Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-1330-907/2014

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-02-25
Bylos Nr.: 2-1330-907/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00280-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Čebatoriūtė
Ieškovas: BUAB „Atanoras“
Atsakovas: UAB „Naujasis Bruklinas“, UAB „Rivona“
Advokatai: Gintaras Žičkus, Jokūbas Butkus, Jokūbas Butkussu

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1330-907/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00280-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.; 113.1.;116.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 25 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant R. S., Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Atanoras“ atstovui advokatui Gintarui Žičkui, atsakovų UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ atstovui advokatui Jokūbui Butkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Atanoras“ ieškinį atsakovams UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Atanoras“ ieškiniu prašė: atnaujinti senaties terminą, jei jis praleistas; pripažinti negaliojančiais ab initio BUAB „Atanoras“, UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ 2010-09-15 susitarimo Nr. 7 dėl 2007 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-2007/NB091-091 9 ir 10 punktuose įformintus atsiskaitymo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu sandorius; taikyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmes- priteisti ieškovui iš atsakovų po 20000 Lt; priteisti ieškovui iš atsakovų visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas advokatas Gintaras Žičkus teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad UAB „Atanoras“, UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ 2010-09-15 sudarė susitarimą Nr. 7 Dėl 2007-05-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-2007/NB091-091 nutraukimo, pagal kurį buvo nutraukta nuomos sutartis ir išspręstas atsiskaitymo tarp šalių klausimas. Pagal susitarimo 2010-08-31 Priedus Nr. 1 ir Nr. 2, UAB „Atanoras“ UAB „Naujasis Bruklinas“ buvo skolingas 19676,47 Lt, o UAB „Rivona" - 17135,96 Lt. UAB „Atanoras“ perleido 2010-08-31 Priede Nr. 3 išvardintą turtą, kurio bendra vertė siekia 40000 Lt, kiekvienam kreditoriui už 20000 Lt, atlikdamas UAB „Atanoras“ mokėtinų ir gautinų sumų įskaitymą. Kadangi šis sandoris buvo atliktas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, UAB „Atanoras“ jokio užmokesčio už turtą negavo, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, šalys buvo nesąžiningos, todėl šis sandoris turi būti panaikintas taikant actio Pauliana institutą, nes yra visos jo taikymo sąlygos. Palaikė savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, papildomai paaiškino, kad skolininko nesąžiningumą dar įrodo pateikta Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-16 nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp BUAB „Atanoras“ ir UAB „4rais“. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovų atstovas advokatas Jokūbas Butkus su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad sudarytas susitarimas nepažeidė nei ieškovo, nei jo kreditorių interesų, nes buvo sudarytas iki UAB „Atanoras“ iškeliant bankroto bylą, t.y. iki bankroto bylos iškėlimo įstatymai nenumato bendrojo kreditorių lygybės principo, todėl toks sandoris yra leistinas, nes atitiko tiek UAB „Atanoras“, tiek jo kreditorių interesus. Turtas buvo perleistas net gi už didesnę, nei rinkos, kainą, todėl nukentėjo tik atsakovų interesai. Be to, atsakovams nebuvo žinoma apie ieškovo finansinę būklę sandorio sudarymo metu, jie neturėjo jokių ryšių su ieškovu, jo akcininkais ir vadovais, jų šeimos nariais, todėl jiems negalėjo būti žinoma jokia informacija apie ieškovo finansinę būklę, nuomos mokesčio nemokėjimas 3-4 mėnesius, nėra pagrindas laikyti įmonę nemokia ir uždrausti jai sudaryti sandorius. Atlikus įskaitymą turto perleidimo kainos apimtimi sumažėjo ir įsipareigojimų apimtis, todėl bendras turto ir įsipareigojimų santykis išliko toks pat, todėl kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų įvykdymą nepasikeitė, palaikė savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2010-09-02 įvyko BUAB „Atanoras“ akcininkų susirinkimas iš kurio protokolo (1 t., 16-17 b. l.) matyti, kad susirinkimo metu bendrovės direktorė R. B. informavo, jog bendrovės skolos viršija bendrovės turtą, įmonė yra nemoki ir nebevykdo jokios veiklos, bendrovė neturi lėšų atsikaityti su kreditoriais. 2010-09-14 Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Atanoras“, ieškinį pateikė UAB „Atanoras“ direktorė R. B. (1 t., 11-15 b. l.). 