Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui N. R. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti jos ir atsakovo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

- po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – R.;

- šalių nepilnamečių vaikų M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina, ieškove I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

- priteisti iš atsakovo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

- transporto priemonę VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti N. R., a. k. (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos teikiančios išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius rašytinėje išvadoje (34 b. l.) ir skyriaus atstovė teismo posėdyje duotoje išvadoje ieškovės ieškinį palaiko. Nurodė, kad ieškovė gyvena nuomojamo namo dalyje, buitis tvarkinga. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas apie (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį. Vaikai M. R. ir D. R. gyvena su močiute (ieškovės mama) I. T., (duomenys neskelbtini), nuo 2012 metų. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini). Mamos teigimu, ji vaikams skiria po 200-300 eurų per mėnesį, pas vaikus nuvyksta kas 2 mėnesius ir pabūna po 4 dienas, taip pat vaikai atvažiuoja pas mamą pasisvečiuoti per atostogas. Nors vaikai gyvena atskirai, skyrius neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Priteisiant išlaikymo dydį vaikams, prašo teismo vadovautis suformuota teismų praktika, mano, kad prašomas priteisti 200 eurų išlaikymo dydis atitiktų vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Santuokoje šalims sūnūs M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (14-15 b. l.). Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su močiute (ieškovės mama) I. T., (duomenys neskelbtini) (17-18 b. l.). Šalys santuokoje nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo (19 b. l.), ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, o apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus duomenų neturi. Šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (20 b. l.). Ieškovė dirba, jos darbo užmokestis per mėnesį siekia apie (duomenys neskelbtini) eurų (22 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovas) iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turi pateikti įrodymus, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovui ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti jo darbovietėje (duomenys neskelbtini) (75 b. l.). Atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su šeima negyvena nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, jos materialiai neremia. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog atsakovas nuo 2014-12-01 yra oficialiai deklaravęs išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini). Teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Be to, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – šalių susirašinėjimas per Facebook profilį patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas juo naudojasi su moterimi vardu D., susirašinėjime atsakovas pripažino, jog vaikams finansiškai nepadeda (70 b. l.). Duomenų apie tai, kad atsakovas turi du nesantuokinius vaikus, teismas nei patvirtinti, nei paneigti negali, tačiau akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių. Todėl pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina, t. y. nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su sutuoktine kartu negyvena. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – R., o atsakovui N. R. paliktina jo prigimtinė pavardė – R. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, ieškove I. R.. Byloje nustatyta, jog nepilnamečiai šalių vaikai iki 2012 metų gyveno šeimoje su abiem tėvais. Nuo 2012 m. vaikai gyvena su močiute (ieškovės mama) I. T., (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė ieškovė, atsakovui palikus šeimą, vaikai visada gyveno jos tėvų prižiūrimi, vaikai su tėvu nėra gyvenę. Teismas duomenų, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaikų interesams neturi, atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje ir skyriaus atstovė teismo posėdžio metu duotoje išvadoje vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina pritaria. Todėl nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į pirmiau nurodyta, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. R. tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Pažymėtina tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (19 b. l.), gyvena dalyje nuomojamojo namo, dirba, jos darbo užmokestis per mėnesį siekia apie 760 eurų (22 b. l.). Iš gaunamų pajamų ji turi pati pragyventi ir išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas plačiau dėl ieškovės turtinės padėties nepasisako, kadangi teismui nekyla abejonių, jog ieškovė savo pareigas vaikams vykdo tinkamai. Šalių sūnums šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams, užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius, kai tuo tarpu atsakovas nuo vaikų auginimo ir išlaikymo yra visiškai nusišalinęs. Ieškovės teigimu, jai su vaikais pragyventi padeda tėvai. Teismas netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Akivaizdu, kad ieškovė daugiau kaip pusę visų savo gaunamų pajamų skiria minimalių savo vaikų poreikių patenkinimui. Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams per mėnesį reikia apie 400 Eur kiekvienam (16 b. l.).

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Atsakovas ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis, atsiliepimo į bylą nepateikė, nagrinėjama byla visiškai nesidomėjo. Teismas nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) dirba, tai patvirtina faktas, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti būtent darbovietėje. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę, tačiau kaip nurodė ieškovė, ji yra parduota kaip metalo laužas. Teismas duomenų apie atsakovo santaupas bankų sąskaitose neturi. Atsakovo tikrosios turtinės padėties esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau atsakovas yra jaunas 31 metų vyras, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, nes dirba, todėl, teismo vertinimu, atsakovas privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie gaunamas pajamas, o teismas neturėjo galimybių jų dydžio nustatyti savo iniciatyva, atsakovas neturi nekilnojamojo turto negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti, kadangi teismo gauti duomenys neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių vaikams šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Tokio amžiaus vaikų sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos avalynei, drabužiams, vaikų laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruošti tapti pilnateisiais visuomenės nariais. Todėl įvertinus tokius faktorius kaip pačių vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, akivaizdu, kad vaikų poreikiai ateityje tik didės. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Ieškovė nurodė, kad sūnų poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 400 Eur kiekvienam. Šią sumą ieškovė detalizavo vaikų poreikių lentelėje (16 b. l.). Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaikų poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikams reikia kasdien valgyti, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaikų ugdymui. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka iš esmės vienai ieškovei. Atsakovas dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaikų likimui, vaikų neaugina, jų materialiai neremia, vaikų gyvenime nedalyvauja, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, atsakovas žinodamas apie iškeltą bylą ir jam pareikštus reikalavimus, visiškai nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo, prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio ir vaikų poreikių nereiškė, todėl vertintina, kad atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutinka. Be to, nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 380 Eur su mokesčiais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009.). Todėl įvertinus vaikų būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, šalių turtinę padėtį ir kiekvieno tėvų pastangas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) manytina, kad šalių vaikų M. R. ir D. R. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma kiekvienam ir šią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, šalių pastangas, ekonominę situaciją šalyje, ieškinys šioje dalyje tenkintinas – iš atsakovo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. rugsėjo 18 d.) iki jų pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių vaikų M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovė – motina I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad šis sprendimas šalims neturi res judicata galios, t. y. šis sprendimas neužkerta šalims kelio pasikeitus aplinkybėms kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl santuokinio turto padalinimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 str.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str., 3.101 str.). Tarp šalių vedybų sutartis nesudaryta, todėl taikomas įstatyminis turto režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str.1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje įgijo transporto priemonę VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (20 b. l.). Nekilnojamojo turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šalys neturi (19 b. l.), byloje duomenų apie sutuoktinių pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises ar įsipareigojimus bei kitokį turtą, kuris būtų dalinamas nutraukiant santuoką, nėra.

Turtas padalijamas natūra, jeigu galima taip padaryti (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant santuokoje įgytą turtą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1 d.). Ieškovė po santuokos nutraukimo transporto priemonę prašo priteisti atsakovui, sau kompensacijos už šią transporto priemonę neprašo. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl vertintina, jog su pareikštu reikalavimu sutinka, ginčo dėl santuokoje įgyto turto nėra. Esant šioms aplinkybėms santuokoje įgytas turtas – transporto priemonė VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruota N. R. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina atsakovui N. R. (CPK 185 str.).

Dėl kreditorių.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašė priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo N. R. ieškovei I. R. priteistinas 31 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą (10 b. l.). Taip pat iš atsakovo N. R. valstybei priteistinas 144 Eur žyminis mokestis už išlaikymo vaikams priteisimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista. Teismas byloje patyrė 4,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo. Viso valstybei iš atsakovo N. R. priteistina 148,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir I. T. (po santuokos sudarymo R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo N. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. R. palikti prigimtinę pavardę – R., I. R. palikti santuokinę pavardę – R..

Išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina, ieškove I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. rugsėjo 18 d. ) iki jų pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių vaikų M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovę – motiną I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Transporto priemonę VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą N. R. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti N. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 148,34 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui, Kelių transporto priemonių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.