- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 2YT-2352-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00043-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo S. B. mirties (duomenys neskelbtini) ir atnaujintą terminą pratęsti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.
Pareiškėja J. B. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas S. B.. Testamento tėvas nepaliko. Tėvai buvo išsituokę, jų turtas padalintas. Jos tėvo vardu registruota 1/2 dalis buto esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatas-tvartas esantis (duomenys neskelbtini). Ji nuo vaikystės neįgali. Negalėjo mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Po tėvo mirties jai vis dar mokama našlaitės pensija. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus - V -ajame teritoriniame skyriuje jai nustatytas vos 35 proc. darbingumas. Jos mama yra patalpinta neįgaliųjų pensionate dėl psichinės negalios. Kitų artimųjų neturi. Jai niekas nepaaiškino, kad turėtų tvarkyti dokumentus, susijusius su palikimo priėmimu. Kadangi nesimokė bendrojo lavinimo mokykloje, o specialiojoje mokykloje tėvai leido mokytis, tik labai trumpai, ji yra mažaraštė. Nemokytina buvo dėl neįgalumo iš vaikystės. Po tėvo mirties ištekėjo, tačiau jos vyras taip pat turi neįgalumą. Kitų įpėdinių po tėvo mirties nėra. Raseinių rajono 1-ajame biure jai išduota pažyma, kad po S. B. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Ji mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežaščių, tai yra savo neįgalumo nuo vaikystės, nes dėl to jai sunku įgyvendinti savo teises.
Liudytojas D. B. parodė, kad jis jau 16 metų gyvena kartu su Jolita. Ji buvo vienturtė duktė. Tėvas ją skriaudė, todėl jis, siekdamas apsaugoti nuo tėvo smurto, Jolitą išsivežė gyventi kitur ir nutraukė visus ryšius su S. B.. 2019 m. pabaigoje su jais susisiekė seniūjnijos darbuotojai ir informavo apie tėvo likusį turtą. Tada jie kreipėsi į advokatą ir pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. B. (b. l. 6), paveldėjimo byla po jo mirties Raseinių rajono 1-ajame notarų biure nebuvo užvesta (b. l. 15). Gimimo liudijimas patvirtina, kad J. B. (B.) tėvas yra S. B. (b. l. 7). 2018 m. liepos 21 d. J. B. ir D. F. (B.) sudarė santuoką, įrašo Nr. 65 (b. l. 8). Registrų centro duomenimis S. B. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatas-tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12). 2019 m. lapkričio 18 d. prašymu J. B. prašė Lietuvos Notarų rūmų leisti Raseinių 1-ajam notarų biurui tvarkyti su palikimu susijusius dokumentus. 2019 m. lapkričio 26 d. Notarų rūmų sprendimu pareiškėjos prašymas tenkintas (b. l. 13, 14). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus - V -ajame teritoriniame skyriuje jai nustatytas vos 35 proc. darbingumas (b. l. 16).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).
Įstatyme nėra numatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusiam palikimui priimti. Pareiškime ji nurodė, kad terminą palikimui praleido dėl savo turimo neįgalumo, ji nesuprato, kad turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo dokumentų. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjos neįgalumą.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad pareiškėja terminą praleido dėl neįgalumo, kurį turi nuo vaikystės. Mirus tėvui S. B., pareiškėja nesuprato, kad turi kreiptis į notarą ir tvarkyti dokumentus, susijusius su palikimo priėmimu. Ji yra neįgali nuo vaikystės, dėl to jai sunku tinkamai įgevndinti savo teises. Kitų artimųjų galinčių jai padėti pareiškėja neturi. 2018 m. ji susituokė, tačiau jos sutuoktinis taip pat yra neįgalus.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuoto asmens teises.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus bei nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po S. B. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, civilinio kodekso 5.57 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir atnaujintą terminą pratęsti trijų mėnesių laikotarpiui.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.