Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-802/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-08-23
Bylos Nr.: 2-802/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Rimvydas Norkus
Pareiškėjas: N. V.
Ieškovas: Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S, Šveicarijos konfederacijos bendrovės MAYER
Atsakovas: UAB „Vobekra“, N. V., uždarajai akcinei bendrovei „Nijolė ir partneriai“

Kategorijos

124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-802/2012Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Rimvydo Norkaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. A2-2675-520/2012 pagal

pareiškėjos N. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-401-560/2009 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. ieškinį atsakovams UAB „Vobekra“, N. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Nijolė ir partneriai“, dėl nuostolių priteisimo pagal ieškovo Šveicarijos konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG ieškinį atsakovams N. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vobekra“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovų Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A., Šveicarijos Konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG ieškinius patenkino iš dalies, priteisė ieškovui Prancūzijos Respublikos bendrovei COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A.: iš atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš N. V. litais 4 743,08 JAV dolerių skolą ir 1 581,03 JAV dolerių palūkanų pagal lito ir JAV dolerio (oficialaus valiutų kurso) santykį, esantį mokėjimo dieną; iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ solidariai bei iš atsakovės N. V. subsidiariai litais 1 856,35 JAV dolerių skolą ir 618,78 dolerių palūkanų pagal lito ir JAV dolerio (oficialaus valiutų kurso) santykį, esantį mokėjimo dieną; iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ solidariai bei iš atsakovės N. V. subsidiariai litais 438 596 JAV dolerių skolą ir 75 922,41 JAV dolerių palūkanų pagal lito ir JAV dolerio (oficialaus valiutų kurso) santykį, esantį mokėjimo dieną, kitą ieškovo Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui Šveicarijos Konfederacijos bendrovei MAYER & CIE AG iš atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš atsakovės N. V. 4 778 317,91 JAV dolerių skolą ir 600 000 JAV dolerių palūkanų (sprendimo rezoliucinė dalis buvo patikslinta, ištaisant apsirikimą 2009-07-24 nutartimi), kitą ieškovo Šveicarijos Konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG ieškinio dalį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. papildomu sprendimu ieškovo Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. prašymo priteisti 6 proc. metines palūkanas netenkino, tenkino ieškovo Šveicarijos Konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG prašymą ir priteisė iš UAB ,,Vobekra“ ir subsidiariai iš N. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 378 317,91 JAV dolerių), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2004-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą paliko nepakeistą, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą iš dalies panaikino, t. y. panaikino papildomo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. prašymas priteisti iš atsakovų palūkanas už teismo priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priėmė naują sprendimą – prašymą patenkino ir priteisė ieškovui Prancūzijos Respublikos bendrovei COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. 6 proc. palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2003-06-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo: iš atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš N. V. – už 4 743,08 JAV dolerių; iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ solidariai bei iš atsakovės N. V. subsidiariai – už 1 856,35 JAV dolerių ir iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ solidariai bei iš atsakovės N. V. subsidiariai – už 438 596 JAV dolerių, kitą papildomo teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėja N. V. 2011 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-401-560/2009 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškiniai būtų atmesti. Nurodė, kad Prancūzijos Respublikos bendrovė COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. ir Šveicarijos Konfederacijos bendrovė MAYER & CIE AG pareiškė ieškinius atsakovams UAB „Vobekra“, UAB „Nijolė ir partneriai“ ir jai dėl skolos išieškojimo bei nuostolių atlyginimo, prašydami priteisti jiems skolą, susidariusią už tariamai atsakovų gautas, tačiau neapmokėtas prekes. Vilniaus apygardos teismas 2009-07-24 sprendimu ieškinius tenkino iš dalies. Nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, jog dalis sąskaitų, kuriomis grindžiami ieškovų reikalavimai, yra galimai suklastotos. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai (sąskaitos, prekių deklaracijos) ir juose užfiksuoti duomenys yra prieštaringi. Teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl byloje esančių įrodymų juridinės galios, todėl jai buvo pasiūlyta iki 2010-09-30 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius sąskaitų suklastojimą. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė jos apeliacinį skundą, nurodydamas, kad ji nepateikė aiškių klastojimo faktą patvirtinančių įrodymų, o bylos nagrinėjimo metu nurodė tik prielaidas, kurios turėjo būti patikrintos ikiteisminio tyrimo metu. Ji, siekdama įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-03 nutartį ir pateikti teismui su dokumentų klastojimu susijusius įrodymus bei tokiu būdu apginti savo pažeistas teises, 2010-08-24 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą su skundu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Prancūzijos Respublikos bendrovei COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. ir Šveicarijos Konfederacijos bendrovei MAYER & CIE AG dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str., tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2011-07-11, t. y. po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2010-12-01 nutartimi byloje Nr. 1S-704-303/2010 ir 2011-04-07 nutartimi byloje Nr. 1S-205-172/2010 panaikino ankstesnius Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-09-29 ir 2011-01-25 nutarimus, kuriais, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra buvo nepagrįstai atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tiek jai, tiek ir bylą nagrinėjusiam teismui kilo pagrįstų įtarimų, kad teismams ieškovų pateiktos sąskaitos išrašytos atgaline data, o jose nurodomi duomenys neatitinka tikrovės, kadangi pačios sąskaitos išrašytos už prekes ir paslaugas, kurių nei UAB „Nijolė ir partneriai“, nei personalinė įmonė „Nijolė“, nei ji negavo ir neturėjo gauti. Be to, siekiant suklastotų dokumentų pagrindu nesąžiningai pasipelnyti, dalis sąskaitų buvo išrašyta įmonėms, kurios išrašymo metu dar net neegzistavo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pažeista jos teisė į tinkamą procesą, o tuo pačiu ir į teisinę gynybą, kas lėmė neteisėtų ir neteisingų sprendimo bei nutarties šioje byloje priėmimą. Siekiant teisingo šios civilinės bylos išsprendimo, teismui privalu išsklaidyti visas abejones, kylančias dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos: 1) UAB „Nijolė ir partneriai“ buvo įregistruota tik 1999-09-16, o į bylą ieškovas yra pateikęs nemažai sąskaitų, išrašytų šiai bendrovei dar iki jos įsteigimo: 1998 m. išrašytos sąskaitos Nr. 8631, 8781, 8796, 8871, 8872, 8873, 9203, 9299; iki 1999-05-06 išrašytos sąskaitos Nr. 9539, 9682, 9773, 9289. Aplinkybė, kad nurodytos sąskaitos išrašytos UAB „Nijolė ir partneriai“ iki šio juridinio asmens įsteigimo, duoda pagrindą tvirtinti, jog šios sąskaitos yra suklastotos ir išrašytos atgaline data už prekes (paslaugas), kurių atsakovai negavo ir neturėjo gauti, todėl nei UAB „Nijolė ir partneriai“, nei kiti atsakovai neturi pareigos apmokėti neteisėtas sąskaitas. 2) Civilinėje byloje buvo pateiktos dvi 1998-07-28 Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. sąskaitos Nr. 8796 versijos 7 141,50 JAV dolerių sumai. Vienoje gavėju nurodyta UAB „Nijolė ir partneriai“, kitoje - Nijolė, Granito g. 10, Vilnius. Sąskaitoje nurodyta, kad prekės siunčiamos M. F. A. (Honkongas). Ši sąskaita įtraukta į ieškovo Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. 2003-06-17 ieškinio priedą Nr. 21 „Atsakovo skolos ir mokėjimų suvestinė“ ir priskirta UAB „Nijolė ir partneriai“. UAB „Nijolė ir partneriai“ Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnyboje įregistruota 1999-08-18. Aplinkybė, kad sąskaita Nr. 8796 yra išrašyta dviem skirtingais variantais, iš kurių viename įmonei, kuri sąskaitos išrašymo metu neegzistavo, duoda pagrindą įtarti, jog ji yra suklastota. 3) Kyla abejonių ir dėl 1998-06-18 išrašytos sąskaitos Nr. 9135 tikrumo, kurios pagrindu teismo ekspertai apskaičiavo 1 028 653,73 JAV dolerių įsiskolinimą. Dokumente, pateiktame 1998-06-18, yra įrašas apie tai, jog Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. jau sumokėjo 600 000 JAV dolerių pagal mokėtiną 1998-12-18 balansą. Civilinėje byloje yra pateikta 1998-06-26 banko išrašo kopija, kurioje nurodyta, kad iš Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. sąskaitos į Šveicarijos Konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG pervesta 500 000 JAV dolerių. Taip pat pateiktas 1998-06-29 banko pranešimas apie tai, kad iš įmonės „Hollander and son“ sąskaitos Šveicarijos Konfederacijos bendrovei MAYER & CIE AG pervesta 100 000 JAV dolerių. Įrašai, esantys sąskaitoje Nr. 9135, duoda pagrindą tvirtinti, jog sąskaita yra suklastota. Ieškovas Šveicarijos Konfederacijos bendrovė MAYER & CIE AG, pateikdamas 1998-06-18, niekaip negalėjo žinoti apie įvykius, kurie įvyko žymiai vėliau. Sąskaita pateikta 1998-06-18, Prancūzijos Respublikos bendrovė COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. ir įmonės „Hollander and son“ mokėjimas atliktas 1998-06-26. 1998-06-18 sąskaitoje, be to, rašoma, jog Prancūzijos Respublikos bendrovė COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. sumokėjo ieškovui Šveicarijos Konfederacijos bendrovei MAYER & CIE AG pagal 1998-12-18 balansą. Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimti sprendimas ir nutartis bei juose padarytos išvados taip pat iš esmės remiasi vien tais pačiais ginčytinais dokumentais, todėl akivaizdu, kad šioje byloje priimti ankstesni Vilniaus apygardos teismo 2009-11-24 sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-28 nutartis negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti, o Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėto ikiteisminio tyrimo eiga ir jo metu padarytos išvados turės esminės reikšmės ir šios civilinės bylos baigčiai ir neabejotinai privalo būti įvertintos šią bylą nagrinėjančiame teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjos N. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo atnaujinti procesą, nes šios aplinkybės nei faktiškai, nei teisiškai negali būti pripažintos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p). Nagrinėjamoje byloje teismo priimtų procesinių sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai išvadas dėl byloje konstatuotų šalių santykių ir kitų aplinkybių, padarė remdamiesi atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto vertinimu, t. y. įvertinę byloje pateiktus įrodymus: atsakovo rašytinius nurodymus dėl kailių nukreipimo išdirbėjams, dokumentus, kuriais atsakovas pripažino skolą, šalių susirašinėjimo dokumentus, kitus rašytinius įrodymus, rašytinius paaiškinimus, aukcionų ir kitas sąskaitas, mokėjimo pavedimus patvirtinančius dokumentus, deklaracijas, važtaraščius, ekspertizių aktus ir išvadas, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus. Teismai, spręsdami apie skolos faktą, rėmėsi ne tik sąskaitomis, bet ir kitais įrodymais.

Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu, nurodė tai, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo metu gauti duomenys neabejotinai turės reikšmės civilinės bylos išnagrinėjimui, tačiau teismo teigimu, šis argumentas yra nepagrįstas, nes tai, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai esant būtų galima konstatuoti, jog ji turi esminės reikšmės bylai. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas nesudaro pagrindo abejoti dėl priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nereiškia, jog egzistuoja naujai paaiškėjusios esminės bylai aplinkybės. Atnaujinus procesą pareiškėjos nurodytu pagrindu, įsiteisėjęs teismo sprendimas negalėtų būti naikinamas ar keičiamas, o būtų pagrindas tik svarstyti klausimą dėl bylos sustabdymo, nes ikiteisminis tyrimas nėra privalomas pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Įvertinęs tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra net privalomas pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, teismas nurodė, kad darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra tas įrodymas, patvirtinantis, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant civilinę bylą, ir kurios turi esminės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad abejones dėl galimo dalies įrodymų suklastojimo, kurios yra nurodytos prašyme dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja jau buvo iškėlusi bylos nagrinėjimo metu ir teismui šios abejonės buvo žinomos. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-03 nutartis, priimta nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka, kuria, teisėjų kolegijai kilus abejonių dėl ieškovų pateiktų sąskaitų juridinės galios, taip pat vienos iš sandorių šalies - UAB „Nijolė ir parneriai“ veiklos laikotarpio ir šios bendrovės galimybės veikti ir sudaryti sandorius ginčijamu laikotarpiu, pasiūlė atsakovei N. V. pateikti įrodymus, patvirtinančius ginčo sąskaitų suklastojimą, tačiau N. V. tokių įrodymų nepateikė. Sąskaitų klastojimą galima įrodyti ir kitais įrodymais, t. y. ne tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-28, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-07-24 sprendimo, nurodė, jog jokių aiškių klastojimo faktą pagrindžiančių įrodymų į šią nagrinėjamą bylą apeliantė nepateikė (CPK 178 str.), t. y. aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos jau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismui, tačiau pareiškėja jų neįrodė įstatymo nustatyta tvarka, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios būtų iš esmės skirtingos nuo tų, kurios buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo nėra atliktas, ikiteisminis tyrimas remiasi tik įtarimų prielaidomis, kurios turi būti patikrintos nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-29 nutartyje, išnagrinėjęs N. V. kasacinį skundą, taip pat nurodė, jog N. V., neigdama skolą, tvirtindama, kad už gautas prekes pagal ginčo sąskaitas sumokėta, reikšdama abejones dėl pateiktų įrodymų, savo teiginių nepagrindė įrodymais. Teismo teigimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dalies sąskaitų suklastojimo, kai civilinė byla buvo išnagrinėta remiantis ne vien pareiškėjos nurodomomis sąskaitomis, o atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto vertinimu, nėra esminės. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, todėl jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, nurodytas CPK 366 str. 1 d. 2 p., užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja N. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje buvo pradėtas tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą, turėjo patikrinti, ar pareiškėjos nurodomos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti šioje byloje priimtų teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir nuosekliai ištirti, ar teismų procesiniai dokumentai nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Teismas nevertino pareiškėjos nurodomų aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradžios momentu, ir taip pažeidė kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką. Pareiškėja dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių ankstesnio bylos nagrinėjimo metu negalėjo remtis aplinkybėmis, nurodytomis prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl jos pripažintinos naujai paaiškėjusiomis.

2. Naujai paaiškėjusia aplinkybe byloje pripažintinas ne tik faktas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjos skundą, bei ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, ištyrusi civilinės bylos medžiagą, pripažino, kad šioje byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš tiesų buvo padaryta nusikalstama veika, turėjusi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Negalima tokia teisinė situacija, kai asmuo baudžiamojoje byloje vykstančio ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo metu pripažįstamas nukentėjusiuoju, o civilinėje byloje tų pačių dokumentų, dėl kurių klastojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagrindu tas pats asmuo pripažįstamas skolininku ir įpareigojamas vykdyti prievolę galimai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

3. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju yra vienintelis būdas įrodyti CIPEL ir MAYER byloje pateiktų sąskaitų klastojimą, todėl teismas, siekdamas padaryti kitokią išvadą, privalėjo išsamiai tirti, ar pareiškėja turėjo galimybę pateikti teismui kokius nors įrodymus, kurie patvirtintų jos bylos nagrinėjimo metu nurodomas aplinkybes, susijusias su sąskaitų klastojimu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos į visus nagrinėjamoje byloje svarbius klausimus, susijusius su dokumentų klastojimu bus atsakyta, o taip pat bus surinkti visi dokumentų klastojimą galintys patvirtinti arba paneigti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės nebuvo tiriamos ankstesnio bylos nagrinėjimo teismuose metu, ir siekiant teisingo šios civilinės bylos išsprendimo, pradėto ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis būtina įvertinti bylos nagrinėjimo teisme metu, pripažintina, kad procesą atnaujinti būtina.

4. Iki 2012 m. sausio 24 d. vykusio teismo posėdžio pradžios Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti pareiškėjos ir jos atstovės prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismo protokoline nutartimi šie prašymai buvo netenkinti, nepripažinus jų nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių svarbiomis. Tokia teismo išvada negali būti vertinama kaip pagrįsta, kas yra pagrindu panaikinti teismo nutartį. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. sausio 18 d. nutarimu N. V. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės sprendžiant pareiškėjos prašymo pagrįstumo klausimą, tačiau teismui atsisakius patenkinti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, ši aplinkybė nebuvo įvertinta bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjos teisės.

Atsiliepimas

Ieškovai Prancūzijos Respublikos bendrovė COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. ir Šveicarijos konfederacijos bendrovė MAYER & CIE AG atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

1. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes šis faktas neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, be to, jis neturi esminės reikšmės bylai, t. y. negalima teigti, jog, jeigu jis būtų egzistavęs nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas teismo sprendimas. Vien ikiteisminio tyrimo iškėlimo faktas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jog paaiškėjo naujos, bylos nagrinėjimo metu nežinomos, aplinkybės.

2. Aplinkybės, kurios bus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, negali būti kvalifikuojamos, kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, įtvirtintą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi jos apskritai dar nėra paaiškėjusios. Pareiškėjos nurodyti įrodymai ne tik šiuo metu neegzistuoja, tačiau gali ir apskritai neatsirasti. Ikiteisminio tyrimo metu nebūtinai bus surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įrodyti dokumentų suklastojimo faktą, ir tyrimas gali būti nutrauktas. Net ir nustačius dokumentų suklastojimo faktą baudžiamojo proceso tvarka, šis faktas neatitiktų paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių sampratos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Teismo atsisakymas tenkinti pareiškėjos ir jos atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl proceso atnaujinimo

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė teismą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – pradėtu ikiteisminio tyrimu, kurio metu gauti duomenys neabejotinai turės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog jos nurodoma aplinkybė – ikiteisminio tyrimo pradėjimas – atitinka pirmiau nurodytus kriterijus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004).

Šiuo atveju vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog paaiškėjo žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo negalima laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pagrindu būtų daroma išvada dėl esminės reikšmės bylai egzistavimo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra tikėtinos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką buvimas. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką gali būti daromos tik preliminarios išvados ir tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimtame sprendime gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų iš esmės skirtingos, nuo tų, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo metu egzistuoja tik prielaida, kad atlikus ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, galės būti patvirtinti ar paneigti pareiškėjos argumentai dėl dokumentų klastojimo. Tačiau šiuo metu nėra jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie leistų paneigti teismų išvadas dėl civilinėje byloje ištirtų duomenų.

Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai dėl, jos teigimu, svarbios proceso atnaujinimui aplinkybės pareiškėjos pripažinimo nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo byloje. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimami gavus reiškiamą prašymą arba pačių teisėsaugos pareigūnų ar teismo iniciatyva nustačius, kad yra pagrindo fizinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo statuso suteikimas asmeniui ikiteisminio tyrimo metu nereiškia, kad nusikalstama veika jam iš tikrųjų padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala, kadangi faktą, ar nusikalstama veika buvo padaryta, nustato teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Todėl ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo byloje nelaikytina naujai paaiškėjusių aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja abejones dėl galimo dalies įrodymų suklastojimo, kurios nurodytos prašyme dėl proceso atnaujinimo, jau buvo nurodžiusi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartyje konstatavo, kad jokių aiškių klastojimo faktą pagrindžiančių įrodymų į šią nagrinėjamą bylą apeliantė nepateikė (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jos nurodyta aplinkybė nėra nauja, atskirajame skunde teigia, jog ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje buvo pradėtas tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo dienos, todėl pareiškėja dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių ankstesnio bylos nagrinėjimo metu negalėjo remtis aplinkybėmis, nurodytomis prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl pareiškėjos nuomone, jos pripažintinos naujai paaiškėjusiomis. Tačiau šie pareiškėjos argumentai atmestini remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia proceso atnaujinimo pagrindą, įtvirtintą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais ir išvadomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančios proceso atnaujinimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl teismo posėdžio atidėjimo

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad iki pirmosios instancijos teismo posėdžio pradžios buvo pateikti pareiškėjos ir jos atstovės prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismo protokoline nutartimi šie prašymai buvo netenkinti, kas yra pagrindu panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais. Remiantis CPK 162², 246 straipsnių nuostatomis, teismo posėdis gali būti atidedamas tik esant svarbioms priežastims. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. R., M. N. v. UAB ,,Arteta“, bylos Nr. 3K-3-151/2007, kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 24 d. protokolinėje nutartyje buvo įvertinti pareiškėjos bei jos atstovės prašymai atidėti bylos nagrinėjimą ir jų neatvykimo į teismo posėdį priežastys dėl ligos bei dėl kelionės į užsienį laikytos nesvarbiomis bei prašymai atmesti (b. l. 77-80). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovė advokatė D. P. dalyvavo 2011 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (b. l. 57-58). Taigi, pareiškėjos atstovė dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir jai buvo suteikta galimybė teikti įrodymus ir paaiškinimus, t. y. užtikrinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 str.), taip pat pareiškėja turėjo galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį ir šia galimybe pasinaudojo, dėl to darytina išvada, jog pareiškėjos teisė į tinkamą teismo procesą nebuvo pažeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 302 str.). Ieškovas Šveicarijos Konfederacijos bendrovė MAYER & CIE AG apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 8 484,77 Lt dydžio išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumą, sprendžia, kad ieškovui priteistinos išlaidos yra mažintinos iki 2 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Šveicarijos Konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG naudai 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė Gasiūnienė Rimvydas Norkus