Vilniaus regiono apylinkės teismo papildomas sprendimas

2018-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-3442-759/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-04-24Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaPapildomas sprendimas · 2018-05-25Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. e2VP-9358-759/2018Nutartis · 2018-08-02Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. Pirmoji instancijaPapildomas sprendimas · 2018-08-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Papildomas sprendimas
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
e2-3442-759/2018
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00234-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Ieškovas
UAB „Kapitalo valda“
Atsakovas
G. S., S. S.
Kategorijos
  • 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-3442-759/2018Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00234-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11.; 3.1.7.12; 3.2.6.12.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASPAPILDOMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-3442-759/2018, pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį solidariems atsakovams G. S. ir S. S. dėl skolos, delspinigių, baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2018 m. balandžio 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3442-759/2018 pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį solidariems atsakovams G. S. ir S. S. dėl skolos, delspinigių, baudos priteisimo, kuria patvirtino tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė.

2018 m. gegužės 11 d. teisme gautas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovui S. S., priteisimo klausimą.

Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 8 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta atsakovui S. S. nagrinėjamoje civilinėje byloje teikti antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikė paskirta advokatė V. B. 2018 m. balandžio 24 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas nutartimi patvirtino, civilinę bylą nutraukė. Atsakovo atstovė V. B. nebuvo pateikusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, todėl teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi nepaskirstė šių bylinėjimosi išlaidų, jų dydis teismui nebuvo žinomas. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodė, kad bylos nagrinėjimo proceso metu nepateikė teismui pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio paskaičiavimo, kadangi neturėjo žinių apie bylos nagrinėjimo eigą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Nr. NTP-7-2737 nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už S. S. suteiktą antrinę pagalbą yra 195,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Byloje priimtinas papildomas sprendimas. Prašymas netenkintinas.

Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu arba savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –

CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1421-638/2016).

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad parengiamojo teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino, nagrinėjama byla buvo užbaigta ją nutraukiant. Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai ir šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis); jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis). Šiuo atveju šalys taikos sutartimi nesusitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai atlyginimo, šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, atlyginimo, ką reglamentuoja CPK 96 straipsnis, nustatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Kaip minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 8 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. S. nagrinėjamoje civilinėje byloje teikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos pažymoje Nr. NTP-7-2737 nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už S. S. suteiktą antrinę pagalbą yra 195,00 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš solidarių atsakovų G. S. ir S. S. priteisti skolą, delspinigius, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovai, kaip nurodė ieškovas, nevykdė įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartis, su ieškovu nebendradarbiavo. Kadangi byloje nėra ieškovo nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų (CPK 178, 185 straipsniai), laikytina, kad ieškovas neturėjo galimybės su atsakovais susitarti dėl įsipareigojimų vykdymo, todėl turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių, palūkanų jam priteisimo. Taigi nustačius, kad ginčas nagrinėjamoje byloje faktiškai kilo dėl atsakovų veiksmų, t. y. įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartis nevykdymo, spręstina, kad valstybės patirtos išlaidos už S. S. suteiktą antrinę pagalbą iš ieškovo nepriteistinos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, tai, kad šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą ir priėmė joms naudingą sprendimą, tai nurodydamos taikos sutartyje, minėtus veiksmus atliko proceso pradžioje, t. y. parengiamajame teismo posėdyje, bylos dar nepradėjus nagrinėti iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir nepriteisti iš atsakovės G. S. bylinėjimosi išlaidų valstybei, patirtų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. S. Esant nustatytoms aplinkybėms, prašymas netenkintinas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalimi, 277 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo priteisti išlaidas už atsakovui S. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.

Papildomas sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė