- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-187-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31772-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“
- Suinteresuotas asmuo
- M. I. I. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrodetalė“ skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – M. I. I. A. ir antstolis D. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Agrodetalė“ (toliau – pareiškėja, skolininkė) pateiktu 2019 m. spalio 14 d. skundu prašė priimti patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nebelikus jos skolos išieškotojui M. I. I. A., t. y. skolininkei atlikus priešpriešinių skolinių išieškotojo M. I. I. A. reikalavimų įskaitymą.
2. Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolis D. K. neturi teisės vertinti pareiškėjos atlikto įskaitymo teisėtumo, dėl jo teisėtumo gali spręsti tik teismas, kai į jį kreipiasi įskaitymo teisėtumu abejojanti prievolės šalis. Pareiškėjos reikalavimai suinteresuotam asmeniui M. I. I. A. yra įvertinti teismine tvarka – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2649-580/2019; taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4249-275/2019, kuria teismas suinteresuoto asmens M. I. I. A. atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
3. 2019 m. lapkričio 18 d. teisme gautas suinteresuoto asmens M. I. I. A. atsiliepimas į pareiškėjos skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, kuriuo prašyta jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimai yra akivaizdžiai nelygiaverčiai, suinteresuoto asmens reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tuo tarpu pareiškėjos reikalavimas yra ginčijamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-38254-1101/2019 pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismo teigimu, antstolis D. K. pagrįstai nurodė, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalį, leidžiančią įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas nėra patikrintas teisme, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad dėl pareiškėjos nurodytos kaip įskaitytos sumos tarp šalių vyksta ginčas: Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4249-275/2019, pareiškėjos prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones suinteresuoto asmens M. I. I. A. atžvilgiu iki ieškinio Latvijos Respublikos teismams padavimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo tik preliminariai įvertintas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, o ne vertintas pareiškėjos reikalavimų pagrįstumas iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis); Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eA2-2649-580/2019, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą už akių, kuriuo pareiškėjos ieškinys buvo patenkintas, ir ieškinį paliko nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas nurodė, kad vykdomojo dokumento visiškas įvykdymas yra vykdomosios bylos užbaigimo (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ne nutraukimo pagrindas, todėl šiuo atveju antstolis D. K., gavęs pareiškėjos 2019 m. spalio 9 d. elektroninį laišką su pranešimu dėl įskaitymo, kreipėsi į suinteresuotą asmenį M. I. I. A. (išieškotoją vykdomojoje byloje) dėl informacijos pateikimo, kuris paneigė pareiškėjos atliktą įskaitymą, pažymėdamas, kad tą pačią 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo, kurią pareiškėja nurodė įskaičiusi.
8. Teismas darė išvadą, jog nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginį, kad antstolis D. K. nepagrįstai sprendė, jog jos 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešimas nepatvirtina pareiškėjos atsiskaitymo su suinteresuotu asmeniu M. I. I. A. fakto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-38254-1101/2019; pripažinti skundžiamus procesinius veiksmus neteisėtais; įpareigoti antstolį priimti patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nebelikus pareiškėjos skolos suinteresuotam asmeniui M. I. I. A. dėl atlikto priešpriešinių skolinių reikalavimų įskaitymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai teigė, kad antstolis D. K. teisėtai atsisakė pripažinti pareiškėjos atliktą iskaitymą. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolis D. K. neturėjo teisės vertinti jos atlikto įskaitymo teisėtumo. Įskaitymo teisėtumą gali vertinti tik teismas atskiroje civilinėje byloje, nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka pagal šalies, abejojančios įskaitymo teisėtumu, ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu.
9.2. Įskaitymo veiksmui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, pakanka vienos prievolės šalies valios, t. y. įskaitymas yra vienašalis sandoris. Šiuo atveju pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 26 d. atlikus suinteresuoto asmens reikalavimų įskaitymą ir tinkamai informavus suinteresuoto asmens atstovą apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, jis laikytinas tinkamai atliktu ir galiojančiu.
9.3. Pareiškėjos reikalavimai suinteresuotam asmeniui M. I. I. A. dėl skolos įvertinti teismine tvarka – dėl šių reikalavimų pagrįstumo tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai yra pasisakę Lietuvos Respublikos teismai. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019, spręsdamas ginčą tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens dėl skolos priteisimo, nustatė, kad pareiškėjos reikalavimas suinteresuotam asmeniui M. I. I. A. yra pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos ieškinį tik dėl jo teismingumo Latvijos Respublikos teismams.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019 nustatė, kad suinteresuotas asmuo M. I. I. A. yra skolingas pareiškėjai.
