Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-768-1157/2024 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei J. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo – R. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį, priteisti iš atsakovės 1 853,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priteisti iš atsakovės 13 358,58 Eur atsakovės asmeniniams poreikiams panaudotas vaiko vardu sukauptas pinigines lėšas, nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovui žemės sklypą su sodo pastatu ir sandėliu, 1/62 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, žemės sklypą, 4/22334 dalį žemės sklypo, du automobilius, atsakovei priteisti žemės sklypą su gyvenamuoju namu, priteisti ieškovui iš atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 55 319,18 Eur kompensaciją ir ½ dalį solidariosios reikalavimo teisės į skolininko R. R. skolą, išieškomą antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/02917.

2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/02917. Nurodė, kad antstolis vykdo notaro vykdomąjį įrašą, atliktą pagal R. R. 2018 m. birželio 28 d. išduotą vekselį. Atsakovė vienasmeniškai savo iniciatyva pateikė vykdymui nurodytą dokumentą. Išieškojimas vykdomas išimtinai atsakovės naudai, ieškovas neturi jokių objektyvių galimybių dalyvauti vykdymo procese, nors turi reikalavimo teisę į ½ dalį išieškomos skolos. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/02917 netenkino ieškovo prašymo atsižvelgti į vykstantį santuokos nutraukimo procesą ir sumas, išieškomas iš skolininko, pervesti ieškovui asmeniškai į jo banko sąskaitą, nes ieškovas nėra nurodytas išieškotoju. Tačiau reikalavimo teisė yra abiejų šalių turtas. Vykdomasis įrašas yra išduotas išimtinai atsakovei ir ji tik asmeniškai gauna iš antstolio lėšas. Vykdomasis įrašas ieškovui negali būti išduotas, nes jis jau yra išduotas atsakovei. Tačiau ši reikalavimo teisė turės būti padalinta santuokos nutraukimo byloje.

3. Vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/02917 yra stabdytini siekiant, kad išieškotinos atsakovės naudai piniginės lėšos nebūtų iššvaistytos ir būtų užtikrintas būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas. Didelė reikalavimo suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovė turi teisę įrodyti, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Atsakovė, sužinojusi apie tokį reikalavimą, gali imtis veiksmų, kad padidintų savo nemokumą, todėl tenkinus šį ieškinio reikalavimą, nebebūtų galimybės nukreipti išieškojimo į atsakovės turtą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės taikytinos skubiai.

4. Atsakovė atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovo V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6. Teismas pripažino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad vien ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovės atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė praeityje būtų pasielgusi nesąžiningai, būtų nevykdžiusi teismų sprendimų.

7. Ieškovo prielaidos, kurių nepagrindžia objektyvūs byloje esantys duomenys, nesudaro pagrindo spręsti dėl galimo atsakovės nesąžiningumo ir negalėjimo ateityje įvykdyti teismo sprendimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad abiem šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio vertė žymiai viršija šį ieškovo reikalavimą. Šalių turtas bus dalijamas sutuoktiniams ir abiem šalims atiteks po tam tikrą dalį šio turto. Taigi ieškovo nurodytos sumos išieškojimo galimybė nebus apsunkinta.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas V. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, dėl kurių netenkino ieškovo prašymo. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą ir ieškovo teisę į sąžiningą teismo procesą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties ir nemoka vaiko išlaikymui priteistų lėšų, išlaikymo skola 2024 m. gegužės 6 d. jau sudaro 1 814 Eur. Dėl to teismo išvada, kad nepateikta įrodymų, jog atsakovė būtų nevykdžiusi teismo sprendimų ir pan., yra nepagrįsta.

8.2. Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad atsakovė ir toliau galimai tendencingai siekia sumažinti dalintino turto balansą. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė iš dukters vardu atidarytos sąskaitos be dukros sutikimo ir žinios nuo 2023 m. kovo mėnesio galimai pasisavino ir asmeniniams poreikiams panaudojo 13 358,58 Eur.

8.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 50 191,75 Eur piniginė kompensacija. Tačiau teismui 2023 m. birželio 20 d. nutartimi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė santuokines lėšas jau galimai iššvaistė. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti atsakovės banko sąskaitų išrašai. Dėl to ir išlaikymui priteistų lėšų išieškojimas iš esmės nebevykdomas, nes atsakovė nedisponuoja piniginėmis lėšomis banke. Atsakovė šiuo metu nedirba, negauna pajamų ir neturi banko sąskaitose piniginių lėšų. Antstolis per visą laikotarpį yra pervedęs ieškovui tik apie 80 Eur.

