Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43992-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 25.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

2025 m. kovo 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nuspręsta, kad A. G. 48 MGL dydžio, t. y. 2 400 Eur baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 9 d., ir konfiskuota I. J. vardu registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad 2024 m. lapkričio 8 d. apie 16.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, o būtent 2,78 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo taikyti šioje byloje laidavimo institutą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant I. J. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat prašo skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą teisę vairuoti transporto priemones artimą minimaliam terminui, netaikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnyje numatytų nuostatų – turto konfiskavimo, konfiskuojant jam nepriklausanti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) arba taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti konfiskuotino automobilio dalies vertę atitinkančią pinigų sumą 500 Eur, skirti jam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui (20 MGL) ir atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir gailėjosi nuo paties sulaikymo momento, labai išgyveno. Padėjo nusikaltimą atskleisti nuo sulaikymo momento. Pasižada, kad ateityje nekartos tokių klaidų. Tvirtai pažada, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, jog teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepilnai įsigilino į galimybę šioje byloje taikyti laidavimo institutą, netinkamai vertino jo ypač didelį reikalingumą turėti jam specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones ir taikė konfiskacijos institutą pažeidžiant fundamentalius teisės principus.

2.2. Apeliantas pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, laikomas neteistu, neturi galiojančiu administraciniu nuobaudų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodo, kad tokių aplinkybių, jog būtų sukeltas eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmonės ar buvo sunkiai sutrikdoma kitų asmenų sveikata, šioje baudžiamojoje byloje nėra. Todėl prašo jį perduoti laiduotojos, tai yra jo sugyventinės I. J. atsakomybėn ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. Sutinka su maksimaliu laidavimo terminu. Nurodo, kad byloje yra pateikta I. J. charakteristika apie jos darbinę veiklą ir asmenines savybes, duomenys, jog ji nėra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jo sugyventinė jam yra autoritetas, su ja kartu gyvena, leidžia laisvalaikį. Dažnai kartu su ja išeina pasivaikščioti. Kartu domisi Lietuvos politiniais įvykiais, sportininkų pasiekimais, mėgsta skaityti knygas, keliauti po Lietuvą. Kartu veda sveiką gyvenimo būdą, gamina sveiką maistą, daro mankštas. Jų bendro gyvenimo metu tarp jų nebuvo nė menkiausio nesutarimo. Juos siejo ir sieja labai draugiški ir vienas kitam pagarbūs santykiai. Jis visada klauso savo sugyventinės ir atsižvelgia į jos nuomonę. I. jį charakterizuoja kaip atsakingą, iniciatyvų, geranorišką žmogų, kuris yra kiekvieną darbą arba pažadą atliekantis iki galo žmogus, mokantis daryti išvadas bei kartais moralizuojantis kitus. I. garantuoja, jog jis moka daryti išvadas ir moka mokytis, senų klaidų nekartoja. Tarp jo ir sugyventinės įvykęs auklėjamasis pokalbis davė jam suprasti, kad tai kas įvyko, buvo jo didžiausia gyvenimo klaida ir toks atvejis niekada nepasikartos esant bet kokioms aplinkybėms. Jo sugyventinė garantuoja, jog ji maksimaliai pridės pastangų, kad toks atvejis nepasikartotų. Ji mato, jog jis gailisi padaręs šį baudžiamosios teisės pažeidimą. Apelianto nuomone, jo sugyventinė daro ir ateityje gali daryti jam teigiamą įtaką. Ji tikrai yra teismo vertas pasitikėjimo asmuo.

2.4. Taip pat apeliantas nurodo, jog jis yra charakterizuojamas teigiamai. Ūkininkai A. Z., P. V., R. P. pateikė apie jį charakteristikas, prašo jam neatimti teisės vairuoti, kuri labai reikalinga atlikti ūkio darbus, produkcijos išvežimui, jo paties ūkio darbams atlikti, laiduoja už jo elgesį ateityje. Teigia, kad jis papasakojo bendruomenei apie savo padarytą teisės pažeidimą, vyko pokalbiai, kalbama apie neblaivių asmenų vairuojančių transporto priemones keliamą pavojų tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Jis yra tikras, kad šis jo teisės pažeidimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Nurodo, kad jis stengiasi sportuoti, nerūko, buvo kraujo donoru, užsiima labdara, nevengia savo kaip piliečio pareigų ir atsakomybės už visuomenės gerovę. Šis įvykis jam buvo labai didelė gyvenimo pamoka. Patyrė gėdą prieš savo šeimą, vaikus, artimuosius, pažįstamus, draugus, susigadinęs reputaciją prarado galimybę daugiau užsidirbti.

2.5. Apeliantas skundu prašo netaikyti jam konfiskavimo instituto. Nurodo, kad jis turi 3 vaikus, gyvena atokioje vietovėje. Tam, jog jis tinkamai galėtų pasirūpinti vaikais, dalyvauti vaikų ugdyme, jam yra reikalinga turėti teisę vairuoti automobilį. Taip pat nurodo, kad jis yra ūkininkas, valdo apie (duomenys neskelbtini) žemės, turi apie 160 galvijų. Teigia, kad turto ar jo vertės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai ir neproporcingai apsunkintu jo ir jo šeimos turtinę padėtį. Apelianto teigimu, jau dabartinė situacija varo jį į neviltį, emocinę depresiją, bejėgiškumą, prarado pasitikėjimą savimi ir teisingumu. Konfiskavimo instituto taikymas jo atžvilgiu šioje byloje, konfiskuojant transporto priemonę ar jos vertę, apelianto nuomone nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.

2.6. Apeliantas nesutinka su teisės vairuoti transporto priemones paskirtu atėmimo terminu, prašo jo atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, skirti minimaliam terminui, ar artimam minimaliam. Teigia, kad jis nėra įrašytas į narkologo įskaitą, charakterizuojamas teigiamai. Poreikį turėti teisę vairuoti patvirtina tai, kad turi pasirūpinti savo turimu dideliu ūkiu, 3 vaikais ir savo neįgalia mama, kurią veža pas gydytojus, veža aplankyti artimųjų kapines. Jis pasirūpina ir mamos buitimi, veža jai maistą, vaistus.

2.7. Apelianto teigimu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas galėtų jam skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui (10 MGL), atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Teigia, kad prie tokio pobūdžio nusikaltimo, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą palaiko ir apeliacinės instancijos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021).

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas Saulius Staškus prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, apeliacinis teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminius BPK pažeidimus. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, taip pat ginčija paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą ir nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi priimto skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių prašymus, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

5. Kaip jau minėta, A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo atžvilgiu netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Nuteistojo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti laidavimą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.). Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kuriais be kita ko pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šie pakeitimai nėra aktualūs, nes A. G. padėties nekeičia, todėl taikytinos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK nuostatos.

6. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys A. G. charakterizuojantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

8. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.

9. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, spręsdamas, ar A. G. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, atkreipė dėmesį į tai, kad A. G. jau buvo teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą, tai yra už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog A. G. būdamas nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl buvo nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Atsižvelgė ir į tai, kad A. G. buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 52–61). Nors inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu A. G. ir laikomas neteistu, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau apelianto ankstesni teistumai, administraciniai nusižengimai, neduoda pagrindo daryti išvados apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį.

10. Nors nuteistasis skunde ir akcentuoja tai, jog byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kad būtų sukeltas eismo įvykis, kurio metu būtų žuvę žmonės, ar sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikatai, tačiau pabrėžtina tai, jog toks apelianto padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, o būtent 2,78 promilių neblaivumas, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek asmeniškai pačiam vairuotojui, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, automobiliu nuvažiavo į griovį, sugadino turtą, tiek visuomenės saugumui, kadangi buvo vairuojama užmiesčio kelyje, esant sunkiam girtumo laipsniui. Tik atsitiktinumo dėka, šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo sužalotas pats apeliantas ar kiti asmenys. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

11. Apeliaciniame skunde A. G. taip pat akcentuoja, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kolegų ūkininkų charakterizuojamas teigiamai, stengiasi sportuoti, nerūko, buvo kraujo donoru, užsiima labdara, nevengia savo kaip piliečio pareigų ir atsakomybės už visuomenės gerovę, patyrė gėdą prieš savo šeimą, susigadino reputaciją, prarado galimybę daugiau užsidirbti, šis įvykis buvo pamoka, tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės negali sumenkinti jo padarytų teisės pažeidimų pobūdžio ir dažnumo. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertino visų aplinkybių įtaką dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos pripažinimo ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaip jau buvo minėta, apelianto ankstesni teistumai ir administraciniai nusižengimai už KET pažeidimus, padarytus jam esant neblaiviam, leidžia daryti išvadą, jog vis dėlto, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas A. G. nagrinėjamu atveju, nebuvo atsitiktinė.

12. Pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

13. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad I. J. yra jo sugyventinė, kuri gali būti tinkama laiduotoja, atsižvelgiant į jos asmenines savybes, į jos realią galimybę daryti jam teigiamą įtaką, jog ji nėra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti. Nors nuteistasis A. G. skunde akcentuoja I. J. tinkamumą būti laiduotoja nurodydamas, jog ji yra jo sugyventinė, su kuria gyvena kartu, jam yra autoritetas, su ja kartu leidžia laisvalaikį, jų pomėgiai panašūs, kartu keliauja, veda sveiką gyvenimo būdą, tarp jų pagarbūs santykiai, ji pravedė jam auklėjamąjį pokalbį, tačiau vis dėlto tai aukštesniajam teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad I. J. gali turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką A. G.. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų I. J. paaiškinimų, ji su A. G. kartu gyvena 18 metų, gerai jį pažįstą, tvirtina galinti pakeisti sugyventinio elgesį. Tačiau esant tokiems nuteistojo ir jo sugyventinės nurodytiems motyvams visgi lieka neaišku, kokį auklėjamąjį poveikį nuteistajam gali padaryti jo sugyventinė, kuri akivaizdžiai žinodama apie jo ankstesnius teistumus, administracinius nusižengimus, nesiėmė aktyvių veiksmų sustabdyti sugyventinio tokį neteisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog šioje nutartyje konstatavus, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad A. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laiduotojos tinkamumu, vertinimas netenka teisinės reikšmės.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, numatytos BK 68 straipsnyje

16. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. G. paskyrė uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, t. y. terminui, trumpesniam negu BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis (kai vidurkis yra 3 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. G. šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

19. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad A. G. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, t. y. nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. Šis kiekis daugiau kaip 6 kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Kaip parodė A. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, jis, būdamas nervinėje būsenoje, išvažiavo apžiūrėti gyvulių, pakeliui nusipirko butelį degtinės ir tvarkydamas ganyklas gurkšnojo, tačiau nežiūrint į tai, jog jis vartojo alkoholį, vis tik sėdo už automobilio vairo, išvažiavo į kelią, žiedinėje sankryžoje apgadino kelio ženklus, nuvažiavo į griovį (b. l. 28–33). Šiame kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą ar praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

20. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šios aptartos aplinkybės, be kita ko, pirmosios instancijos teismui leido A. G. parinkti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tos pačios aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei kurias įvertino tiek skirdamas A. G. bausmę, tiek nustatydamas jam mažesnį už vidurkį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, nesudaro pagrindo šio termino dar labiau sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels A. G. ir jo šeimai tam tikrų nepatogumų, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių A. G. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis prašo šios specialios teisės atėmimo terminą sutrumpinti (pasirūpinti savo turimu dideliu ūkiu, 3 vaikais ir savo neįgalia mama,), teisėjų kolegija pastebi, jog šios aplinkybės jam buvo žinomos ir tuo momentu, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti šią specialiąją teisę. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nenurodomos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs tiek skirdamas A. G. šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatydamas jos terminą.

21. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra adekvatus A. G. padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei, todėl teisingas. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas A. G. nustatė mažesnį nei vidurkis uždraudimo naudotis šia specialia teise terminą, t. y. 2 metus. Pagrindo sutrumpinti šį terminą teisėjų kolegija nenustatė, todėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo dalis dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino sutrumpinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

22. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylose dėl alkoholio vartojimo iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė – be transporto priemonės asmuo negalėtų sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo asmuo vartojo alkoholinius gėrimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-719/2023).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu (jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo). Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022).

24. Taigi, sprendžiant klausimą dėl turto, kurį skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti, tai yra automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ar konfiskuoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kaip to apeliaciniu skundu prašo A. G., visų pirma, turi būti įvertinama tai, kad BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kita vertus, kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymą, ar ne, be kita ko, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

25. Byloje nustatyta, kad A. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei I. J. (b. l. 42). Kita vertus, įvertinus paties A. G. parodymus, taip pat ir I. J. duotus paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad faktinis šios transporto priemonės valdytojas buvo A. G., kuris tuo automobiliu naudojosi, juo rūpinosi, remontavo, todėl šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. G., kuriam automobilis buvo perleistas kaip šeimos nariui ir kuris, kaip buvo minėta, buvo faktinis minėto automobilio valdytojas, turėjo ne tik tinkamai naudoti jam šeimos nario patikėtą ir jo valdomą turtą, bet ir privalėjo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir teisės aktų, tai yra nepažeisti Kelių eismo taisyklių ir nevairuoti transporto priemonės esant neblaiviam. Taigi, A. G. suvokė, jog automobilis, kuris nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei, kaip tvirtina apeliantas, naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, bus panaudotas nusikalstamos veikos darymui (bus nusikaltimo padarymo priemonė), to norėjo, siekė ir tam nekliudė, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai I. J. vardu registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotas.

26. Sprendžiant, ar šiuo atveju reikia konfiskuoti pačią transporto priemonę ar jos vertę (arba dalį) atitinkančią pinigų sumą, atsižvelgtina ir į tai, kad teismas tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Byloje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš valstybinių registrų ar būtų netinkamas dalyvauti eisme. Taip pat byloje nenustatyta kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galimas automobilio konfiskavimas ar tai daryti būtų netikslinga (pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus) ir reikėtų konfiskuoti turto vertę arba dalį jos.

Dėl BK pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d.

27. BK 3 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija A. G. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę apibūdinančius ir jį charakterizuojančius duomenis, nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. G. skyrė bausmę neperžengdamas sankcijoje numatytų ribų, dėl to mažinti paskirtos baudos dydį, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiame BK 66 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančio įstatymo redakcijos BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Šios šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo A. G. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jo laikinojo sulaikymo laiką įskaitant į jam paskirtą baudą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

31. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistajam A. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. vasario 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 37,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 165–166).

32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam A. G. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

33. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam A. G. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis A. G. dirba, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo A. G. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl laikino sulaikymo laiko įskaitymo pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į nuteistajam A. G. paskirtą bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą, įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 17.31 val. iki 2024 m. lapkričio 9 d. 0.42 val. (vieną dieną), prilyginant šią vieną dieną 6 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad A. G. yra sumokėjęs dalį paskirtos baudos – 300 Eur.

Išieškoti iš nuteistojo A. G. 37,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.