Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-312-267/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-29
Bylos Nr.: e2A-312-267/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: UAB „Saurida“, UAB „Šilumera“
Trečiasis asmuo: G. M.

Kategorijos

2.6.10.2Civilinės atsakomybės rūšys

Civilinė byla Nr. e2A-312-267/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01741-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.;2.6.10.5.2.17.;3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saurida“ apeliacinį skundą ir UAB „Šilumera“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams UAB „Saurida“ ir UAB „Šilumera“, trečiajam asmeniui G. M., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminariu sprendimu ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Šilumera“ dėl žalos atlyginimo tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 14 059,15 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 158,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 27 d. galutiniu sprendimu 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.

3. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 27 d. galutinį sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymą.

4. Pagal Šiaulių apygardos tesimo nutartyje išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi pasiūlė ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos per 20 (dvidešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pakeisti trečiojo asmens UAB „Saurida“ procesinę padėtį bei spręsti klausimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo.

Šalies argumentai

5. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą pakeisti trečiojo asmens UAB „Saurida“ procesinę padėtį, įtraukiant į procesą atsakove bei 2021 m. liepos 7 d. gautas pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo civilinėje byloje, kuriuo prašoma iš atsakovių UAB „Šilumera“ ir UAB „Saurida“ ieškovės naudai solidariai priteisti 14 059,15 Eur padarytą žalą aplinkai bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. valstybei nuosavybės teise priklausančiame (išnuomotame UAB „Saurida, toliau – „Atsakovas 2“) komercinės paskirties žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Šilumera“ (toliau – Atsakovas 1) direktoriaus, G. M., žodiniu nurodymu neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, buvo nupjauti saugotini medžiai: 34 beržai, kurių skersmuo kelme 27 cm-1 vnt., 28 cm-11 vnt., 29 cm-1 vnt.,30 cm- 7 vnt., 31 cm-2 vnt., 32 cm-3 vnt., 33 cm-1 vnt., 34 cm-3 vnt., 35 cm- 1 vnt., 38 cm- 1 vnt., 40 cm-2 vnt., 48 cm-1 vnt. Tokiais neteisėtais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. DI-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (toliau – aprašas) 9 punkto reikalavimas. Dėl to, Atsakovo 1 direktorius, G. M., buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį. 2020 kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. M. paskirta 90 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjęs. Taip pat tokia neteisėta veika Atsakovas 1 padarė žalą aplinkai. Atlikus 2019 m. rugpjūčio 22 d. žalos aplinkai paskaičiavimą nustatyta, kad Atsakovas 1, neteisėtai nupjaudamas medžius, padarė 14059,15 Eur žalą aplinkai. Tokio dydžio žalą ir prašo priteisti ieškovas. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ V skyriaus nuostatomis ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. DI-343. 2020 m. birželio 11 d. Atsakovui 1 buvo pateiktas pasiūlymas atlyginti aplinkai padarytą 14059,15 Eur žalą Nr. (3.0)-AD5-8898, tačiau žala gera valia neatlyginta. Valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 21 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas Lietuvos Respublika, daikto naudojimo paskirtis – kita. Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Pažymėjo, kad Atsakovas 1 nukirto medžius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tai yra augančius Mažeikių m. savivaldybei priklausančioje žemėje. Nukirstų medžių (beržų) skersmuo didesnis nei 20 cm, todėl Atsakovo 1 nukirsti medžiai priskiriami saugotiniems. Atsakovas 1 neturėjo savivaldybės išduoto leidimo saugotini medžių kirtimui, todėl akivaizdu, kad medžius nukirto neteisėtai. Atsakovas 1, nukirtęs saugomus medžius be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 str. ir aukščiau išvardintus teisės aktus, todėl jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su gamtai padaryta žala. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad būtent Atsakovas 2, kaip teisėtas žemės sklypo, kuriame buvo atlikti neteisėti veiksmai, valdytojas, o ne Atsakovas 1, buvo tas juridinis asmuo, turintis pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti. Aplinkybė, kad Atsakovas 2 asmeniškai medžių nekirto, kad tai padarė kiti asmenys, neeliminuoja jo pareigos atlyginti padarytą žalą.

7. Atsakovė UAB „Šilumera“ nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovas savo pirminiame ieškinyje reiškė reikalavima? tiesiogiai UAB „Šilumera“, prašydamas vien tik iš jos priteisti 14059,15 Eur žala? aplinkai. Pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas, remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, prašo priteisti šia? suma? iš Atsakovo 1 ir Atsakovo 2 solidariai. Ieškinyje visiškai nėra aptariamas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas. UAB „Šilumera“ vykdė UAB „Saurida“ pavedima? ir tvarkė UAB „Saurida“ valdoma? sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šių bendrovių nebuvo sudaryta jokia aplinkos tvarkymo sutartis. Tai reiškia, kad nėra jokių specialių sutartinių įpareigojimų Atsakovei 1 gauti leidimą iš savivaldybės medžių kirtimui. Tokių įpareigojimų, atliekant nurodyto pobūdžio darbus, nenumato ir įstatymai. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kuriame teisės akte išdėstytas reikalavimas asmeniui, tvarkančiam aplinka? pagal užsakovo užsakymą?, pasirūpinti kokiais nors leidimais. Vienintelis neteisėtas Atsakovo 1 veiksmas, kuriuo įrodinėjama padaryta žala – leidimo kirsti medžius negavimas. Leidimą kirsti medžius turėjo gauti ne UAB „Šilumera“, tačiau UAB „Saurida“. Atsakovo 1 veiksmai, kuriais jis Atsakovo 2 užsakymu kirto saugotinus medžius, niekaip neatskleidžia jo veiksmų neteisėtumo AAĮ 9 straipsnio prasme. UAB „Saurida“ Atsakovui 1, prieš atliekant medžių kirtimo darbus, nebuvo pavedusi gauti leidimą, nebuvo išdavusi jokių įgaliojimų tokiam veiksmui ar pasirašiusi sutarties. Atsakovas 1 besąlygiškai vykdė konkretų Atsakovo 2 užsakymą? – sutvarkyti teritorija?, o į tokį užsakymą? neįėjo leidimo gavimas ar kitų formalumų tvarkymas. Trečiasis asmuo G. M. manė, kad reikalingi leidimai yra, nors jų neprašė. Kita vertus, jokie teisės aktai nenumato teisinės prievolės įsitikinti dėl to, ar yra išduotas leidimas. Todėl neteisėtų veiksmų UAB „Šilumera“ veikloje nėra, kaip ir nėra jokių bendrų neteisėtų veiksmų su UAB „Saurida“, kurie galėtų nulemti solidariosios atsakomybės taikymą?. Todėl nagrinėjamu atveju nors ir tiesioginiai Atsakovo 1 veiksmai galimai sukėlė įrodinėjama? žala?, tačiau nėra faktinio ir teisinio priežastinio ryšio, todėl UAB „Šilumera“ civilinė atsakomybė šiuo atveju negalima. Nurodė, kad nėra aišku, kuo pasireiškė Atsakovo 1 neteisėti veiksmai, dėl kurių jam galėtų kilti AAĮ 32 straipsnyje ar Želdinių įstatymo 29 straipsnyje numatyta civilinė atsakomybė bei kaip Atsakovo 1 veiksmai yra teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo apskaičiuota žala. Ieškinyje ieškovas nėra pagrindęs ne tik solidariosios atsakomybės taikymo, tačiau ir skolininkų daugeto apskritai, nes nėra įrodęs UAB „Šilumera“ neteisėtų veiksmų.