9.5. Suinteresuoto asmens skolos pareiškėjai prima facie pagrįstumas įvertintas ir Vilniaus apygardos 2019 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-4249-275/2019, kuria suinteresuoto asmens atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki pareiškėjo ieškinio padavimo Latvijos Respublikos teismams.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo M. I. I. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pareiškėja dėl jos nurodytos skolos priteisimo iš suinteresuoto asmens M. I. I. A. kreipėsi į Latvijos Respublikos teismą. Suinteresuotas asmuo M. I. I. A. teiks atsiliepimą į ieškinį, prašydamas pareiškėjos ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atitinkamai pareiškėjos reikalavimas suinteresuotam asmeniui M. I. I. A. yra ginčytinas, todėl Latvijos Respublikos teismas pareiškėjos ieškinį gali tenkinti iš dalies, jos reikalavimą suinteresuotam asmeniui M. I. I. A. sumažindamas arba jį atmesti.
10.2. Suinteresuoto asmens M. I. I. A. reikalavimas pareiškėjai yra patvirtintas įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, todėl jo ir pareiškėjos reikalavimai negali būti pripažinti lygiaverčiais, atliekant jų įskaitymą. Laikytina, jog antstolis D. K. pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir nutraukti jos atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą.
10.3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartyje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas už akių priimtas neteisėtai, jį panaikinant, o procesą civilinėje byloje Nr. e2-61-431/2018 atnaujinant. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi išspręstas bylos teismingumo klausimas, nesukeliant teisinių padarinių ir nenustatant prejudicinę galią turinčių faktų.
10.4. Pareiškėjos reikalavimo suinteresuotam asmeniui M. I. I. A. (ne)pagrįstumas gali būti patikrintas tik teismo sprendimu, kuriam įsiteisėjus, esant šalių lygiaverčiams priešpriešiniams reikalavimams, bus galima atlikti jų įskaitymą. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo iš suinteresuoto asmens M. I. I. A. pareiškėjos naudai būtų priteista 206 500,00 Eur skola, įskaitymas negalimas.
10.5. Nors pareiškėja teigė, kad atlikus įskaitymą, suinteresuoto asmens M. I. I. A. skola – 197 666,24 Eur, tačiau iš Vilniaus apygardos teismui teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4249-275/2019 matyti, jog laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo prašyta taikyti 205 599,00 Eur sumai, todėl laikytina, kad pareiškėja reikalavimų neįskaitė, be kita ko, padidindama reikalavimo sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos 2019 m. spalio 14 d. skundas dėl antstolio D. K. veiksmų atmestas. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atmesti pareiškėjos 2019 m. spalio 14 d. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio D. K. 2019 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S19-174-14226, išieškotojo M. I. I. A. pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. vykdomasis raštas Nr. eA2-2649-580/2019 išieškoti iš pareiškėjos 2 539,00 Eur žyminio mokesčio ir 2 923,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, priimtas vykdyti (e. v. b. l. 1-5). 2019 m. spalio 3 d. skolininkei surašytas ir registruota pašto siunta išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-19-174-14302 (e. v. b. l. 51-52).
15. Pareiškėja 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku informavo antstolį D. K., jog 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešimu apie įskaitymą ji įsiskolinimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. eA2-2649-580/2019 yra padengusi, todėl vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti nutraukta (e. v. b. l. 55-56).
16. Antstolio padėjėja A. Ž. 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku atsakydama į pareiškėjos 2019 m. spalio 9 d. pranešimą nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas, todėl skolininkė turi sumokėti 5 462,76 Eur skolą per 2019 m. spalio 3 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-19-174-14302 nurodytą terminą, t. y. iki 2019 m. spalio 21 d. (imtinai) (e. v. b. l. 56).
17. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolis D. K. neturėjo teisės vertinti 2019 m. rugsėjo 26 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo, laikytino, informavus suinteresuoto asmens M. I. I. A. atstovą, tinkamai atliktu ir galiojančiu.
18. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėja pagrįstai nurodžiusi, kad atlikus įskaitymą, galimą nepriklausomai nuo kitos šalies sutikimo su tokiu prievolės pasibaigimo būdu, kvestionuoti jo teisėtumą inicijuojant ginčą teisme, turi teisę tik kita prievolės šalis, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).
20. Tačiau įvertinus antstolio padėjėjos A. Ž. 2019 m. spalio 9 d. elektroninio laiško, kuriuo buvo atsakyta į skolininkės 2019 m. spalio 9 d. pranešimą, turinį, negalima daryti išvados, jog atsisakant atlikti šalių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą per se buvęs kvestionuotas 2019 m. rugsėjo 26 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumas.
21. Priešingai nei pareiškėja buvo teigusi, antstolio padėjėja A. Ž. 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku pareiškėjai išaiškinusi, kad šiuo atveju į suinteresuoto asmens M. I. I. A. reikalavimus, pripažintus vykdytinais procesine tvarka res iudicata galią turinčiais teismo sprendimais, negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, kitaip tariant, skolininkei galimai įvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. eA2-2649-580/2019, užbaigti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nėra galimybės, jos reikalavimams, sprendžiant iš 2019 m. spalio 9 d. elektroninio laiško priedų, nesant lygiaverčiams vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjęs, kad vienašalis įskaitymas į skolą sumą, kuriai išieškoti išduotas vykdomasis dokumentas, pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį negalimas.
22. Įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuoja materialiosios teisės normos, tačiau įstatymų leidėjas CPK 687 straipsnio 1 dalyje nėra suformulavęs jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo vykdymo procese, todėl jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. CPK 687 straipsniu įstatymų leidėjas siekė padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį vykdymo procesą, kad antstoliui, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, nereikėtų atlikti įprastinių ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių vykdomųjų veiksmų atskirai išieškant priešpriešines pinigų sumas pagal skolininko ir išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus. Abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, jog į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017). Pagal kasacinio teismo praktiką, vykdymo procese lygiaverčiais ir akivaizdžiais laikomi reikalavimai, dėl kurių yra išduoti vykdomieji raštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).
23. Apibendrinant kasacinio teismo praktiką aiškinant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą vykdymo procese, spręstina, jog vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja specialioji CPK 687 straipsnio nuostata, numatanti, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą vykdymo procese, turi būti laikomasi CPK 687 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, toks skolininko reikalavimas gali būti įskaitomas. Motyvai apie prievolių vykdytinumą ir akivaizdumą yra svarbūs taikant CPK 687 straipsnį, kada yra sprendžiamas klausimas dėl įskaitymo vykdymo procese, kurį reglamentuoja būtent CPK nuostatos.
24. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019, kuria remiasi pareiškėja kaip suinteresuoto asmens M. I. I. A. 203 500,00 Eur įsiskolinimo fakto įrodymu, spręstas ginčo teismingumo Lietuvos Respublikos teismams klausimas, kurį nustačius kaip teismingą Latvijos Respublikos teismui, panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-61-431/2018, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjos ieškinys ir iš atsakovo „Belmachinery for Industry and Trade“ bei subsidiariai iš suinteresuoto asmens M. I. I. A. priteista 205 599,00 Eur skolos, 2 555,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4249-275/2019 vertintas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektyvaus poreikio pagrįstumas iki ieškinio pareiškimo Latvijos Respublikos teisme, kitaip tariant, neturint visų duomenų koks bus ieškinys, nuspręsta, jog tik preliminariai galima manyti, kad pareiškėjai palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja, tai, kaip pagrįstai nurodė antstolis D. K., reiškia, kad šiai dienai nėra priimto ir įsiteisėjusio vykdytino teismo sprendimo, kuriuo skolininkė turėtų 203 500,00 Eur reikalavimo teisę į išieškotoją M. I. I. A., todėl nebuvo pagrindo nei atlikti priešpriešinių pinigų sumų tarpusavio įskaitymą, nei užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), antstoliui D. K. pagrįstai įvertinus prašomo atlikti procesinio priverstinio vykdymo veiksmo (priemonės) teisėtumą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog antstolis D. K. nekvestionavo atlikto vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau pagal suformuotą CPK 687 straipsnio aiškinimo praktiką vertino pateiktų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4249-275/2019, kaip vykdomųjų dokumentų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens M. I. I. A. 203 500,00 Eur skolos faktą, atitikimą priverstinio vykdytinumo sąvybėms, priimdamas jo kompetencijos ribose leistiną sprendimą dėl priešpriešinių pinigų sumų tarpusavio įskaitymo.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas atmestas, o suinteresuotas asmuo M. I. I. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, pateikdamas jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, byloje spręstinas jų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi šiuo atveju 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato A. V. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 515,60 Eur (0,4 x 1 289,00 Eur), įvertinus šią aplinkybę, jos suinteresuoto asmens M. I. I. A. naudai iš pareiškėjos priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-38254-1101/2019 palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui M. I. I. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“, juridinio asmens kodas 125998255, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.