- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-302-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00999-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- E. D. T.
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, UAB „Geovisata“, Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovei E. D. T. dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis ir pagal atsakovės E. D. T. patikslintą priešieškinį ieškovei R. K., tretiesiems asmenims UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, UAB „Geovisata“, Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų Centras dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.1. 52-55, 1 tomas) prašydama įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo dienos pašalinti sienelės ir laiptų dalį, esančią ieškovei priklausančiame žemės sklype, įpareigoti atsakovę pašalinti per arti žemės sklypų ribos esančius gyvatvorę, krūmą, slyvą ir obelį, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelis, esantys sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovei. Ieškovė siekia susitvarkyti savo žemės sklypą, tačiau to negali padaryti, nes yra tam tikros kliūtys - ieškovės žemės sklype yra atsakovei priklausančios sienelės ir laiptų dalis, apie 2 m. aukščio gyvatvorė, kuri pasodinta 60 cm atstumu iki žemės sklypo ribos, krūmai, pasodinti ant žemės sklypo ribos, slyva pasodinta 20 cm atstumu iki žemės sklypų ribos, obelis, pasodinta 80 cm atstumu iki žemės sklypo ribos. Dėl šių kliūčių pašalinimo ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybą pašalinti nurodytas kliūtis iki 2008 10 15. Nurodo, kad atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima esant rašytiniam susitarimui. Tokio rašytinio sutikimo ieškovė atsakovei nėra davusi, rašytinio susitarimo dėl sklypų atskyrimo gyvatvore taip pat nėra.
A. E. D. T. pagal pateiktą patikslintą priešieškinį (b.l. 31-33, tomas 2, b.l.18-19, 3 tomas) ieškovei R. K. prašė panaikinti 2006-07-25 UAB ,,Nekilnojamo turto projektai“ ieškovei R. K. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktą; panaikinti R. K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini)., 2006-07-25 d. žemės sklypo planą (M 1:500); panaikinti 2008-05-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti R. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). 2008-06-06 d. kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; panaikinti 2008-08-18 UAB „Geovisata“ parengtą atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planą; panaikinti 2009-06-23 Vilniaus apskrities įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. T. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“; priteisti iš R. K. atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad jokių ginčų dėl sklypo ribų su ankstesniu sklypo (duomenys neskelbtini) savininku P.R. K. nei iki sklypų privatizavimo nei po jo nėra buvę. Naujoji sklypo savininkė R. K., įsigijusi sklypą 2004 metais, neginčijo sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos bei beveik per tris dešimtmečius nusistovėjusią vaismedžių, krūmų (vaiskrūmių) bei kitų augalų augimo vietos ir statinių buvimo vietos. Nurodė, kad R. K. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus inicijavo įstatymų nustatyta tvarka neįgaliotas šiuos veiksmus atlikti asmuo – D. K., kuri vėliau pasirašė ir 2006-07-25 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, akte nėra jokios žymos apie jai suteiktus įgaliojimus, tokiu būdu paminėtą aktą pasirašė ne pati sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė R. K.. Taip pat nurodė, kad ieškovės sklype (duomenys neskelbtini), atliekant kadastrinius matavimus buvo nepagrįstai nukrypta nuo privatizuotų sklypų planų ir atstumai tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos pasistūmėjo į atsakovei E. T. priklausančio sklypo pusę 4 taške iki 0,38 m, ką parodo UAB „Geovisata“ sklypo (duomenys neskelbtini) ribų planas bei SB „Erdvė“ 2009-08-22 pažyma. Toks nukrypimas lėmė, kad atsakovei priklausanti mūrinė sienelė ir pastato laiptų dalis atsidūrė ieškovės R. K. sklype.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-07-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog atraminė sienelė ir laiptai atsakovės buvo įrengti bei sodiniai pasodinti, dar prieš ieškovei R. K. neatlygintinai įsigyjant sklypą (duomenys neskelbtini) bei, kad ginčo tarp ankstesnio sklypo (duomenys neskelbtini) savininko P.R. K. ir sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės E.D. T. dėl šių objektų nebuvo, tai patvirtino ir apklausti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu tiek ieškovė, tiek atsakovė įrodinėjo savo pareikštus reikalavimus, nurodė, jog ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs būtent dėl sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiriančios ribos. Sklypų ribos nustatymui gali būti reikšmingos ieškovės ir atsakovės reikalavimų pagrindu nurodytos aplinkybės. Tačiau nei viena iš šalių reikalavimo dėl sklypų ginčo ribos nustatymo nereiškė, o nesant tokio reikalavimo, teismas negali spręsti šalių nuosavybės teisių į ginčytiną žemę ir nustatinėti šalių žemės sklypų ribų. Todėl teismas nesutinka su atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėm, jog atsakovė neformulavo reikalavimo dėl sklypo ribos nustatymo, nes mano, kad ieškovei turi būti paliktos tos sklypo ribos, kurias ji turėjo privatizuojant. Juolab, kad pats atsakovės atstovas nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) riba yra pažeidžiama dabar, o ne sklypų privatizavimo metu.
A. E. D. T. apeliaciniu skundu (b.l. 137-138, 3 tomas), prašo panaikinti iš dalies Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų: panaikinti 2006-07-25 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktą; panaikinti UAB „Nekilnojamo turto projektai“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), 2006-07-25 d. žemės sklypo planą (M 1:500); panaikinti 2008-05-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB (duomenys neskelbtini) 2008-06-06 d. kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; panaikinti 2008-08-18 UAB „Geovisata“ parengtą atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planą; panaikinti 2009-06-23 Vilniaus apskrities įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. T. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus, Vilniaus rajone“; priteisti iš R. K. atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad prašydama panaikinti eilę skundžiamų aktų, ji prašo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Pripažinus 2006-07-25 akto pagrindu registruotus ieškovės kadastrinius duomenis neteisėtais, turėtų būti vadovaujamasi iki neteisėtos registracijos galiojusiais preliminariais kadastriniais duomenimis, buvusiais registruotais Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą, netyrė ir nepasisakė dėl kadastro duomenų registracijos ir 2006-07-25 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto teisėtumo. Tokiu būdu teismas nesprendė ginčo ir pažeidė CK 1.5 str, CPK 5 str., 260 str. ir netirdamas minėtų aktų teisėtumo paliko galioti neteisėtą aktą. Nurodo, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Nurodė, kad nėra duomenų, kad 2006-08-17 būtų vykę kadastriniai matavimai ir surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Taip pat nurodo, kadangi 2006-07-25 kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, teigtina, kad 2006-07-25 UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas bei jo pagrindu sudarytas 2006-07-25 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (M1:500) laikytini niekiniais, o jų pagrindu priimtas 2008-05-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas (duomenys neskelbtini) bei atlikta teisinė registracija – neteisėti. Nurodo, kad iš apeliantės pateikto palyginamojo sklypų plano t.y. sklypus skiriančios ribos 3 taškas pasistūmė 9 cm į apeliantės pusę, o 4 taškas pasistūmė 38 cm į apeliantės sklypą. Todėl, apeliantei nepranešus šių aplinkybių, ji buvo suklaidinta 2006-08-17 formaliai pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Nurodo, kad atliekant 2008-08-18 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo veiksmus riba tarp ginčo sklypų (duomenys neskelbtini) ir 24 automatiškai buvo nustatyta remiantis 2006-07-25 d. akte nurodytomis ir Nekilnojamojo turto registre registruotomis koordinatėmis.
Atsiliepimas
Ieškovė R. K. atsiliepimu (b.l. 143-147, 3 tomas) į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepagrįstas apeliantės tvirtinimas, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas neteisėtai ir pažeidžiant eilę teisės aktų. Apeliantė nenurodo neteisėtumo pagrindo ir kokie konkrečiai teisės aktai buvo pažeisti. Nurodo, kad sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktas yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti, kadangi pati apeliantė dalyvavo pažymint sklypo ribas ir savo parašu patvirtino sutikimą su ribomis. Apeliantė privalėjo tuo metu pareikšti pretenzijas, kaip ir numato nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Nurodo, kad UAB „Geovisata“ atliko sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus pagal sklypo faktinę padėtį pažeidžiant SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano schemą bei to sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkto įsipareigojimus, ko išdavoje buvo padidintas sklypo (duomenys neskelbtini) plotas, pakeista riba bei sklypo konfigūracija. Nurodo, kad tai, jog apeliantė nukrypdama nuo detaliojo plano sprendimų, savo rizika pastatė statinius ne jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, negali būti pagrindas ginti jos teises, keičiant kaimyno sklypo ribas. Taip pat nurodo, kad taikyti CK 4.45 str. dėl ribų nustatymo tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir 24 nėra galimybių be viso bloko (9 sklypų) ribų. Nurodo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, apie tai, kad 2006-07-25 žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas yra neteisėtas.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu (b.l. 148-149, 3 tomas) į apeliacinį skundą, prašo panaikinti 2011-07-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovė neprašo teismo nustatyti bendrą, sodų sklypus (duomenys neskelbtini) ir 24 skiriančią, ginčijamą ribą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė ginti ieškovės teises ir tenkinti ieškinį, kiek jis susijęs su nuosavybės teise į žemę, ant kurios stovi atsakovės statinys ir šalia kurios per arti yra auginami vaiskrūmiai, medeliai. Nurodo, kad teismas dėl kiekvieno iš reikalavimų turėjo pasisakyti atskirai sprendime, nepriklausomai nuo to, ar buvo prašoma teismo nustatyti ginčijamą bendrą ribą ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodžiusi prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l. 147). Ieškovė tik pateikė prašymą dėl žodinio proceso, tačiau tokio savo prašymo nemotyvavo
CPK 321 str. 1 d. nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. numatytas išimtis. CPK 322 str. nustato, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę procesiniuose dokumentuose pateikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymas turi būti motyvuotas. Apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka tik tuo atveju, jei teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kadangi kolegija neturi pagrindo šioje byloje pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, o ieškovė tokį prašymą pateikdama atsiliepime nenurodė jokių motyvų, prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovei R. K. nuosavybės teise priklauso 0.0800 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sodo namas, (duomenys neskelbtini, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, nuo 2008-06-06 kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
1995-04-03 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini (2007-11-28 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu atsakovė E.D. T. įsigijo 0, 1200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini; žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, 2009-06-23 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslinti atsakovei priklausančio 0,1200 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys, nustatyta, kad po atliktų kadastrinių matavimų sklypo plotas yra 0,1260 ha (leistina (ribinė) ploto paklaida); atsakovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai neįregistruoti nekilnojamojo turto registre.
Apeliantė ginčija teismo sprendimą nurodydama, jog teismas nepasisakė dėl jos pateiktų reikalavimų ir nemotyvavo tokio savo sprendimo. Su tokiu argumentu kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, jog ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs būtent dėl sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiriančios ribos, tačiau nei viena iš šalių reikalavimo dėl sklypų ginčo ribos nustatymo nereiškė, o nesant tokio reikalavimo, teismas negali spręsti šalių nuosavybės teisių į ginčytiną žemę ir nustatinėti šalių žemės sklypų ribų. Todėl tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimus atmetė. Kolegija konstatuoja, kad padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.
Kolegija taip pat negali sutikti su apeliantės teiginiu, jog ji byloje nekėlė klausimo dėl žemės sklypų ribos nustatymo, nes sklypo ribos yra aiškios. Atsakovė savo priešieškiniu (b.l. 31-33, tomas 2, b.l.18-19, 3 tomas) prašė panaikinti ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo planą bei jo registraciją Nekilnojamojo turto registre; taip pat prašė panaikinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, žemės sklypo planą bei atlikus kadastrinius matavimus. Atsakovė tokius savo reikalavimus motyvavo tuo, jog panaikinus visą eilę skundžiamų aktų, būtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis bei liktų galioti iki neteisėtos registracijos galioję preliminarūs kadastriniais duomenys. Su tokiais apeliantės argumentais, kolegija negali sutikti. Visų pirma iš apeliantės suformuluotų reikalavimų matyti, kad ji ginčija jos ir ieškovės žemės sklypų ribas. Todėl asmuo, ginčydamas žemės sklypo ribas, turėtų reikšti reikalavimą ir nurodyti, kur ribos turėtų būti nustatytos, nes panaikinus atsakovės nurodytus aktus, iškiltų minėtų nekilnojamų daiktų teisinio neapibrėžtumo problema. Apeliantė byloje reikalavimo dėl žemės sklypų ribos nustatymo nereiškė (CK 4.45 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu naudojosi advokato teisine pagalba, todėl preziumuotina, kad tinkamai įgyvendino savo teises.
Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškovės bei atsakovės reikalavimų atmetimo, savo sprendimą motyvavo tuo, jog nėra pagrindo spręsti tarp šalių kilusio ginčo dėl žemės sklypų ribos, nes reikalavimų dėl ribos nustatymo nėra pareikšta. Todėl išsamiai analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno atsakovės prašomo panaikinti akto teismas neturėjo teisinio pagrindo ir todėl pagrįstai dėl jų nepasisakė. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl konkrečiai kiekvieno atsakovės reikalavimo, pažeidė CPK 265 str. 2 d. nuostatas.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.