8. Atsakovė UAB „Saurida”, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovas neaptaria solidariosios prievolės atsiradimo pagrindo, mano, kad UAB „Šilumera“ atsakomybės klausimas tiek pirminiame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, yra keliamas visiškai nepagrįstai, kadangi Atsakovas1 vykdė išimtinai UAB „Saurida“ užsakymą ir nebuvo atsakingas už leidimų gavima? medžių kirtimui, nepažeidė įstatymo ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nesant UAB „Šilumera“ prievolės gauti kokius nors leidimus medžių pjovimui, nėra pagrindo kalbėti apie šios bendrovės atsakomybę. Leidimas yra reikalingas tik tokių medžių kirtimui, kurie atitinka Kriterijus. Kriterijų priedo 6 punktas nurodo, kad kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose priskiriami saugotiniems didesnio kaip 20 cm skersmens (1,3 m aukštyje) beržai. Ieškinyje įvardijama, kad buvo nupjauti saugotini medžiai: 34 beržai, kurių skersmuo kelme 27 cm-1 vnt., 28 cm-11 vnt., 29 cm-1 vnt.,30 cm- 7 vnt., 31 cm-2 vnt., 32 cm-3 vnt., 33 cm-1 vnt., 34 cm-3 vnt., 35 cm- 1 vnt., 38 cm- 1 vnt., 40 cm-2 vnt., 48 cm-1 vnt. Akivaizdu, kad ieškinyje nurodytas skersmuo aukštyje, kuris apibrėžiamas kaip „kelmas“, bet ne ilgio vienetais, neatitinka Kriterijų priedo 6 punkto, todėl nėra galimybės įvertinti, ar nupjauti 34 vienetai beržų atitinka saugotinų medžių kriterijų (20 cm skersmens 1,3 m. aukštyje), o jei taip, tai ar visi nukirsti beržai atitinka šį kriterijų. Taip pat parodė, kad su ieškinio pateiktame 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priede Kelmo skersmens ir skersmens 1,3 m aukštyje ryšio lentele ir Kriterijų 6 punktu, beržai, kurių kelmo skersmuo yra 27 cm ir daugiau yra priskiriami saugotinų medžių kategorijai. Kelmų matavimo akte, pateiktame su pirminiu ieškiniu, yra pateikti neaiškūs žymėjimai. Stulpelyje „Mažiausias skersmuo šaknies kaklelyje (su žieve), cm“ eilučių gradacija pateikta nuo 5 iki 92, kai kuriose eilutėse yra pažymėti taškeliai ir vertikalios, horizontalios bei skersinės linijos. Ką reiškia šie žymėjimai, Atsakovui 2 nėra aišku, Atsakovas 2, sudarant tokia? lentelę nedalyvavo, joje pateiktos informacijos nesupranta ir jos nepatvirtino. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2.43 punktu, Šaknies kaklelis – medžio šaknų perėjimo į stieba? vieta, o vadovaujantis 2.19. punktu, kelmas – virš žemės ir po žeme likusi nupjauto medžio dalis. Yra aišku, kad kelmas nėra tas pats, kas šaknies kaklelis. Todėl nesuprantama, kokiu būdu buvo pamatuotas medžių skersmuo šaknies kaklelyje ir kokiu būdu buvo įvertinta, kad 27 cm kelmo skersmuo yra lygus 27 cm skersmeniui šaknies kaklelyje. Be to, nėra aišku, kokį ryšį šaknies kaklelio skersmuo turi su medžio kamieno skersmeniu 1,3 m. aukštyje. Susipažinus su Apžiūros akte nurodyta Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių priede esančia 2 lentele, nėra aišku, kaip ji siejasi su ieškovo skaičiavimais. 2 lentelė skirta nustatyti medžių aukštumo klasei. Aukštumo klasė – rodiklis, nusakantis biržėje augančių medžių aukščio indeksą?, pagal kurį įvairių skersmenų augančių medžių aukštis ir tūris nustatomi taikant atitinkama? normatyvą?. Aukštumo klasė gali būti nustatyta dviem būdais: arba pagal medžių skersmenį 1,3 m aukštyje ir bendra? aukštį (2.1 lent.), arba pagal skersmenį 1,2 m aukštyje ir stiebo, nupjauto 15 m atstumu nuo kelmo, laibgalio skersmenį (2.2 lent.). Todėl visiškai neaišku, kuo pagrįstas ieškovo teiginys, kad vadovaujantis kelmo skersmens ir skersmens 1,3 m aukštyje ryšio lentele ir kriterijų 6 punktu, beržai, kurių kelmo skersmuo yra 27 cm ir daugiau yra priskiriami saugotinų medžių kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Saurida“ nebuvo pakviesta dalyvauti surašant 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akta?, kelmų matavimo akta?. Jame nurodyta, kad kirtėjų vadovas K. J. pasirašyti atsisakė. Tačiau K. J. yra UAB „Šilumera“ darbuotojas, jis neatstovavo UAB „Saurida“ interesų. Todėl UAB „Saurida“ nesutinka nei su surašytame 2019-08-21 apžiūros protokole pateikta informacija, nei su Kelmų matavimo akte pateikta neaiškia informacija. Šie dokumentai nėra pakankamai informatyvūs ir patikimi, juos surašant UAB „Saurida“ nedalyvavo, pastabų pareikšti neturėjo galimybės, kaip ir patikrinti, ar juose nurodyti duomenys yra teisingi. Be to, Ieškovas nebuvo pateikęs UAB „Saurida“ pasiūlymo atlyginti žala?. Toks pasiūlymas buvo pateiktas tik UAB „Šilumera“. Pažymėjo, kad ne Atsakovui2 kritikuojant matavimų ir skaičiavimų teisingumą?, duomenų patikimumą?, visas