- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2-715-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00053-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Trečiasis asmuo
- Neo Power Sp
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos parkas‘‘ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Neo Power Sp.Z.o.o.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Energijos parkas“ ieškinį atmesti.
2. Pareiškėjos teigimu, procesas atnaujintinas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
3. Pareiškime nurodė, kad iš pareiškėjos Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo priteista 1 416 695 Eur tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų atlyginimo ieškovei UAB „Energijos parkas“ konstatavus, kad pareiškėja, vykdydama viešąjį konkursą, į 2008 m. kovo 8 d. paskelbto investicinio konkurso sąlygas įtraukė Lenkijos bendrovės ENER-G Polska 2007 m. parengtą Kairių sąvartyno dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita), kurioje, kaip nustatyta teismų sprendimais, duomenys apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius buvo neteisingi, dėl ko ieškovė neva patyrė žalą.
4. 2021 m. vasario 11 d. pareiškėja gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos (toliau – ir STT Šiaulių valdyba) pranešimą, kad 2021 m. vasario 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnį, 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl buvusio VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vadovo tarnybos pareigų neatlikimo (229 straipsnis), dėl jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (228 straipsnio 2 dalis), iššvaistant didelės vertės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ turtą (184 straipsnio 2 dalis), dėl VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ buvusio vadovo ir ieškovės bei su ja susijusių asmenų sukčiavimo įgyjant didelės vertės turtą iš VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (182 straipsnio 2 dalis), dėl dokumento – ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaitos – suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, padarant didelę žalą (300 straipsnio 3 dalis), dėl kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, padarant didelę žalą (206 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal įtarimus, kad su ENER-G Polska susiję asmenys veikė kartu su ieškovę įsteigusios UAB „Naujoji šiluma“ vadovu ir akcininku V. D. bei kitais su UAB „Naujoji šiluma“ susijusiais asmenimis, o galbūt ir buvusiu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriumi R. V. ir/ar kitais darbuotojais tam, kad įgyvendintų sudėtingą nusikalstamos veikos schemą: ENER-G Polska parengiant tikrovės neatitinkančią dujų tyrimo ataskaitą, kuri įtraukiama į Investicinio konkurso sąlygas, ir vėliau leidžia konkursą laimėjusiai bendrovei ne tik įsisavinti milijonus eurų Europos Sąjungos lėšų Kairių sąvartynui pernelyg galingos kogeneracinės jėgainės statybai, tačiau ir prisiteisti negautą pelną, apskaičiuotą pagal tą pačią ENER-G Polska tikrovės neatitinkančią dujų tyrimo ataskaitą. Nors VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė 2020 m. spalio 16 d., tačiau tik 2021 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų aplinkybių yra pradėtinas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019. Bylai yra reikšmingas faktas, kad dėl ENER-G Polska ir ieškovės bei su ja susijusių asmenų sąsajų ir bendrai vykdytų nusikalstamų veikų VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuoto viešojo konkurso metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informacijos, kad viešąjį pirkimą laimėjusios ir UAB „Energijos parkas“ įsteigusios UAB „Naujoji šiluma“ vadovui ir akcininkui V. D. ir/ar kitiems su UAB „Energijos parkas“ susijusiems asmenims galimai panaudojus apgaulę, didelę turtinę naudą galėjo gauti UAB „Energijos parkas“ vienintelis akcininkas – UAB „Naujoji šiluma“.
6. Tikrovės neatitinkanti ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaita lėmė ne tik tai, kad UAB „Energijos parkas“, nesukūrusi pridėtinės vertės, savivaldybių įstaigos sąskaita gavo pelną lyg būtų sėkmingai išvysčiusi Kairių sąvartyno nudujinimo projektą eksploatuojant didelės galios kogeneracinę jėgainę, tačiau ir tai, kad UAB „Energijos parkas“ galėjo įsisavinti milijonus eurų tikslinės paramos Kairių sąvartyne, įrengdama šiam objektui netinkamą kogeneracinę jėgainę.
7. Procesas byloje turi būti atnaujintas, kadangi paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė, t. y. ieškovės (ir su ja susijusių asmenų) ir ENER-G Polska tarpusavio ryšiai, kuriems bendradarbiaujant sąmoningai parengta klaidinga ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaita, lėmusi pareiškėjos veiksmų byloje pripažinimą neteisėtais ir žalos priteisimą.
8. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, o be to, nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai, nes ieškovė ir su ja susiję asmenys buvo parengę kruopštų veiksmų planą siekiant, kad teismai priimtų būtent tokius sprendimus, kurie yra įsiteisėję šiai dienai.
