Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2024 m. lapkričio 8 d., apie 16 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, o būtent 2,78 promilių neblaivumas.

A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad lapkričio 8 d. įvyko kažkoks nesutarimas šeimoje ir po pietų nervinėje būsenoje išvažiavo apžiūrėti gyvulių. Pakeliui nusipirko butelį degtinės „Dainava“ ir tvarkydamas ganyklas gurkšnojo. Žadėjo negrįžti namo ir pasilikti miegoti automobilyje. Tačiau jam dingo atmintis, neatsimena, kaip išvažiavo. Pamena tik tą momentą, kai jau buvo policijos automobilyje. Nežino, kiek išgėrė. Vairavo automobilį „Ford Galaxy“, kuris yra registruotas suguventinės I. J. vardu, tačiau faktiškai automobilį ūkio darbams naudoja jis, taip pat atlieka visą automobilio priežiūrą. I. J. dabar važinėjasi jo vardu registruotu automobiliu. Neigiamai vertina savo veiką, buvo stresinė būsena, prieš tai negėrė 5 metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. 2024 m. lapkričio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 8 d., 16 val. 33 min., gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prie žiedo juodos spalvos automobilis Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį, vairuotojas galimai neblaivus. Automobilis apgadintas, šalia jo esančioje žiedinėje sankryžoje apgadinti du kelio ženklai. Viena iš įvykio vietoje iš buvusių moterų, I. J., paaiškino, kad grįždama iš darbo pamatė griovyje automobilį, kuris registruotas jos vardu, o automobilį vairavo neblaivus jos sugyventinis A. G., kuris iš įvykio vietos pasišalino ir greičiausiai išėjo į namus. Vykstant link A. G. gyvenamosios vietos pastebėtas keliu einantis vyriškis, paaiškėjo, kad tai A. G., nuo kurio sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar jis vairavo automobilį Ford Galaxy ir apgadino žiedinėje sankryžoje kelio ženklus, A. G. nurodė, kad jis. Atlikus neblaivumo nustatymo testą, jis tiesia linija, pėda po pėdos, eiti negalėjo, taip pat negalėjo atsimerkęs ir užsimerkęs stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Alkotesteriu 17 val. 10 min., A. G. nustatytas 2,79 prom., 17 val. 31 min. – 2,78 prom. girtumas (b. l. 22-23).

2024 m. lapkričio 8 d. – 2024 m. lapkričio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas netoliese pastato, esančio (duomenys neskelbtini), griovyje po eismo įvykio stovintis apgadintas lengvasis automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio galo yra žiedinė sankryža, joje matomi du apgadinti kelio ženklai. Protokolu užfiksuoti alkotesterio rodmenys (b. l. 25-36).

2024 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad A. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, bei alkotesteriu pirmuoju tikrinimu 17 val. 10 min. nustatytas 2,79 promilių, antruoju tikrinimu 17 val. 31 min. – 2,78 promilių neblaivumas (b. l. 51).

Liudytojos I. J. parodymai, kad automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, tačiau juo naudojosi ir visas išlaidas susijusias su automobilio eksploatavimu, remontu ir pan., mokėdavo A. G.. Ji net negali pasakyti, koks šiai dienai jos vardu registruotas automobilis yra. Ji naudojasi ir važinėjasi visai kitu automobiliu, o „Ford Galaxy“ naudojosi ir rūpinosi sugyventinis A. G. (b. l. 39-40).

Pagal akcinės bendrovės „Regitra“ duomenis automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. J. (b. l. 4742).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Byloje gauti kaltinamojo A. G. ir I. J. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį I. J. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti I. J. teismo posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena 18 metų. Pažįsta kaltinamąjį ir žino, kad jis gali pasitaisyti, ištaisyti padarytą klaidą. Kaltinamajam svarbi jos nuomonė, jie tariasi, kalbasi, kartu sprendžia šeimyninius ir ūkio reikalus. Ji pati yra prieš alkoholį, nes žino, kokios yra pasekmės. Mano, kad darytų teigiamą įtaką kaltinamajam, ji gali pakeisti jo požiūrį, kad nepasikartotų toks elgesys.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Viena iš būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis Nr. 2K-221-693/2017, 2018 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 2K-176-303/2018, 2018 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 2K-145-895/2018, 2018 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 2K-274-693/2018).

Vadovaujantis Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis, A. G. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už tai, kad 2017 m. balandžio 3 d. vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta mažiausia koncentracija 3,11 promilės etilo alkoholio. Iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad nurodytą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones ir būdamas baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, nes būdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų šešių mėnesių laikotarpiui, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2018 m. gruodžio 7 d. vairavo transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, bei 2019 m. spalio 24 d. vairavo transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, t. y. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Esant išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už vairavimą būnant neblaiviam, nėra linkęs vykdyti paskirtų administracinių nuobaudų ir baudžiamojo poveikio priemonių. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad A. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Atsižvelgus į tai, teismas negali daryti išvados, kad yra pagrindo manyti, jog A. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors sutiktina, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kolegų charakterizuojamas tik teigiamai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia, kad A. G. linkęs pažeidinėti teisės normas. Nekonstatavus visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų, laidavimui būtinų aplinkybių, prašymas dėl laidavimo atmestinas ir A. G. atžvilgiu BK 40 straipsnis netaikytinas.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, laikomas neteistu, neturi galiojančių administarcinių nuobaudų. Dėl to kaltinamajam paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, bausmės tikslai bus pasiekti.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Baudos kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra 50 MGL, o maksimalus 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 1025 MGL dydžio bauda. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 75 MGL dydžio bauda.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 50 MGL dydžio baudos.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. lapkričio 8 d. 17 val. 31 min. iki 2024 m. lapkričio 9 d. 10 val. 42 min. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis) (b. l. 85-91).

BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga poveikio priemonė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017) 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu).

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaltinamojo A. G. sugyventinės I. J. vardu, tačiau automobilis buvo perduotas naudotis kaltinamajam ir šis juo naudojosi savo nuožiūra. Apklausiamas teisme, kaltinamasis paaiškino, kad nors automobilis registruotas sugyventinės vardu, tačiau automobilį faktiškai naudoja jis, rūpinasi automobiliu, jį remontuoja. Identiškas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė ir I. J.. Kad kaltinamasis buvo automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, galima spręsti ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, jog kaltinamasis A. G. jau anksčiau yra teistas už tai, kad su minėta transporto priemone padarė nuskalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nors automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas I. J. vardu, tačiau faktinis jo valdytojas yra kaltinamasis A. G., kuris nusprendęs sugyventinės vardu registruotą automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019). Esant išdėstytoms aplinkybėms, I. J. vardu registruotas automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas 2 metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymo – 2024 m. lapkričio 9 d.

A. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-83), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 2 dalis).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-11946, kurioje nurodyta, kad už A. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 169,46 Eur (b. l. 126-129). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskyrus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją, ji šioje byloje teisinės pagalbos nuteistajam faktiškai nesuteikė, nes pastarasis į teismo posėdį pasikvietė savo pasirinktą gynėją, kuris ir dalyvavo teisiamajame posėdyje, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išieškoti iš A. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

A. G. 48 MGL dydžio, t. y. 2 400 Eur baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 9 d. ir konfiskuoti I. J. vardu registruotą transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.