abejones išsklaidyti ir matavimų tikslumą?, atitikima? teisės aktų reikalavimus privalo Ieškovas. Tokio pobūdžio duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai. Atsakovas2 su pateiktais Apžiūros protokolu ir Kelmų matavimo aktu nesutinka, laiko juos nepatikimais ir netinkamais įrodymais. Tai lemia, kad žalos dydis šioje byloje pagal tokius įrodymus, kurie pateikti, nėra įrodytas. Kita vertus, aukščiau nurodytos aplinkybės pavirtina, kad byloje nėra nustatyta, jog visi ar bet kuri dalis iš 34 nukirstų beržų pagal Kriterijus atitinka saugotinų medžių kategorija? ir jų kirtimui yra reikalingas Leidimas pagal Apraša?. Tai reiškia, kad UAB „Saurida“ veiksmai, kuriais ji užsakė UAB „Šilumera“ atlikti medžių kirtimo darbus nėra neteisėti ir UAB „Saurida“ nepadarė žalos gamtai, dėl ko negali būti taikoma civilinė atsakomybė nei UAB „Saurida“, nei UAB „Šilumera“. Tai, kad G. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, neturi šioje byloje prejudicinės galios. Todėl ieškovas negali remtis šia aplinkybe įrodinėdamas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, ypač UAB „Saurida“ civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi G. M. nebuvo šio atsakovo darbuotojas. UAB „Saurida“ veiksmų neteisėtumas yra labai mažo intensyvumo, priežastiniu ryšiu susijęs tik su tokia pasekme, kad medžiai iškirsti ne nustatyta tvarka (t. y., neturint savivaldybės išduoto leidimo). Toks veiksmų neteisėtumas iš esmės nesukėlė jokios žalos gamtai, dėl ko negali būti beatodairiškai taikomi teisės aktai, reglamentuojantys gamtai padarytos žalos skaičiavimą?. Žemės savininkas – valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, reikšdama pretenzijas dėl netvarkomos teritorijos, tame tarpe, augančių medžių, nurodė nutrauksianti nuomos sutartį. Šios aplinkybės rodo objektyvų poreikį, kuriuo vadovaujantis UAB „Saurida“ priėmė sprendimą? sutvarkyti teritorija? ir pašalinti iš jos nereikalingus medžius. UAB „Saurida“, siekdama turėti galimybę ir toliau naudotis Žemės sklypu pagal paskirtį, siekė išvalyti nepageidaujamus medžius ir krūmus iš Žemės sklypo. Todėl UAB „Saurida“ atlikti veiksmai savaime yra vertintini kaip teisiškai vertingi, tačiau atlikti formaliai negavus leidimo, todėl galimai neteisėti (jei paaiškėtų, kad beržų kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje yra 20 cm ar daugiau), bet labai mažo intensyvumo ir nesukėlę žalos. Leidimo negavimas, jei jis buvo būtinas, kaip neteisėtas veiksmas, savaime nenulėmė žalos, nes aptariamame žemės sklype augančius medžius bet kuriuo atveju reikėjo pašalinti, kad žemės sklypas atitiktų jo paskirties reikalavimus. Nurodyta žemės sklypo paskirtis, o taip pat nekilnojamojo turto registre nurodytos specialios naudojimo sąlygos lemia, kad medžiai šiame sklype neturi augti, o jei auga, gali būti neatlygintinai kertami. Tai reiškia, kad net ir formaliai gavus leidimą medžių kirtimui, už juos nereikėtų mokėti, t. y., jie galėtų būti kertami neatlygintinai. Todėl akivaizdu, kad ir Aprašo 4.15 punkto pagrindu dėl medžių iškirtimo UAB „Saurida“ būtų galėjusi gauti leidimą? kirsti medžius neatlyginant jų vertės, ir nepadarant žalos gamtai. UAB „Saurida“ veiksmai išvalant teritorija?, atitiko tiek teisėtus valstybės lūkesčius, tiek pačios UAB „Saurida“ interesus, todėl, nors ir galimai nebuvo teisėti, nes formaliai negautas leidimas, tačiau žala tokiais veiksmais nėra sukelta ir vadovaujantis CK 1.5 str. nurodytais principais, neturėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (toliau – Įkainiai), kurių pagrindu yra paskaičiuojama žala. Pažymėjo, kad civilinės teisės normos, reglamentuojančios žalos aplinkai atlyginimą?, taikytinos tik subsidiariai su viešosios teisės normomis ir specialiais teisės aktais, reglamentuojančiais žalos, padarytos aplinkai, atlyginimą?. UAB „Saurida“ valdomas žemės sklypas bet kuriuo atveju turėjo būti sutvarkytas taip, kad atitiktų specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas. Tai reiškia, kad poveikis aplinkai iškertant medžius nebuvo reikšmingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. kovo 2 d. sprendimu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminarų sprendimą pakeitė priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Šilumera“ ir UAB „Saurida“ ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai: 14059,15 Eur žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugpjūčio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų UAB „Šilumera“ ir UAB „Saurida“ po 79,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

10. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Saurida“ nuomojamoje komercinės paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augo medžiai (beržai). Atsakovės UAB „Saurida“ žodiniu nurodymu atsakovės UAB „Šilumera“ darbuotojai UAB „Saurida“ valdomoje teritorijoje nupjovė 34 beržus, kurių skersmuo kelme: 27 cm – 1vnt., 28 cm – 11 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm. – 7 vnt., 31 cm. – 2 vnt., 32 cm. – 3 vnt., 33 cm – 1 vnt., 34 cm. – 3 vnt., 35 cm. – 1 vnt., 38 cm. – 1 vnt., 40 cm. – 2 vnt., 48 cm – 1 vnt. Remiantis byloje esančiais 2019 m. rugpjūčio 21 d. teritorijos, (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu, kelmų matavimo aktu ir teismo posėdžio metu liudytojo A. L. duotais paaiškinimais, kuris dalyvavo apžiūrint ir matuojant nukirstus medžius minėtoje teritorijoje, teismas nustatė, kad mažiausias nukirsto medžio skersmuo buvo didesnis nei 20 centimetrų, todėl sprendė, kad šie medžiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 521 priskirtini saugotinų medžių kategorijai.

11. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, to neneigia ir atsakovių atstovas, kad saugotini medžiai buvo nukirsti neturint Mažeikių rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 straipsnio reikalavimą.

12. Nors atsakovės UAB „Saurida“ pozicija, kad kirtimo darbų ėmėsi tuo pagrindu, jog žemės savininkas – valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškė pretenzijas UAB „Saurida“ dėl netvarkomos teritorijos, tame tarpe, augančių medžių ir nurodė, jog nutrauks žemės nuomos sutartį, jeigu teritorija nebus sutvarkyta, jos nurodomuose raštuose imperatyviai nėra nurodyta atsakovei UAB „Saurida“ atlikti konkrečių medžių kirtimo darbų, ir/ar suteiktas leidimas tokius darbus atlikti. Minėtuose raštuose atsakovė buvo įpareigota atlikti naudojamo žemės sklypo ribų tikslinimo procedūras, ar pateikti duomenis, kad šie darbai yra atliekami, todėl šiuos teiginius teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13. Tai, kad UAB „Šilumera“ darbuotojai neteisėtais veiksmais iškirto ieškinyje nurodytus medžius patvirtina ir byloje esantis 2020 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo UAB „Šilumera“ direktorius G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį 90 Eur bauda už tai, kad pažeisdamas Aprašo 9 punkto reikalavimus 2019 m. rugpjūčio 21 d. 11.05 val. (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame (išnuomotame UAB „Saurida“) komercinės paskirties žemės sklype, UAB „Šilumera“ vadovo G. M. žodiniu nurodymu įmonės darbininkai neleistinai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė saugotinus medžius, 34 beržus. Šis nutarimas skirti administracinę nuobaudą vertintinas kaip rašytinis įrodymas civilinėje byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Taip pat, šias aplinkybes patvirtino ir ankstesnės tesimo sudėties teismui duotų liudytojų K. J., V. S. (V. S.), A. K. ir V. K. paaiškinimai. Šių aplinkybių neneigė ir trečiasis asmuo G. M..

14. Teismas vertino, kad nei atsakovai, nei trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus į bylą duomenis dėl saugotinų medžių iškirtimo, tik kėlė abejones dėl tokių byloje esančių duomenų tikrumo, todėl teismas laikė įrodytą aplinkybę, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Šilumera“ darbuotojai, kurie vykdė UAB „Šilumera“ vadovo G. M. nurodymus, nupjovė 34 beržus, priskirtinus saugotinų medžių kategorijai. Kaip nurodė trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, jis sklypo tvarkymo darbus (įskaitant medžių nupjovimą) vykdė pagal žodinį susitarimą su UAB „Saurida“.

15. Teismas nesutiko su UAB „Saurida“ argumentais, kad medžius kirto neatlygintinai ir jokios žalos gamtai nepadarė. Šiuo atveju leidimas medžiams kirsti nebuvo išduotas, todėl sutikti su atsakovo teiginiu, kad medžiai buvo kirsti neatlygintinai ir dėl to neatsirado žala, nėra pagrindo. Atsakovė UAB „Saurida“ nesikreipė į Mažeikių rajono savivaldybę dėl leidimo minėtiems darbams atlikti gavimo, ar, kad minėta institucija įvertintų atsakovės teritorijoje esančių ir planuojamų iškirsti medžių būklę ir nustatytų, kad šiems darbams atlikti leidimas nereikalingas, nors pagal teisinį reglamentavimą, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė privalėjo būti atidi ir rūpestinga bei tokiu leidimu pasirūpinti. Todėl teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad neteisėti veiksmai, kaip pirmoji būtina civilinės atsakomybės sąlyga, šioje byloje yra įrodyti, o taip pat pripažintina, kad juos atliko ne tik atsakovė UAB „Šilumera“, bet ir UAB „Saurida“.

16. Kad tokia žala buvo padaryta, patvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės specialistų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei atliktas žalos aplinkai skaičiavimas. Kadangi atsakovai nepateikė jokių šiuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių paneigiančių įrodymų, teismas nesivadovauti šiais įrodymais neturėjo jokio pagrindo. Ieškovas žalą aplinkai paskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Padaryta žala aplinkai, neteisėtai nukirtus 34 beržus, yra 14 059,15 Eur. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei skaičiavo ieškovas, teismas nenustatė.

17. Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Šilumera“ darbuotojai, atsakovės UAB „Saurida“ vadovo žodiniu pavedimu, tvarkė teritoriją ir nupjovė 34 beržus, priskirtinus saugotinų medžių kategorijai, UAB „Saurida“ nuomos teise priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Saurida“ neturint leidimo tokiems darbams atlikti. Tarp šių bendrovių nebuvo sudaryta jokia aplinkos tvarkymo sutartis. Trečiasis asmuo G. M., tiesiogiai savo darbuotojams davė nurodymą kirsti medžius minėtoje teritorijoje, pats šiame procese nedalyvavo, tik iš anksto, žodiniu susitarimu su UAB „Saurida“ susitarė dėl kertamų medžių. Atsižvelgiant į šiuos duomenis teismas sprendė, kad žala gamtai medžių iškirtimu atsirado dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų. Atsakovės UAB „Saurida“ veiksmų neteisėtumas pasireiškė jos vadovo neteisėtų nurodymų davimu atsakovės UAB „Šilumera“ darbuotojams kirsti medžius nuomos teise priklausančioje teritorijoje, o atsakovės UAB „Šilumera“ veiksmų neteisėtumas pasireiškė faktiniu neteisėtų kito asmens nurodymų vykdymu. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovų bendrų veiksmų rezultatas, todėl žalą teismas priteisė solidariai iš abiejų atsakovių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Saurida“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliantės teigimu, pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, susiję CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytų pareigų vykdymu, jog teismas nenagrinėjo UAB „Saurida“ atsikirtimuose į ieškinį nurodytų teisinių argumentų, netiksliai (nepilnai) citavo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 5 punktą, be to nagrinėjo šių sąlygų 4.14 punkte nurodytus neatlygintinio medžių kirtimo pagrindus, bet ne 4.15 punkte nurodytą pagrindą, kuriuo rėmėsi UAB „Saurida“ ir šio pagrindo taikymo galimybės nenagrinėjo. Be to, teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje visiškai nenagrinėjo UAB „Saurida“ argumentų, susijusių su žalos aplinkai nereikšmingumu, nors tai buvo vienas iš atsikirtimo į ieškinį pagrindų. Tuo pačiu teismas nenagrinėjo ir su CK 6.251 straipsnio 2 dalies bei CK 1.5 straipsnyje nurodyto protingumo principo taikymu susijusiu atsakovo argumentų. Tai lėmė netinkamą civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymą. Teismas, taikydamas civilinę atsakomybę, netinkamai taikė ir kitas aplinkos apsaugą reglamentuojančias teisės normas.

18.2. Teismas neišsiaiškino nukirstų medžių skersmens, nėra aiškus nukirstų medžių skaičius. Kelmų matavimo akte nurodyti nukirstų medžių šaknų kaklelių (su žieve) skersmenys, nenusako kelmų skersmens, kuriais ieškinyje priskiriant medžius saugotiniems remiasi ieškovas. Liudytojo A. L. pateikti paaiškinimai apie tai, kaip buvo atliekami skaičiavimai, neatitinka Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priedo 13.2 lentelėje pateiktos lygties. Apeliantės įsitikinimu, į bylą nėra pateikta jokių leistinų rašytinių įrodymų, o taip pat kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti, kad 2019-08-21 adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Saurida“ nuomojamame žemės sklype būtų iškirsti 34 beržai, kurie priskiriami saugotiniems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintus Kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems ir kurių iškirtimui reikalingas savivaldybės leidimas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 3 punkte. Tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo nustatyti nei UAB „Šilumera“, nei UAB „Saurida“ neteisėtų veiksmų 2019-08-21 minėtu adresu atliekant medžių kirtimo darbus.

18.3. Taip pat apeliantė atskirai skunde pateikia argumentus, susijusius su netinkamu teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurie glaudžiai susiję su civilinės atsakomybės taikymu nustatinėjant aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, tarp jų sprendžiant vieną iš esminių šios bylos klausimų – iškristų medžių priskirtinumo saugotiniems. Į bylą nepateikus tokių įrodymų, liudytojos paaiškinimai, kuriuos vertino teismas, nėra pakankami nukirstų medžių skaičiui nustatyti ar patikrinti, todėl nėra galimybės ir suskaičiuoti medžių iškirtimu padarytos žalos (net jei būtų laikoma, kad iškirsto medžiai yra saugotini). Apeliantės tvirtinimu, nebuvo nustatytas nukirstų medžių skaičius, nebuvo nustatytas nukirstų medžių priskirtinumas saugotiniems, nėra pateiktas joks žalos skaičiavimas. Todėl administracinės bylos nutarimas šioje byloje, kaip rašytinis įrodymas, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Tuo atveju, jei leidimas būtų gautas, UAB „Saurida“ vis vien būtų turėjusi teisę iškirsti medžius neatlygintinai, o tai reiškia, be prievolės atlyginti iškirtimu padarytą žalą aplinkai. Teismas nenagrinėjo atsakovų argumentų dėl žalos nereikšmingumo (Aplinkos apsaugos įstatymo 32³ straipsnis) ir su tuo susijusios galimybės mažinti priteistinos žalos dydį arba visiškai atleisti asmenį nuo žalos atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu įgyvendinant CK 1.5 straipsnyje nurodytą protingumo principą. Apeliantės nuomone, teismas taip pat turėjo pagrindą išvadai (jei būtų nustatyta, kad medžiai saugotini), kad asmenų, iškirtusių medžius, veiksmų neteisėtumas – leidimo negavimas, nėra priežastiniame ryšyje su prievole atlyginti žalą.

18.4. Teismas nesilaikė CPK 185 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nustatinėdamas neteisėtus UAB „Saurida“ veiksmus ir žalą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Prisidėjimu prie apeliacinio skundo UAB „Šilumera“ prisideda prie atsakovės UAB „Saurida“ apeliacinio skundo, prašo jį tenkinti skunde nurodytais pagrindais.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Atsakovės teiginiai, kad netinkamai įvertinti kelmų skersmenys, nežinomas neteisėtai nukirstų medžių skaičius, paneigtini 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros aktu Nr. 36 (nukirsti 34 saugotini beržai ir nurodyti skersmenys kelme), administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, pasiūlymu atlyginti žalą, liudytoju apklausto Departamento vyriausiojo specialisto A. L. paaiškinimu, kad pats dalyvavo atsakovės UAB „Saurida“ nuomojame plote atliekant medžių kelmų skersmens matavimus.

20.2. UAB „Saurida“ nesikreipė į Mažeikių rajono savivaldybę dėl leidimo minėtiems darbams atlikti gavimo. Ieškovas nesutinka su tokia atsakovų pozicija, kad ginčo medžiai aplamai neturėjo ten augti.

20.3. UAB „Saurida“ argumentai, kad vien nepasirūpinimas leidimo gavimu, turint teisę medžius iškirsti neatlygintinai, nėra pakankamas pagrindas civilinei atsakomybei, kad žala aplinkai nebuvo padaryta, kad toks neteisėtas veiksmas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo nurodoma prievole atlyginti žalą, paneigti aukštesnės instancijos teismo, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

20.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl žalos mažareikšmiškumo.

20.5. Nesutiktina ir su apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, kad šiuo atveju negalima solidarioji atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Kvestionuojamas teismo sprendimas dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo ir atsakomybės neturint tam reikiamo leidimo nupjovus saugotinus medžius valstybei priklausančiame ir atsakovei UAB „Saurida“ nuomos teise priklausančioje teritorijoje.

23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą ir atsakovės prisidėjimą prie apeliacinio skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

24. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta: kita, o žemės sklypo naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos, žemės sklype yra nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, šilumos ir karšto vandens teikimo tinklų apsaugos zona, sklype įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai, elektros linijų apsaugos zona bei Ryšių linijų apsaugos zona. Remiantis 2020 m. gruodžio 24 Valstybinės žemės nuomos sutartimi, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (6,2639 Ha) yra išnuomota UAB „Saurida“ devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui.

25. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 35SD-2845-(14.35.104.), adresuotame UAB „Saurida“, nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nuomos teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis naudojama pagal paskirtį, vykdoma veikla, teritorija tvarkoma. Kita dalis sklypo (apie 2,31 ha) yra nenaudojama, nuo naudojimo sklypo dalies atitverta gelžbetonine tvora, šioje teritorijoje pastatų nėra, auga miškas ir krūmai. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 35SD-1475 – (14.35.104.) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ UAB „Saurida“ nurodė, kad nenaudojamoje valstybinės Žemės sklypo dalyje auga krūmai, medžiai, daugelį metų nešienauta žolinė augmenija. Minėta žemės sklypo dalis nenaudojama pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą, nevykdoma jokia veikla. Dėl to UAB „Saurida“ informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.565 straipsnio 1 dalį kitos paskirties žemės sklypo nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta. Informavo, kad 2002 m. gruodžio 24 d. valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. N6l/2002-0161 bus nutraukta 2019 m. liepos 1 d. UAB „Saurida“ 2019 m. liepos 25 d. raštu NŽT prie ŽŪM Mažeikių skyriaus prašė nesiimti veiksmų dėl įmonei išnuomoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nes minėtas sklypas yra būtinas įmoneim, jos veiklai ir plėtrai, be to, nurodė, kad UAB „Saurida“ visą sklypą tinkamai prižiūri bei moka nuomos mokesčius pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Prie šio rašto yra pridėtos sklypo nuotraukos, kuriose matyti, kad sklype auga beržai.

26. Trečiajam asmeniui G. M. 2020 m. vasario 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame (išnuomotame UAB „Saurida“) komercinės paskirties žemės sklype, UAB „Šilumera“ vadovo G. M. žodiniu nurodymu įmonės darbininkai neleistinai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė saugotinus medžius, 34 beržus, kurių skersmuo kelme: 27 cm – 1vnt., 28 cm – 11 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm. – 7 vnt., 31 cm. – 2 vnt., 32 cm. – 3 vnt., 33 cm – 1 vnt., 34 cm. – 3 vnt., 35 cm. – 1 vnt., 38 cm. – 1 vnt., 40 cm. – 2 vnt., 48 cm – 1 vnt.; 6) 2020 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje UAB „Šilumera“ direktorius G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį 90 Eur bauda už tai, kad pažeisdamas Aprašo 9 punkto reikalavimus 2019 m. rugpjūčio 21 d. 11.05 val. (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame (išnuomotame UAB „Saurida“) komercinės paskirties žemės sklype, UAB „Šilumera“ vadovo G. M. žodiniu nurodymu įmonės darbininkai neleistinai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė saugotinus medžius, 34 beržus. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs.

27. UAB „Šilumera“ direktorius G. M. 2019 m. spalio 15 d. paaiškinime nurodė, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo į jo vadovaujamą įmonę kreipėsi šio sklypo valdytoja UAB „Saurida“; dėl paslaugų suteikimo buvo sutarta žodžiu; jis, kaip UAB „Šilumera“ direktorius, davė nurodymus įmonės darbuotojams atlikti sklypo sutvarkymo darbus. Nurodė, kad supranta, jog galimai padarė nusižengimą, nes dėl savo neatidumo ir nepatyrimo nepaprašė paslaugų užsakovo UAB „Saurida“ dokumentų, leidžiančių pašalinti medžius tvarkomame sklype. Manė, kad visus reikiamus leidimus UAB „Saurida“ yra gavusi, o dėl savo nepatyrimo nepaprašė pateikti susipažinti tų dokumentų, dėl to nuoširdžiai gailisi.

28. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurios žemė priskirta miesto miškui, yra iškirsti (išguldyti) beržai, vietoje yra keturi darbininkai, kurie turi du benzopjūklus ir kuro bakelius. Atvykę policijos patruliai nustatė, kad pažeidimo vietoje buvo UAB „Šilumera“ darbuotojai K. J., A. K., V. K. ir V. S.. Paaiškinimuose, pateiktuose Miškų tarnybos pareigūnui nurodė, kad šioje teritorijoje dirbti žodžiu nurodė direktorius G. M., rašytinio leidimo kirsti medžius nedavė. Ieškovas žalą aplinkai paskaičiavo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Padaryta žala aplinkai, neteisėtai nukirtus 34 beržus, yra 14 059,15 Eur.

29. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

30. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos.

31. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

32. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 straipsnio reikalavimą, saugotini medžiai buvo nukirsti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo medžiams tvarkyti, kai toks leidimas yra privalomas.

33. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino nukirstų medžių skersmens, nėra aiškus nukirstų medžių skaičius. Apeliantės teigimu, kelmų matavimo akte nurodyti nukirstų medžių šaknų kaklelių (su žieve) skersmenys, nenusako kelmų skersmens, kuriuo ieškinyje, priskirdamas medžius saugotiniems, remiasi ieškovas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų gegužės 30 d. nutarime Nr. 521, yra reglamentuoti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskirtini saugotiniems. Pagal šio nutarimo 1 punktą saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Kriterijų 6 punkte nustatyta, kad saugotiniems medžiams priskiriami medžiai, augantys kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose ir kurie yra didesnio nei 20 cm skersmens.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Saurida“ nuomojamame komercinės paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augo medžiai (beržai). Atsakovės UAB „Saurida“ žodiniu nurodymu atsakovės UAB „Šilumera“ darbuotojai minėtoje teritorijoje nupjovė 34 beržus, kurių skersmuo kelme: 27 cm – 1vnt., 28 cm – 11 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm. – 7 vnt., 31 cm. – 2 vnt., 32 cm. – 3 vnt., 33 cm – 1 vnt., 34 cm. – 3 vnt., 35 cm. – 1 vnt., 38 cm. – 1 vnt., 40 cm. – 2 vnt., 48 cm – 1 vnt. 2019 m. rugpjūčio 21 d. teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas, kelmų matavimo aktas ir teismo posėdžio metu liudytojo A. L., kuris dalyvavo apžiūrint ir matuojant nukirstus medžius minėtoje teritorijoje, duoti paaiškinimai patvirtina, kad mažiausias nukirsto medžio skersmuo buvo didesnis nei 20 centimetrų. Akivaizdu, kad šie medžiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 521 priskirtini saugotinų medžių kategorijai.

36. Apeliacinio skundo argumentus, kad netinkamai įvertinti kelmų skersmenys, nežinomas neteisėtai nukirstų medžių skaičius, paneigia byloje esantys įrodymai: 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros aktas Nr. 36 (nukirsti 34 saugotini beržai ir nurodyti skersmenys kelme), administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, pasiūlymas atlyginti žalą, liudytoju apklausto Departamento vyriausiojo specialisto A. L. paaiškinimas, kad pats dalyvavo atsakovės UAB „Saurida“ nuomojame plote atliekant medžių kelmų skersmens matavimus. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad žala buvo skaičiuojama įvertinus medžius, kurių 1,30 metro aukštyje, kelme yra 27 centimetrai ir daugiau. Atliekant skaičiavimus buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu „Dėl apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 358, atlikti skaičiavimai buvo įforminti apžiūros akte. Pirminė medžių būklė buvo vertinama vizualiai – apžiūrėti kelmai, kamienai ir nupjautos šakos ir nustatyta, kad šakų lapija buvo normaliai išsivysčiusi, nudžiūvusių šakų ar medžių nebuvo, kelmai ir kamienai sveiki. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės saugotinų medžių iškirtimo pagrįstumo/teisėtumo neįrodė (nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų), nors būtent joms tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti. Šiuo atveju apeliantė neteikia į bylą jokių įrodymų, galinčių paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes apie žalos gamtai faktą ir dydį, apeliantė tik nurodo bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, kad nėra aiškus nupjautų medžių skersmuo, tačiau neteikia jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių oficialius rašytinius (lot. prima facie) įrodymus. Todėl nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja esant labiau tikėtina, jog neteisėtai nupjautų medžių duomenys (kiekis, kelmų skersmuo ir kt.) yra teisingai užfiksuoti 2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte Nr. 36. Byloje nustatytas aiškus nukirstų medžių skaičius, todėl iškirtimu padarytos žalos dydis yra įrodytas ir nekeliantis abejonių.

37. Kasacinio teismo konstatuota, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

38. Nagrinėjamoje byloje padaryta žala aplinkai apskaičiuota pagal Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės specialistų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis bei atliktu žalos aplinkai paskaičiavimu. Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Padaryta žala aplinkai, neteisėtai nukirtus 34 beržus, yra 14 059,15 Eur. Įrodymų, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, apeliantė nepateikė. Todėl pritartina bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovės nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuose dokumentuose užfiksuotą žalos dydį.

39. Neteisi apeliantės tvirtindama, kad jokios žalos gamtai nepadarė. Neteisėti veiksmai nustatomi, jei pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesikreipė į Mažeikių rajono savivaldybę dėl leidimo minėtiems darbams atlikti gavimo, nors pagal teisinį reglamentavimą, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė privalėjo būti atidi ir rūpestinga bei tokiu leidimu pasirūpinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo, galiojusio pažeidimo padarymo metu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, II skyriaus 3 punkte numatyta, kad saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, o to neneigia ir atsakovės, kad saugotini medžiai buvo nukirsti neturint Mažeikių rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 straipsnio reikalavimą.

40. Apeliantės teigimu, žemės sklypui patenkant į specialų apsaugos režimą, tokią aplinkybę gretinant su Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nurodytais draudimais, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T1-261 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių nuostatomis leidžiančiomis atitinkamus medžius iškirsti neatlygintinai, susidarė situacija, kad UAB „Saurida“ neteisėtas veiksmas pasireiškė tik leidimo negavimu. Tuo atveju, jei leidimas būtų gautas, UAB „Saurida“ vis vien būtų turėjusi teisę iškirsti medžius neatlygintinai, o tai reiškia, be prievolės atlyginti iškirtimu padarytą žalą aplinkai. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

41. Visų pirma, šiuo atveju leidimas medžiams kirsti nebuvo išduotas, o apeliantė nesikreipė į Mažeikių rajono savivaldybę dėl leidimo minėtiems darbams atlikti gavimo, ar, kad minėta institucija įvertintų atsakovės teritorijoje esančių ir planuojamų iškirsti medžių būklę ir nustatytų, kad šiems darbams atlikti leidimas nereikalingas. Antra, deklaratyvus norminių aktų nurodymas, pačiai apeliantei pripažįstant savo veiksmų neteisėtumą – leidimo negavimą, negali panaikinti prievolės žalai atlyginti.

42. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad vien nepasirūpinimas leidimo gavimu, tačiau turint teisę medžius iškirsti neatlygintinai, žala aplinkai nebuvo padaryta, ir toks neteisėtas veiksmas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su prievole atlyginti žalą. Šiuo atveju, apeliantė, kaip teisėta žemės sklypo, kuriame buvo atlikti neteisėti veiksmai, valdytoja, turėjo pareigą nevykdyti neteisėtų veiksmų. Aplinkybė, kad UAB „Saurida“ medžių nekirto, kad tai, jos pavedimu, padarė UAB „Šilumera“, pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą neeliminuoja.

43. Teismas pažymi ir tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

44. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

45. Pažymėtina, kad apeliantės valdomoje teritorijoje nupjauti 34 beržai yra vieningos ekologinės sistemos dalis. Būdami sudedamoji aplinkos dalis, šie medžiai daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. Iškirtus 34 vienetų žalių medžių neturint leidimo, padarytos žalos faktas sietinas su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu aplinkos elementui, taigi byloje nustatytas akivaizdus neigiamas gamtos elementų pokytis.

46. Apeliantė vadovaujasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, 6 punkto, 43 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, ir tvirtina, kad šiame sklype apskritai negalėjo augti tokie medžiai. Apeliantės minimas teisės aktas jokiu būdu nepatvirtina, kad minimame žemės sklype apskritai negalėjo augti medžiai ir jie bet kokiu atveju turėjo būti iškirsti ir kad juos iškirtus nebuvo padaryta žala aplinkai. Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą. Liudytoju apklaustas Departamento vyriausiasis specialistas A. L. patvirtino, kad toje vietoje, kur buvo išpjauti medžiai, nebuvo pastebėta požeminių komunikacijų, kad medžiai augtų jų apsaugos zonoje, ar ribotųsi su elektros tinklais. Buvo patikrinta visa teritorija, kurioje buvo išpjauti medžiai. Kaip jau minėta nutarties 36 punkte buvo apžiūrėti kelmai, kamienai ir nupjautos šakos bei įvertinus tai nustatyta, kad šakų lapija buvo normaliai išsivysčiusi, nudžiūvusių šakų ar medžių nebuvo, kelmai ir kamienai sveiki.

47. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kaip rašytinis įrodymas, neturi jokios įrodomosios reikšmės. 2020 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad UAB „Šilumera“ direktorius G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį 90 Eur bauda už tai, kad pažeisdamas Aprašo 9 punkto reikalavimus 2019 m. rugpjūčio 21 d. 11.05 val. (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame (išnuomotame UAB „Saurida“) komercinės paskirties žemės sklype, UAB „Šilumera“ vadovo G. M. žodiniu nurodymu įmonės darbininkai neleistinai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, nupjovė saugotinus medžius, 34 beržus. Šis nutarimas skirti administracinę nuobaudą, teismo įsitikinimu, pagrįstai vertintas kaip rašytinis įrodymas civilinėje byloje. Priešingai nei tvirtina apeliantė, nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo byloje trečiojo asmens atžvilgiu, tiek šioje civilinėje byloje atsakovių atžvilgiu, nagrinėjamos aplinkybės (veiksmų neteisėtumas, padarytos aplinkai žalos pobūdis ir dydis) sutampa, todėl šioje civilinėje byloje, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, ieškovo pateikti įrodymai (Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktas bei fotonuotraukos, Administracinio nusižengimo protokolas ir kt.), vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus oficialius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovių neteisėtus veiksmus, t. y. saugotinų medžių nukirtimą neturint tam leidimo ir byloje nesant jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų (išskyrus subjektyvius pačios apeliantės paaiškinimus), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nepaneigė savo kaltės dėl žalos padarymo, ir yra visos sąlygos jų civilinei atsakomybei.

48. Apeliantė apeliuoja ir į tai, kad teismas nenagrinėjo atsakovių argumentų dėl žalos nereikšmingumo (Aplinkos apsaugos įstatymo 32³ straipsnis) ir su tuo susijusios galimybės mažinti priteistinos žalos dydį arba visiškai atleisti asmenį nuo žalos atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu įgyvendinant CK 1.5 straipsnyje nurodytą protingumo principą. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

49. Aplinkos apsaugos įstatymo 32³ straipsnyje reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai nustatytas šiems gamtos komponentams: neigiamas poveikis saugomai rūšiai; gyvūnijos rūšies buveinei; poveikis paviršiniam vandens telkiniui; neigiamas poveikis jūros aplinkos būklei; neigiamas poveikis žemei. Detalesni reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai kriterijai nustatyti aplinkos ministro 2006 m. gegužės 6 d. įsakymu D1-228 patvirtintame Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos apraše. Šio aprašo III skyriuje įvardinti gamtos komponentai, kuriems taikomi reikšmingo poveikio kriterijai, o būtent: saugomoms rūšims ar buveinėms; paviršiniams vandens telkiniams; požeminio vandens telkiniams ir žemei. Žalos reikšmingumas vertinamas tuo požiūriu, kiek žala reikšminga rūšies išlikimui. Nuoroda akte „žalos poveikis reikšmingas“ įrašomas tada, kai gresia išnykimas saugomoms rūšims arba kai pablogėja vandens telkinio būklė ir pan. Jeigu žalos poveikis nereikšmingas yra netaikomos atkūrimo priemonės.

50. Apeliantė ginčija priimtą teismo sprendimą nurodydama procesinės teisės normų pažeidimus nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, o taip pat argumentuoja, kad ieškovo įrodymams ir argumentams teismas suteikė didesnę įrodomąją galią ir neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, kiekviename sprendime turi būti išdėstyti teismo padarytų išvadų motyvai. Sprendime turi atsispindėti nustatyti faktai ir išanalizuoti bei įvertinti įrodymai ir duota faktų kvalifikacija. Iš įrodymų analizės turi būti aišku, kodėl vienus faktus teismas laiko nustatytais, o kitus – nenustatytais. Taip pat sprendimo motyvuose reikia nurodyti argumentus, dėl kurių teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta. Teisėjų kolegija, įvertinusi priimto apylinkės teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad teismo sprendime yra nustatyti faktai ir išanalizuoti šalių pateikti įrodymai, sprendime pakankamai aiškiai išdėstyta, kodėl teismas vienus įrodymus priima, o kitus atmeta. Teismo sprendimo išvados pakankamai motyvuotos ir argumentuotos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis).

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovių veiksmai, kaltė bei šių veiksmų priežastinis ryšys aplinkos poveikiui. Taigi kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė ne tik žalos faktą, tačiau ir jos dydį, taip pat, kaip minėta, ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog atsakovės privalo solidariai atlyginti aplinkai padarytą žalą.

52. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Telšių apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

54. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė