė ieškovę kreiptis į teismą.

12.3. Gavusi iš administratorės ieškovei nesuprantamą 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą, kurioje buvo nurodyti ne tik mokėjimai už konkretų mėnesį suteiktas komunalines paslaugas, 2024 m. spalio 24 d. ieškovė kreipėsi į administratorę su pareiškimu. Administratorė 2024 m. lapkričio 13 d. atsakė, jog atsakymą į gautą raštą pateiks po 2024 m. lapkričio 25 d. nurodytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 16 d. (imtinai). Administratorė atsakymo į ieškovės 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą, nors ir buvo pažadėjusi, nepateikė.

12.4. Ieškovė ieškinio atsisakė, kai atsakovė 2025 m. balandžio 17 d. pateikė byloje rašytinius paaiškinimus su priedais, iš kurių suprato, jog atsakovė visas jos skolas, nurodytas sąskaitose, kuriose nurodytus reikalavimus ginčijo ieškiniu, anuliavo. Kadangi atsakovė ieškovės skolas anuliavo, tai padarė nepriklausomai nuo ieškovės valios, jai neprašant, tik savo pačios iniciatyva, ieškovė suprato, jog atsakovė savo buhalterinėje apskaitoje pati panaikino ieškovės faktiškai neegzistuojančias skolas. Jei atsakovė būtų apie skolų anuliavimą ieškovę tinkamai informavusi, kaip tai buvo pažadėjusi padaryti 2024 m. lapkričio 13 d. raštu, ieškovė nebūtų teismui teikusi ieškinio ir pati patyrusi dėl to išlaidų.

Atsiliepimas

12.5. Atsakovės atstovė parengiamajame teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovė nepateikė ieškovei atsakymo į 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą, t. y. nepaaiškino apie mokėtinas sumas. 2025 m. balandžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė jau nurodė, kad pats kreditinių sąskaitų pateikimas yra atsakymas savaime – iš jų matyti, kokios sumos buvo kredituotos ir kuriais mėnesiais. Tačiau ieškovė ir prašė paaiškinti tai, ko nesuprato – kas nurodyta jai atsakovės pateiktose sąskaitose. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepaaiškino, kodėl ji žadėjo atsakyti į 2024 m. spalio 24 d. užduotus klausimus, bet neatsakė.

Šalies argumentai

12.6. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė iš jai 2024 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais atsakovės pateiktų sąskaitų privalėjo suprasti, kokios buvo jos skolos, kad buvo kreditavimas. Ieškovei neaišku, iš kurių sąskaitų – ar atsakovės pateiktų jai, kurias ji pateikė byloje (e. b. t. 1, 52 ir 60–61), ar iš atsakovės tiesiogiai pateiktų teismui (e. b. t. 1, 140–142 ir 144–145), kurios nėra tapačios (atsakovės teismui pateiktose sąskaitose yra daugiau duomenų) – ji turėjo suprasti, kokios buvo jos skolos. Be to, nors atsakovė teigia, kad tai kreditinės sąskaitos, bet tai nenurodyta pačiose sąskaitose. Matydama, kad 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitose nurodytos ne tik paslaugos, suteiktos konkretų mėnesį, bet ir daug kitų duomenų, kurių esmės nesuprato, ieškovė 2024 m. spalio 24 d. pareiškimu paprašė, kad jai atsakovė paaiškintų apie tai, kas sąskaitose nurodyta. Atsakovė 2024 m. lapkričio 13 d. raštu pažadėjo tai padaryti, bet nepadarė. Būtent nesulaukusi žadėto atsakovės atsakymo ieškovė ir buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu.

12.7. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji buvo priversta ir kreipėsi į teismą iš esmės dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir informacijos neteikimo dėl susidariusių įsiskolinimų, kad ji pagrįstai kreipėsi į teismą, nes atsakovės jai pateikiamos sąskaitos būdavo netikslios, perskaičiuojamos, todėl ji turėjo pagrįstą abejonę ir dėl šių ginčo sąskaitų pagrįstumo, o aiški informacija atsakovės buvo pateikta tik byloje. Ieškovės vertinimu, tai pagrįstai pripažino ir teismas, vertindamas, kad kalta ir atsakinga dėl proceso yra atsakovė. Nenustačius, kad dėl proceso byloje kalta ieškovė, iš jos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos. Tačiau teismas skundžiama nutartimi priteisė iš ieškovės 1 848 Eur, nemotyvuodamas, kodėl yra pagrindas tokias išlaidas priteisti iš jos, kodėl ji yra kalta dėl atsakovės turėtų išlaidų.

12.8. Skundžiama nutartimi priteisdamas atsakovei dalį advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų, teismas net nesvarstė, ar konkrečiu atveju 3 696,55 Eur už advokato teisinę pagalbą atsakovės patirtos išlaidos, vertinant pagal bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, yra pagrįstos ir ar jos yra protingo dydžio.

12.9. Atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos įvertinus ir tai, kad jos elgesys ieškovės atžvilgiu buvo netinkamas ir netgi iš dalies neteisėtas. Atsakovė, privalėjusi pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.3 punktą pateikti ieškovei paaiškinimus apie reikalaujamas sumas, to nedarė, tačiau kas mėnesį pateiktose sąskaitose priskaičiuodavo dar ir papildomus mokesčius, kurių ieškovė irgi nemokėjo. Galiausiai pati atsakovė ieškovės skolas, kurias nurodydavo sąskaitose ir kurių ieškovė nesumokėjo, anuliavo. Ieškovės vertinimu, visą laiką (nuo 2024 m. liepos 31 d.) ji iš viso nebuvo skolinga. Atsakovė apie tai, jog ieškovės skolas anuliavo, jos laiku ir tinkamai (aiškiai ir suprantamai) neinformavo, tai ieškovei tapo žinoma tik nagrinėjant bylą teisme.

13. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį pakeisti – atsakovės prašymą dėl patirtų 3 696,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti visa apimtimi ir jas priteisti iš ieškovės; taip pat visiškai nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovės atskirojo skundo argumentai:

13.1. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovei nepagrįstai priteista 455,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės vertinimu, būtent ieškovė yra atsakinga ne tik už savo, tačiau ir už atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Esminę reikšmę šioje byloje sprendžiant dėl kurios iš šalių susidarė bylinėjimosi išlaidos, turi tai, kad visos aplinkybės dėl kredituotų sumų ieškovei turėjo būti aiškios ne po atsakovės teikto atsiliepimo ir 2025 m. balandžio 17 d. rašytinių paaiškinimų, o būtent tada, kai šios sąskaitos atsakovei buvo pateiktos, t. y. dar iki ieškinio pareiškimo (2024 m. gruodžio 21 d.). Ieškovei dar iki ieškinio pareiškimo buvo žinoma, kad visos buvusios skolos yra kredituotos. Tokią atsakovės poziciją patvirtina tai, kad ieškovei kredituotos (minusuotos) sumos dar 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais; 2024 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje ieškovei kredituota (minusuota) 45,59 Eur suma, 2024 m. rugsėjo mėn. sąskaitoje kredituota (minusuota) 57,72 Eur suma, 2024 m. spalio mėn. sąskaitoje kredituota (minusuota) 162,56 Eur suma. Galiausiai 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje skola nebėra nurodoma. Vadinasi, dar iki ieškovei kreipiantis su akivaizdžiai nepagrįstu ieškiniu į teismą 2024 m. gruodžio 21 d., bet kokios buvusios (nurodytos) skolos ankstesnėse sąskaitose buvo pašalintos. Šios aplinkybės patvirtina, kad jau ieškinio pateikimo metu ne tik egzistavo aplinkybės, kurios ieškovei neabejotinai buvo žinomos, patvirtinančios, kad visos skolos yra kredituotos (minusuotos), tačiau ir tai, kad netgi nebeegzistavo ieškinio dalykas (sumoms iš sąskaitų vėlesniais mėnesiais esant panaikintoms, kurias ieškiniu ir buvo prašoma panaikinti). Ieškovė kreipėsi į teismą nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, jos teisėms ieškinio pareiškimo metu nesant pažeistoms ir jai puikiai tą suprantant, jau gavus visas nurodytas sąskaitas, galiausiai ir 2024 m. lapkričio mėnesio sąskaitą. Taigi aplinkybės, kurios tariamai paaiškėjo ieškovei neva susipažinus su atsakovės teiktu atsiliepimu į ieškinį ir 2025 m. balandžio 17 d. rašytiniais paaiškinimais, nėra ir nebuvo naujai nurodytos minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose – jos buvo nurodytos visose ieškovei teiktose sąskaitose akivaizdžiai parodant sumas su minuso ženklu, tai reiškia ir gali reikšti tik tai, kad šios sumos yra išminusuojamos iš sąskaitų. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad šių elementarių skaičiavimų ieškovė nesuprato (ar nenorėjo suprasti), taip pasirinkdama elgesio modelį – kreiptis į teismą iš esmės dėl informacijos pateikimo ir nepagrįstai priversdama atsakovę patirti bylinėjimosi išlaidas.

13.2. Ieškovei atstovavo ir jai teisines paslaugas tiek iki, tiek po bylos inicijavimo teikė profesionalus teisininkas – advokatas, jis turėjo pareigą išaiškinti kreditavimo (minusavimo) atsakovės pateikiamose sąskaitose aplinkybes ir jų reikšmę ieškovei. Akivaizdu, kad ieškovė žinojo ir (ar) turėjo žinoti, jog ieškinio pateikimo metu visos skolos buvo kredituotos (minusuotos), t. y. nebeegzistavo ieškinio dalykas.

13.3. Teismas kaip esminį motyvą faktiškai nurodė informacijos pateikimą. Tačiau ieškinys buvo ne dėl informacijos patekimo, o dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl aplinkybės, kad neva ieškovei tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo informacija sąskaitose, nesudaro pagrindo jai priteisti visas, o atsakovei priteisti tik dalį išlaidų, nes tai nebuvo ieškinio dalykas.

13.4. Teismas ir ieškovė nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad neva ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, kadangi ieškovei nebuvo teikiama informacija ir paaiškinimai dėl sąskaitų ir jose nurodytų sumų. Atsakovė nuolat teikė atsakymus į ieškovės pateiktas užklausas ir detaliai išaiškindavo visus ieškovei kylančius klausimus: atsakovės 2024 m. rugpjūčio 20 d. atsakymas į 2024 m. liepos 31 d. pranešimą, 2024 m. rugsėjo 6 d. atsakymas į 2024 m. rugpjūčio 26 d. paklausimą, 2024 m. rugsėjo 27 d. atsakymas į 2024 m. rugsėjo 9 d. ir 2024 m. rugsėjo 12 d. paklausimus. Atsakovės 2024 m. lapkričio 13 d. atsakymas į 2024 m. spalio 24 d. paklausimą (nurodant, kad galutiniai priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimai bus matomi po 2024 m. lapkričio 25 d.) – tai ir buvo padaryta byloje esančioje 2024 m. lapkričio mėnesio sąskaitoje, nurodant, jog skola yra pašalinta. Galiausiai, kaip nurodyta ir 2025 m. balandžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose, 2024 m. gruodžio 3 d. yra žyma, kad gyventojai buvo atsakyta laiškais, visi perskaičiavimai atlikti ir visos skolos anuliuotos.

