- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- BIK-315/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00055-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- Š. N.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo Š. N. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis Š. N. ir jo gynėjas advokatas M. Paukštė prašo: 1) panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir Š. N. išteisinti dėl visų kaltinimų arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, arba 3) pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės: paskirti Š. N. galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria, taikant solidariąją atsakomybę, iš Š. N. priteista atlyginti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) 26 708,33 Eur ir 17 591,44 Eur turtinę žalą: taikyti Š. N. dalinę atsakomybę, proporcingai sumažinant priteistinas sumas, atsižvelgiant į jo faktinį vaidmenį.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimų. Teismai priimtuose nuosprendžiuose neišdėstė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas ir motyvų, kuriais vadovaudamiesi atmetė kitus įrodymus, be to, nesilaikė reikalavimo nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Nebuvo vertinama bylos įrodymų ir aplinkybių visuma, atliktas tik selektyvus jų vertinimas, teismų išvados dėl Š. N. kaltės grįstos prielaidomis, o tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Pagal in dubio pro reo principą nepašalintos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus arba visiškai ignoravo, arba atmetė deklaratyviais teiginiais, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Pasak kasatorių, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialistų išvados yra sąlyginės, jos grįstos tik prielaidomis, o ne išsamiu kryžminio visų veiklos grandinės dalyvių patikrinimu. Tai konstatavo auditorius Č. Maculevičius konsultacinėje išvadoje ir savo paaiškinimuose teisminio bylos nagrinėjimo metu. Auditorius, be kita ko, konstatavo ir tai, kad VMI ieškiniai parengti išimtinai FNTT specialistų išvadų pagrindu, be jokio savarankiško patikrinimo. Tačiau šia konsultacine išvada ir auditoriaus paaiškinimais teismai nesivadovavo ir vienašališkai atmetė. Prieštaravimams tarp FNTT specialistų išvadų ir konsultacinės išvados pašalinti turėjo būti paskirta ekonominės apskaitos ir finansų ekspertizė, tačiau to nebuvo padaryta, nors prašymai buvo teikiami. Taip buvo suvaržyta nuteistojo Š. N. teisė į teisingą teismą.