Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Turtvalda“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ patikslintą ieškinį atsakovui S. J., tretiesiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankas, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, valstybės įmonei Turto bankas, mažajai bendrijai „Skolpreka“, uždarajai akcinei bendrovei „Sandeta“, K. K., antstoliui S. U. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Turtvalda“ įregistruota 2006 m. rugsėjo 21 d., vadove nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2013 m. vasario 27 d. buvo T. K., nuo 2013 m. vasario 28 d. – iki bankroto bylos iškėlimo – S. J. (1 t., b. l. 56–61; 2 t., b. l. 147–148). Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovei UAB „Turtvalda“ iškėlė bankroto bylą, bendrovės bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo administravimo centras“ (1 t., b. l. 9–11), kurios vardu veikia vadovas E. K. (1 t., b. l. 12). Nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 16 d. 2015 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Turtvalda“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pakartotinai patvirtintas kreditorių sąrašas (1 t., b. l. 13–14, 15–29). 2015 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Turtvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu (1 t., b. l. 30–41). Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi palikta galioti (1 t., b. l. 42–55).

UAB „Turtvalda“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2019 m. vasario 14 d., atsižvelgdamas į tai, kad įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, įpareigojo administratorę pateikti ieškinį buvusiems įmonės vadovams ir dalyviams dėl žalos atlyginimo visiems kreditoriams.

Bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl žalos iš atsakovo (buvusio prieš bankroto bylos iškėlimą vadovo) atlyginimo. Ieškinį reiškia CK 2.87 straipsnio 7 dalies, 6.245–6.249, 6.263 straipsnių, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies pagrindu. Nurodo, kad UAB „Turtvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas Kauno apygardos teismo nutartyje ir šioje byloje ieškovei nėra būtinumo papildomai įrodinėti neteisėtų atsakovo veiksmų ir priežastinio ryšio. Žalos dydį sudaro teismo patvirtinti ir likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai.

Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti pagal protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 ir 10 punktai nustato pareigą bendrovės vadovui organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nuodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai nenumato kitaip.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos ypatumas (lyginant su bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais) yra tas, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi, pripažino ieškovės, t. y. įstaigos, kuriai nuo 2013 m. vasario 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo atsakovas S. J., bankrotą tyčiniu.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas įmonę prie tyčinio bankroto privedusių veiksmų. Esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojama. Taigi civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, visų pirma, dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Atsakovo atstovo aiškinimu, ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti įstatymo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018 m. birželio 15 d. Terminas skaičiuotinas nuo bendrovės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui. Ieškovės atstovo (bankroto administratoriaus) nuomone, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nutarties dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjimo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises teismine tvarka ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl svarbus ieškinio senaties termino pradžios momentas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo pareikšti taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tačiau šalys skirtingai aiškina senaties termino skaičiavimo pradžios momentą. Teismas nesutinka su ieškovės atstovo aiškinimu, kad ieškinio senaties termino pradžios momentas skaičiuotinas nuo nutarties dėl UAB „Turtvalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjimo dienos, nes, pasak ieškovės atstovo, bankroto administratorius pareiškė ieškinį, vykdydamas UAB „Turtvalda“ kreditorių susirinkimo nutarimą ir atstovaudamas kreditoriams, kurie, tik įsiteisėjus nutarčiai bankrotą pripažinti tyčiniu, suprato, kad atsakovai tyčiniais veiksmais pažeidė jų teises, sukeldami tyčinį bankrotą.

Ieškinio senaties termino pradžios eigos momentui įvertinti svarbi yra ta aplinkybė, kad ieškinys šiuo atveju pareikštas bankrutuojančios įmonės vardu. Įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus teisme atstovauja bankroto administratorius. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia ne kreditoriai, bet bankroto administratorius, teismo įsitikinimu, ieškinio pateikimo momentas sietinas ne su nutarties pripažinti BUAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo momento, bet su bankroto administratoriaus sužinojimu apie galimą žalos padarymą. Minėta, kad BUAB „Turtvalda“ bankroto byla Kauno apygardos teisme iškelta 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo administravimo centras“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 16 d. Įmonės valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų terminas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 15 d. iki 2015 m. birželio 15 d. matyti, kad buvęs įmonės vadovas S. J. nustatytu laiku perdavė bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (turto iš viso už 17 045 539 Eur, ilgalaikis turtas – finansinis turtas (UAB „Businesline“) 12 725 265,64 Eur). Administratorius nustatė, kad įmonė 2013 m. gruodžio 5 d. hipotekos sutartimi įkeista ribotos atsakomybės bendrovei Exclusiva General Inc. Tortola 6 596 581,50 Eur reikalavimui užtikrinti; UAB „Businesline“ 2014 m. sausio 20 d. iškelta bankroto byla; įmonės skolininkams UAB „Attentus“ (skolos dydis 59 674 Eur), UAB „Sporto komunikacijos“ (skolos dydis 286 723,80 Eur), UAB „Butvita“ (skolos dydis 1 483 216,43 Eur) pradėtos bankroto procedūros; įmonės turimų akcijų eminentams UAB „Asocijuoto turto valdymas“ ir UAB „Butvita“ iškeltos bankroto bylos; atleisti darbuotojai; patikrinti sandoriai už paskutinius 36 mėnesius (2 t., b. l. 43–55). Bankroto administratorius UAB „Turtvalda“ sudarytus sandorius skirstė į įprastus, eilinius (darbo sutartys, buhalterinės apskaitos vedimas) ir neeilinius (sudarytus tarp įmonės ir jos valdymo organų narių ir akcininkų, hipotekos, nekilnojamojo turto pardavimo bei sandoriai, kurių realizavimas galėjo įtakoti įmonės nemokumą. Dėl UAB „Butvita“ akcijų pirkimo ir įmonės hipotekos bankroto administratorius nurodė, kad, jo nuomone, sandoriai ydingi, prieštaraujantys įmonės veiklos tikslams bei pažeidžiantys kitų įmonės kreditorių teisėtus interesus, kad sandoriai suponuoja civilinės atsakomybės kilimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl tarp UAB „Turtvalda“ ir VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas 2013 m. gegužės 20 d. sudarytos UAB „Kauno arena“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje buvo sudaryta taikos sutartis (2 t., b. l. 57–59), dėl kurios sudarymo buvo svarstoma 2015 m. rugsėjo 25 d. bendrovės kreditorių susirinkime (2 t., b. l. 60–72). 2013 m. gegužės 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos UAB „Turtvalda“ priklausančios 990 000 vnt. UAB „Kauno arena“ akcijos, areštas panaikintas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi (2 t., b. l. 74–75).

Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bankroto administratoriui nuo pat dokumentų perdavimo momento buvo žinoma apie bendrovės sudarytus sandorius. Taigi turėjo ir galėjo būti įvertintas ir poreikis inicijuoti bylą dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo, tačiau nepaisant to, ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2019 vasario 19 d. Pastebėtina, kad ir po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo praėjo beveik treji metai (nutartis įsiteisėjo 2016 m. vasario 25 d.).

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Sutiktina su ieškovės atstovu, kad, nustačius ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes teismas gali atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

Teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, t. y. tai, kad byloje vyrauja viešasis interesas, į ieškovės bankroto procedūrų vykdymą, į tai, kad bankroto administratorius ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia įpareigotas kreditorių, kuriems tik po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu paaiškėjo žalos padarymo aplinkybės, turi pagrindą manyti, kad ieškovės pareikšto ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, be kita ko, įsigalioja prezumpcija, kad atsakovo, kaip vadovo, neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro visi ieškovės bankroto procese patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju tai sudaro 2 015 285,80 Eur: BAB Ūkio banko – 2 003 843,11 Eur, VSDFV Kauno skyriaus – 816,20 Eur, VĮ Turto banko – 8 926,08 Eur, UAB „Sandeta“ – 525,66 Eur, antstolio S. U. – 1 174,75 Eur (1 t., b. l. 13–16, 27–28; 3 t., b. l. 135–136, 138–144, 148–149).

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje, pripažindamas BUAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu, nustatė, kad UAB „Turtvalda“ ir Viewside markets INC 2013 m. kovo 28 d. sudarė UAB „Butvita“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė nusipirko 13 193 163 vnt. UAB „Butvita“ paprastųjų vardinių akcijų už 6 596 581,50 Lt kainą. Nepraėjus nė pusei metų nuo UAB „Butvita“ akcijų įsigijimo, t. y 2013 m. rugsėjo 26 d., UAB „Butvita“ pradėtas neteisminis bankroto procesas. Teismas minėtą sandorį, t. y. nemokios įmonės akcijų įsigijimą, pripažino ypatingai žalingu UAB „Turtvalda“, nurodydamas, kad tokio sandorio neįmanoma pateisinti verslo rizika ar pasikeitusių aplinkybių sąlygota nesėkminga investicija, sandorio nuostolingumas buvo akivaizdus nuo pat jo sudarymo momento. Teismas vertino ir UAB „Turtvalda“ ir VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas 2013 m. gegužės 20 d. sudarytą sutartį dėl UAB „Kauno arena“ akcijų pirkimo, kuria UAB „Turtvalda“ pardavė, o VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas pirko 990 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, sudariusių 76,15 procento nuo visų paskelbtų UAB „Kauno arena“ akcijų. VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas įsipareigojo visą kainą sumokėti iki 2013 m. gegužės 31 d. Paskutinę numatytą atsikaitymo už parduotas akcijas dieną UAB „Turtvalda“ ir VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas UAB „Turtvalda“, kaip naujajam kreditoriui, perleido 990 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Sporto komunikacijos“. UAB „Turtvalda“ už perleistą reikalavimą įsipareigojo sumokėti 990 000 Lt per vienerius metus nuo sutarties sudarymo dienos. Tą pačią dieną šalys sudarė susitarimą dėl įskaitymo, kuriuo įskaitė vienarūšius priešpriešinius tarpusavio įsipareigojimus ir tokiu būdu tapo viena kitai neskolingos pagal akcijų pirkimo–pardavimo ir reikalavimo perleidimo sutartis. UAB „Sporto komunikacijos 2013 m. balandžio 16 d. buvo iškelta bankroto byla. Teismas atmetė visus S. J. teiginius dėl akcijų įsigijimo tikslo (užsitikrinti pilną UAB „Kauno arena“ valdymą, kadangi UAB „Turtvalda“ planavo UAB „Kauno arena“ akcijų perleidimą VšĮ „Žalgirio“ rėmėjui), planavimo atsiskaityti su pardavėju iš lėšų, kurios galėjo būti gautos už reikalavimo teisės į AB KB „Interbank“ skolos perleidimą, skolos iš Ukrainos banko išieškojimo galimybes, duomenų apie UAB „Sporto komunikacijos“ neturėjimą kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad esminę įtaką bendrovės veiklos rezultatams ir jos nemokumui turėjo šios bendrovės buvusių atsakingų asmenų – buvusių vadovų – priimti sprendimai bei jų parinktas veiklos modelis – didelių sumų investavimas į nemokių įmonių akcijas, pelningai veikiančių įmonių akcijų iškeitimas į reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, paskolų be užtikrinimo suteikimas, savalaikių ir adekvačių priemonių atgauti suteiktas paskolas nesiėmimas, sandorių, išimtinai naudingomis kontrahentams sąlygomis, sudarymas.

Į nagrinėjamą bylą pateikta 2011 m. birželio 1 d. tarp UAB „Turtvalda“ (investuotoja) ir Viešosios akcinės bendrovės komercinio banko „Interbank“ sudaryta sutartis dėl lėšų pritraukimo subordinuotosios paskolos sąlygomis Nr. 07/11“, kuria investuotoja pervedė bankui 3 019 200 Eur laisvas pinigines lėšas (kaip indėlį), bankas įsipareigojo mokėti palūkanas (2 t., b. l. 164–172). 2011 m. birželio 1 d. AB „Pramprojektas“ paskolino UAB „Turtvalda“ 3 200 000 Eur, paskolos gavėja įsipareigojo mokėti 7 procentų palūkanas (2 t., b. l. 174–177). Kausimai dėl minėtų sutarčių sudarymo svarstyti visuotiniame akcininkų susirinkime (2 t., b. l. 178–184). Iš 2012 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Turtvalda“ rašto komerciniam bankui „Interbank“ matyti, kad UAB „Turtvalda“ už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. gavo 540 048,63 Eur palūkanų (2 t., b. l. 187). 2012 m. lapkričio 19 d. raštu bankas raginamas sumokėti 58 057,73 Eur palūkanų (2 t., b. l. 188), 2013 m. sausio 22 d. raštu – 117 229,10 Eur (2 t., b. l. 189–190), 2013 m. vasario 26 d. raštu – visas susikaupusias palūkanas (2 t., b. l. 191). Šios sutartys, skolos išieškojimo iš Ukrainos banko galimybės vertintos Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje atmetė S. J. teiginius, kad 2013 m. gegužės 20 d. UAB „Kauno arena“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepadarė UAB „Turtvalda“ jokio nuostolio, kad UAB „Turtvalda“ gaus pajamų už akcijų pardavimą iš pirkėjo VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas pagal taikos sutartį, kurios sudarymui pritarė BUAB „Turtvalda“ kreditorių susirinkimas. Teismas nurodė, kad UAB „Turtvalda“ vadovas, prieš sudarydamas aukščiau paminėtus sandorius, susijusius su akcijų pirkimu–pardavimu, reikalavimo teisų perleidimu ir įskaitymu privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su sandorių šalimis: ar veiklą vykdo, koks pelningumas, kreditoriai ir debitoriai, ar nėra kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog UAB „Turtvalda“ vadovas sudarė aiškiai neracionalius, rizikingus, ekonomiškai nenaudingus, sunkinančius įmonės turtinę padėtį ir pažeidžiančius kreditorių interesus sandorius (2013 m. gegužės 20 d. UAB „Kauno arena“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, 2013 m. gegužės 31 d. susitarimą dėl įskaitymo), kuriais buvo prarastos pelningai veikiančios UAB „Kauno arena“ akcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2-903-413/2016 sudaryta taikos sutartis nepaneigė išvardintų sandorių prieštaringumo įmonės interesams. Apeliacinės instancijos teismas atmetė S. J. teiginius, kad įmonės kreditorių padėtis po sudarytos UAB „Turtvalda“ ir Exclusiva general INC 2013 m. gruodžio 5 d. įmonės hipotekos sutarties, kuria UAB „Turtvalda“ kreditoriui Exclusiva general INC, įkeitė visą įmonę, užtikrinant 6 596 581,50 Lt prievolės įvykdymą, nepasikeitė bei į įmonės hipotekos sandorį nepateko turtas, kuris yra įkeistas arba areštuotas. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Turtvalda“ pardavė pelningai veikiančios ir didelės vertės turtą turinčios UAB „Kauno arena“ akcijas, už kurias realiai negavo jokio atlygio, tačiau įgijo bevertes reikalavimo teises į bankrutavusią UAB „Sporto komunikacijos“; įsigijo nemokios, o vėlesnių sandorių sudarymo metu ir bankrutavusios, UAB „Butvita“ akcijas; būdama sudėtingoje finansinėje situacijoje, visą įmonę, kaip turtinį kompleksą įkeitė, siekdama užtikrinant vieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimą; 2014 m. liepos 7 d. reikalavimo teisės į Ukrainos banką „Interbank“ perleidimo sandorį sudarė po AB KB „Interbank“ 2014 m. balandžio 23 d. paskelbimo nemokiu. Apeliacinis teismas konstatavo, kad S. J. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog sudaromi sandoriai ir priimti sprendimai buvo nukreipti UAB „Turtvalda“ padėčiai pagerinti ir nenulėmė įmonės nemokumo, nepablogino įmonės būklės, o buvo nukreipti įsiskolinimams sumažinti. Teismas nurodė, kad didžiausi BUAB „Turtvalda“ debitoriai yra bankrutavusios įmonės, taip pat sudaryti sandoriai nebuvo užtikrinti kitomis prievolių įvykdymo priemonėmis, todėl konstatavo, jog tarp įmonės valdymo organų netinkamo jiems priskirtų pareigų vykdymo, aplaidumo ir visiško nerūpestingumo, sudarinėjant milijoninės vertės sandorius ir UAB „Turtvalda“ bankroto yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo teiginiams, kad nėra atsakingas už bendrovei padarytą žalą pagrįsti, teikė 2017 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl BUAB „Turtvalda“ galimo nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis), motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog asmuo, turintis įgalinimų valdyti UAB „Turtvalda“ tiriamuoju laikotarpiu (2011 m. sausio 1 d. – 2015 m. kovo 5 d.) veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti (2 t., b. l. 76–83). Tačiau, teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės svarbios dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamoje byloje vertintinos minėtų Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje nustatytos aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė kitų argumentų, nenurodė kitų aplinkybių nei tos, kurios išnagrinėtos pripažįstant UAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu, atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio prezumpcijos tarp jau nustatytų atsakovo S. J., kaip buvusio UAB „Turtvalda“ vadovo, neteisėtų veiksmų ir to, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). S. J. argumentai yra tapatūs minėtose bylose išsakytiems ir įvertintiems argumentams. Tačiau teismas sutinka su atsakovo atstovu, kad ne visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai laikytini dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonei padaryta žala. Pritartina atsakovo atstovui, kad VSDFV Kauno skyriaus 816,20 Eur finansinis reikalavimas susidaręs iš su darbo santykiais susijusių privalomų įmokų, kurių atsiradimo, įmonei veikiant, atsakovas negalėjo išvengti. VĮ Turto banko 8 926,08 Eur finansinis reikalavimas atsirado VĮ Turto bankui perėmus VMI prie FM reikalavimą, susidariusį 2012, 2014 ir 2015 metais. Kadangi atsakovas ieškovės vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2013 m. vasario 28 d., todėl sutiktina su atsakovo atstovu, kad atsakovas negali būti atsakingas už 2012 metų prievoles. Be to, VĮ Turto bankas perėmė reikalavimą iš VMI prie FM, kurio dalį sudaro į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis ieškovei pralaimėjus teisminę bylą, kurioje kita šalis buvo atliesta nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai mokestis, kuris privalomas mokėti pagal teisės aktus, todėl atsakovas jo susidarymo išvengti negalėjo. Antstolio S. U. 1 174,75 Eur finansinį reikalavimą sudaro vykdymo išlaidos, susijusios su VMI prie FM reikalavimo, kuris perduotas VĮ Turto bankui, vykdymu. Sutiktina su atsakovu, kad jis negalėjo išvengti minėtų išlaidų, nes jos priskaičiuojamos pagal teisės aktus. Iš bylos medžiagos matyti kad UAB „Sandeta“ teikė UAB „Turtvalda“ buhalterinės apskaitos paslaugas ir 525,66 Eur UAB „Sandeta“ finansinis reikalavimas – tai įsiskolinimas už teiktas buhalterines paslaugas, kurio mokėjimo atsakovas taip pat negalėjo išvengti. Esant nurodytoms aplinkybėms, žalos dydis mažintinas 11 442,69 Eur suma.

2013 m. balandžio 2 d. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ (kreditorė) ir UAB „Turtvalda“ (naujoji kreditorė) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria kreditorė perleido UAB „Turtvalda“ reikalavimo teises į 6 918 869,50 Lt UAB „Butvita“ skolą (3 t., b. l. 8–9). Už perleistas reikalavimo teises UAB „Turtvalda“ įsipareigojo sumokėti UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 4 000 000 Lt. Kadangi UAB „Asocijuoto turto valdymas“ skolos užtikrinimui buvo įkeitusi AB Ūkio bankui reikalavimo teises į gautinas iš UAB „Butvita“ lėšas, kurias UAB „Asocijuoto turto valdymas“ perleido ieškovei, AB Ūkio bankas kreipėsi į ieškovės bankroto administratorių dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą su 2 003 843,11 Eur finansiniu reikalavimu (3 t., b. l. 10), kuris buvo patvirtintas UAB „Turtvalda“ bankroto byloje. Pritartina ieškovės atstovui, kad iš šio sandorio ieškovė ne tik, kad negavo jokios naudos, nes negavo jokių lėšų, bet tik dar labiau padidino savo prievoles kreditoriams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, vadovaujama atsakovo, bandė išsiieškoti skolą iš UAB „Butvita“ pagal įgytą reikalavimo teisę. Todėl atmestini atsakovo atstovo teiginiai, kad BAB Ūkio banko reikalavimas nepagrįstai laikytinas ieškovei padaryta žala. Pastebėtina, kad UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2017 m. liepos 28 d. iškelta bankroto byla, 2017 m. spalio 12 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (3 t., b. l. 23). Atsakovo atstovo aiškinimu, ieškovės bankroto administratorius turėjo pareigą ĮBĮ nustatyta tvarka realizuoti turimą įkeistą reikalavimo teisę į UAB „Butvita“ skolą ir gautomis lėšomis atsiskaityti su įkaito turėtoju BAB Ūkio banku, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Butvita“ 2013 m. rugsėjo 26 d. pradėtas neteisminis bankroto procesas. Taigi, iš to galima spręsti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta esant sunkiai UAB „Butvita“ finansinei padėčiai. Šis sandoris UAB „Turtvalda“, kurios, kaip yra nustatę teismai, finansinė padėtis jau buvo prasta, buvo nuostolingas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies. Kartu tenkintinas ir reikalavimas priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį šalims bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškinys tenkinamas 99 procentais. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš atsakovo priteistinas 11 250 Eur žyminis mokestis, taip pat 27,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Turtvalda“, įm. k. 300601452, iš atsakovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 003 843,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 11 250 Eur žyminį mokestį ir 27,90 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.