- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-913-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07199-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- J. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei J. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. R. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei J.R. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinės kaltės ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
2. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės, adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis namu (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti ieškovą nesiartinti atsakovės deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad ieškovas įvairiais būdais, psichologinėmis ir fizinėmis priemonėmis trukdo atsakovei gyventi name, kuriame pats negyvena, gadina bendrą turtą, tyčiniais veiksmais mažina bendro turto vertę. Atsakovės teigimu, ji yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė po 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties (kuria pakeista šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta) prašė, kad, pasikeitus teismo nutarčiai ir jam išsikrausčius, perduotų (namo) raktus, įleistų į (duomenys neskelbtini) (namą), tačiau ieškovas atsisakė. Atsakovė, baimindamasi ieškovo smurto, su pažįstamais 2023 m. gruodžio 16 d. atvyko į savo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (namą), kur kieme rado paguldytą „lavono iškamšą“, patekti į namą su anksčiau turėtais namo raktais negalėjo. Atsakovė išsikvietė policiją ir avarinę tarnybą. Policija „lavono iškamšą“ užfiksavo, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Aplinkybių tikslinimo metu atsakovė pateikė policijai dingusių bei sugadintų daiktų sąrašą ir vertę (247 740 Eur). Avarinis namo atidarymas jai kainavo 180 Eur. Atsakovė prašymą taip pat grindžia teisiniu reglamentavimu, susijusiu su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys valdo bendrą jungtinį turtą tiek adresu (duomenys neskelbtini) (namą), tiek (duomenys neskelbtini) (sodo namą). Iš materialaus teisinio santykio kyla atsakovės reikalavimo teisė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašo atsakovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė vengia pasirašyti susitarimą dėl laikino naudojimosi gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), kuriame būtų aiškiai aptartos namo priežiūros, komunalinių išlaidų mokėjimo ir kitos sąlygos. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė yra tik deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovė nuo pat skyrybų pradžios ieškovo atžvilgiu nuolatos inicijuoja išgalvotus, nepagrįstus procesus, įvairius tyrimus, savo pareiškimuose rašo įsivaizduojamus dalykus, kurių nėra. Ieškovas nėra niekaip susijęs su įvykiais, aprašytais atsakovės atsiliepime ir apie juos neturi jokios informacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti ir laikinai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos: įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės; įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis namu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą nesiartinti atsakovės deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini).
6. Ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos stadijoje, jeigu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Dėl ieškovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo atsakovės
7. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
8. Prašymą įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės, atsakovė iš esmės grindžia ieškovo galimai daroma žala turtui (namui), esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovės galimu gąsdinimu (lavono muliažo palikimu, trečiųjų asmenų namo kieme palikto turto sugadinimu) ir pan. Ieškovas nurodo neatlikęs atsakovės nurodomų turto gadinimo veiksmų. Taip pat nurodo, jog atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), o ne deklaruotos vietos adresu.
9. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių bei šalių pateiktų dokumentų visuma sudaro pagrindą preliminariai spręsti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys viena kitai inicijuoja ikiteisminius procesus, nebendradarbiauja ir pan. Nors byloje nėra pateikta įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių, jog ieškovas keltų grėsmę atsakovei asmeniškai, kad būtų ją sužalojęs ar pan., tačiau šalių tarpusavio santykių konfliktiškumo lygis yra toks, kad šalims būnant kartu, vis tik gali kilti grėsmė šalių turtui (siekdami vienas kitam pakenkti, gali gadinti turtą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinės taikos ir apibrėžtumo bylos nagrinėjimo metu, taip pat siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų šalių turtiniai interesai, atsakovės prašymas šioje dalyje tenkintinas ir ieškovas įpareigotinas gyventi skyriumi nuo atsakovės.
Dėl įpareigojimo netrukdyti atsakovei naudotis turtu ir draudimo artintis atsakovės deklaruotoje vietoje
10. Atsakovė taip pat prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovą netrukdyti jai naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
11. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas gyvena kitame sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, be to, atsakovės prašomą leisti naudotis turtą gadina. Be to, atsakovei atvykus į šį turtą, ji yra visaip gąsdinama, gadinamas ir trečiųjų asmenų turtas.
12. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu šalies atžvilgiu. Jos taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams.
13. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame, remiantis teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi, gyvena ieškovas su dukra ir prie kurios artintis teisės neturi atsakovė. Tiek pirmojo, tiek antrojo turto padalijimo klausimai bus sprendžiami iš esmės išnagrinėjus šalių santuokos nutraukimo bylą. Kita vertus, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti neapibrėžtą laiką, todėl laikinai nesureguliavus esamos situacijos (t. y. ieškovui turint neabejotiną teisę naudotis vienu objektu, o atsakovei tokios teisės neturint, kai šalys turi daugiau nei vieną nekilnojamojo turto objektą, tinkamą gyvenimui), galimai būtų suteiktas perdėtas pranašumas vienai iš ginčo šalių (t. y. ieškovui), paneigta nuosavybės teisė.
14. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti šalių teisių pusiausvyros iškraipymo bei trukdymo atsakovei naudotis bent dalimi abiem šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, o konkrečiai, turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (pvz., kaip atsakovės nurodomas galimas spynų gadinimas, vartų užrakinimas grandine ir pan.), taip pat įvertinus tai, kad ieškovas savo pasirinkimu jau išreiškė poziciją bylos nagrinėjimo laikotarpiu naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), be to, ten deklaravo savo ir dukters gyvenamąją vietą, ir neeskaluojant šio ginčo dėl turto dar labiau, tikslinga taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).
15. Taip pat atsakovė prašo įpareigoti ieškovą nesiartinti atsakovės deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, taip pat įvertinus šalių pateiktą medžiagą, itin konfliktišką šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat šia nutartimi leidus atsakovei naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), siekiant užkirsti kelią galimam žalos asmeniui ir / ar turtui atsiradimą, atsakovės prašymas tenkintinas ir šioje dalyje bei ieškovui uždraustina lankytis atsakovės deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes (šalių turtinių teisių pusiausvyrą) šiuo atveju nėra reikšminga, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra galimai (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas Vilniuje yra tinkamas gyvenimui, todėl atsakovei negali būti apribota galimybė apsigyventi šalims nuosavybės teise priklausančiame būste. Ieškovo nurodyta aplinkybė dėl galimos turto nuomos, atsižvelgiant į jau aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios situacijos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
16. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:
16.1. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Teismas pažeidė ieškovo teisę į nuosavybės neliečiamumą, nepagrįstai apribojo ieškovo nuosavybės teises.
16.2. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ne tik nesant įrodymų apie grėsmės vaiko ar atsakovės sveikatai ir interesams egzistavimą, bet apskritai nesant jokių objektyvių pagrindų tokio esminio nuosavybės ribojimo taikymui. Atsakovė nepateikė tokių įrodymų, kurie neabejotinai leistų manyti, kad ieškovo elgesys akivaizdžiai keltų grėsmę atsakovės interesams (CPK 178, 185 straipsniai). Šalies deklaratyvūs teiginiai dėl tariamos grėsmės nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo ieškovo teises lankytis nuosavybės objekte ir yra neproporcingos, t. y. perteklinės nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.
16.3. Santuokinių ryšių nutrūkimas ar konfliktiniai šalių santykiai nėra išskirtinė, grėsmę patvirtinanti aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apribojant ieškovo teisę į nuosavybę, teismas nepagrįstai suteikė atsakovei galimybę be pagrindo neatlygintinai naudotis ieškovo turto dalimi.
16.4. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą ir ieškovo teisę į sąžiningą teismo procesą.
16.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi institucijos pateikta išvada, kuri vertintina tik kaip rekomendacinio pobūdžio.
16.6. Tenkinus atsakovės prašymą, nukrypta nuo teismų praktikoje formuojamų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių (pvz.: Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1571-896/2022; Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-481-372/2023).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
19. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
20. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę taikant laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, 7 punktas – uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kuomet nustatoma, kad kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, turi kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą ar ją nuomojasi, jo finansinė padėtis leidžia tą daryti.
22. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos santuokos nutraukimo byloje. Teismas pagrįstai pagal pateiktus duomenis sprendė esant itin konfliktiškus šalių santykius, šalims viena kitai inicijuojant ikiteisminius procesus.
23. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaudgos priemones (įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės, adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis namu (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą nesiartinti atsakovės deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini)), rėmėsi tuo, kad ieškovas įvairiais būdais, psichologinėmis ir fizinėmis priemonėmis trukdo atsakovei gyventi name, kuriame pats negyvena, gadina bendrą turtą, tyčiniais veiksmais mažina bendro turto vertę, atsakovę gąsdina.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys turi du nekilnojamojo turto objektus, easnčius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovas su dukra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o atsakovė - (duomenys neskelbtini). Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi, iki įsiteisės teismo sprendimas, uždrausta atsakovei lankytis ieškovo ir šalių nepilnametės dukros gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
25. Laikytini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra nemotyvuota. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones dėl įpareigojimo ieškovą gyventi skyrium ir įpareigojimo ieškovą nesiartinti atsakovės deklaruotu adresu, atsižvelgė į itin konfliktiškus šalių santykius, į atsakovės išdėstytas apinkybes ir pateiktus duomenis (galimą spynų gadinimą, galimą trečiųjų asmenų namo kieme palikto turto sugadinimą, vartų užrakinimą grandine, galimą atsakovės gąsdinimą paliekant lavono muliažą), šalių turtinių teisių pusiausvyrą, nes abi bylos šalys turi galimybę gyventi atskiruose jiems nuosavybės teise priklausančiuose namuose, o atsakovei jau yra apribotos teisės patekti į vieną iš namų ir juo naudotis. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje neprieštaravo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimui.
26. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad Tarnybos išvada turėjo lemiamą reikšmę priimant procesinį sprendimą. Kaip jau minėta, teismas atsižvelgė ir į kitas, jau minėtas, bylai reikšmingas aplinkybes, jas vertindamas kompleksiškai.
27. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad ginčijama nutartimi nepagrįstai pažeista ieškovo teisė į nuosavybės neliečiamumą. Kaip jau minėta, atitinkamai atsakovės teisės naudotis atsakovo gyvenamosios vietos nekilnojamuoju turtu taip pat yra apribotos. Todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nepažeidžia šalių teisių labiau nei nagrinėjamu atveju būtina.
28. Todėl, preliminariai vertinant byloje pateiktus duomenis, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju buvo pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tokiu būdu bus užtikrinti turtiniai ir asmeniniai neturtiniai atsakovės intersai, nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra.
29. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismo priimtas procesinis sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai, nes ieškovo nurodomose bylose (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1571-896/2022; Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-481-372/2023) faktinės bylų aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo šios bylos. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės ir sprendžiama dėl toje byloje poreikio jas taikyti.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teismo procesiniam sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.