Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-05-13 · Byla Nr. BIK-311/2026

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-07-05Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-01-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-04-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2026-05-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2026-05-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. KasacijaNutartis · 2026-05-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-13
Bylos Nr.
BIK-311/2026
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00055-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
V. V.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1336/2026
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00055-2014-5
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. V. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. Be to, šiame procese buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio nuostatų pažeidimas, nes ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio pagrindą ir dydį pagrindžiančius duomenis dar iki civilinio ieškinio pareiškimo rinko prokuroras, o civilinė ieškovė – Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nieko nedarė ir tik vėliau pateikė tokio dydžio civilinius ieškinius, kokie buvo apskaičiuoti. Faktą, kad jokio savarankiško tyrimo ir skaičiavimo patys neatliko, patvirtino civilinės ieškovės atstovai pirmosios instancijos teisme. Specialisto išvadoje apskaičiuotas žalos mastas, pagal kurį nustatomas vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, automatiškai netampa civilinio ieškinio dydžiu. Taigi prokuroras ėmėsi civilinės ieškovės atstovo vaidmens ir vietoje jo skaičiavo civilinio ieškinio žalos dydį.