Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams; Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. – laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį ­ laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. kaltinamas tuo, kad 2017 m. gegužės 14 d., apie 21.30 val., D. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), koridoriuje, girdint nepilnametei R. P., demonstruodamas D. P. peilį ir sakydamas, kad „visus padarys invalidais“, „kol sės, turi laiko, todėl su jais reikia apsidirbti“, „jiems visiems paleis žarnas“, grasino sunkiai sutrikdyti D. P. ir jos šeimos narių sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Taip pat kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. gegužės 14 d., apie 22.10 val., viešoje vietoje, t. y. D. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kieme, nepilnametės R. P., akivaizdoje, vandališkais veiksmais, t. y. tyčia kirviu daužydamas D. P. priklausančio gyvenamojo namo duris, kirviu išdauždamas verandos langą ir virš laukinių durų esančius du mažus langus, sudaužydamas tris kieme stovėjusius dekoratyvinius gėlių vazonus, iš viso sugadindamas D. P. priklausantį turtą už 99 eurus, bei, užsimodamas rankoje laikomu kirviu ir sakydamas, kad „aš tave nukirsiu, žiurke“, „aš jus padarysiu invalidais“ , „šiąnakt nemiegosit, bus skerdynės“, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei grasino nužudyti D. P. ir jos šeimos narius bei sunkiai sutrikdyti jų sveikatą.

Kaltinamasis D. A. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad jis su R. M. ėjo iš jo, ar iš savo namų. R. M. pasiūlė užeiti pas D. P. nusipirkti alaus. Tada jie pas ją nuėjo, o jis stovėjo ant kiemo, o M su P kalbėjosi koridoriuje. P jam sakė ­ „tu užeik, pabūk čia, aš tuoj atsiskaitysiu su M“. Jis stovėjo, nieko net nesuprato, įvažiavo automobilis į kiemą ir iš jo iššoko asmenys. Automobilyje buvo S. P., E. K., R. Š., D, gal M. M. ir buvo K sūnus nepilnametis. Išlipę iš automobilio, jie nieko nesakę, iškart pradėjo kaltinamąjį mušti. Pasak kaltinamojo, jis nesuprato, nepastebėjo, kas pirmą smūgį sudavė, mušė visi penki, ir tas nepilnametis mušė. Kaip nurodė kaltinamasis, jis nukrito, tada jie jį pradėjo spardyti, kai nebespardė, kaltinamasis atsistojo ir pagrasino jiems. Tuo viskas ir baigėsi. Pasak kaltinamojo, jis nepastebėjo, ar jie mušė M, gal jis pabėgo. Kai kaltinamasis išėjo, M jau buvo iš kiemo išėjęs. Pasak kaltinamojo, jis su M ėjo ne muštis, jis ėjo su chalatu, su tapkėmis. Kaltinamojo vertinimu, P išsigalvoja tam, kad apgintų savo sūnų. Pasak kaltinamojo, antrojo epizodo, jis negali prisiminti, nes tų aplinkybių visai nebuvo. Kai jį sumušė, jis su R. M. išsikvietė greitąją ir išvažiavo į ligoninę. Iš ligoninės jis pasišalino, kadangi jam pasidarė geriau, o vėliau jį policija sulaikė prie „Statoil“ degalinės Telšiuose.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama pirmoji nusikalstama veika nepaisant jo neprisipažinimo, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ LR BK) 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013,2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt.).

Iš nukentėjusiosios D. P. parodymų matyti, kad ji tą gegužės 14 d. vakare su dukra ruošėsi miegoti, ji jau gulėjo lovoje. Daugiau namie nieko nebuvo ir išgirdo bildesį. Vyras buvo pasilikęs sodyboje ir ji nusprendė keltis pažiūrėti, kas vyksta koridoriuje, nes kažkas lipo laiptais. Pradariusi duris, ji pamatė prie dukters durų stovinčius D. A. ir R. M.. A nulipo į apačią, M iš paskos, tada ji paklausė, ko jūs, vyrai, čia ieškot? Jie pasakė, kad jos sūnus S yra 10 Eurų skoloje. Ji pasakiusi, kad, jeigu tik tokios problemos, tai tuoj išneš ir 20 Eurų. Tada A pradėjo kalbėti, kad jis turi laiko, kol sės, jis nebijo. Iš pradžių, jis sakė, kad sūnų patvarkys, paskui, kai nukentėjusioji D. P. jį nuramino, tai pyko ir ant jos, šaukė, kad „būsi padėta“, paskui, kad „visi busit padėti“. Prasidengė jo chalatas ir ji pamatė peilį. Peilį jis švytavo su ranka, peilio prieš ją nebuvo pakėlęs. Tada ji nuėjo į kambarį, paėmus 20 Eurų, išėjo atiduoti, tačiau kaltinamojo ir M nebuvo.

Aplinkybę, kad kaltinamasis grasino D. P. patvirtina ir nukentėjusiosios R. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad 2017 m. gegužės 14 d., apie 21.30 val., jai būnant namuose, atėjo D. A. ir R. M.. Rimas paklausė, ar yra jos brolis S. Jai atsakius, kad jo nėra namie, jis pasakė, kad šis jam skolingas 10 eurų ir kad perduotų jam linkėjimus. Jiems išėjus, į koridorių išėjo jos mama, kuri paklausė, kas vyksta. Tada D. A. pradėjo jai grasinti, keikti, šaukdamas, kad papjaus, susidoros su visa šeima, su jos vyru ir visais vaikais. Ji tuo metu buvo savo kambaryje ir viską girdėjo. Ji išsigandusi užsirakino savo kambario duris ir paskambino savo broliui S, paskui ­ savo seseriai Ž. Pro langą matė, kad D. A. ir R. M.išėjo.

Nepaisant to, kad šie parodymai yra nukentėjusiųjų, tačiau jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, D. P. iš esmės analogiškus, tik detalesnius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas nemato teisinio pagrindo ja netikėti ir nevertinti jų kaip įrodymų. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta ir netiesioginiais liudytojų S. P., E. K., R. Š., M. M., Ž. P. ir S. P. parodymais, kurie patvirtina nukentėjusiųjų parodymų patikimumą.

Vertinant nusikalstamos veikos aplinkybes pagal minėtus įrodymus konstatuotina, kad jie atitinka LR BK 145 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Teismas, įvertinęs vėlų įvykio laiką apie 21.30 val., kitų aplinkybių kontekstą, t. y vietą ­ nukentėjusiosios privataus namo koridorius, agresyvus kaltinamojo elgesys pasireiškęs keiksmažodžiais, turėtas peilis ir išsakytas garsinimų turinys, kad visi bus padėti, kol sės dar turi laiko, konstatuoja, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą ir objektyvų pagrindą bijoti, kad kaltinamojo grasinimai sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įgyvendinti.

Antroji kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika dėl LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo taip pat įrodytas analogiškais įrodymais kaip ir pirmoji veika.

Kaip nurodė D. P. po pirmojo nusikaltimo praėjus 10-15 min. dukra jau šaukė, kad mama, žiūrėk, pareina su kirviais. Tada D. P. pamatė M su štanga, A su kirviu, D. S. buvo su maišeliu. Pastarasis pasiliko stovėti prie miegamojo lango, o M prie namo galo. Paskui, ji išgirdo kaip A pradėjo daužyti langus su kirviu. Pasak P, ji nematė, ką tuo metu M veikė, bet kai jau išdaužė langus, matė kaip už namo kampo stovėjo, tačiau nieko jis nedarė. Ji su dukra norėjo šokti per langą iš gatvės pusės, kai jau daužė langus A, bet prie to lango stovėjo S, tačiau jis taip pat nieko nesakė, stovėjo su maišeliu. Tada ji išėjo ir laikydama duris sakė: „D, ką tu padarei, tu mano vaiką išgąsdinai“. Tada jis prieš ją pakėlė kirvį ir sakė: „žiurke, aš tave irgi nukirsiu, tu nelįsi man į akis, bus šiąnakt skerdynės, nemiegosit. Tarp jos ir kaltinamojo buvo gal metro atstumas. Tuo metu, ji tik rankomis užsidengė galvą traukdamasi. Pasak nukentėjusiosios, jis jai iš kirvio netrenkė, tačiau tuo pačiu momentu, jis šaukė, keikėsi, o ji po truputį užsidarė duris.

Iš R. P. parodymų matyti, kad praėjus apie 10 minučių po pirmojo nusikaltimo, ji per langą pamatė grįžtančius R. M. ir D. A.. Kartu su jais buvo dar vienas kaimo gyventojas, vardu D ar D. D. A. turėjo kirvį, R. M. - štangą, D ar D - baltos spalvos maišelį, o D. A. dar buvo užsikišęs peilį. D. A. stovėjo kieme, D ar D - ant kelio, o R. M.- prie namo kampo. D. A. buvo apsimovęs pirštines, nukirptais pirštų galais, šortus ir marškinėlius. Ji išgirdo, jog dūžta namo langų stiklai. Po to išgirdo, jog kirviu yra daužomos namo durys. Ji nematė, kas daužė langus ir duris, tačiau mano, kad D. A., nes jis stovėjo prie namo durų. Jos mama išsigandusi išbėgo į lauką. Ji tuo tarpu buvo pirmame aukšte esančiame kambaryje ir girdėjo, kaip D. A. keikė jos mamą. Išbėgusi į koridorių, ji pamatė, jog D. A. laiko iškėlęs virš mamos galvos kirvį. Jos mama užsidengė rankomis, sakydama, kad ,,nemušk, nemušk, ar aš esu kalta, kad dabar mane nori nukirsti". Tada D. A. pasakė, kad ,,man nesvarbu, aš vis vien tavo šeimą padarysiu invalidais". Ji labai išsigando, paskambino į policiją, po to - savo seseriai Ž. Tada jie visi trys išėjo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai.

Pažymėtina, kad kaltinamojo pozicija, jog jis nieko nedarė tik užėjo su R. M. pas nukentėjusiąją alkoholio nusipirkti ir tada jį sumušė iš į kiemą įvažiavusio automobilio išlipę asmenys, yra prieštaraujanti kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nepaisant to, kad liudytoju apklaustas R. M. nurodė panašias aplinkybes kaip ir kaltinamasis, tačiau atitinkamos detalės yra prieštaringos, kas neleidžia jo parodymais vadovautis kaip patikimais ir patvirtinančiais kaltinamojo poziciją. R. M. nurodė, kad jie ėjo pas P pasiimti 10 Eur skolos, o kaltinamasis kaip ėjimo tikslą nurodė alkoholio nusipirkimą. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad baigus asmenims jį mušti, jis išėjo iš kiemo, o R. M. jame jau nebebuvo. R. M. nurodė, kad jie kartu su kaltinamuoju išėjo iš kiemo. Taip pat R. M. nurodė, kad jis su kaltinamuoju išėjęs iš P namų ėjo iki kaltinamojo Dovydo namų, o iš ten kaltinamasis išvažiavo su greitąja. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis su greitąja išvažiavo ją išsikvietęs nuo parduotuvės. Dėl to teismas R. M. parodymus vertina kaip nepatikimus bei prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad D. A. buvo pristatytas į Telšių regioninės ligoninės priėmimo skyrių dėl sumušimo, nereiškia, kad jis buvo sumuštas būtent tomis aplinkybėmis kaip nurodė kaltinamasis.

Taip pat kaltinamasis be jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 145 straipsnio 1 dalyje buvo kaltinamas ir nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 straipsnyje padarymu. Taigi taikant šią normą būtina nustatyti ne tik aplinkybę, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, bet ir pasekmes, jog dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamus veiksmus numatytus LR BK 145 straipsnio 1 dalyje atliko viešoje vietoje – P privataus namo kieme, tačiau viešoji tvarka pažeista nebuvo, nes pašalinių asmenų, išskyrus nukentėjusiąsias, nebuvo ir niekas konflikto nematė. Tai patvirtina ir teisme apklausta nukentėjusiosios kaimynė L. K., kuri apie įvykį ir jo pasekmes sužinojo tik po įvykio, kai jai paskambino nukentėjusioji. Dėl to konstatuoti, jog buvo nutrauktas aplinkinių poilsis, atkreiptas jų dėmesys dėl ko jie pasijuto nejaukiai arba šokiruoti, nėra teisinio pagrindo. Neabejotina, kad dėl atliktų kaltinamojo veiksmų namuose buvusios nukentėjusiosios pasijuto nejaukiai ir buvo išgąsdintos, tačiau LR BK 284 straipsnyje įtvirtinta teisinė apsauga yra viešoji tvarka, kuri neapima privataus asmenų intereso ir yra skirta saugoti viešajai tvarkai bei rimčiai. Kaltinamojo atlikti vandališko pobūdžio veiksmai ir pagrįstai objektyvus nukentėjusiųjų išgąstis išsakant kaltinamajam grasinimus atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Pažymėtina, kad ir prokurorė kaltinamajame akte nenurodė kaip pasireiškė LR BK 284 straipsnyje numatytos viešosios tvarkos pažeidimas. Prokurorė apsiribojo įstatyme įtvirtintos nuostatos atkartojimu, kad kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Teismo vertinimu, tokia apstrakcija iš esmės apriboja kaltinamojo teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, nes viešosios tvarkos sudėtis yra materiali ir reikalauja pasekmių, kurios kaltinamajame akte įvardintos nebuvo.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis D. A. turi būti išteisintas pagal LR BK 284 straipsnį, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių numatytų šioje teisės normoje (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 straipsnio 2 dalis).

Teismas parinkdamas bausmės rūšį už padarytas nusikalstamas veikas numatytas LR BK 145 straipsnio 1 dalyje įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka. Dėl to teismo vertinimu, švelnesnėmis bausmės rūšimis tokiomis kaip bauda, viešieji darbai arba laisvės apribojimas, bausmės tikslai negali būti pasiekti. Teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą konstatuoja, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (LR BK 145 straipsnio 1 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 1metų vieno mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat parinkdamas bausmės dydį įvertina atskirose nusikalstamose veikose atliktų veiksmų intensyvumą ir konstatuoja, kad už pirmąją nusikalstamą veiką teismas skiria vienerių metų, o už antrąją 1 metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, todėl prie griežčiausios bausmės vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtini trys mėnesiai iš vienerių metų paskirtos bausmės už pirmąją nusikalstamą veiką (LR BK 63 straipsnio 4 ir 7 dalys). Kaltinamajam subendrinus bausmes skirtina galutinė 1 metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę (pirma nusikalstama veika).

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (antra nusikalstama veika).

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 ir 7 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

D. A. kaltintą pagal LR BK 284 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.