- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-1132-577/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- P. U., P.
- Atsakovas
- J. G., A. V., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, notaras A
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. U. ieškinį atsakovams J. G., A. V., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei ir pagal atsakovo A. V. priešieškinį ieškovui P. U. dėl iškeldinimo iš patalpų ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, notaras A. D..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. U. prašė atidėti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2012-03-09 nutarties dalies, kuria nutarta atsakovo A. V. priešieškinį patenkinti iš dalies ir iškeldinti ieškovą P. U. iš atsakovui A. V. priklausančių patalpų dalies, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymą vienerių metų laikotarpiui. Prašymą motyvavo tuo, kad šiuo metu yra žiemos sezonas, paruoštos kuro atsargos buto šildymui ir jis neturi kitos patalpos, kurioje galėtų laikyti kurą. Ieškovas ir jo žmona yra pensininkai, dėl savo turtinės padėties negali greitai išspręsti alternatyvaus apšildymo bute įrengimo klausimą. Nurodė, kadangi jis visą laiką naudojosi šia patalpa, patalpa priklausytų savivaldybei, todėl jis ketina dalyvauti aukcione parduodant ginčo patalpą kaip savivaldybės turtą.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė ieškovo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti siekiama išlaikyti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsakovai A. V. ir J. G. prašė atmesti ieškovo prašymą, nurodydami, jog sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai skolininko turtinė padėtis yra ypač sunki ar susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas A. V. daugiau nei dešimt metų negali naudotis jam priklausančiomis patalpomis mokėdamas komunalinius mokesčius už patalpas, o ieškovas iki šiol ne tik kad neatlygina patirtos žalos, bet ir vengia atlaisvinti patalpas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų išspręsti kuro laikymo ar alternatyvaus apšildymo bute įrengimo klausimus. Nesiėmus jokių veiksmų, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė atmesti ieškovo prašymą. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog dalyvaus aukcione parduodant patalpą kaip savivaldybės turtą, kadangi toks aukcionas nėra numatytas, o atsakovas tik rengia ieškinį dėl ginčo patalpų susigrąžinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą, nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių ieškovo prašyme dėstomas aplinkybes, o formalus prašymo tenkinimas, nesant byloje prašymą pagrindžiančių įrodymų, neatitiktų įstatymo dėl sprendimų įvykdymo ar išdėstymo tvarkos reikalavimų bei pažeistų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo bei sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Šalies argumentai
Ieškovas P. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nesiėmė aktyvių veiksmų dėl kuro laikymo klausimo išsprendimo. Nurodo, kad visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai turi rūsius, išskyrus jo būstą, nes kuro laikymui jam buvo palikta ginčo patalpa. Ieškovas pažymi, kad kreipėsi į UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl rūsio patalpų suteikimo, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas. Pažymi, kad kito apšildymo būdo įsirengimas reikalauja didžiulių sąnaudų, o ginčo patalpa, kuri priklauso savivaldybei, jai nėra reikalinga. Ieškovas nurodo, kad jau yra parengęs ieškinį dėl ginčo patalpos privatizavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių sunkią jo turtinę padėtį, nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jis negali vykdyti teismo sprendimo. Pažymi, kad apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas išspręsti kuro laikymo ar alternatyvaus apšildymo bute įrengimo klausimus. Atsakovo nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis paruošė ieškinį dėl ginčo patalpos privatizavimo, nelaikytina svarbia nagrinėjant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Be to, atsakovas nurodo, kad buvo kreiptasi į teismą dėl ginčo patalpos susigrąžinimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui A. V. perleisti, įkeisti, išnuomoti, leisti kitiems asmenims kokiu nors būdu naudotis ginčo patalpa.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-03 sprendimu nusprendė: panaikinti Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos 1996-06-18 potvarkio Nr. 117 dalį, kuria leista atsakovui J. G. rekonstruoti nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į parduotuvę; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997-01-30 statinio priėmimo aktą Nr. 914 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke nurodoma akto data – 1997-02-17); panaikinti J. G. ir A. V. 2000-03-06 mainų sutarties dalį, kuria išmainytos rūsio patalpos, kurių plotas 13,82 kv. m., esančios name (duomenys neskelbtini), priklausančias butui Nr. 15; pripažinti, kad P. U. nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos, kurių plotas 13,82 kv. m., esančios name (duomenys neskelbtini), priklausančios butui Nr. 15 pagal 1992-08-20 pirkimo-pardavimo sutartį, notaro registro Nr. 3-3797. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija 2012-03-09 nutartimi nutarė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo P. U. ieškinį atmesti, o atsakovo A. V. priešieškinį patenkinti iš dalies ir iškeldinti ieškovą P. U. iš atsakovui A. V. priklausančių patalpų dalies, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje atsakovo A. V. priešieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-12-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-09 nutartį paliko nepakeistą.
Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad jis kreipėsi į UAB „Naujamiesčio būstas“ su prašymu aprūpinti ieškovo butą sandėliuku kurui laikyti, tačiau namą administruojanti bendrovė neturi galimybės to padaryti (3 T., b.l. 173-174). Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. V. ir J. G. dėl mainų sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui A. V. perleisti, įkeisti, išnuomoti, leisti kitiems asmenims kokiu nors kitu būdu naudotis 13,82 kv. m. ploto negyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 14-6 (16-1) (3 T., b.l. 176).
Ieškovas P. U. prašė atidėti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2012-03-09 nutarties dalies, kuria nutarta atsakovo A. V. priešieškinį patenkinti iš dalies ir iškeldinti ieškovą P. U. iš atsakovui A. V. priklausančių patalpų dalies, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymą vienerių metų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo prašymą atmetė. Taigi nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas iš karto, tačiau CPK 284 str. įtvirtintos nuostatos suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Šiame kontekste pabrėžtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą aktualūs yra CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 str. nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą sprendimo vykdymo atidėjimui. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui net nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys sunkią atsakovo finansinę padėtį. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovas, gavęs iš UAB „Naujininkų ūkis“ atsakymą, kad nėra galimybės ieškovą aprūpinti trūkstamu nekilnojamuoju turtu, ėmėsi kokių kitų aktyvių veiksmų, siekdamas išspręsti kuro laikymo ar alternatyvaus apšildymo bute įrengimo klausimus. Be to, sutiktina su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pozicija, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis paruošė ieškinį dėl ginčo patalpos privatizavimo, nelaikytina svarbia nagrinėjant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Taip pat pastebėtina, kad atskirojo skundo nagrinėjo metu šildymo sezonas jau yra pasibaigęs, todėl ieškovas turės pakankamai laiko iki ateinančio šildymo sezono išspręsti klausimus, susijusius su kuro laikymu arba alternatyvaus apšildymo pasirinkimu.
Be to, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taikė procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieškovo P. U. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį pakeisti ar panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
n utaria:
Apelianto P. U. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.