2010-10-13 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Atanoras“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Atveika“, o 2011-03-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas R. P. (1 t., 18-23 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2010-09-15 UAB „Atanoras“, UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ sudarė susitarimą Nr. 7 dėl 2007 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-2007/NB091-091 nutraukimo (1 t., 24-29 b. l.). Susitarimo 9 punktu šalys susitarė, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Atanoras“ turi reikalavimo teisę UAB „Naujasis Bruklinas“ atžvilgiu sumokėti 20000 Lt už perleistą turtą, tad UAB „Atanoras“ reikalavimai įskaitomi į UAB „Naujasis Bruklinas“ reikalavimą sumokėti skolą už nuomą. Iš priedo Nr. 1, matyti, kad UAB „Atanoras“ skola UAB „Naujasis Bruklinas“ sudarė 19676,47 Lt (1 t., 27 b. l.). Susitarimo 10 punktu šalys sutarė, kad UAB „Atanoras“ turi reikalavimo teisę UAB „Rivona“ atžvilgiu sumokėti 20000 Lt už perleistą turtą, tad UAB „Atanoras“ reikalavimai, įskaitomi į UAB „Rivona“ reikalavimą sumokėti skolą už nuomą. Iš priedo Nr. 2, matyti, kad UAB „Atanoras“ skola UAB „Rivona“ sudarė 17135,96 Lt (1 t., 28 b. l.). Esant tokiems įsiskolinimams sutartyje numatyta, kad UAB „Atanoras", UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ perleidžia 2010-08-31 priede Nr. 3 išvardintą turtą, kurio bendra vertė siekia 40000 Lt (1 t., 29 b. l.). UAB „Atveika“ 2011-04-19 perdavė BUAB „Atanoras“ dokumentus naujam administratoriui R. P. (1 t., 30-31 b.l.). 2011-12-05 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos pareikalavo R. P. pateikti BUAB „Atanoras“ buhalterinės apskaitos dokumentus už 2008-2010 metus (1 t., 32-35 b. l.). FNTT specialisto išvadą gavo 2012-05-31, nutarimas grąžinti R. P. BUAB „Atanoras“ dokumentus priimtas 2012-10-26 (1 t., 36-37 b. l.). BUAB „Atanoras“ kreditorių komitetas 2012-10-26 ir 2012-11-21 posėdžiuose nutarė „pareikšti civilinį ieškinį bankroto byloje“, tarp kitų ir dėl turto perleidimo UAB „Rivona“ ir UAB „Naujasis Bruklinas“ (1 t., 38-47 b.l.).

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ir visų dokumentų gavimo dienos. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismo 2010-10-13 nutartimi UAB „Atanoras“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios UAB „Atanoras“ administratoriumi paskirta UAB „Atveika“ (1 t., 18-19 b. l.), vėliau vyko teisminiai ginčai dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-22 nutartimi BUAB „Atanoras“ bankroto administratoriumi paskirtas R. P. (1 t., 20-23 b. l.), 2011-04-19 jam perduoti BUAB „Atanoras“ dokumentai (1 t., 31 b. l.). Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, t. y. nuo 2011-04-19. Iki 2011-12-05, kai FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos pareikalavo dokumentus pateikti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, yra praėję daugiau kaip 7 mėnesiai, per kuriuos bankroto administratorius ieškinio nepareiškė, įstatymo numatyta tvarka į teismą dėl termino pratęsimo nesikreipė. Po dokumentų grąžinimo bankroto administratoriui 2012-10-26, į teismą dėl termino pratęsimo taip pat nebuvo kreiptasi, ieškinys teismui pateiktas tik 2013-01-16, t.y. praėjus dar daugiau kaip 2 mėnesiams nuo dokumentų gavimo. Iš šių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad ieškovas yra praleidęs LR CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 metų senaties terminą nuo sužinojimo apie jo teises pažeidžiantį sandorį dienos bei LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą, per kurį bankroto administratorius privalėjo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius. Teismui konstatavus, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, svarstomos tokio termino praleidimo priežastys ir, įvertinus jas kaip svarbias, pažeistoji teisė gintina, o ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012). Kaip matyti iš bylos medžiagos, iškėlus bankroto bylą, vyko ginčas dėl administratoriaus, vėliau buvo paimti dokumentai ikiteisminiam tyrimui, šias priežastis, egzistavusias ieškinio senaties termino eigos metu teismas pripažįsta svarbiomis, todėl senaties terminas atnaujintinas.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas ginčija ne visą sandorį, o tik 2010-09-15 susitarimo 9-10 punktais įformintus atsiskaitymo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus. Atsakovo atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje nurodo, kad CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškovas negalėjo ginčyti įskaitymo, nes jis yra vienašalis sandoris, be to, negalėjo ginčyti atskirų susitarimo punktų. CK 6.66 straipsnis suteikia kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Teismo vertinimu, ginčijamas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo susitarimas yra sandoris, kurio pagrindu buvo panaikintos tam tikros civilinės teisės ir pareigos (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), tai vienas iš prievolių pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnis). Kadangi 2007-05-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei kiti 2010-09-15 susitarimo punktai nepažeidė kreditorių teisių, tai nebuvo pagrindo ginčyti jų nuostatų, o savarankiškas sandoris – tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo susitarimas – galėjo būti ginčijamas atskirai, o šiuo atveju – atskiri jo punktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2013, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2013), dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atsakovų atstovo argumentas, kad, ieškovui nepareiškus reikalavimo pripažinti visą susitarimą, o tik tam tikrus jo punktus negaliojančiais, negalimas actio Pauliana instituto taikymas.

CK 6.140 straipsnyje nustatyta, kad kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Taigi, skolininko nemokumo atveju įskaitymas nėra draudžiamas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje byloje susitarimas dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo, sudarytas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ginčijamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiantis kreditorių teises. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Dėl to tokio, kaip šioje byloje, ginčo atveju CK 6.140 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra reikšmingas ginčui išspręsti ir neeliminuoja CK 6.66 straipsnio taikymo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2013 ir pan.). Teismų praktikoje pakanka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose analizuojami CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčyti atlikto įskaitymo sandoriai, todėl atmestinas atsakovų atstovo argumentas, kad CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškovas negalėjo ginčyti įskaitymo, nes jis yra vienašalis sandoris, nes minėtu sandoriu buvo panaikintos abiejų šalių civilinės teisės ir pareigos, išreikšta abiejų šalių valia.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės

Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, 2010-09-15 UAB „Atanoras“, UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ sudarė susitarimą Nr. 7 dėl 2007 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-2007/NB091-091 nutraukimo, kurio 9 ir 10 punktais buvo įformintas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas (1 t., 24-26 b. l.). Byloje ginčo dėl reikalavimo teisės, skolos dydžio nėra, t.y. šalys patvirtino, kad ieškovas atsakovams buvo skolingas po 20000 Lt. Buvusios BUAB „Atanoras“ direktorės R. B. ieškinys Šiaulių apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2010-09-14 (1 t., 11 b. l.). Iš prie ieškinio pridėtų balanso ir kreditorių sąrašo (1 t., 12, 13-15 b. l.) matyti, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 1155150,08 Lt. Iš 2010-09-02 BUAB „Atanoras“ akcininkų susirinkimo protokolo (1 t., 16-17 b. l.) matyti, kad susirinkimo metu bendrovės direktorė R. B. informavo, jog bendrovės skolos viršija bendrovės turtą, įmonė yra nemoki ir nebevykdo jokios veiklos, bendrovė neturi lėšų atsikaityti su kreditoriais. Vadinasi, dar iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo aišku, kad bendrovė yra nemoki, buvo žinomas kreditorių sąrašas ir jų reikalavimo teisių apimtis, kreditorių reikalavimo teisės buvo neabejotinos, galiojančios, pripažintos pačios bendrovės direktorės, duomenų, kad jos būtų buvusios ginčytos, taip pat byloje nėra. Todėl akivaizdu, kad sudarant 2010-09-15 susitarimą buvo kreditorių su neabejotinomis ir galiojančiomis reikalavimo teisėmis, kurių teises šioje byloje gina bankroto administratorius.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“, UAB ,,Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Be to, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012, 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Grand SPA Lietuva“, UAB „Dalis erdvės“, bylos Nr. 3K-3-82/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-07-31 balanso duomenimis ieškovas turėjo turto už už 847888 Lt (ilgalaikio turto už 380920 Lt, trumpalaikio turto už 466968 Lt) ir 1155150 Lt kreditorinių įsipareigojimų (1 t., 12, 18-19 b. l.), t. y. bendrovės skolos gerokai viršijo bendrovės turtą, dar daugiau, negu praėjusiais finansiniais metais, sudarant ginčijamą 2010-09-15 sandorį UAB ,,Atanoras“ turėjo piniginių įsipareigojimų ne tik atsakovams, bet ir kitiems kreditoriams (1 t., 13-15 b. l.), bendrovė buvo nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, ji negalėjo padengti visus įsiskolinimus ir atsiskaityti su visais kreditoriais, kas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą apie įmonės nemokumą, t. y. bendrovė buvo faktiškai nemoki. UAB ,,Atanoras“ nemokumo faktą teisine prasme patvirtino netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo priimta Šiaulių apygardos teismo 2010-10-13 nutartis, kuria šiai bendrovei iškelta bankroto byla (1 t., 18-19 b. l.). Nutartyje konstatuota, kad pagal 2010-07-31 balansą bendrovė turi turto už 847888 Lt ir 1155150 Lt kreditorinių įsipareigojimų, kurie viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės ir šie įsipareigojimai yra uždelsti, todėl nėra galimybių, jog UAB „Atanoras“ ateityje galėtų atsiskaityti su kreditoriais, mokėti įstatymuose nustatytus mokesčius, bendrovė yra nemoki (1 t., 18-19 b. l.). Faktą, kad įmonė buvo nemoki ir nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams dar iki bankroto bylos jai iškėlimo, patvirtina tai, jog 2010-09-14 buvusi UAB „Atanoras“ direktorė R. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo (11 b. l.) bei 2010-09-02 BUAB „Atanoras“ akcininkų susirinkimo protokolo kopija (16-17 b. l.), iš kurios matyti, jog 2010-09-02 susirinkimo metu bendrovės direktorė R. B. informavo akcininkus, jog bendrovės skolos viršija bendrovės turtą, kuris pagrinde yra lizinginis ir jį reikės grąžinti, įmonė yra nemoki ir nebevykdo jokios veiklos, bendrovė neturi lėšų atsikaityti su kreditoriais. Kadangi įrodymų, kad susitarimo sudarymo metu bendrovė vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mažino savo įsipareigojimus ar didino turtą, byloje nėra, šalys tokių duomenų taip pat nepateikė, todėl manytina, kad ginčijamas įskaitymo sandoris buvo sudarytas, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. bendrovė buvo faktiškai nemoki, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, UAB „Atanoras“ privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybe. Atsakovų atstovas teigia, kad įmonė tuo metu buvo moki, nes jai dar nebuvo iškelta bankroto byla, todėl galėjo sudaryti su kitais kreditoriais sandorius, nes kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai ir nedraudžia vykdyti finansinių prievolių savo kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad, nepaneigiant atsakovų atstovo nurodomo išaiškinimo, būtina turėti omenyje tai, jog jis taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2013). Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. UAB ,,Arevita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2013). Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla. Todėl pažymėtina, kad ginčo sandoriu atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų užskaitymą, nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė būtent atsakovams UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ gauti viso reikalavimo patenkinimą, kartu sumažintos tuo metu buvusių UAB ,,Atanoras“ kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, galimybės atgauti savo skolas, trečios eilės kreditoriams buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė prieš pirmos ir antros eilės kreditorius (darbuotojus, valstybę), ir nors sudarant minėtą sandorį žymiai nepakito ieškovo turto masė ir jo turtinė padėtis, kaip tai nurodo atsakovų atstovas, tačiau tokiu sandoriu buvo pažeistos aukščiau minėtų kreditorių teisės gauti reikalavimo patenkinimą anksčiau. Tokie šalių veiksmai atitinka pirmiau aprašytuosius, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visada yra įmanoma nustatyti, ar konkretaus sandorio sudarymas lems įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Tai priklauso nuo daugelio kintančių aplinkybių, pavyzdžiui, įmonės turto likvidumo, jos skolininkų atsiskaitymo. Dėl to iki įmonės likvidavimo pabaigos gali būti neįmanoma įrodyti, kad konkretus sandoris sukels negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais padarinius. Pažymėtina, kad ilgai trunkantis piniginės prievolės nevykdymas kreditoriams dėl to, kad skolininkas, turėdamas finansinių sunkumų, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui ir atsiskaito tik su juo, taip pat pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus bei gali sukelti