8.4. Atsakovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad skolininkas R. R. kas mėnesį perveda lėšas išimtinai tik atsakovei. Tuo tarpu ieškovas neturi jokių objektyvių galimybių dalyvauti išieškojimo procese vykdomojoje byloje Nr.0157/19/02917, nors turi reikalavimo teisę į ½ dalį skolininko R. R. skolos. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir negalėjimą ateityje įvykdyti teismo sprendimo, nes atsakovė iš esmės nėra pajėgi ieškovui sumokėti piniginės kompensacijos.

8.5. Teismas neteisingai nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog abiem šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio vertė žymiai viršija ieškovo reikalavimą, taigi ieškovo nurodytos sumos išieškojimo galimybė nebus apsunkinta. Atsakovė šiuo metu neturi pajamų, todėl turtas privalės būti dalinamas taip, kad kuo mažesnė piniginės kompensacijos dalis tektų mokėti atsakovei. Atsakovės galimai nesąžiningą elgesį patvirtina ir duomenys, kad trečiasis asmuo E. E. nakvoja ieškovo namuose, todėl kyla rizika, kad turtas gali būti sugadintas ar pabloginta jo būklė. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė siekė ne naudotis turtu, bet turtinės naudos. Šiuo metu teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė galimai siekia nepagrįstai praturtėti.

9. Atsakovė J. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio vykdomosios bylos Nr. 0157/19/02917 vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, tačiau nenustatė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmės, t. y. nenustatė galimo atsakovės nesąžiningumo.

14. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).

15. Pažymėtina, kad sąžiningumo aspektas vertinamas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).

16. Nagrinėjamoje byloje, vertinant galimą atsakovės nesąžiningumą, esminę reikšmę turi tai, kad yra nagrinėjama sutuoktinių santuokos nutraukimo byla, kurioje yra sprendžiami tiek turtiniai, tiek neturtiniai šalių reikalavimai, o pačios šalys turi viena kitai įvairaus pobūdžio priešpriešinių reikalavimų bei pareigų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tenkintas iš dalies, uždraudžiant atsakovei lankytis ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, bet netenkinant ieškovo prašymo areštuoti atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose esančias pinigines lėšas, nes nenustatė galimo atsakovės nesąžiningumo. Minėtą nutartį Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2374-432/2023 paliko nepakeistą.

17. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 317 Eur per mėnesį. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-53-565/2024 minėtą nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės, netrukdyti atsakovei naudotis šalims priklausančiu žemės sklypu ir gyvenamuoju namu bei nesiartinti atsakovės deklaruotu adresu. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-913-656/2024 minėtą nutartį paliko nepakeistą.

18. Nurodytose nutartyse buvo nustatytos aplinkybės, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys viena kitai inicijuoja ikiteisminius procesus, tarpusavyje nebendradarbiauja. Pripažintina, kad šios aplinkybės apsunkina galimybę tam tikrą šalies veiksmą įvertinti jo galimo nesąžiningumo aspektu. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo vykdomojoje byloje Nr. 0055/23/02138, kuriame nurodyta, kad atsakovės išlaikymo įsiskolinimą sudaro 302,00 Eur. Tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Dar sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo pati atsakovė buvo pripažinusi, kad ji neturi darbo ir negauna pajamų. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos. Mažos arba prievolėms vykdyti nepakankamos šalies pajamos ir skolų susidarymas nėra pagrindas konstatuoti, kad šalis yra nesąžininga.

19. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė galimai nuo 2023 m. kovo mėnesio pasisavino ir savo poreikiams panaudojo 13 358,58 Eur sumą, buvusią šalių vaikui skirtoje sąskaitoje, yra šalių ginčo nagrinėjimo iš esmės objektas, nes vienas iš ieškovo ieškinio reikalavimų yra šios sumos priteisimas. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas galės nustatyti, ar ši suma buvo panaudota paties vaiko interesams ar ieškovės. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalima iš karto konstatuoti, kad nurodyta aplinkybė patvirtintų atsakovės nesąžiningumą.

20. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra skirtas tik vieno iš jo pareikštų reikalavimų užtikrinimui, t. y. reikalavimui priteisti ieškovui ½ dalį reikalavimo teisės skolininkui R. R. antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/02917 užtikrinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo R. R. 2018 m. birželio 28 d. išduotame vekselyje įsipareigojo 2019 m. rugsėjo 1 d. sumokėti atsakovei 209 000 Eur. Pagal notaro vykdomąjį įrašą vekselyje nurodyto įsipareigojimo išieškojimas yra vykdomas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0127/19/02917 išieškotojai atsakovei.

21. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti atsakovei nuosavybės teise 230 827 Eur vertė žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Pagal bylos duomenis tai nėra vienintelis šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė po santuokos nutraukimo turės turto atlyginti visus teismo galimai patenkintus ieškovo turtinius reikalavimus. Tuo tarpu vykdomosios bylos stabdymas nagrinėjamoje byloje darytų neproporcingą įtaką ir trečiojo asmens, skolininko R. R., interesams.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355(aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovo V. R. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.