Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-161 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo R. A. atžvilgiu, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. (toliau – R. A.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta basume, skiriant R. A. subendrintą 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. lapkričio 9 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 8 d.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 91-161 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo R. A., kadangi vis dar yra pakankamai daug kriminogeninių rizikos veiksnių bei dinaminių balų, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo mažinti atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis R. A. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesio pažanga vis dar nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų.

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis R. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, Komisija bei pirmosios instancijos teismas, atsisakydami jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai rėmėsi jam likusios laisvės atėmimo bausmės dalimi, teigdami, jog ji dar pakankamai didelė, kadangi toks motyvas neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatų. Toliau skunde nuteistasis analizuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl suėmimo, kaip kardomosios priemonės, taikymo pagrįstumo.

Nuteistojo R. A. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

7. Bylos duomenimis, R. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Laisvėje R. A. turės nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

8. R. A. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis buvo teistas ne kartą, o jo nusikalstamas elgesys prasidėjo jam dar nesulaukus pilnametystės. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą – išžagino garbaus amžiaus moterį. Šis nusikaltimas yra sunkesnis už buvusias R. A. nusikalstamas veikas, tačiau yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Svarbu tai, kad nei teisminio bylos nagrinėjimo, nei šiuo metu savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis nepripažįsta, ją menkina, teigdamas, kad, turėdamas galimybę atsukti laiką atgal, jis nieko nekeistų, kadangi šiuo metu yra ten, kur ir norėjo atsidurti – pataisos namuose. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių, jo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje.

9. Pataisos įstaigoje asmens elgesys taip pat nebuvo pavyzdingas. R. A. net penkis kartus buvo baustas už režimo taisyklių pažeidimus. Paskutinis jo drausmės pažeidimas fiksuotas dar 2019 m. sausio 31 d., po ko, 2020 m. balandžio 7 d. už aktyvų dalyvavimą pataisos programoje jis buvo paskatintas. Iš aptarto seka, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, kurio nepakanka kategoriškai spręsti, kad asmens elgesys yra tiek pasitaisęs, jog toliau jis gali būti koreguojamas laisvėje. Juo labiau, jog šioje R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išlieka eilė reikšmingų nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių – jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, kurie vis dar gali ir turi būti koreguojami nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar prilyginama vidutinei ir atitinka 69 balus, iš kurių tik 26 balai yra statiniai. Iš aptarto seka, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, tokiu būdu sumažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki minimalaus balo, yra vis dar galima ir turi būti toliau vykdoma pataisos namuose.

10. Darant šią išvadą įvertintina tai, kad laisvėje oficialiai R. A. nėra dirbęs, jokios specialybės neturi. Duomenų apie galimą jo įdarbinimą šiam išėjus į laisvę, byloje nėra. Tuo tarpu pataisos įstaigoje yra gauta vykdomųjų dokumentų 21180,85 eurų sumai. Iki šiol išmokėta tik 7,35 eurai. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistojo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant dar ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie laisvėje esantį asmens turtą, kurį galima būtų nukeipti į nuteistojo vykdomųjų dokumentų padengimą, tokiu būdu palengvinant jo finansinę naštą laisvėję, gali būti neįveikiami ir paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai.

11. Netenkinant nuteistojo skundo atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą. Bylos duomenimis, R. A. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Lengvai pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, dėl ko, praeityje nuteistasis buvo ne kartą teistas ir už nusikalstamas veikas, įvykdytas bendrininkaujant su kitais asmenimis. Jokių duomenų apie pakitusį nuteistojo mąstymą šiuo klausimu, jo atsargumą renkantis draugus, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl pagrįstai spręsti, jog šis nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti veiksnys šioje bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus, pagrindo nėra. Be to, R. A. kalba gynybiškai, nėra linkęs planuoti savo veiklos, gyvena šia diena. Nuteistasis suvokia, kad jo neteisėtas elgesys sukėlė tam tikras pasekmes, tačiau jas asmuo sieja ne su savo netinkamu elgesiu ir jo korekcija, o su paskirta laisvės atėmimo bausme. Pataisos įstaigos darbuotojų priežiūrą vertina neutraliai, teigdamas, kad jie dirba savo darbą kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

12. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis analizuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teigdamas, jog nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas į ja neatsižvelgė, tačiau šioje vietoje atkreiptinas R. A. dėmesys, jog jo pacituotos bylos galėtų būti vertinamos tik tokiu atveju, jei būtų sprendžiamas klausimas dėl asmeniui taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrįstumo. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo skundo motyvai jokios reikšmės neturi.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.