9. Pareiškėjos vertinimu, jeigu anksčiau būtų žinoma, kad ieškovei sudarant sutartį su VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaitoje pateikti duomenys yra neteisingi, nebūtų buvę pagrindo civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019 pripažinti pareiškėjos veiksmus neteisėtais.
10. Taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimui įsiteisėjus, 2020 m. gegužės 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi sprendimo vykdymo dalies – 870 811,19 Eur viršijančioje apimtyje, įvykdymas buvo atidėtas iki 2021 m. balandžio 1 d., t. y. pareiškėja turės sumokėti ieškovei likusią atidėtą sprendimu priteistą sumą. Todėl pareiškėja negali laukti, kol ikiteisminis tyrimas bus atliktas ir įsiteisės jame priimtas nuosprendis. Pareiškėjos įsitikinimu, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra pagrindas bylos nagrinėjimo atnaujinimui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys buvo pripažinti pakankamais ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Laukti, kol ikiteisminio tyrimo metu bus priimtas galutinis sprendimas, gali užtrukti net keletą metų, todėl pareiškėjai iš ieškovės atgauti pervestas lėšas gali tapti neįmanoma.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjos teigimu, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 11 d., t. y. nuo dienos, kai pareiškėja sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019 ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, jog pagal jos pareiškimą (surašytas 2020 m. spalio 16 d.) 2021 m. vasario 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu gauti duomenys neabejotinai turės reikšmės civilinės bylos išnagrinėjimui. Teismo vertinimu, šis argumentas yra nepagrįstas, nes tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai esant būtų galima konstatuoti, jog ji turi esminės reikšmės bylai.
14. Teismas konstatavo, kad faktas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nesudaro pagrindo abejoti priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, juolab, kad civilinė byla išnagrinėta ir apeliacine tvarka, o kasacinės instancijos teismas net du kartus atsisakė priimti kasacinį skundą, ir tai nereiškia, jog egzistuoja naujai paaiškėjusios esminės bylai aplinkybės.
15. Be kita ko, teismas nurodė, kad atnaujinus procesą pareiškėjos nurodytu pagrindu, įsiteisėjęs teismo sprendimas negalėtų būti naikinamas ar keičiamas, o būtų pagrindas tik svarstyti klausimą dėl bylos sustabdymo, nes ikiteisminis tyrimas nėra privalomas pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
16. Įvertinęs prašyme išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ikiteisminis tyrimas yra tik pradėtas, dar niekam nėra pareikšti įtarimai, taigi, ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų iš esmės skirtingos nuo tų, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
17. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui, nėra aktualu, ar prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ar nepraleidus. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo prašymą grindė aplinkybe, jog apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ji sužinojo 2021 m. vasario 11 d., todėl teismo vertinimu, būtent šios dienos turi būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas. Taigi, pareiškėjai į teismą pasikreipus 2021 m. kovo 22 d., trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas.
18. Teismas paliko galioti iki nutarties įsiteisėjimo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Pareiškėja VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į bylos proceso atnaujinimo svarbą ir būtinybę apginti viešąjį interesą, nes šio klausimo išnagrinėjimas svarbus pareiškėjai ir viso Šiaulių regiono gyventojų interesų gynimui.
19.2. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimo pareiškėjos buvusių vadovų, V. D., UAB „Energijos parkas“ ir ENER-G Polska bendro nusikalstamo veikimo, yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys buvo pripažinti pakankamais ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Minėtų asmenų veikimas kartu ar bent tokia tikimybė yra pakankama atnaujinti bylos nagrinėjimą ir iš naujo vertinti pareiškėjos atliktų veiksmų neteisėtumą ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas.
19.3. Tuo atveju, jeigu byla nebus atnaujinta, liks nenustatyta, ar ieškovė pati neprisidėjo dėl neva jai kilusios žalos, o pareiškėja privalės sumokėti ieškovei likusią sprendimu priteistą sumą (daugiau nei 1 mln. Eur).
19.4. Bylos nagrinėjimas pagal ikiteisminio tyrimo duomenis turi būti atnaujintas dabar, nes kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis sprendimas, gali užtrukti keletą metų, todėl po tokio ilgo laikotarpio pareiškėjai iš ieškovės atgauti pervestas lėšas gali tapti neįmanoma. Be to, pareiškėja bus patyrusi neigiamas finansines pasekmes.
19.5. Pareiškėjos teigimu, ieškovė yra finansinių sunkumų patirianti įmonė, jos pelnas pastaraisiais metais buvo neigiamas. Be to, ieškovė bei jai vadovaujantys asmenys, kurių atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, siekdami išvengti sprendimu priteistų lėšų grąžinimo, visas lėšas bandys slėpti, pervesti kitoms įmonėms, taip apribojant pareiškėjos galimybę atgauti sumokėtas lėšas palankaus jam sprendimo atveju.
19.6. Ikiteisminis tyrimas yra pradėtas pagal šešių nusikalstamų veikų sudėtis, t. y. dėl buvusio pareiškėjos vadovo tarnybos pareigų neatlikimo; dėl jo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, iššvaistant didelės vertės pareiškėjos turtą; dėl pareiškėjos buvusio vadovo ir ieškovės bei su ja susijusių asmenų sukčiavimo įgyjant didelės vertės turtą iš pareiškėjos; dėl dokumento (ENER-G Polska dujų tyrimo ataskaitos) suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, padarant didelę žalą; dėl kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, padarant didelę žalą. Taigi, ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas dėl ENER-G Polska ir ieškovės bei su ja susijusių asmenų sąsajų ir bendrai vykdytų nusikalstamų veikų pareiškėjos organizuoto viešojo konkurso metu yra reikšmingas bylai.
19.7. Asmenys, susiję su ENER-G Polska veikė kartu su UAB „Naujoji šiluma“, įsteigusia UAB „Energijos parkas“, ir įgyvendino nusikalstamos veiklos schemą, kuri parengus tikrovės neatitinkančią dujų tyrimo ataskaitą leido konkursą laimėjusiai bendrovei įsisavinti milijonus eurų Europos Sąjungos lėšų Kairių sąvartynui pernelyg galingos kogeneracinės jėgainės statybai ir prisiteisti negautą pelną, apskaičiuotą pagal tą pačią ENER-G Polska tikrovės neatitinkančią dujų tyrimo ataskaitą.
19.8. Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų buvę žinoma, kad ieškovė yra susijusi su sąmoningai klaidingą dujų tyrimo ataskaitą pateikusia ENER-G Polska ir nuostolių priteisimo schema buvo suderinta iš anksto, tokios aplinkybės būtų sudariusios pagrindą atmesti ieškovės ieškinį nenustačius pareiškėjos civilinės atsakomybės sąlygų.
Atsiliepimas
20. Ieškovė UAB „Energijos parkas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Atskirajame skunde nėra nurodyta skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir (ar) neteisėtumą patvirtinančių aplinkybių ir argumentų. Pareiškėja tiesiog pakartojo savo parašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes ir argumentus. Pareiškėja, naudodamasi proceso atnaujinimo institutu, siekia tik pakartotinai pasibylinėti. Be to, praleido trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą. Taigi, tokiu būdu yra vilkinamas priverstinis išieškojimas pagal išduotą vykdomąjį raštą.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi atidėjo sprendimo dalies, viršijančios 870 811,19 Eur, įvykdymą iki 2021 m. balandžio 1 d. Taigi, 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti atnaujinti priverstinio vykdymo veiksmai. Ieškovės manymu, pareiškėja neatsitiktinai likus vos keletui dienų iki 2021 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo bei paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (prašymas tenkintas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi).
Šalies argumentai
20.3. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka įstatyme įtvirtintų bei teismų praktikoje išplėtotų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių požymių (kriterijų). Pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-7-00002-21 buvo pradėtas ir ieškovės, UAB „Naujoji šiluma“ ir (ar) V. D. atžvilgiu. Pareiškėjos 2020 m. spalio 16 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės apie tariamą ieškovės, UAB „Naujoji šiluma“ ir (ar) V. D. dalyvavimą nusikalstamose veikose yra grindžiamos deklaratyviais samprotavimais bei prielaidomis.
20.4. Pareiškėja, aprašydama menamos nusikalstamos veikos schemą, nurodė, kada ieškovė pradėjo eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, kokio galingumo kogeneracinę jėgainę pastatė, kiek dujų surinkimo gręžinių įrengė ir t. t. Tačiau šios sutarties vykdymo aplinkybės nepatvirtina jokios nusikalstamos veikos. Be to, šios aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-171-569/2019 ir teismai jas išanalizavo ir pasisakė priimtuose sprendimuose.
20.5. Atskirajame skunde nurodomas argumentas, nagrinėjamas klausimas yra susijęs su viešuoju interesu yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo.
20.6. Aplinkybės, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra pakankamai gera ir kad ginčo atveju nekyla grėsmė viešajam interesui aplinkos apsaugos (atliekų tvarkymo) srityje, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą laikytinos prejudiciniais faktais, nes aptariamos aplinkybės buvo nustatytos civilinė byloje Nr. e2-171-569/2019.
Žemesnės instancijos teismas
20.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas. Terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėja sužinojo arba galėjo ir turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o ne nuo tada, kai sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parengė 2020 m. spalio 16 d., todėl vėliausiai 2020 m. spalio 16 d. jai buvo žinomos visos aplinkybės, kurias ji laiko naujai paaiškėjusiomis, todėl prašymas atnaujinti procesą teismui turėjo būti pateiktas iki 2021 m. sausio 16 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
24. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
25. Proceso atnaujinimas kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė taikomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, jis galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
26. Apeliantė prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
27. Kasacinis teismas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu, yra ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kurio metu gauti duomenys neabejotinai turės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog faktas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nesudaro pagrindo abejoti įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu bei atnaujinti civilinės bylos procesą.
30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus aplinkybei apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, yra išaiškinta, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog paaiškėjo žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo negalima laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pagrindu būtų daroma išvada dėl esminės reikšmės bylai egzistavimo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra tikėtinos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvimas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką gali būti daromos tik preliminarios išvados ir tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimtame sprendime gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta. Tuo atveju, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas egzistuoja tik prielaida, kad atlikus ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, galės būti patvirtinti ar paneigti duomenys apie nusikalstamas veikas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2012).
31. Taigi, vadovaujantis aptarta teismų praktika, apeliantės argumentas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jame esančius duomenis apie galimai padarytas ir šiuo metu dar tiriamas nusikalstamas veikas, negali būti pripažįstama kaip esminė faktinė išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-171-569/2019 aplinkybė, kuri leistų suabejoti minėtoje byloje padarytomis teismo išvadomis ir turėtų įtaką galutiniam teismo sprendimo rezultatui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų iš esmės skirtingos nuo tų, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Apeliantės pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde dėstomos aplinkybės apie ENER-G Polska ir ieškovės UAB „Energijos parkas“ bei su ja susijusių asmenų galimai organizuotą nusikalstamą schemą, parengus tikrovės neatitinkančią dujų tyrimo ataskaitą, kuri leido konkursą laimėjusiai bendrovei įsisavinti didelę Europos Sąjungos lėšų sumą Kairių sąvartynui pernelyg galingos kogeneracinės jėgainės statybai ir prisiteisti negautą pelną, apskaičiuotą pagal tą pačią ENER-G Polska tikrovės neatitinkančią dujų tyrimo ataskaitą, galėtų būti pripažįstamos kaip faktas, turintis įtakos civilinės bylos Nr. e2-171-569/2019 proceso atnaujinimui, bet tik tuo atveju, jeigu šios aplinkybės būtų išnagrinėtos ir patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka bei dėl jų būtų priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas.
32. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad bylos proceso atnaujinimas turi įtakos viešajam interesui, nes šio klausimo išnagrinėjimas svarbus pareiškėjai ir viso Šiaulių regiono gyventojų interesų gynimui. Be to, ikiteisminis tyrimas gali užtrukti, todėl vėliau bus sudėtinga pareiškėjai iš ieškovės atgauti pervestas lėšas, kadangi ieškovė yra finansinių sunkumų patirianti įmonė, o jai vadovaujantys asmenys, siekdami išvengti sprendimu priteistų lėšų grąžinimo, visas lėšas bandys slėpti, pervesti kitoms įmonėms. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, tam, kad būtų atnaujintas procesas byloje, aplinkybės, kuriomis remiamasi, jau turi būti paaiškėjusios (nustatytos), o ne įtariamos, numanomos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės nurodyti argumentai neturi įtakos sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
33. Ieškovė UAB „Energijos parkas“ atsiliepime į atskirąjį skundą kelia klausimą dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikimo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas.
34. CPK 368 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą suprašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
35. Kaip nurodyta aukščiau, terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo skaičiuojamas nuo aplinkybių sužinojimo dienos. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nėra esminė faktinė aplinkybė, sudaranti pagrindą išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimui, termino skaičiavimas nuo sužinojimo apie ikiteisminio tyrimo pradžią nėra teisingas. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje konstatavus, jog aplinkybės, kurios galėtų būti proceso atnaujinimo pagrindas ir turėtų įtakos išnagrinėtos civilinės bylos rezultatui, apskritai šiuo metu dar nėra paaiškėjusios (jos yra tik įtariamos, numanomos), nėra teisinio pagrindo svarstyti ir termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios klausimą. Tik tuomet, jeigu kažkokios faktinės išnagrinėtos bylos aplinkybės bus paaiškėjusios, prasidės ir termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiavimas.
36. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančios proceso atnaujinimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
37. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Pareiškėja VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra tenkinamas.
39. Ieškovė UAB „Energijos parkas“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 1 049,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Netenkinus atskirojo skundo ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (Teisinių paslaugų suvestinė) įrodo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 1 049,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius (1 524,20 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas)), todėl yra mažintinos iki 609,68 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos parkas“ 609,68 Eur (šešis šimtus devynis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.