- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Papildomas sprendimas
- Data
- 2018-08-20
- Bylos Nr.
- 2-1898-675/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00234-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- R. P., V. A.
- Trečiasis asmuo
- notarė N
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja R. Nenortienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-1898-675/2018, pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovėms R. P., V. A., tretieji asmenys notarė N. P., A. L., D. B., L. Z. dėl privalomos palikimo dalies pripažinimo, paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalinio panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2018 m. birželio 20 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1898-675/2018 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovėms R. P., V. A. dėl privalomos palikimo dalies pripažinimo, paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalinio panaikinimo, patvirtino tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė.
2018 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymai dėl termino atnaujinimo prašymui paduoti ir dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei S. K., priteisimo klausimą.
Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-570-2572 nuspręsta iškovei S. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje teikti antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikė paskirta advokatė V. B.. 2018 m. balandžio 20 d. tarnybos sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-TP-570-7439 paskirta advokatė buvo pakeista kita advokate D. D.. 2018 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu, šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas nutartimi patvirtino, civilinę bylą nutraukė. Tarnyba 2018 m. birželio 15 d. elektroniniu paštu pateikė teismui pažymą, kurioje nurodė kad už S. K. teikiamą antrinę teisinę pagalbą susidarė 399,75 Eur išlaidų. Be to prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti, kadangi tarnyba apie 2018 m. birželio 20 d. teismo priimtą nutartį sužinojo tik 2018 m. liepos 25 d. gavus advokatės D. D. prašymą išmokėti užmokestį už antrinę teisinę pagalbą, be to nurodė, kad tarnybą ir advokatus sieja ne pavaldumo bet sutartiniai santykiai, advokatai nėra tarnybų darbuotojai ir jų nesieja viešojo administravimo funkcijos.
Terminas pareiškimui paduoti atnaujintinas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje priimtinas papildomas sprendimas. Prašymas netenkintinas.
Terminas pareiškimui paduoti atnaujintinas, atsižvelgiant į tai, kad tarnyba apie 2018 m. birželio 20 d. teismo priimtą nutartį sužinojo tik 2018 m. liepos 25 d. gavus advokatės D. D. prašymą išmokėti užmokestį už antrinę teisinę pagalbą,
Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu arba savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –
CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1421-638/2016).
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtino, nagrinėjama byla buvo užbaigta ją nutraukiant. Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai ir šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis); jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis). Šiuo atveju atsakovės taikos sutarties 6 p. prašo nepriteisti iš jų bylinėjimosi išlaidų, teismas tuo klausimu nepasisakė, tačiau bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Jeigu ieškinį nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms R. P. ir V. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, privalomos palikimo dalies pripažinimo, paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalinio panaikinimo. Atsakovės R. P ir V. A. pateikė priešieškinį ieškovei S. K. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas kilo po ieškovės ir atsakovių po jų motinos mirties, kadangi pati ieškovė laiku į notarų biurą nesikreipė, bylos nagrinėjimas truko palyginti trumpą laiko tarpą, šalys byloje sudarė taikos sutartį. Taigi nustačius, kad ginčas nagrinėjamoje byloje faktiškai kilo ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl po motinos mirties likusio turto padalijimo, todėl spręstina, kad valstybės patirtos išlaidos už S. K. suteiktą antrinę pagalbą iš ieškovo nepriteistinos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, tai, kad šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą ir priėmė joms naudingą sprendimą, tai nurodydamos taikos sutartyje, minėtus veiksmus atliko proceso pradžioje, t. y. parengiamajame teismo posėdyje, bylos dar nepradėjus nagrinėti iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir nepriteisti iš atsakovių R. P. ir V. A. bylinėjimosi išlaidų valstybei, patirtų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. K.. Esant nustatytoms aplinkybėms, prašymas netenkintinas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalimi, 277 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atnaujinti terminą pareiškimui paduoti.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo priteisti išlaidas už ieškovei S. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinti.
Papildomas sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.