sunkius padarinius. Jeigu dėl sandorio su vienu kreditoriumi atsiskaitymas su kitais kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau arba atsiskaitymo galimybės apskritai sumažėja, negalėdami naudotis jiems priklausančiomis gauti lėšomis, kreditoriai patiria nuostolių, tokie skolininko veiksmai gali lemti jų nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Grand SPA Lietuva“, UAB „Dalis erdvės“, bylos Nr. 3K-3-82/2013). Todėl teismas, nustatęs, jog sudarydama ginčijamą įskaitymo sandorį UAB „Atanoras“ buvo faktiškai nemoki, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminas jau buvo suėjęs, tačiau suteikė pirmenybę dviems pasirinktiems kreditoriams prieš kitus, turi pagrindą spręsti, kad šiuo sandoriu buvo pažeistos kitų UAB „Atanoras“ kreditorių teisės. Sprendžiant, ar ginčo sandoris kitaip pažeidė kreditorių šioje byloje teises, teismo manymu, šioje byloje svarbi atsakovams perleisto turto vertė. Kaip matyti iš susitarimo priedo Nr. 3, buvo perduotas konkretus turtas, dėl kurio vertės šalys susitarė. Iš priedo Nr. 1 prie 2010-09-15 susitarimo (1 t., 27 b. l.) matyti, kad ieškovo skola atsakovui UAB „Naujasis Bruklinas“ buvo 19676,47 Lt. Iš priedo Nr. 2 prie 2010-09-15 susitarimo (1 t., 28 b. l.) matyti, kad ieškovo skola atsakovui UAB „Rivona“ buvo 17135,96 Lt. Turtas atsakovams buvo perleistas kiekvienam už 20000 Lt (1 t., 29 b. l.), skirtumas tarp skolos ir turto vertės ieškovui išmokėtas nebuvo, kas kelia pagrįstų abejonių atlikto įskaitymo teisėtumu. Nors byloje kilo ginčas dėl perleisto turto vertės, tačiau šalys jo vertei nustatyti skirti ekspertizės neprašė, ieškovas motyvavo tuo, jog neturi tam lėšų, atsakovai nurodė, jog vertę nustatinėti netikslinga, nes per tris metus turtas jau bus gerokai nusidėvėjęs. Ieškovo atstovas byloje pateikė du perleisto turto įvertinimus. Pagal 2009-08-06 atliktą korporacijos „Matininkai“ turto vertinimą, kuris buvo panaudotas sudarant įskaitymo sandorį, nors atliktas prieš metus laiko, perleistas kilnojamasis turtas įvertintas didesne rinkos verte, negu ta vertė, kurią nustatė šalys tarpusavio susitarimu perleisdami turtą (1 t., 125-126 b. l.). Kitas turto įvertinimas atliktas L. S. firmos „Inžinerinės konsultacijos“ 2010-11-12 vykdant bankroto procedūrą parduodant panašų turtą, turto vertinime turto rinkos vertė nurodyta mažesnė nei ta, už kurią šalys susitarė perleisti turtą (1 t., 131-132 b. l.). Pirmuoju vertinimu byloje remiasi ieškovo atstovas ir nurodo, kad ieškovo turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, antru vertinimu vadovaujasi atsakovų atstovas, nurodydamas, jog atsakovai už turtą sumokėjo net daugiau, negu jis buvo vertas. Teismas pažymi, jog nei vienas iš pateiktų turto vertinimų nėra tinkamas vertinimas byloje, nes neatspindi realios situacijos, abiem atvejais buvo vertinamas ne realiai perleistas turtas ir ne perleidimo dieną, teismui nėra žinoma turto įsigijimo data, jo nusidėvėjimas ir pan., tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasirašant tarp šalių ginčijamą susitarimą turto rinkos vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į ieškovo skolas atsakovams, ji buvo prilyginta skolų dydžiui, kas kelia pagrįstų abejonių nustatytos turto vertės atitikimu realiai turto rinkos vertei ir kas taip pat pažeidžia kitų kreditorių teises, nes galbūt būtų atsiradę kitų kreditorių, kurie būtų norėję įsigyti minėtą restorano įrangą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-541/2004; kt.); skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš sutarties, skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2000; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.); tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2010); egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, negali būti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtą ar turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susidėjusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012).

2007-05-31 UAB „Atanoras“, „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ suteikė laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį negyvenamosiomis patalpomis restorano veiklai (prekinis ženklas „Brodvėjaus pica“), o UAB „Atanoras“ įsipareigojo naudoti suteiktas patalpas pagal paskirtį ir sutartyje nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį. Ieškovas patalpomis naudojosi, bet už tai su atsakovais laiku neatsiskaitė, pradelsė atsiskaityti keletą mėnesių, todėl susidarė įsiskolinimas. Todėl ieškovas, būdamas nemokumo situacijoje, kas konstatuota aukščiau, 2010-09-15 sudarė su atsakovais tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sandorį. Atkreiptinas dėmesys, jog toks atsiskaitymo būdas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nebuvo numatytas, jis, pagal susiformavusią praktiką, galėjo būti taikomas, tačiau jo taikymas taip pat turėjo būti vertinamas pagal tuo metu buvusią ieškovo faktinę nemokumo padėtį, o atsiskaitant su dviem kreditoriais turėjo būti paisoma kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių pagrindu buvo suteikta pirmenybė dviem ieškovo trečios eilės kreditoriams – atsakovams, nevertinant tos aplinkybės, kad tuo metu jau buvo pirmos ir antros eilės kreditoriai (darbuotojai, valstybė). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog minėtą sandorį ieškovas turėjo pareigą sudaryti pagal įstatymą, teismo sprendimą ar esant kitoms aplinkybėms. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovų atstovo argumentą, kad ieškovo veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesio standartą, verslo praktiką. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo bei vertindamas šalių sudarytą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog buvo pareiga sudaryti tarpusavio skolų užskaitymo susitarimą.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tokiu, kaip šios bylos atveju, kai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius ginčija ieškovo sudarytus atlygintinius sandorius CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas abiejų ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006, 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2013, kt.). Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012, 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Grand SPA Lietuva“, UAB „Dalis erdvės“, bylos Nr. 3K-3-82/2013, 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva, bylos Nr. 3K-7-130/2013 ir kt).

Iš 2010-07-31 bendrovės balanso ir kreditorių sąrašo (1 t., 12-15 b. l.) matyti, kad pagal 2010-07-31 balansą bendrovė turi turto už 847888 Lt (ilgalaikio turto už 380920 Lt, trumpalaikio turto už 466968 Lt) ir 1155150 Lt kreditorinių įsipareigojimų, t. y. bendrovės skolos gerokai viršija bendrovės turtą ir jau 2010 m. liepos mėnesį tapo aišku, kad minėtu turtu bendrovė savo skolų padengti neturės galimybės. Tai oficialiai pripažino 2010-09-02 akcininkų susirinkimo metu bendrovės direktorė R. B., kuri informavo akcininkus, jog bendrovės skolos viršija bendrovės turtą, įmonė yra nemoki ir nebevykdo jokios veiklos, bendrovė neturi lėšų atsikaityti su kreditoriais. Faktą, kad įmonė yra faktiškai nemoki ir nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, patvirtina tai, jog 2010-09-14 buvusi UAB „Atanoras“ direktorė R. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., 11 b. l.). Teisiškai įmonės nemokumas buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2010-10-13 nutartimi (1 t., 18-19 b. l.), kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Skolininko nesąžiningumą įrodo tas faktas, kad UAB „Atanoras“ direktorė R. B., žinodama, jog įmonė yra faktiškai nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kad jau nebevykdo veiklos ir negauna pajamų, sudarė ginčo susitarimą UAB „Atanoras“ vardu su atsakovais, kurio metu perleido UAB „Atanoras“ kilnojamąjį turtą- restorano įrangą atsakovams, taip panaikindami ieškovo skolą už nuomą atsakovams, t. y. suteikiant pirmenybę dviem kreditoriams, jau žinant, kad yra kreditorių sąrašas, pagal kurį iki šiol nėra atsiskaityta su kitais kreditoriais (pirmos ir antros eilės kreditoriais, t. y. darbuotojais ir valstybe), be to, ir kai kurių kitų trečios eilės kreditorių mokėjimo terminai jau buvo suėję, bet jiems nebuvo pasiūlyta įsigyti minėtą įrangą. Skolininko nesąžiningumą taip pat įrodo ir tai, jog R. B., žinodama UAB „Atanoras“ ekonominę būklę, dalyvavo UAB „4rais“ steigime, o vėliau (nuo 2011-12-06 iki 2013-03-21) ir dirbo minėtoje bendrovėje iki tol, kol prasidėjo teisminiai ginčai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (1 t., 145, 175, 176 b. l.), t. y. ketindama tęsti toliau tą pačią veiklą, tačiau jau kitoje įmonėje, pasirūpino, jog minėta restorano įranga būtų perleista būtent atsakovams, kurie ją 2010-09-16 išsimokėtinai pardavė UAB „4rais“ (1 t., 120-123 b. l.) už tą pačią kainą – 40000 Lt, ir būtų perleista kartu su tomis pačiomis nuomojamomis patalpomis, kurios UAB „4rais“ buvo išnuomotos jau kitą dieną po nuomos sutarties su UAB „Atanoras“ nutraukimo ir ginčijamo susitarimo sudarymo, t. y. 2010-09-16 (1 t. 111-119 b. l.). Pažymėtina, kad direktorė pasirūpino ne tik įranga ir patalpomis, bet ir prekės ženklu, kuris anksčiau priklausė UAB „Atanoras“ (2 t., 11-13 b. l.), dėl kurio per mažos vertės vyko teisme ginčai (civilinė byla Nr. 2-1173-797/2013). Atsižvelgiant į tai, manytina, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, todėl konstatuotinas skolininko (ieškovo) nesąžiningumas.

Atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovai nebuvo nesąžiningi, sudarant ginčijamą sandorį ieškovui bankroto byla nebuvo iškelta, ieškovo atstovė atsakovams nurodė, jog nori nutraukti nuomos sutartį, nes nenori toliau vykdyti veiklos, tai jiems nenaudinga, tačiau nemanė, kad bendrovė turėjo ekonominių sunkumų, nors jau kelis mėnesius neatsiskaitė už patalpų nuomą, todėl pasiūlė sudaryti minėtą sandorį, sandoris nepažeidžia niekieno teisių, nes įstatymas nedraudžia sudaryti sandorių su įmone, turinčia finansinių sunkumų. Sprendžiant dėl atsakovų nesąžiningumo, be kitų, vertintinos sandorio sudarymo aplinkybės, atsižvelgiama į jo šalis, jų veiklos pobūdį. Byloje nustatyta, kad 2010-09-15 UAB „Atanoras“, UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ sudarė susitarimą Nr. 7 dėl 2007 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-2007/NB091-091 nutraukimo, turto perdavimo ir vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo (1 t., 24-29 b. l.). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad susitarimo šalys – verslininkai, kuriems panašaus pobūdžio sandorių sudarymas ir įvykdymas yra įprasta veikla. Kasacinio teismo praktikoje plėtojama pozicija, kad verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi. Atsakovai, būdami verslininkais, turėjo suprasti, kad ieškovas, vykdydamas restorano veiklą, turi verslo santykių ne tik su jais (patalpų nuomotojais), bet ir su kitais asmenimis (žaliavų tiekėjais ir pan.). Atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovai žinojo, kad ieškovas turi ekonominių sunkumų, kelis mėnesius vėlavo atsiskaityti už patalpų nuomą, tačiau dėl to nematė nieko blogo, nes nuomos sutartis buvo sudaryta 2007 m., bendroves jau seniai siejo verslo santykiai. Tačiau būdamas verslininkas, laikydamasis apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto standarto, privalėjo pasidomėti ieškovo turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, ginčais teisme, daiktinių teisių suvaržymais ir įvertinti, ar sudarant susitarimą nebus pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, o ne sudaryti su ieškovu sandorį ir taip atgauti savo skolą pirmiau už kitus kreditorius. Atsakovų atstovas nurodė, jog ieškovas užtikrino atsakovus, jog jokie tretieji asmenys neturi teisių į perleidžiamą turtą, o kitais būdais atsakovai ieškovo nemokumo pasitikrinti negalėjo. Tačiau tokius atsakovų atstovo argumentus paneigia pati 2007-05-31 šalių pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (2 t., 16-32 b. l.), kurios 5.2.15 ir 5.3.6 punktai numato, kad nuomininkas kas mėnesį arba pagal atskirą šalių susitarimą pateikia nuomotojui finansines ataskaitas apie vidutines mėnesio pardavimo pajamas bei kasos čekių kiekį, nuomotojas turi teisę visomis teisėtomis priemonėmis tikrinti nuomininko mokumą. Vadinasi, atsakovai turėjo galimybę tikrinti ieškovo mokumą, galėjo pareikalauti iš ieškovo finansinių ataskaitų, pareikalauti juridinių asmenų registrui pateiktus ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie būtų atskleidę įmonės mokumo problemas. Įvertinus ieškovo 2007-07-31 balansą, kreditorių sąrašą, akcininkų susirinkimo protokolą, ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, galima daryti išvadą, jog šie duomenys patvirtina, kad 2010-09-15 susitarimo sudarymo metu ieškovas buvo skolingas darbuotojams, valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovas turėjo finansinių sunkumų, nebuvo pajėgus atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tai patvirtina ir netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo priimta Šiaulių apygardos teismo 2010-10-13 nutartis dėl UAB „Atanoras“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovai, nebūdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi, juo labiau, kad verslo subjekto statusas nustato dar aukštesnį atidumo ir rūpestingumo standartą, į jas neatsižvelgė ir neįvertino, jog sudaromas 2010-09-15 susitarimas, kuriuo ieškovas, būdamas faktiškai nemokus, atliko įskaitymą su atsakovais, taip atsiskaitydamas su dviem kreditoriais ir išskirdamas juos iš kitų, pažeidė kitų kreditorių interesus. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad atsakovai UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“, sudarydami ginčijamą sandorį, netinkamai vykdė jiems tenkančią pareigą prieinamomis priemonėmis pasidomėti apie kitos šalies – ieškovo – turtinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, todėl pripažintini nesąžiningais.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 str.). UAB „Atanoras“, UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo susitarimo, kuriuo buvo įskaityti vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, šis susitarimas pažeidė kitų UAB „Atanoras“ kreditorių teises, o UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ buvo žinoma sunki UAB „Atanoras“ finansinė padėtis, t. y. ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad pažeidžia UAB „Atanoras“ kreditorių teises ir interesus, todėl ieškinys tenkintinas, 2010-09-15 susitarimo Nr. 7 dėl 2007 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-2007/NB091-091 9 ir 10 punktuose įforminti atsiskaitymo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento (ab initio) bei taikytina restitucija.

Dėl restitucijos taikymo

Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Pripažinus sandorį negaliojančiu turi būti taikoma restitucija, tai yra viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.). Pažymėtina, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teisė atskirais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti yra viena iš bylą nagrinėjančiam teismui suteiktų diskrecinių teisių (CK 1.5 str. 3 d., CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, pagal kurią pinigai grąžinami bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir jie naudojami atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Šiuo atveju pripažinus negaliojančiais nuo sudarymo momento 2010-09-15 susitarimo Nr. 7 dėl 2007 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-2007/NB091-091 9 ir 10 punktuose įformintus įskaitymo sandorius, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turtą natūra nepageidauja gauti, be to, turtas per trejus metus jau gerokai yra nuvertėjęs arba gali būti neišlikęs, taikytina restitucija, pagal kurią lėšos – 40000 Lt, už kurias UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ buvo įgijusios kilnojamąjį turtą - restorano įrangą (kiekviena bendrovė už 20000 Lt), priteistinos iš kiekvienos bendrovės po 20000 Lt ieškovui BUAB „Atanoras“, kurio kreditorių interesais pareikštas actio Pauliana ieškinys. Atsakovai UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“, turėdami galiojantį kreditorinį reikalavimą BUAB „Atanoras“, turi teisę jį pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos: valstybei - 1200 Lt žyminis mokestis, nes ieškovas nuo jo mokėjimo paduodant ieškinį atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p.), iš kiekvieno - po 600 Lt, ir 12,93 Lt pašto išlaidų, iš kiekvieno po 6,47 Lt; ieškovui – 3250 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš kiekvieno – po 1625 Lt pagal pateiktus dokumentus (1 t., 98-102, 147-148 b. l.) (CPK 81 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento BUAB „Atanoras“, UAB „Naujasis Bruklinas“ ir UAB „Rivona“ 2010-09-15 susitarimo Nr. 7 dėl 2007 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NS-2007/NB091-091 9 ir 10 punktuose įformintus atsiskaitymo vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorius.

Taikyti restituciją: priteisti iš UAB „Naujasis Bruklinas“ (juridinio asmens kodas 300536360) 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų, 00 ct) BUAB „Atanoras“ (juridinio asmens kodas 145599491); priteisti iš UAB „Rivona“ (juridinio asmens kodas 110512039) 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų, 00 ct) BUAB „Atanoras“ (juridinio asmens kodas 145599491).

Priteisti ieškovui BUAB „Atanoras“ (juridinio asmens kodas 145599491) iš atsakovo UAB „Naujasis Bruklinas“ (juridinio asmens kodas 300536360) 1625 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis litus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui BUAB „Atanoras“ (juridinio asmens kodas 145599491) iš atsakovo UAB „Rivona“ (juridinio asmens kodas 110512039) 1625 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis litus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Naujasis Bruklinas“ (juridinio asmens kodas 300536360) 606,47 Lt (šešis šimtus šešis litus, 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Rivona“ (juridinio asmens kodas 110512039) 606,47 Lt (šešis šimtus šešis litus, 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė