Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 93-685 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis V. D., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį bei 144 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinus, paskirta galutinė – 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas; pagal BK 67 straipsnio 1, 3 dalis bei 68 straipsnį jam uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones.

Bausmės pradžia – 2012 m. gegužės 28 d., pabaiga – 2019 m. vasario 28 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 22 d.).

Ankščiau neteistas.

Nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas antrą kartą. Pirmą kartą jo prašymas buvo svarstytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 14 d. posėdyje. Buvo nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 93-273 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Komisija pateikė teismui tvirtinti 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 93-685 taikyti V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Jos sprendimas motyvuotas nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie V. D. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo rezultatus, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus. Nutarime nurodyta, jog V. D. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis; savaitgaliais jam leista vykti trumpalaikių išvykų į namus; per bausmės atlikimo laiką nepažeidė nustatytos tvarkos, drausminėmis nuobaudomis nebaustas; 2 kartus skatintas; jis turi aukštesnįjį išsilavinimą, technikos mechaniko specialybę, prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą dirbo Šakių rajono PK VP skyriaus patrulių vadu; pataisos namuose nuo 2012 m. gruodžio 3 d. įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“, šiuo metu dirba ugniagesiu; išėjęs į laisvę planuoja dirbti pagal galimybes; jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo, neatsakingo elgesio; taip pat turės nuolatinę gyvenamąją vietą; turi teismo priteistą civilinį ieškinį, kuris yra dengiamas pagal turimas galimybes; dėl padaryto nusikaltimo gailisi; atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 15 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 17 balų iki 15 balų; nuteistasis taip pat įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi minėtos nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis vykdo indi­vi­dualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nus­tatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra įvykdęs Komisijos nustatytas rekomendacijas, pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad V. D. nusikalstamo elgesio rizika žema (15 balų), jis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1/2, taigi nuteistojo elgesys atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Pažymėtina, kad per bausmės atlikimo laiką nepažeidė nustatytos tvarkos, 2 kartus skatintas, pataisos namuose dirba, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 2 balais, tačiau V. D. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistojo tinkamas elgesys įvertintas – savaitgaliais jam leista vykti trumpalaikių išvykų į namus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka nuteistojo V. D. nusikalstamo elgesio riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys – lėšų tvarkymas. Socialinio tyrimo išvadoje pastebėta, kad nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms, tačiau jų nelabai pakanka didesniems poreikiams patenkinti, didesnėms išlaidoms dengti, teismo priteistą civilinį ieškinį dengia pagal galimybes. V. D. neturi konkrečių planų dėl darbo, jei būtų paleistas į laisvę, taigi didelio civilinio ieškinio (137025 Lt, t. y. 39685 Eur) padengimo galimybė lieka neaiški. Be to, jis teigia, kad alkoholį laisvėje vartojo saikingai ir atsakingai, nors nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Jis ne visuomet pasirinkdavęs tinkamas elgesio strategijas, apgalvodavęs ne visas savo veiksmų pasekmes. Visa tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas taip pat įvertina tai, jog laisvės atėmimo bausmę V. D. atlieka už neatsargaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, numatytų Lietuvos Respublikos BK XIX ir XXXIX skyriuose, t. y. už nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, bei už nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nusikaltimus nuteistasis padarė ne darbo metu, tačiau užimdamas labai atsakingas pareigas policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors dėl minėtų jo turėtų pareigų jam buvo taikomi aukštesni elgesio standartai, tai jam nesutrukdė neatsakingai visiškai neatsakingai vairuoti ir netgi, sukėlus pavojų nepagelbėti nukentėjusiam asmeniui, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, ir tai sukėlė negrįžtamas pasekmes – žuvo žmogus. Ir, nors nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų V. D. kaltinamojo proceso metu prisipažino, iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio galima spręsti, jog visiškai savo atsakomybės jis teisminio proceso metu neprisiėmė, o ikiteisminio tyrimo metu apskritai vengė. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų anksčiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo atveju atliktos bausmės dalis taip pat neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam bausmė padarė pakankamą įtaką, kad ateityje nedarytų nusikaltimų.

Šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes, atsižvelgus į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. D. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis V. D. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 93-685 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 93-685 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.