13.5. Byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė tinkamai ir informatyviai atsakydavo į visus ieškovės teikiamus prašymus, reikalavimus ir pretenzijas, t. y. atsakovė pagrįstai vertino, jog teismui nekils pagrindo byloje priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Nepaisant to, teismas nutartyje nepagrįstai esmine atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo priežastimi laikė tai, kad neva atsakovė neteikė informacijos ieškovei. Todėl atsakovė, pasinaudodama CPK 314 straipsnyje numatyta procesine teise, teikia visus atsakovės atsakymus ieškovei nuo 2023 m. spalio 16 d. iki ieškovės ieškinio pateikimo, kuriais atsakovė aiškiai, detaliai ir suprantamai išaiškindavo ieškovei, šios keliamų klausimų aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei nebuvo aiškūs atsakymai ar kad jie jos subjektyviai netenkino, nereiškia, kad atsakymai ieškovei nebuvo teikiami.

13.6. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi atsakovės nesąžiningumo prezumpcija. Teismo nurodytos aplinkybės apie ankstesnius šalių teisminius ginčus negali reikšti, kad ieškovė neva tinkamai ir pagrįstai pateikė ieškinį byloje, taip pat negali lemti šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi ankstesnių teisminių ginčų dalykas nėra tapatus bylos ginčo dalykui. Byloje objektyviai įrodyta, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir ieškinio dalykas neegzistavo ieškinio pateikimo metu.

13.7. Teismas nepagrįstai žymiai sumažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsakovei nepagrįstai nepriteista 1 848,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pagrįstai nustatė, kad, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, atsakovei yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės, t. y. buvo konstatuotas sąžiningas ir tinkamas atsakovės procesinis elgesys. Taigi atsakovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą byloje.

13.8. Teismas nemotyvuotai nusprendė, jog atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra mažintinas būtent pusiau. Teismas išlaidų dydžio sumažinimo pusiau nevertino ir nemotyvavo bylinėjimosi išlaidų dydžio vertinimo kriterijais, nurodomais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismas pažeidė CPK 12, 176, 178, 185 straipsnių reikalavimus ir priėmė nutartį, neatitinkančią CPK 263 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi nepagrįstai nepateikė jokių motyvų dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo, taip nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisinio reguliavimo ir nesivadovavo suformuota teismų praktika.

13.9. Teismas nepagrįstai kaip pagrindą mažinti atsakovės patirtas išlaidas nurodo byloje 2025 m. kovo 13 d. vykusio teismo posėdžio trukmę ir bylos stadiją. Atsakovė paaiškina, kad už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje buvo išrašyta 2025 m. kovo 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0235. Teismas, nepriteisdamas atsakovės bylinėjimosi išlaidų visa apimtimi, nepagrįstai vadovavosi tik faktine teismo posėdžio trukme, neatsižvelgdamas į atstovės atliekamą teisinių paslaugų procesą – pasirengimą teismo posėdžiui. Sąskaitoje nurodyti faktinį teismo posėdžio laiką yra objektyviai neįmanoma. Faktinė teismo posėdžio trukmė negali daryti įtakos atlyginamų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, jeigu šios neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių atlyginamų išlaidų dydžių. Visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, proporcingos ir pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų galimų priteisti už atitinkamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl teismui nebuvo pagrindo išlaidas dar labiau sumažinti. Atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra net 4,05 kartų (7 492,55 Eur / 1 848 Eur) mažesnės už galimą sumą, numatytą Rekomendacijose. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo minimalaus pobūdžio, nebuvo išlaidaujama, atstovės skirtas laikas yra pagrįstas, objektyvus ir realus, o atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo sąžiningas ir tinkamas.

Atsiliepimas

14. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės skunde pareikštų reikalavimų netenkinti. Esminiai ieškovės atsiliepimo argumentai:

14.1. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog Klaipėdos apylinkės teismas negalėjo priteisti ieškovei iš atsakovės 455,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes būtent ieškovė yra atsakinga už savo ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė pažymi, kad savo pateiktame atskirajame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalies nurodė argumentus, kodėl teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei ir nepagrįstai tokias išlaidas iš ieškovės priteisė atsakovei, ir prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis tuo, kas nurodyta ieškovės atskirojo skundo 7–21 punktuose, ir nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą.

14.2. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad dar iki ieškinio pateikimo ieškovei buvo žinoma, jog jos skolos buvo kredituotos. Tai, kad skolos buvo anuliuotos (ne kredituotos), ieškovei tapo žinoma tik po 2025 m. balandžio 17 d. atsakovės paaiškinimų pateikimo byloje. Atsakovė ieškovei nepaaiškino, ką reiškia jos skolų kreditavimas, nors ji per advokatą to prašė net du kartus, kol galiausiai patikėjo pažįstamu buhalterinę apskaitą išmanančiu žmogumi, kad skolos kreditavimas galimas ir tik pažymint kažkokius duomenis apie skolą buhalteriniuose dokumentuose. Tačiau nesuprasdama, kas buvo nurodyta jai 2024 m. liepos–spalio mėnesiais pateiktose sąskaitose, ieškovė daug kartų prašė administratorės paaiškinti, kas nurodyta sąskaitose, o administratorė, net ir pažadėjusi paaiškinti iki 2024 m. gruodžio 17 d., to nepadarė. Negavusi iki 2024 m. gruodžio 17 d. administratorės paaiškinimo apie jai išrašytas nesuprantamas sąskaitas, atnaujino bendravimą su advokatu ir pateikė jam 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 31 d. sąskaitas, kuriose buvo daug nesuprantamų duomenų, bet nurodytų suprantamų ir aiškių duomenų pagrindu buvo parengtas ir teismui pateiktas ieškinys. Tuo metu 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos ieškovė dar nebuvo gavusi, todėl dėl to, kas nurodyta šioje sąskaitoje, ieškinyje nieko neprašė.

14.3. Ne ieškovei pagalbą teikiantis advokatas, o administratorė privalo ieškovei – buto savininkei – paaiškinti, kas nurodyta jai pateiktose sąskaitose, jei ji to paprašo. Tokia administratorės pareiga įtvirtinta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.3 punkte. Šios įstatyme numatytos pareigos neįvykdė atsakovė, o ne ieškovės atstovas – advokatas. Be to, advokatas ieškovei teisines paslaugas teikė ir ją konsultavo tik iki 2024 m. spalio 24 d., kai atsakovei išsiuntė ieškovės pareiškimą. Šiame dar advokato parengtame pareiškime atsakovei buvo nurodyta, kas konkrečiai ieškovei neaišku. Atsakovė 2024 m. lapkričio 13 d. raštu pažadėjo, kad atsakys iki 2024 m. gruodžio 16 d. imtinai. Vėliau į administratorę dėl kylančių neaiškumų kreipėsi jau ir pati. Į advokatą dėl teisinės pagalbos kreipėsi tik po to, kai atsakovė pažadėtu terminu neatsakė į ieškovės 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą. Jeigu administratorė, kaip pažadėjo, būtų iki 2024 m. gruodžio 17 d. pateikusi ieškovei atsakymą į 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą, tai faktiškai būtų atsakymai ir į 2024 m. rugsėjo 9, 12 ir 30 d. pateiktus administratorei prašymus ir pareiškimus arba bent informaciją apie tai, kad 2024 m. gruodžio pradžioje ieškovės skola jau buvo anuliuota, ieškovei nebūtų reikėję siekti išsiaiškinti, kokia tiksliai yra jos skola, dėl to kreiptis į teismą.

14.4. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad ji dėl skolos aplinkybių tinkamai bendradarbiavo su ieškove, teikė jai apie tai visą informaciją. Vien tai, kad atsakovė, raštu pažadėjusi atsakyti į 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą, to nepadarė, patvirtina, jog administratorė nebendradarbiavo, neužtikrino ieškovės teisės gauti informaciją apie skolą. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad į ieškovės raštus ji atsakė, pateikė kaip skundo priedus teiktus atsakymus, tačiau nepaaiškino apie šių atsakymų turinį, o raštų turinys patvirtina, kad atsakovė ieškovei aiškios informacijos apie skolas nuolat neteikė. Tai, kad atsakovė ieškovei nesuteikė prašomos informacijos apie skolą, pavyzdžiui, patvirtina šalių susirašinėjimas – 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymas ir administratorės 2024 m. rugsėjo 6 d. atsakymas raštu. Iš pateikto atsakymo negalima suprasti, už kokį laikotarpį administratorė apskaičiavo skolą ir palūkanas. Taip pat tai, kad atsakovė ieškovei nesuteikė prašomos informacijos apie skolą, patvirtina ir atsakovės 2024 m. rugsėjo 27 d. atsakymas į ieškovės 2024 m. rugsėjo 12 d. prašymą. Iš šio atsakymo turinio akivaizdu, jog nebuvo atsakyta į prašymą paaiškinti, kaip reikia suprasti įkainius ir apskaičiuotas mokėtinas sumas. Todėl po tokio atsakymo administratorei ir buvo siunčiami 2024 m. rugsėjo 30 d. pareiškimas ir 2024 m. spalio 24 d. pareiškimas.

14.5. Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties nepagrįstos dalies, kuria iš ieškovės atsakovei priteistos 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovė byloje pateikė atskirąjį skundą. Atsakovei bylinėjimosi išlaidos, nutraukus bylą, nepriteistinos, nes ieškovė nėra kalta dėl tokių atsakovės turėtų išlaidų. Ieškovė abejoja tokių išlaidų protingumu.

15. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir priteisti iš ieškovės atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsakovės atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

15.1. Atsakovė akcentuoja, kad ne atsakovė, o būtent ieškovė yra atsakinga ne tik už savo, tačiau ir už atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad neva tik po 2025 m. balandžio 17 d. rašytinių paaiškinimų pateikimo paaiškėjo, jog atsakovė kreditavo ieškovės skolą. Visos aplinkybės dėl kredituotų sumų ir skolos objektyvaus neegzistavimo, ieškovei vienareikšmiškai turėjo būti aiškios atitinkamų sąskaitų, kuriose aiškiai ir konkrečiai nurodomos kredituojamos (minusuojamos) sumos, pateikimo metu. Ieškovės skola visa apimtimi buvo kredituota (anuliuota / minusuota) ir ši informacija objektyviai ieškovei nurodyta jau net 2024 m. spalio mėnesio sąskaitoje, o galutinis patvirtinimas, jog ieškovės skola yra lygi 0,00 Eur jai buvo pateiktas 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje. Ieškovė į teismą su akivaizdžiai nepagrįstu ieškiniu kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 21 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo viso skolos likučio kreditavimo, t. y. nuo 2024 m. spalio 31 d. sąskaitos, ir beveik vienam mėnesiui nuo skolos neegzistavimo fakto patvirtinimo, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos.

Atsiliepimas

15.2. Atsakovė remiasi savo atskirajame skunde nurodytais argumentais ir papildomai nurodo, kad aplinkybę, jog jau 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje objektyviai tinkamai buvo patvirtintas ieškovės skolos neegzistavimo faktas, patvirtina pati ieškovė. Ieškovei atskirai išskiriant 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitą ir tariamą jos negavimą, yra akivaizdu, kad ieškovė sieja savo neteisėtų veiksmų, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, atskleidimo faktą su 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaita, t. y. ieškovė siekia nesąžiningai suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, jog neva ieškinio pateikimo metu nebuvo gavusi 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos, todėl neva ieškinys pateiktas pagrįstai. 2024 m. lapkričio mėn. sąskaita buvo išrašyta 2024 m. lapkričio 30 dieną. Įprastai atsakovės sąskaitos gyventojams yra įteikiamos per kelias kalendorines dienas. Kadangi ieškinys pateiktas tik 2024 m. gruodžio 21 d., akivaizdu, kad ieškovė buvo gavusi 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitą ir buvo susipažinusi su jos turiniu ieškinio pateikimo momento. Ieškovė nepateikė įrodymų apie 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos gavimo laiką ir neįrodė, kad aktualią sąskaitą gavo vėliau nei ieškinio pateikimo data. Net vertinant, kad ieškinio pateikimo metu ieškovė neva nebuvo gavusi 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos, ji turėjo pareigą iš karto nuo šios sąskaitos gavimo ir susipažinimo su ja, kreiptis į teismą ir pateikti pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos gavimo ar negavimo aplinkybės neturėjo ir negalėjo turėti įtakos ieškovės sprendimui dėl ieškinio pateikimo ir tolimesnio proceso vystymo, kadangi ieškinio nepagrįstumas ir neteisėtumas, t. y. skolos neegzistavimo faktas, buvo akivaizdus iki 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašymo. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad ieškovė nesuprato (ar nenorėjo suprasti) elementarių apskaičiavimų, taip pasirinkdama nesąžiningą ir neprotingą elgesio modelį – kreiptis į teismą su akivaizdžiai nepagrįstu ieškiniu ir nepagrįstai priversti atsakovę patirti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė buvo priversta gintis nuo tokio reikalavimo ir patirti reikšmingas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

15.3. Atsakovė tinkamai bendradarbiavo su ieškove, teikė jai visą informaciją dėl skolos aplinkybių. Ieškovė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, jog neva atsakovė su ja nekomunikavo, neteikė paaiškinimų, dėl to ieškovei tariamai kilo pagrindas kreiptis į teismą.

15.4. Ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai interpretuoja teismo nutartį ir taip siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą. Teismas nustatė, jog dėl proceso kaltos yra abi proceso šalys, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė. Tokią poziciją pagrindžia ir tai, kad teismas nusprendė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies. Atsakovei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos tik remiantis šių išlaidų dydžio nepagrįstumu, o ne dėl didesnės kaltės dėl proceso. Teismas pagrįstai pritaikė CPK 87 straipsnio 2 dalį ir grąžino ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, nes ieškovė atsisakė pareikšto ieškinio, o likusi ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis (25 proc.) buvo priteista iš atsakovės, vadovaujantis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindu. Teismas, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su ieškovės sumokėto žyminio mokesčio grąžinimu ir priteisimu iš atsakovės, nenurodė ir nevertino, jog dėl proceso yra kalta tik atsakovė.

15.5. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad neva teismas nutartimi nesvarstė ar atsakovės patirtos 3 696,55 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, kadangi būtent šiais kriterijais vadovaudamasis teismas sumažino atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas nuo 3 696,55 Eur iki 1 848 Eur. Atsakovė nesutinka tiek su ieškovės pozicija, tiek su teismo atliktu atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimu ir laikosi pozicijos, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų galimų priteisti už atitinkamas teisines paslaugas maksimalių dydžių ir atitinka protingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, ieškovei grąžinta 16,50 Eur žyminio mokesčio dalis, taip pat priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šalims – ieškovei iš atsakovės priteista 455,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteista 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Nagrinėjamu atveju abi bylos šalys atskiraisiais skundais nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties dalimis, kuriomis tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šios teismo nutarties dalys sudaro apeliacijos objektą. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteistos 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – atsakovės patirtas 3 696,55 Eur bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi priteisti iš ieškovės ir nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų jokia apimtimi.

Dėl naujų įrodymų

19. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, remdamasi tuo, jog atsakovė neteikė informacijos ieškovei, dėl to ji, pasinaudodama CPK 314 straipsnyje numatyta procesine teise pateikti įrodymus apeliacinėje instancijoje, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teikia visus atsakovės atsakymus ieškovei nuo 2023 m. spalio 16 d. iki ieškovės ieškinio pateikimo.

20. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant tokias šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šios taisyklės taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

21. Pažymėtina tai, kad atsakovė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, jog nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme buvo teikiami atsakovės ikiteisminio bendradarbiavimo su ieškove įrodymai ir pažymi, jog juos teikė ne tik ieškovė kartu su ieškiniu, bet ir pati atsakovė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškinyje kėlė reikalavimus dėl atsakovės 2024 m. liepos 31 d. išrašytoje sąskaitoje ir vėlesnėse sąskaitose nurodytų reikalavimų pripažinimo nepagrįstais ir neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad dalis atsakovės kaip papildomų įrodymų teikiamų atsakymų (raštai, sudaryti nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2024 m. liepos 4 d.) sudaryti dar iki 2024 m. liepos 31 d., t. y. nepatenka į šios bylos ginčo laikotarpį, dėl to nelaikytini turinčiais pakankamą ryšį su byla (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų papildomų rašytinių įrodymų sudarymo datas, daro išvadą, kad šiuos rašytinius įrodymus atsakovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme ir nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Nustatyta, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti 2024 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. MBL‑RS-6799, 2024 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. MBL-RS-24-6829 ir 2024 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. MBLK-RS-24-6970 buvo pateikti bylai pirmosios instancijos teisme, dėl to nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, dėl to daro išvadą, kad yra pagrindas remtis esama bylos medžiaga, ir atsisako priimti atsakovės pateiktus papildomus įrodymus (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).

Dėl šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Byloje nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 23 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl reikalavimų pripažinimo nepagrįstais ir neteisėtais. Ieškovės ieškinys persiųstas pagal teismingumą ir teisme priimtas 2025 m. sausio 3 d. Atsakovė 2025 m. vasario 17 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2025 m. kovo 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu šalims nustatytas terminas ginčą spręsti taikiai, pateikti norimus dokumentus ir rašytinius paaiškinimus. Atsakovė 2025 m. balandžio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skolos ir palūkanų apskaičiavimo. Ieškovė 2025 m. balandžio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. 2025 m. balandžio 24 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinė byla nutraukta teismui priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, taip pat šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas ir prašytas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 450 Eur už advokato teisinę pagalbą (250 Eur už ieškinio parengimą, 100 Eur už dokumentų analizę ir siūlymo dėl taikos sudarymo parengimą,100 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje) ir 22 Eur žyminis mokestis. Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas ir prašytas priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 3 696,55 Eur už advokato teisinę pagalbą. Nurodytą atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą, pagal atsakovės 2025 m. kovo 12 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, sudarė 2 438,15 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimą, atsiliepimo į ieškinį rengimą, pasiruošimą ir atstovavimą 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdyje, dokumentų (atsakymo ieškovės atstovui) rengimą (2025 m. sausio 24 d. darbų ataskaita, PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0074 ir 2025 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymas; 2025 m. vasario 19 d. darbų ataskaita, PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0158 ir 2025 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymas; 2025 m. kovo 5 d. darbų ataskaita, PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0235 ir 2025 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymas). Taip pat, pagal 2025 m. balandžio 30 d. atsakovės atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateiktą prašymą, atsakovė patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas – 629,20 Eur rengiant rašytinius paaiškinimus, vykdant teismo įpareigojimą, ir 629,20 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo parengimą (2025 m. kovo 17 d. darbų ataskaita, PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0406 ir 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymas; 2025 m. balandžio 28 d. darbų ataskaita, PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0432 ir 2025 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymas).

26. Šalių atskiraisiais skundais keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo, šiam priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukus civilinę bylą, atlikto šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Civilinę bylą nutraukiant, taip pat išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi sprendžiant ieškovės ir atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą taikytinos CPK 94 straipsnio nuostatos.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas). Taigi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje, sprendžiant klausimą, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑360/2010; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-191-943/2022, 51 punktas; ir kt.).

30. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteistos 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir prašymo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas netenkinti. Ieškovė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei, kadangi, nenustačius, jog dėl proceso šioje byloje kalta ieškovė, iš jos atsakovei šios turėtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos. Atsakovė, atskiruoju skundu prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nepriteisti iš atsakovės jokia apimtimi ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų bei visas atsakovės patirtas 3 696,55 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės, laikosi esminės pozicijos, kad būtent ieškovė yra atsakinga ne tik už savo, tačiau ir už atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

31. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovei iš atsakovės nepagrįstai priteistos 455,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šią savo poziciją atsakovė iš esmės grindžia argumentais, kad ieškovei visos aplinkybės dėl kredituotų sumų turėjo būti aiškios ne po byloje atsakovės teikto atsiliepimo ir 2025 m. balandžio 17 d. rašytinių paaiškinimų, o būtent dar iki ieškinio pareiškimo (2024 m. gruodžio 21 d.), tada, kai buvo pateiktos 2024 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. sąskaitos, kuriose kredituotos (minusuotos) tam tikros sumos, bei 2024 m. lapkričio mėn. sąskaita, kurioje skola nebėra nurodoma. Atsakovės vertinimu, sumoms, kurias ieškiniu buvo prašoma panaikinti, iš sąskaitų vėlesniais mėnesiais esant panaikintoms, ieškinio pateikimo metu nebeegzistavo ieškinio dalykas. Ieškovė tiek savo atskirajame skunde, tiek atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą remiasi argumentais, kad atsakovės 2024 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. pateiktose sąskaitose buvo daug nesuprantamų duomenų, dėl to, iki atsakovės paminėtos 2024 m. gruodžio 17 d. negavusi atsakovės atsakymo į 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą ir paaiškinimo dėl išrašytų sąskaitų, ieškovė kreipėsi į advokatą ir teismui buvo pateiktas ieškinys. Ieškovė tiek savo atskirajame skunde, tiek atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą teigia, kad tuo metu 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos dar nebuvo gavusi.

32. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliančių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pažymi tai, kad sprendžiant klausimą, dėl kurios iš šalių susidarė bylinėjimosi išlaidos, reikšminga įvertinti duomenų apie šalių procesinį elgesį ir elgesį sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka visumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 51 punktas).

33. Viena vertus, iš bylai pateiktų atsakovės ieškovei išrašytų 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 31 d. sąskaitų matyti, kad į sąskaitas buvo įtraukta skola, nurodytu laikotarpiu jos dydis keitėsi, tam tikros sumos buvo atimamos (minusuojamos), o 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje įsiskolinimas nebenurodytas (t. y. skola 0,00). Atsakovė nurodo, kad 2024 m. lapkričio mėn. sąskaita buvo išrašyta 2024 m. lapkričio 30 d. ir įprastai sąskaitos gyventojams yra įteikiamos per kelias kalendorines dienas, tačiau konkrečių duomenų apie sąskaitos įteikimą ieškovei nepateikė. Ieškovė, teigdama, kad rengiant ieškinį teismui 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos dar nebuvo gavusi, taip pat nenurodė duomenų apie minėtos sąskaitos gavimo laiką. Kita vertus, reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovės prašymai, pareiškimai, el. laiškas; atsakovės raštai) patvirtina, jog ieškovei nesutinkant su atsakovės išrašytoje 2024 m. liepos 31 d. sąskaitoje nurodytomis sumomis, tarp šalių vyko tęstinis susirašinėjimas raštu.

34. Iš ieškovės atsakovei pateiktų prašymų po 2024 m. liepos 31 d. sąskaitos pateikimo matyti, kad ieškovė nesutiko su atsakovės išrašomose sąskaitose nurodytomis sumomis (skolos, palūkanų ir kt.). Ieškovė prašė atsakovės, kuri yra Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, pateikti informaciją apie tai, kaip apskaičiuotos sąskaitose nurodytos sumos. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose remiais argumentais, kad atsakovė teikė atsakymus į ieškovės pateiktas užklausas, o visos aplinkybės dėl kredituotų sumų ieškovei turėjo būti aiškios dar tada, kai ieškovei buvo pateiktos sąskaitos. Tačiau reikšminga įvertinti ir tai, kad ieškovė 2024 m. spalio 24 d. su pareiškimu kreipėsi į atsakovę, be kita ko, keldama klausimus dėl 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaitose nurodytų skolos sumų, taip pat prašydama pateikti sąskaitose įtrauktų palūkanų konkretų apskaičiavimą. Atsakovė, 2024 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. MBL‑RS‑24-6970 atsakydama į ieškovės 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą, nurodė, kad galutiniai priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimai bus matomi po 2024 m. lapkričio 25 d., todėl atsakymą į gautą raštą pateiks po nurodytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 16 d. (imtinai).

35. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės apie tarp šalių vykusius ankstesnius teisminius ginčus vienareikšmiškai negali reikšti, jog ieškovė neva tinkamai ir pagrįstai pateikė ieškinį šioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas esmines šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, pagrįstai atsižvelgė ir į duomenis apie tai, jog tarp šalių ir anksčiau buvo kilę teisminiai ginčai dėl netiksliai apskaičiuotų sąskaitų. Šie duomenys reikšmingi vertinant tai, kad iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančio šalių tarpusavio susirašinėjimo duomenų matyti, jog atsakovė ieškovei 2024 m. rugsėjo 6 d. rašte pažymėjo, kad atsakovė atliko mokesčių perskaičiavimą pagal teismo nutartį, o 2024 m rugsėjo 27 d. rašte informavo ieškovę, jog administratorė įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. priimtą sprendimą visa apimtimi, pateikdama patikslintus mokėjimo pranešimus. Taigi iš byloje esančio šalių tarpusavio susirašinėjimo duomenų matyti, kad ieškovė kėlė atsakovei klausimą dėl į atsakovės išrašomas sąskaitas įtrauktų sumų ir prašė pateikti duomenis apie jų apskaičiavimą, o atsakovė pažymėdavo, jog administratorė atliko mokesčių perskaičiavimą.

36. Atsakovė laikosi pozicijos, kad skolos neegzistavimo faktas, ieškovei turėjo būti akivaizdus dar iki 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašymo. Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad, kaip minėta anksčiau, atsakovė 2024 m. lapkričio 13 d. rašte ieškovei nurodė, jog galutiniai priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimai bus matomi po 2024 m. lapkričio 25 d., todėl atsakymą į gautą raštą pateiks po nurodytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 16 d. (imtinai). Nors atsakovė remiasi argumentais, kad ji raštu atsakydavo į ieškovės prašymus, o ieškovei pateiktoje 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje įsiskolinimas nebebuvo nurodytas, tačiau atsakovė iš esmės neginčija tos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad konkretaus atsakymo į ieškovės 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą ieškovei iki 2024 m. gruodžio 16 d. (imtinai), t. y. atsakovės 2024 m. lapkričio 13 d. rašte nurodytu terminu, nepateikė. Atsižvelgiant į duomenimis apie tai, kad atsakovė (administratorė) ieškovei raštu teikiamuose atsakymuose nurodydavo atlikusi mokesčių perskaičiavimą, ir į tarp šalių vykusio susirašinėjimo turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ieškovė turėjo pakankamą pagrindą abejoti dėl ginčo sąskaitose nurodytų sumų tikslumo, jų pagrįstumo.

37. Viena vertus, 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje įsiskolinimas nebebuvo nurodytas. Kita vertus, nors atsakovė atskirajame skunde ir pažymi tai, kad informacijos pateikimas nebuvo ieškinio dalykas, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, jog ieškovės kreipimąsi į teismą lėmė ir nepakankamas atsakovės bendradarbiavimas bei ilgą laiką trukęs detalios informacijos dėl susidariusio įsiskolinimo, apskaičiuojamų palūkanų nepateikimas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo konstatuoti, jog ieškovė į teismą kreipėsi akivaizdžiai nepagrįstai (nesąžiningai), tuo nesiekdama pažeistos ar ginčijamos jos teisės ar įstatymų saugomo intereso teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

38. Ištyrus byloje esančio šalių susirašinėjimo turinį ir atsakovės bylai pirmosios instancijos teisme pateiktus duomenis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šalių skundžiamą nutarties dalį, iš esmės teisingai nustatė, jog faktiškai tik civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė ieškovei pateikė ieškovės reikalautus konkrečius ir detalius paaiškinimus dėl skolos ir palūkanų apskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, vien atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovė akcentuoja jos atliktų veiksmų faktą, t. y. kad ji teikė ieškovei atsakymus į ieškovės paklausimus, nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jį priteisiant iš atsakovės, ir pagrįstai ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino.

39. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad, ieškovės vertinimu, tai, jog pirmosios instancijos teismas teismas ieškovei priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nutarė grąžinti dalį žyminio mokesčio, leidžia vertinti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino, kad kalta ir atsakinga dėl proceso yra atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

40. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje, kai byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, taip pat nutarė priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nors atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir sumažino per pusę. Be to, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad dalis žyminio mokesčio (75 proc.) ieškovei buvo grąžinta remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne ieškovės (apeliantės) nurodomu CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai nenustatė, kad kaltė (atsakomybė) dėl proceso yra išimtinai tik atsakovės.

41. Ieškovė 2025 m. balandžio 24 d. pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė tokio atsisakymo priežastis, tarp jų, atsižvelgdama į atsakovės 2025 m. balandžio 17 d. rašytinius paaiškinimus, nurodė, jog po to, kai buvo kredituotos sąskaitos, skolos nebeliko, ji buvo anuliuota, dėl to ieškovė vertina, kad toliau nagrinėti byloje ginčą pagal ieškovės pateiktą ieškinį tapo neprasminga; kadangi ieškovei jau nereikės mokėti nesuvokiamų skolų, yra neaktualu, ar sąskaitose nurodyti reikalavimai sumokėti konkrečias sumas, dėl kurių kilo ginčas, buvo nurodyti pagrįstai.

42. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovės, kadangi atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu buvo netinkamas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė laiku ir tinkamai (aiškiai ir suprantamai) ieškovės neinformavo apie tai, jog anuliavo ieškovės skolas, jei atsakovė apie skolų anuliavimą būtų tinkamai informavusi, kaip tai buvo pažadėjusi padaryti 2024 m. lapkričio 13 d. raštu, ieškovė nebūtų teikusi teismui ieškinio ir pati patyrusi bylinėjimosi išlaidų.

43. Ieškovė iš esmės akcentuoja atsakovės elgesį sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka ir tai, kad iki pačios atsakovės 2024 m. lapkričio 13 d. rašte nurodytos datos (t. y. 2024 m. gruodžio 16 d.) atsakovė nepateikė ieškovei atsakymo į ieškovės 2024 m. spalio 24 d. pareiškimą ir ieškovės būtent tokiu konkrečiu būdu neinformavo apie tai, jog ieškovei nebėra keliamas reikalavimas dėl skolos. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovės 2024 m. lapkričio 13 d. rašte, be kita ko, ieškovei buvo nurodyta, jog galutiniai priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimai bus matomi po 2024 m. lapkričio 25 d. Taigi ieškovei taip pat iš esmės buvo žinoma tai, jog priskaičiuotų mokesčių perskaičiavimai turėtų būti atnaujinti po nurodytos datos. Ieškovė, teigdama, jog parengiant ieškinį teismui 2024 m. lapkričio 30 d. sąskaitos (kurioje nurodyta, jog ieškovės skola lygi nuliui) dar nebuvo gavusi, nenurodė konkrečių duomenų apie šios sąskaitos gavimo laiką.

44. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, jog civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties teorija. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju civilinėje byloje patirtų išlaidų susidarymui įtakos turėjo abiejų šalių elgesys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, duomenis apie šalių bendravimą (susirašinėjimą) ginčo laikotarpiu iki ieškovės kreipimosi į teismą ir abiejų šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad abi šalys elgėsi iš esmės netinkamai ar procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju esamomis aplinkybėmis tiek ieškovė, tiek ir atsakovė turėjo žinoti ir suprasti riziką, kad ginčą nagrinėjant teisme abi šalys gali patirti bylinėjimosi išlaidų, bei ją prisiėmė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės pagrįstai pripažino ir atsakovės teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą, jas priteisiant iš ieškovės.

45. Atsakovė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti pusiau ir nepagrįstai nepriteisė atsakovei 1 848,55 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi priteisdamas atsakovei dalį advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų, nesvarstė klausimo, ar atsakovės patirtos 3 696,55 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, yra pagrįstos ir protingo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos šalių atskirųjų skundų argumentus kaip nepagrįstus.

46. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis apie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų bendrą dydį ir duomenis apie šių išlaidų sandarą. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino bylos pobūdį ir apimtį, jos proceso eigą ir stadiją, kurioje pateiktas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, taip pat, spręsdamas klausimą dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgė į sąžiningumo ir teisingumo principus. Taigi nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino duomenų apie visų atsakovės patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbai dydžio pagrįstumo. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino nemotyvuotai.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikia įvertinti: i) priežastis, kodėl byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; ii) tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; iii) tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025 34 punktą).

48. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nepriteisdamas atsakovės bylinėjimosi išlaidų visa apimtimi, nepagrįstai įvertino 2025 m. kovo 13 d. vykusio teismo posėdžio trukmę ir nepagrįstai vadovavosi tik faktine teismo posėdžio trukme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės akcentuojamos turėtos bylinėjimosi išlaidos už jos atstovės pasirengimą ir atstovavimą byloje, remiantis 2025 m. kovo 5 d. darbų ataskaitos ir PVM sąskaitos faktūros Nr. AVC 25-0235 duomenimis, sudarė 707,85 Eur sumą. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino bylos stadiją – atsižvelgė į tai, kad byloje dar nebuvo išklausyti šalių paaiškinimai, byloje vyko tik vienas parengiamasis teismo posėdis, o jo metu bylos nagrinėjimas iš esmės atidėtas šalims bandyti ginčą spręsti taikiai, pateikti papildomus paaiškinimus. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas, nutardamas sumažinti atsakovei atlygintinų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, rėmėsi ne vien tik faktine 2025 m. kovo 13 d. vykusio teismo posėdžio trukme, tačiau įvertino tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo pateiktas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir kitas aplinkybes.

49. Atsakovė iš esmės pagrįstai nurodo, kad jos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos už atskirus jos atstovo teisinės pagalbos veiksmus neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, kilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir ginčo priežastis, ginčo reikalavimų dydį, tai, kad byloje nebuvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai, taip pat įvertinęs šalių procesinį elgesį ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo ir didėjimo priežastis, sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad atsakovės patirtų 3 696,66 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas klausimą dėl atlygintinų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertino kasacinio teismo praktikoje pažymimas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, nustatytas iš ieškovės atsakovei priteistinas 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra nustatytas pagrįstai bei teisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas.

51. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirųjų skundų argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis bei vertina, kad kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina.

52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, kai byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, iš esmės tinkamai vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir nustatė pagrįstą pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ieškovės ir atsakovės atskirųjų skundų argumentai nepagrindžia skundžiamų teismo nutarties dalių neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo bei nesudaro teisinio pagrindo skundžiamas nutarties dalis panaikinti ar pakeisti, dėl to abiejų šalių atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Atsakovė pateikė prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų rengiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmestas, tai pat įvertinus tai, jog atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė grinė iš esmės remdamasi savo atskirajame skunde nurodoma pozicija ir argumentas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, teisingumo ir sąžiningumo principus byloje atitinka bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepaskirstymas tarp šalių (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė