- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- e2-1311-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00436-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- R. P., E. P., I. I., D. Č., J. B., J. K., J. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. P. (R. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3630-275/2017 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., I. I., D. Č., R. P., J. B., J. K., J. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. P., I. I., D. Č., R. P., J. B., J. K., J. Č., UAB „Rezultatas“, ADB „Gjensidige“, prašydama pripažinti neteisingomis ir negaliojančiomis UAB „Rezultatas“ parengtas Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas Nr. TV2010/09/20-02, Nr. TV2010/11/16-01, Nr. TV2010/11/09-01, Nr. TV2010/12/07-04, Nr. TV2010/12/07-02 ir Nr. TV2010/09/20-01, priteisti 3 115 971,81 Eur dydžio žalos atlyginimą, 2 624 029,01 Eur sumą priteisiant solidariai iš atsakovų R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. B. ir UAB „Rezultatas“, o likusią 491 942,80 Eur sumą solidariai priteisiant iš R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. B., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“, priteisti 552 941,79 Eur dydžio žalos atlyginimą, 465 644,55 Eur sumą priteisiant solidariai iš atsakovų R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. Č. ir UAB „Rezultatas“, o likusią 87 297,24 Eur sumą solidariai priteisiant iš R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“, priteisti iš atsakovų R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. B. ir J. Č. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovių UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovų R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. B., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2017-04-27 nutartimi nutarė tenkinti prašymą iš dalies, ieškovės ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti (uždraudžiant disponuoti) solidariai D. Č., I. I. (I. I.), E. P. ir UAB „Rezultatas“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas šiuos ir / ar trečiuosius asmenis, šio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas šiuos ir / ar trečiuosius asmenis, turto arešto mastas – 3 089 673,56 Eur, areštavus D. Č., I. I., E. P. lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama naudoti lėšas pragyvenimo išlaidoms padengti ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 nutartį dalyje, kuria teismas nusprendė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams R. P., J. B., J. K. ir J. Č., ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-05-11 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 nutartį dalyje dėl atsakovo R. P. panaikinti ir prašymą dėl jo turto arešto tenkinti, ieškovės ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti (uždraudžiant disponuoti) atsakovo R. P. nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas šiuos ir / ar trečiuosius asmenis, šio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas šiuos ir / ar trečiuosius asmenis, turto arešto mastas –3 089 673,56 Eur, areštas taikomas solidariai su kitų atsakovų - D. Č., I. I., E. P. ir UAB Rezultatas turto areštu, taikytu Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 nutartimi, R. P. lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama naudoti lėšas pragyvenimo išlaidoms padengti ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, suteikiant paskolas 6 bendrovėms – UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“, UAB „Vyrukai“, paskolų komiteto pirmininku buvo atsakovas R. P., todėl jis padarytą žalą juridiniam asmeniui privalo atlyginti visiškai, remiantis paskolos komiteto posėdžių sprendimų priėmimo metu galiojusio Kredito unijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kredito unijos vadovu yra paskolų komiteto pirmininkas.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad paaiškėjo aplinkybė, jog ieškovė iš atsakovo R. P. prašo priteisti žalos atlyginimą kartu su kitais fiziniais asmenims ir UAB „Rezultatas“ tuo pagrindu, kad jis paskolų, dėl kurių atsirado žala, suteikimo metu buvo paskolų komiteto pirmininku, sprendė, kad šio atsakovo atžvilgiu taikytinos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos kitų atsakovų atžvilgiu 2017-04-27 nutartimi.
Teismas taip pat darė išvadą, kad ir šio atsakovo atžvilgiu ieškinys tikėtinai pagrįstas, atsižvelgiant į Kredito unijos įstatymo redakcijos, galiojusios paskolų suteikimo metu, 30 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, jog kredito unijos vadovu yra ir paskolų komiteto pirmininkas.
Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, visi atsakovai buvo unijos nariais, todėl nagrinėjamu atveju egzistavo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas atsakovų atžvilgiu taikyti visišką materialinę atsakomybę. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą kredito unijų paskolų komiteto nariams analogiškose bylose. Ieškovė nurodė tris nutartis, kuriomis teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turėtų vadovautis. Ieškovė nurodė Vilniaus apygardos teismo 2015-01-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2387-852/2016, tačiau teismas pažymėjo, kad tokiu numeriu nutartis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje neegzistuoja. Ieškovas taip pat kaip analogišką pavyzdį nurodė dvi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis – 2009-06-18 nutartį, priimtą byloje Nr. 2-665/2009, ir 2009-04-09 nutartį, priimtą byloje Nr. 2-283/2009, tačiau teismas pažymėjo, kad šiose nutartyse nėra šiai bylai aktualių išvadų, kadangi nė viena iš ieškovės nurodytų nutarčių, negali būti laikoma kaip analogiška ieškovės prašymo atžvilgiu, jose nebuvo nagrinėjamas kredito unijų narių teisinės atsakomybės ar jų atžvilgiu taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, todėl teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl teisinės praktikos atmestini.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-05-11 nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės atskirasis skundas bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo R. P. atžvilgiu ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 nutartį nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės deklaratyviais teiginiais dėl Kredito unijos įstatymo normų taikymo. Ieškinyje atsakovui keliami reikalavimai paremti ne CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, bet DK 246 straipsniu, t. y. ieškovas kelia atsakovo kaip kredito unijos darbuotojo materialinės atsakomybės klausimą, o ne kaip tariamo valdymo organo nario civilinės atsakomybės klausimą. Tuo tarpu, atskiruoju skundu ieškovė reikalauja areštuoti atsakovo turtą remdamasis valdymo organo nario civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kredito unijos paskolų komiteto pirmininką (atsakovą) prilygino valdymo organo nariui.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kredito unijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi.
Atsiliepimu į atsakovo R. P. atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2017-05-11 nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepakeistą. Atsiliepime nurodo:Pirmosios instancijos teismas 2017-04-27 ir 2017-05-11 nutartyse pagrįstai sprendė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai preliminariai patvirtina, kad atsakovas R. P. kartu su kitais atsakovais (valdybos nariais) netinkamai vykdė jiems norminių ir lokalinių teisės aktų nustatytas pareigas, neatliko skolininkų būklės vertinimo, neatsakingai skolino kredito unijos lėšas finansiškai nepajėgiems skolininkams, dėl ko savo neatidžiais ir nerūpestingais veiksmais ieškovei sukėlė 3,668 mln. Eur dydžio žalą. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškinio suma yra didelė bei minėti atsakovo R. P. neteisėti veiksmai buvo atlikti jam esant nesąžiningu, t.y. sąmoningai ir kryptingai ignoruojant teisės aktų reikalavimus, todėl tikėtina, kad atsakovas nesąžiningų veiksmų galimai imsis ir teisminio nagrinėjimo metu, kas apsunkins ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
Atsiliepimu į atsakovo R. P. atskirąjį skundą atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:Ieškovė pateikė dokumentus patvirtinančius, kad atsakovas R. P. dalyvavo paskolų išdavimo procese. R. P. nurodytu laikotarpiu ėjo kredito unijos paskolų komiteto, t. y. juridinio asmens organo, atlikusio reikšmingą vaidmenį, sprendžiant klausimus dėl paskolų išdavimo, pirmininko pareigas. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus, pareikštus R. P. atžvilgiu.Ieškinio suma yra 3 668 913,60 Eur, tokia suma fiziniam asmeniui laikytina didele. Tuo tarpu, atsakovas nėra pateikęs jokių dokumentų, paneigiančių tokius teiginius.
Atsiliepimu į atsakovo R. P. atskirąjį skundą atsakovė J. B. prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-05-11 nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo R. P. atžvilgiu, paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo R. P. atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, priešingai nei teigia apeliantas, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog tai, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, – nusprendžiant dėl jų masto, ne kartą buvo pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje.
Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 3 668 913,60 Eur. Atsakovas R. P. nepateikė įrodymų, leidžiančių ne tik paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, bet ir apskritai įvertinti atsakovo finansinę būklę, nepaneigė grėsmės galimai ieškovei palankiam teismo sprendimui.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo R. P. atžvilgiu, paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.