- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-549-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00407-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- L. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6249-476/2023 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. M. prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-16808-476/2022 patvirtintos taikos sutarties 1.1 punktą ir nustatyti nepilnametės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu L. M.; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-16808-476/2022 patvirtintos taikos sutarties 1.2 punktą ir priteisti iš atsakovės J. M. nepilnametės dukters M. M. išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti, kad L. M. uzufrukto teise tvarkys M. M. išlaikymo lėšas; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-16808-476/2022 patvirtintos taikos sutarties 1.3. punktą; nustatyti, jog L. M. neprivalėjo teikti nepilnametės dukters M. M. išlaikymo pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-16808-476/2022 nuo 2023 m. vasario 27 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos; priteisti iš atsakovės J. M. nepilnametės dukters M. M. išlaikymo įsiskolinimą už 1,5 mėnesio – 300 Eur; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pakeitė 2022 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-16808-476/2022 patvirtintos taikos sutarties 1.1., 1.2., 1.4. punktus ir juos išdėstė taip: nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu L. M.; J. M. dukros M. M. išlaikymui kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. balandžio 14 d.) iki dukters pilnametystės moka po 200 Eur, pinigus už einamąjį mėnesį sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymas mokamas į L. M. banko sąskaitą arba įmokant pinigus per pinigų pervedimo terminalus, nurodant, kad pinigai skirti vaiko išlaikymui. Pinigus, skirtus M. M. išlaikymui, uzufrukto teise tvarko L. M.; J. M. bendrauja su nepilnamete dukra M. M. neribotai, vietą, laiką ir datą susitariant ne vėliau nei prieš dvi dienas. Taip pat papildomai nustatė, kad nepilnametės M. M. išsivežti iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki kol sukaks 5 metai negalima. Telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo su vaiku vietą, laiką ir trukmę, motinos ir dukros bendravimas telefonu, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei skambučiai netrukdo įprastam vaiko dienos režimui. Priteisė iš ieškovės J. M. materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai M. M. įsiskolinimą už 1,5 mėnesio – 300 Eur; panaikino 2022 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-16808-476/2022 patvirtintos taikos sutarties 1.3. punktą: „J. M. netrukdo nepilnametės dukros tėvui L. M. bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. L. M. maksimaliai bendrauja su nepilnamete dukra be apribojimų, atsižvelgiant į vaiko interesus ir informuodamas vaiko motiną iš anksto apie savo bendravimo su vaiku planus”; nustatė, jog L. M. atleistas nuo pareigos teikti nepilnametės dukters M. M. išlaikymą pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-16808-476/2022 nuo 2023 m. vasario 27 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. balandžio 14 d.).
3. Teismas iš bylos aplinkybių nustatė, jog M. M. laikinai gyvena su ieškovu. Kai dukra apsigyveno ieškovo namuose, atsakovė pirmą kartą, norėdama pabendrauti su dukra, paskambino tik po 5 dienų po vaiko paėmimo. Šiuo metu J. M. su dukra M. kurį laiką nebendrauja ir nesirūpina jos išlaikymu, priežiūra bei ugdymu, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo ir priežiūros. Teismo posėdžio metu sakė, kad dukra yra saugi pas ieškovą. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikui, todėl M. M. gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškovu.
4. Teismas nurodė, kad nepilnametė M. M. turi bendrauti su mama, atkurti normalius dukters ir mamos ryšius. Siekiant neapsunkinti ieškovą ir jo artimuosius, bendravimas vykdomas ne jo gyvenamojoje vietoje. Prieš bendravimo pradžią ieškovas gali įsitikinti J. M. blaivumu, bet L. M. ir socialinio darbuotojo buvimas nereikalingas. Taip pat teismas papildomai nustatė, kad nepilnametės M. M. išsivežti iš gyvenamosios vietos iki kol jai sukaks 5 metai, negalima. Teismas vertino, kad nustatyta bendravimo tvarka padės sureguliuoti šalių santykius šiuo klausimu, taip pat užkirsti kelią galimiems jų nesutarimams ateityje. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovei J. M. suteikiama galimybė pasitaisyti, išspręsti su alkoholio priklausomybe susijusias problemas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
5. Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, panaikinant sprendimo dalį, kad M. M. išsivežti iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki kol jai sukaks 5 metai, negalima, paliekant sprendimo dalį, kad J. M. bendrauja su nepilnamete dukra M. M. neribotai, vietą, laiką ir datą sutariant ne vėliau nei prieš dvi dienas. Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 28 d. sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nekeistina. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir, nors ieškovas ieškinyje neprašė nustatyti konkrečios atsakovės bendravimo su dukterimi tvarkos, teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad motina su dukra bendrauja neribotai, tačiau prieštaraudamas savo priimtam sprendimui kitu punktu apribojo motinos bendravimo tvarką su dukterimi nurodydamas, jog M. M. išsivežti iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki kol jai sukaks 5 metai negalima, tokiu būdu griežtai apribojo atsakovės ir dukters bendravimą.
5.2. Skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nepagrįstai minimali. Atsakovei ir ieškovui dar gyvenant kartu, ieškovas nesugebėjo ir nesirūpino dukterimi M. M., viskuo teko rūpintis jai vienai, todėl tarp apeliantės ir dukters yra užsimezgęs stiprus emocinis ryšys, o tokia pirmos instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neigiamai atsilieptų apeliantės ir jos dukros tarpusavio ryšio egzistavimui ir galimai jį sugriautų. Atsakovės bendravimą su dukterimi apsunkina ir tai, kad dukters tėvas, su kuriuo nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta, gyvena kitame mieste, gan toli nuo jos gyvenamosios vietos, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą, jog dukters M. M. išsivežti iš jos gyvenamosios vietos atsakovė negali. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kad ji viena iki vaiko paėmimo rūpinosi ir augino dukrą, bei jos ir dukters tarpusavio ryšio egzistavimą ir, siekiant to ryšio neprarasti, nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovė galėtų dukrą jau dabar, nelaukiant kol dukrai bus 5 metai, išsivežti iš vaiko gyvenamosios vietos ir pasiimti su nakvyne į savo gyvenamąją vietą.
5.3. Atsakovė iki šiol yra kontroliuojama socialinių darbuotojų, jai atvejo vadybos procesas nėra užbaigtas, ji išsprendė problemas, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, kad jos gyvenamoji vieta dukrai yra nesaugi, ją kontroliuojantys darbuotojai pastaruoju metu nėra užfiksavę jokių pažeidimų, todėl nėra jokio pagrindo taip griežtai riboti atsakovės ir jos dukters bendravimo tvarkos. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino ieškovo gyvenamos aplinkos sąlygų, nelygino su atsakovės gyvenamosiomis sąlygomis, priimant sprendimą teismas analizavo ir vadovavosi išimtinai tik tais Tarnybos pateiktais įrodymais, kurie buvo teikti apie atsakovės netinkamą gyvenimo būdą ir sąlygas.
5.4. Šiuo vaiko amžiaus tarpsniu yra ypač svarbu, jog šalių dukra galėtų bendrauti ir matytis su abiem tėvais tam, kad nebūtų prarastas ryšys su skyriumi gyvenančia motina. Nustatyta bendravimo tvarka buvo pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas, nepagrįstai apribojant apeliantės bendravimą su dukra.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šiuo metu situacija nėra pasikeitusi – ieškovas augina nepilnametę dukrą M. M., tai daro tinkamai, jokių nusiskundimų nėra, veda į darželį. Pats ieškovas dirba ir išlaiko šeimą, žalingų įpročių neturi. Tuo tarpu atsakovė deklaratyviai laikosi pozicijos, kad nori auginti dukrą, tačiau toliau vartoja alkoholį, išlaikymo neteikia ir nurodė, jog neteiks ateityje.
6.2. Ieškovas nedraudžia bendrauti atsakovei su dukra, tačiau pati atsakovė paskambina apytiksliai kartą per mėnesį, vaikui sukelia viltis, jog atvyks susitikti, tačiau nurodytu laiku neatvyksta. Po teismo posėdžio 2023 m. birželio 26 d. atsakovė su dukra matėsi tik vieną kartą. Jokiais kitais būdais ar priemonėmis neprisideda prie dukters auklėjimo, ugdymo ar išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
8. Byloje kilo ginčas dėl mažamečio vaiko bendravimo tvarkos su mama nustatymo.
9. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
11. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog turi būti užtikrintas kuo intensyvesnis skyrium gyvenančio tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimas su vaiku, jeigu tik nėra nustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių turėtų būti nustatomas tik minimalus bendravimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktą; 2020 m. gruodžio 2 d, nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 30 punktą).
12. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ir ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo jokių netinkamo, smurtinio ar kitaip nepilnametės dukters interesus pažeidžiančio atsakovės elgesio. Taip pat byloje nėra duomenų, jog ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo laikotarpiu atsakovės gyvenimo būdas būtų netinkamas ar jis keltų realų pavojų dukrai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovės bendravimo su vaiku tvarka yra nepagrįstai minimali. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog motina su dukra bendrauja neribotai, tačiau prieštaraudamas savo priimtam sprendimui kitu punktu apribojo motinos bendravimo tvarką su dukterimi, nurodydamas, kad atsakovei dukrą išsivežti iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos iki kol jai sukaks 5 metai negalima, tokiu būdu griežtai apribodamas atsakovės ir dukters bendravimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus T. T. sprendimas byloje D. and P. v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nepateikė visiškai jokių motyvų, kodėl atsakovei dukrą išsivežti iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos iki kol jai sukaks 5 metai negalima, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.
13. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pažymi, jog atsakovė turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo mama, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos mamos pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, ugdymu. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku turi būti vykdoma vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog šalių nepilnametės dukros išsivežimas iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos anksčiau nei iki kol dukrai sukaks 5 metai, pažeis vaiko interesus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė bendravimo su dukra metu negali užtikrinti dukrai ramios aplinkos, režimo, stabilumo, palankaus psichologinio klimato. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. birželio 23 d. išvadoje nurodyta, kad J. M. kartu su sugyventiniu ir dukterimi gyvena jai priklausančiame 56 m² name. Name yra du kambariai, virtuvė, visi patogumai. Lankymosi metu namuose pakankamai tvarkinga. J. M. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikių tenkinimui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nėra pateikta jokių argumentų, kad atsakovė bendravimo su dukra metu negebėtų pasirūpinti savo nepilnamete dukra ar kad nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, kuomet atsakovei būtų ribojama teisė išsivežti dukrą iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki kol dukrai sukaks 5 metai. Be to, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, atsakovė iki šiol yra kontroliuojama socialinių darbuotojų, jai atvejo vadybos procesas nėra užbaigtas, ją kontroliuojantys darbuotojai pastaruoju metu nėra užfiksavę jokių pažeidimų, todėl nėra jokio pagrindo taip griežtai riboti atsakovės ir jos dukters bendravimo tvarkos.
15. Apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, o kartu ir vadovaudamasis teismų praktika dėl minimalaus ir maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku nustatymo, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp būtinumo užtikrinti vaiko interesus, kurie yra prioritetiniai, ir skyrium gyvenančios mamos teisės bendrauti su vaiku, kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, panaikinant sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog nepilnametės M. M. išsivežti iš nuolatinės gyvenamosios vietos iki kol jai sukaks 5 metai, negalima.
16. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, tačiau teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Vadovaujantis anksčiau šioje nutartyje nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo pakeisti, bendravimo tvarką išdėstant taip: J. M. bendrauja su nepilnamete dukra M. M. neribotai, vietą, laiką ir datą susitariant ne vėliau nei prieš dvi dienas. Telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo su vaiku vietą, laiką ir trukmę, motinos ir dukros bendravimas telefonu, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei skambučiai netrukdo įprastam vaiko dienos režimui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Atsakovė ir ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, todėl tenkinus apeliacinį skundą klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kuria teismas pakeitė 2022 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-16808-476/2022 patvirtintą taikos sutarties 1.4. punktą, bendravimo tvarką išdėstant taip:
„1.4. J. M. bendrauja su nepilnamete dukra M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), neribotai, vietą, laiką ir datą susitariant ne vėliau nei prieš dvi dienas. Telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo su vaiku vietą, laiką ir trukmę, motinos ir dukros bendravimas telefonu, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei skambučiai netrukdo įprastam vaiko dienos režimui“.
Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.