- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2-740-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00693-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ vadovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ vadovo A. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ vadovas A. K. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ iškėlimo, kuriuo prašo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratoriumi paskirti K. S., nustatyti ne trumpesnį kaip 4 mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos įmonės restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti, nustatyti, kad iš įmonės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, gali būti atliekami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi einamieji mokėjimai už maksimalią 99 369 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė 2023 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašą ir pridėjo duomenis apie šiame sąraše nurodytų kreditorių informavimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, jog pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2245-863/2023, be kita ko konstatuota, kad pagal pateiktą 2023 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašą ne visi kreditoriai buvo informuoti. Nutartyje nurodyta, kad neneigiant, jog vykdančios veiklą įmonės kreditorių sąrašas gali kisti, tuo pačiu lieka neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas pasirenka būtent 2023 m. vasario 28 d. apskaitos duomenis, juolab kad kaip matyti iš pateiktų pareiškimo duomenų, kartu su pareiškimu pateiktame įmonės restruktūrizavimo plano projekte kreditorių sąrašas sudarytas būtent 2023 m. kovo 31 d., taigi, pareiškimą teikiant 2023 m. gegužės 18 d., nėra suprantama, kodėl pareiškėjas, pats teikdamas 2023 m. kovo 31 d. duomenis, kuriais remiamasi ir restruktūrizavimo plano projekte, vėliau tuos duomenis ar kreditorių sąrašą paaiškinime dėl trūkumų šalinimo vadina „atnaujintu“, leisdamas suprasti, kad juo neva nereikia vadovautis. Restruktūrizavimo plano projektui, kuriame nurodytas 2023 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašas, pritarė įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio sprendimu, be kita ko, buvo nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl ketinant inicijuoti įmonės nemokumo procesą, visi kreditoriai, kurių sąrašą teismui pateikė pareiškėjas, turėjo būt informuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnyje nustatyta tvarka. 2023 m. birželio 16 d. įsiteisėjus nurodytai nutarčiai, pareiškėjas pakarotinai pateikė analogišką pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ir 2023 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašo jau nepateikia, tačiau pateikia 2023 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašą, atitinkamai pakoreguodamas ir plano metmenis.
4. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia suklaidinti teismą dėl tinkamos ikiteisminės tvarkos įvykdymo, nes sulyginęs nurodytoje byloje pateiktą 2023 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašą su šioje byloje teikiamu 2023 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašu, nustatė, kad nebuvo informuoti kreditoriai R. G., UAB „Trackon“, M. M., UAB „Viskida“, UAB „R. Z.“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, UAB „Baltic Cranes Engineering“, Advokatų profesinė bendrija „iLaw“, UAB „Tele2“, UAB „Compensa Vienna Insurance Group“. Dėl nustatytų aplinkybių, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo objektyviai išvadai, jog ikiteisminės tvarkos reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai.
5. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis JANĮ nuostatomis, bendrovės vadovas privalo informuoti visus kreditorius, o ne pasirinktinai.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ vadovas A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Atliekų rūšiavimo centras” iškėlimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Devyni iš dešimties nutartyje nurodytų asmenų nebėra atsakovės UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ kreditoriai. Tai patvirtina pateikiami įrodymai. Pareiškėjas pripažįsta, kad buvusiai darbuotojai R. G. pranešimas apie inicijuojamą restruktūrizavimo bylą dėl klaidos nebuvo išsiųstas.
6.2. Kiekvienas teisės aktas, tarp jų ir JANĮ, negali būti taikomas formaliai, ypač įvertinus restruktūrizavimo proceso tikslus. Teismas turėtų įvertinti visas aplinkybes ir vadovautis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais.
6.3. Įvertinus tai, kad atsakovė turi daugiau kaip 100 kreditorių ir tik vienas iš jų nebuvo informuotas, tai neturėtų būti kliūtis atsisakyti priimti prašymą dėl restruktūrizavimo proceso iškėlimo. Buvusios bendrovės darbuotojos R. G. interesai taip pat nebus pažeisti, nes jos finansinis reikalavimas kyla iš darbo teisinių santykių, kuriems JANĮ suteikia didžiausią apsaugą.
6.4. Pareiškėjas deda visas pastangas išsaugoti įmonę (atsakovę) kaip veikiantį ūkio subjektą ir išvengti bankroto, tačiau tai padaryti šiuo metu įmanoma tik kuo skubiau pasinaudojus restruktūrizavimo institutu. Jeigu pareiškėjo prašymas visgi nebūtų priimtas, pareiškėjas privalėtų iš naujo inicijuoti restruktūrizavimo procesą, o tai užtruktų dar mažiausiai 22 dienas, todėl bendrovė per šį laikotarpį neturėtų laikinosios apsaugos ir galimai nesugebėtų palaikyti bendrovės gyvybingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs, kad nebuvo tinkamai pasinaudota JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ vadovo A. K. pareiškimą atsakovei UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
10. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kita ko, prašo priimti dokumentus, patvirtinančius, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti asmenys nėra atsakovės kreditoriai, todėl jiems pranešimas apie ketinimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neturėjo būti siunčiamas.
11. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos A. T. 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir atsižvelgdamas į tai, kad šie įrodymai pateikti po nutarties, kuria pareiškimą atsisakyta priimti, priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau, konstatuoja, jog jie gali būti reikšmingi sprendžiant atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareiškimo priėmimu, vertinant įrodinėjamas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, nustatęs, kad ne visi atsakovės kreditoriai buvo informuoti apie restruktūrizavimo proceso iniciavimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi formaliai taikė JANĮ nuostatas. Pareiškėjo manymu, teismas taip pat turėtų įvertinti visas aplinkybes ir vadovautis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais. Su šiais pareiškėjo argumentas apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
15. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, aplinkybę, kad apie restruktūrizavimo procesą galimai nebuvo informuoti kreditoriai R. G., UAB „Trackon“, M. M., UAB „Viskida“, UAB „R. Z.“, AB ,,Lietuvos draudimas“, UAB „Baltic Cranes Engineering“, Advokatų profesinė bendrija „iLaw“, UAB „Tele2“, UAB „Compensa Vienna Insurance Group“, teismas nustatė vadovaudamasis civilinės bylos Nr. eB2-2245-863/2023 duomenimis, t. y. palygino nurodytoje civilinėje byloje pateiktą 2023 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašą su šioje byloje pateikiamu 2023 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašu, ir nusprendė, jog pareiškėjas siekia suklaidinti teismą, todėl nėra pagrindo objektyviai išvadai, kad ikiteisminės tvarkos reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai.
16. Nors teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų bei registrų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, teismas, nustatęs, kad šioje ir kitoje byloje esantys duomenys skiriasi, ir dėl to nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas laikėsi išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, visų pirma, turėjo sudaryti galimybę pareiškėjui paaiškinti, kodėl jo pateikti duomenys skiriasi nuo kitoje byloje pateiktų duomenų. Kaip matyti iš su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, bendrovė su kreditoriais UAB „Trackon“, M. M., UAB „Viskida“, UAB „R. Z.“, AB ,,Lietuvos draudimas“, UAB „Baltic cranes engineering“, Advokatų profesinė bendrija „iLaw“, UAB „Tele2“ ir UAB „Compensa Vienna Insurance Group“ yra atsiskaičiusi, todėl jų į pateiktą kreditorių sąrašą vadovas neįtraukė. Šias aplinkybes teismas galėjo nustatyti pasinaudodamas ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 138 straipsnis), ir tik po to spręsti, ar buvo laikomasi JANĮ 8 straipsnio reikalavimų, taip pat pareikalauti papildomų įrodymų, numatytų JANĮ 17 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad reikšmingoms byloje aplinkybėms nustatyti trūksta duomenų, turėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus duomenis, susijusius tiek su kreditorių skaičiumi, tiek kreditorių informavimu apie nemokumo proceso inicijavimą, o ne iš karto atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, iš esmės vadovaudamasis kitos bylos duomenimis.
17. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti – skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Nagrinėjant pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas pripažįsta, jog vis tik viena kreditorė apie ketinimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo informuota (buvusi bendrovės darbuotoja R. G.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš naujo sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, teismas turi įvertinti informuotų ir neinformuotų kreditorių turimus reikalavimus bei realią galimybę su kreditoriais pasiekti tarpusavio susitarimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl JANĮ 8 straipsnio taikymo, jis turi būti taikomas ne formaliai, o atsižvelgiant į nemokumo proceso inicijavimo stadijos tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1086-450/2020, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1384-450/2021).
19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir civilinės bylos Nr. eB2-2245-863/2023 medžiagos, bendra atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 888 292,99 Eur, o neinformuota kreditorė R. G. turi 603,83 Eur finansinį reikalavimą. Taigi, atsakovės vadovas raštu informavo 101 kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 99,93 proc. visų finansinių reikalavimų dydžio, tačiau nė su vienu iš jų nepavyko susitarti, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, turėtų įvertinti, ar vienos kreditorės, turinčios 603,83 Eur finansinį reikalavimą, neinformavimas yra esminis ir sukuriantis realią galimybę pasiekti tarpusavio susitarimą su kreditoriais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ vadovo A. K. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“ priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.