- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2-278-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02651-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- J. B., V. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4258-910/2020, kuria atmestas ieškovo D. S. prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 procesą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams J. B., V. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos policijos departamento, ir draudimo bendrovei If P&C Insurance AS filialui dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, žalos atlyginimo, draudimo išmokos priteisimo ir kita,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, atmetė kaip nepagrįstą ieškovo D. S. ieškinį dėl jam nuosavybės teise priklausančių daiktų natūra išreikalavimo iš svetimo neteisėto atsakovų J. B. ir V. B. valdymo, o tam nesant galimybės jų vertės priteisimo, nuostolių negautų pajamų forma, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir procesinių palūkanų priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-648-236/2015, Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas D. S. 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui pateikti; išreikalauti rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovų J. B. ir V. B. turtinė padėtimi 2006-2014 metais, t. y. banko sąskaitų išrašus, pajamų deklaracijas bei visas civilines bylas, kuriose buvo sprendžiami leidimų parduoti atsakovams priklausantį turtą išdavimo klausimai; atnaujinus procesą panaikinti teismų priimtus procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad dėl ieškovo atžvilgiu pradėto ir ilgai trukusio baudžiamojo persekiojimo buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikatos būklė, todėl dėl objektyvių aplinkybių prašymas teikiamas tik dabar. Mano, kad terminas prašymui, jei bus nustatyta, kad jis praleistas, turėtų būti atnaujintas, nes tik jį išsprendus bus užtikrinta ieškovo teisė į teisingą teismą, užkirstas kelias ir taip ilgai besitęsiančiam jo teisių pažeidimui. Pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl dokumentų, susijusių su atsakovų turimomis lėšomis, išreikalavimu, tačiau teismas tokį jo prašymą nepagrįstai atmetė, todėl byla buvo išnagrinėta neteisingai. Aptarti prašomi išreikalauti įrodymai patvirtintų tai, kad atsakovai iš lėšų, gautų pardavus vertingą ieškovo turtą, pirko nekilnojamąjį turtą, gerino turimą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 procesą.
5. Spręsdamas dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino prašymui pareikšti momento ir jo praleidimo priežasčių svarbos teismas nustatė, kad tai ne pirmas kartas, kai ieškovas reiškia tokio pobūdžio prašymą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015. Pažymėjo, kad 2016 m. vasario 19 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris buvo grindžiamas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, tačiau šis jo prašymas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, kadangi ieškovas nepašalino jo trūkumų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje eA2-4021-258/2016 ieškovo prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį paliko nepakeistą.
6. Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas apie aplinkybes, jo nuomone, sudarančias CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2016 m. vasario mėnesį, todėl terminas praleistas žymiai.
7. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos priežastys, susijusios su jo sveikatos būkle, nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Pažymėjo, kad tokį savo prašymą ieškovas grindė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie sutrikdytą sveikatą, o jo pateikti duomenys apie sveikatos būklę 2020 m. rugsėjo, lapkričio mėnesiais nėra aktualūs, kadangi jo sužinojimas siejamas su 2016 metų vasario mėn. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė ir tai, kad ieškovas nuo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo priėmimo iki šios dienos itin aktyviai naudojosi ir naudojasi teise į teisminę gynybą, skirtingiems Lietuvos teismams nuolatos teikdamas įvairiausius procesinio pobūdžio dokumentus.
8. Be to, teismas sprendė, kad ieškovo nurodyti teiginiai, susiję su atsakovų J. B. ir V. B. turtinės padėties ir piniginių lėšų pokyčiu, nelaikytini CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą procesui atnaujinti. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, iš naujo atlikti teismine tvarka naujų įrodymų rinkimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Juo labiau kad ieškovas neįrodė, kad jo nurodytos aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą, jos tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, turi esminę reikšmę bylai. Dėl to ieškovo parašymo teismas netenkino ir proceso neatnaujino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kreiptis į Konstitucinį teismą, išreikalauti atskirajame skunde išvardintus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kadangi reikalavimas susijęs su turto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, neturėjo būti taikomas CPK 368 straipsnyje numatytas prievoliniams teisiniams santykiams taikytinas procesinis terminas. Šiuo atveju tokiam reikalavimui, kuriuo siekiama apginti daiktines teises, ieškinio senatis negali būti taikoma. Juo labiau kad jo teisių pažeidimas yra nuolat besitęsiantis.
9.2. Kadangi teisinis reguliavimas, susijęs su prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino skaičiavimu, nėra aiškus ir nustatytas neįvertinus būtinybės ginti asmens daiktines teises, turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį teismą dėl CPK 368 straipsnio atitikties Konstitucijai. Kaip ir dėl to, ar CPK nustatytas baigtinis proceso atnaujinimo atvejų sąrašas, neatsižvelgiant į asmens daiktinių teisių viršenybę, neprieštarauja Konstitucijai.
9.3. Teismas privalėjo ginti asmens konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, o ne taikyti procesinį terminą ir atsisakyti prašymą nagrinėti iš esmės, užkertant kelią teisingam bylos išnagrinėjimui.
9.4. Nuo ieškovo prašomų išreikalauti įrodymų, susijusių su atsakovų valdytomis piniginėmis lėšomis, gavimo dienos gali būti skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Be to, teismas tik išreikalavęs šiuo įrodymus, galėjo nagrinėti prašymą iš esmės.
9.5. Terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovo ligos ir jo judėjimo laisvės apribojimo, vykdant jo neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą.
9.6. Bylą nagrinėjęs tiek Vilniaus apygardos, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus, susijusius su atsakovų turtine padėtimi. Teismai pažeidė ieškovo teises, užkirto kelią teisingam bylos išnagrinėjimui, o tokie pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus procesą ir išreikalavus įrodymus.
Atsiliepimas
10. Atsakovai J. B. ir V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
10.1. Ieškovas nenurodė jokių pažeidimų, kurie būtų galėję lemti neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Teismas klausimą išsprendė teisingai, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
10.2. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, kada jis sužinojo apie pagrindą procesui atnaujinti ir kad apie jį sužinojo mažiau nei prieš 3 mėnesius iki kreipimosi į teismą su prašymu. Ieškovas pateikė prašymą analogišką teiktam 2016 metais, o svarbių priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas, nenurodė.
10.3. Ieškovas nenurodė naujų ir bylos nagrinėjimo metu jam nebuvusių žinomų esminių aplinkybių, galėjusių turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
10.4. Kadangi ieškovas reiškia visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą prašymą jam skirtina maksimali CPK 95 straipsnyje numatyta bauda už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, puse jos priteisiant atsakovų naudai.
11. Atsakovė Lietuvos generalinė prokuratūra, atstovaujanti valstybei, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, netenkinti prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir kreiptis į Konstitucinį teismą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
11.1. Teismas teisingai nustatė, kad apie aplinkybes nurodytas prašyme ieškovui buvo žinoma dar 2016 metų vasario mėn., todėl prašymas pateiktas terminą praleidus žymiai – 4 metus. Nepateikti įrodymai, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujintas.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovas neįrodė, kad prašyme nurodytos aplinkybės jam nebuvo žinomos nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti valstybei, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, netenkinti prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
12.1. Ieškovas nenurodė priežasčių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Nenurodė, kada sužinojo apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
12.2. Ieškovas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą su tokio pobūdžio prašymu, kuris nėra motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Apeliantas D. S. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, jo manymu, tik tokiu būdu galės būti pašalinti teismų padaryti esminiai proceso pažeidimai, ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
14. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinio proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose gali prašyti žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau toks prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Esminė aplinkybė apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastinės (rašytinės) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobūdis, dėl kurio tam tikrais atvejais tinkamai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nėra įmanoma.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju visi atskirajame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodyti argumentai ir nesutikimo su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvai yra susiję su byloje esančių rašytinių dokumentų vertinimu bei egzistuojančios teismų praktikos aiškinimu, sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo bendrosios proceso apeliacinės instancijos teisme tvarkos nagrinėjamoje byloje nėra.
Dėl proceso atnaujinimo sąlygų ir pagrindų
16. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūros procedūra ir šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
17. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Asmens, kuris siekia pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu be svarbios priežasties praleidęs įstatymų leidėjo nustatytą procesinį terminą, prašymas negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantas D. S., 2020 m. lapkričio 11 d. pateikdamas prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, itin daug praleido 3 mėnesių terminą tokiam prašymui paduoti (daugiau kaip 4 metus), o jo nurodytos aplinkybės negali būti įvertintos kaip svarbios ir pakankamos praleistam terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai padaryti.
19. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi teigia, kad teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kada skaičiuotinas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atmesdamas kaip nepagrįstus šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad paties apelianto pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli. Pateiktame 2020 m. lapkričio 11 d. prašyme apeliantas aplinkybių, susijusių su jo sužinojimu apie galimą pagrindą prašymui pareikšti neakcentavo ir nenurodė, teigdamas, kad dar prašomos atnaujinti bylos metu teikė prašymus išreikalauti įrodymus, kuriuose esanti informacija turės esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
20. Atskirajame skunde jau teigiama, kad šis terminas galės būti pradedamas skaičiuoti tik tuomet, kai bus gauti jo prašomi išreikalauti įrodymai, tuo pačiu teigiant, kad dėl teises varžančių procesinių sprendimų susiklostė tokia faktinė situacija, kad jo teisių pažeidimas tapo tęstinis ir todėl terminas jiems panaikinti atsinaujina kiekvieną dieną.
21. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas ir, atitinkamai, atskirasis skundas (CPK 338 straipsnis) negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nevertins tokių aplinkybių, išvardintų nutarties 20 punkte, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Dėl skundo argumentų, kurie pirmą kartą nurodyti tik atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina.
22. Aptarimų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantas, teigdamas, kad jo teisių pažeidimas yra tęstinis, todėl ir terminas prašymui pateikti prasideda kiekvieną dieną iš naujo, siekia, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto procesinio termino pradžios momentui nustatyti būtų taikomos CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatytosios ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės. Apeliantas neteisingai supranta ir aiškina dviejų skirtingų institutų – procesinio ir materialaus – esmę ir jiems taikytinas taisykles, nepagrįstai sutapatindamas materialiosios teisės terminus su proceso teisės terminais. Pažymėtina, kad vien toks apelianto subjektyvus ir jokia logika neapremtas aiškinimas nesudaro pagrindo ne tik kitokiai nei padarė pirmosios instancijos teismas išvadai dėl termino prašymui pateikti skaičiavimo, bet ir nesudaro pagrindo svarstyti jo prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šių terminų skaičiavimo ir tokio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai.
23. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovų turtinės padėties ir jų ginčo laiku valdytų pinginių lėšų šaltinio nustatymo apeliantas grindė dar 2016 m. vasario 18 d. teismui teiktame prašyme atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-141-450/2015 procesą (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-4021-258/2016 esančio apelianto prašymo IV dalį; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ir nors šis apelianto 2016 m. vasario 18 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nes nebuvo pašalinti jo trūkumai, tai nepaneigia teisingai pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apie 2020 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodytas aplinkybes kaip pagrindą procesui atnaujinti apeliantui neabejotinai buvo žinoma dar 2016 metų pradžioje. Darytina išvada, kad teismas teisingai nustatė procesinio termino eigos pradžios momentą.
24. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo nurodytų termino atnaujinimo priežasčių svarbiomis.
25. Tvirtindamas, kad jo sveikatos būklė buvo sunki ir galėjo lemti termino praleidimą, apeliantas taip pat nepateikė tokius jo teiginius patvirtinančių įrodymų, nors, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), būtent jam teko pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti termino praleidimo priežasčių svarbą. Kaip teisingai nustatė teismas, su prašymu pateikti įrodymai apie tai, kad 2020 m. gegužės mėn. apeliantui buvo atliktas tyrimas, o lapkričio mėn. paskirtos reabilitacinės procedūros, nei patvirtina, nei paneigia prašyme nurodytų aplinkybių, t. y. kad apelianto sveikatos būklė nuo 2016 metų buvo tokia sunki, kad jis negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių.
26. Pirmosios instancijos teismas, padaręs teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantas akivaizdžiai praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nenustatęs pagrindų jam atnaujinti, neprivalėjo pasisakyti dėl apelianto prašymų ir reikalavimų, susijusių su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti buvimu ar nebuvimu. Terminio prakleidimas yra savaime pakankamas pagrindas tokiam prašymui atmesti. Dėl to ir apelianto nurodytų įrodymų išreikalavimo klausimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė. Šis klausimas dėl tos pačios priežasties nespręstinas ir apeliacinės instancijos teisme, kaip ir prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai.
27. Priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas, pasisakydamas ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti nebuvimo, teisingai sprendė, kad vien tos pačios apelianto tiek prašyme, tiek ir atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog analogiškas prašymas išreikalauti įrodymus, susijusius su atsakovų turtine padėtimis, buvo teikiamas bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjant ją pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neatitinka nei aplinkybėms keliamo naujumo, nei galėjimo apie jas žinoti bylą nagrinėjant iš esmės reikalavimų.
28. Taigi, aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
29. Atsakovai J. B. ir V. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovų naudai.
30. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti turėtų būti nustatytos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 24 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju apeliantas pasinaudojo procesine teise teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Toks procesinis elgesys negali būti laikomas kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisme įgijo atsakovai (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis). Atsakovai J. B. ir V. B. pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 450 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliantas 2021 m. balandžio 14 d. pateiktame Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškime nurodo, kad, jo nuomone, atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytą rekomenduojamą maksimalų dydį, be to, atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti analogiški, kaip ir atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo nurodyti argumentai, todėl toks prašymas, apelianto nuomone, negali būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu.
33. Pirmiausia, pagal Rekomendacijų 18.6 punktą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali priteistina suma yra 609,68 Eur (0,4 x 1 524,20 Eur). Todėl, kitaip nei yra įsitikinęs apeliantas, prašoma priteisti 450 Eur suma neviršija rekomenduotino maksimalaus atlygintino dydžio. Ta aplinkybė, kad atsakovų argumentai sutampa su išdėstytais jų ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, yra susijusi su paties apelianto elgesiu, teikiant teismams analogiško turinio procesinius dokumentus. Be to, bet kokiu atveju atsakovų atstovas turėjo skirti laiko su jais susipažinti, juo labiau kad vien atskirasis skundas surašytas 32 lapuose, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovų turėtos išlaidos yra nepagrįstos ar nebūtinos.
34. Kita vertus, apeliantui turėtų būti suprantama, kad jo naudojimasis atitinkamomis procesinėmis teisėmis gali lemti kitos bylos šalies išlaidų atsiradimą, kurias atlyginti pareiga gali teks jam pačiam. Todėl prieš kreipdamasis į teismą jis turi įvertinti tokio savo elgesio galimas pasekmes ir prisiimti iš to galinčią kilti riziką, šiuo atveju pareigą atlyginti priešingos šalies patirtas išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.