Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2026 m. vasario 23 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, išsituokęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2002 m. lapkričio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – galutine bausme - pataisos darbais be laisvės atėmimo 2 metams;

2) 2002 m. gruodžio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalį galutine bausme - 12 MGL (1500 Lt) bauda;

3) 2005 m. rugsėjo 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį galutinė bausme - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

4) 2005 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį - galutine bausme - 9 metais laisvės atėmimo;

5) 2006 m. kovo 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - galutine bausme - 9 metais laisvės atėmimo;

6) 2014 m. gruodžio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį - galutine bausme - 9 mėnesiais viešųjų darbų;

7) 2015 m. liepos 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - galutine bausme 6 mėnesiais viešųjų darbų;

8) 2016 m. liepos 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį – galutine bausme – 1 metams laisvės atėmimo;

9) 2018 m. gegužės 21 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - galutine bausme - 58 parų arešto;

10) 2020 m. birželio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - galutine bausme 60 parų arešto, 2020 m. spalio 2 d. paleistas atlikus arešto bausmę;

11) 2021 m. kovo 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

12) 2022 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kuriuo paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

13) 2023 m. spalio 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, galutine sumažinta bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, paskiriant 4 (keturis) mėnesius intensyvią priežiūrą; 2023 m. gruodžio 19 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme 90 parų, bausmę atliko 2024 m. balandžio 30 d.;

14) 2025 m. kovo 13 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, galutine sumažinta bausme –laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, paleistas atlikęs bausmę 2025 m. spalio 20 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. T., pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2025 m. spalio 30 d. apie 16 val. viešoje vietoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabučio namo kieme, būdamas neblaivus, nustatytas (2,68 prom. girtumas), iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės priežasties, išgirdęs pastabą, kad esantis girtas viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje elgėsi agresyviai ir panaudojo fizinį smurtą t. y., rankos kumščiu vieną kartą sudavė smūgį L. P. į galvos sritį, ties dešine akimi, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. M. T. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, įvyko konfliktas su kaimyne. Buvo neblaivus, niekada neturėjo jokių pykčių, nežino kas atsitiko. Niekada kaimynams nėra net blogų minčių turėjęs. Taip atsitiko užgėrusiam. Jis kažką pasakė ar nepasakė, kad kažkokie nervai atsirado. Sakė, kad jis susiginčijo, bet jis su P., nesiginčijo. Nežino ar jam norėjo kažką pasakyti, ar jis jam norėjo pasakyti. Buvo „nervuoti“ žodžiai. Pripažino, kad įvyko apsistumdymas. Miglotai pamena, dėl ko kilo konfliktas. Ar jis kažką pasakė, ar P. jam kažką pasakė ir prasidėjo tas kažkoks pyktis. Nurodė, kad paėmė nukentėjusiosios vyrui už rankos ir pasakė, kad baigtų ir nebesuprato daugiau. Jis, kai blaivas, gali paaiškinti tokius dalykus. Taip atsitinka ne savo protu. Kažkokie nervai pasidarė. Nurodė, kad nukentėjusioji, jam irgi „biški“ užtrenkė, nes paėmė vyrui už rankos, tada jį pyktis paėmė. Ji įtrenkė į veidą, tai ir jis atgal jai trenkė. Paskui, kaimynas M., jį ant žemės paguldė, užlaužė rankas ir laukė kol atvažiuos policija. Sutramdė kaimynai, kad būtų ramus. Buvo persigėręs. Jam pačiam sunku paaiškinti, kaip taip galėjo pasielgti. Pačiam gėda, turi paskui aiškintis, atsiprašinėti. Kai patikrino promiles, buvo virš 2 promilių. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Nurodė, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Niekada nebuvo jokių pykčių su kaimynais, dabar taip atsitiko. Pripažįsta civilinį ieškinį. Jo dar neatlygino. Kardomosios priemonės, periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nesilaiko, nes kartais neturi laiko, užsiėmęs. Atsiprašė kaimynų ir nukentėjusiosios, nes pats nesuprato savo veiksmų, negerai pasielgė. Savo elgesį vertina netinkamai.

3. Nukentėjusioji L. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nereiškė civilinio ieškinio byloje, nenori net matyti kaltinamojo. Po šito įvykio vyrui labai sveikata pablogėjo ir vyras mirė. Kaltinamasis atsiprašė, bet ji jam neatleido.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme metu dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad posėdžio metu būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

5. Kaltinamojo M. T. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, be jo paties visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

5.1. 2025 m. spalio 30 d. pranešimu ROIK Nr. 012500064600, kuriame nurodyta, kad ką tik dabar kieme neblaivus iš matymo pažįstamas asmuo trenkė iš rankos pranešėjai į akį. Asmenį sulaikė, laukia kieme. 2025 m. spalio 30 d. 17.56 val., iš (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriaus gautas slaugytojos pranešimas, kad į medikus pati kreipėsi blaivi P. L., kuriai nustatyta diagnozė: galvos sumušimas. Išleista gydytis ambulatoriškai. Sumušė kaimynas (t. 1, b. l. 11);

5.2. 2025 m. spalio 30 d. L. P. protokolu- pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. spalio 30 d. apie 16 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), L. P. kaimynas M. T. gim. (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus, vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į galvos sritį, ties dešiniąją akimi. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 15-20);

5.3. 2025 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas dviejų aukštų mūrinis daugiabutis namas, einant link įvykio vietos prieinama prie namo prieigų, tiksliau prie namo įėjimo. Prie įėjimo matomas betoninėmis plytelėmis išklotą takelis. Matomos namo įėjimo durys, kurios yra metalinės, rudos spalvos, šalia jų matomos šviesiai rudos spalvos medines durys, kurios veda į namo rūsį. Dešiniau nuo namo įėjimo durų matoma prie namo sienos elektros skydinė, bei metalinį kaminą. Pati įvykio vieta yra prie kamino ant betoninių plytelių (t. 1, b. l. 21-23, 24-26);

5.4. 2025 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2025 m. spalio 30 d., apie 16 val. 10 min. iš Šiaulių OVS budėtojo buvo gautas informacinis pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik kieme, neblaivus iš matymo pažįstamas asmuo trenkė iš rankos pranešėjai į akį. Asmenį sulaikė. Laukia kieme. GMP atsisakė, pasitiks. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja L. P., prie namo ant žemės gulėjo sulaikytas M. T. (nustatytas 2,68 prom. girtumas), kurį laikė M. B. su vyru S. B., bei S. M., šalia buvo ir pranešėjos vyras L. P.. Pranešėja L. P. paaiškino, kad apie 16.00 val. buvo savo namo sandėliuke ir išgirdo, kaip kieme šūkauja kaimynas M. T., moteris išbėgusi pastebėjo, kad kaimynas kabinėjasi prie jos sunkiai sergančio senyvo amžiaus vyro L. P., dėl ko asmenys susižodžiavo, ir M. T. trenkė moteriškei kieme vyro L. P. ir kaimyno S. M. akivaizdoje iš rankos kumščio į galvos sritį. Taip pat konflikto metu bandė sumušti ir kaimyną S. M., šis sugebėjo išvengti kaimyno smūgių, M. T. pargriauti ant žemės ir išsikviesti į pagalbą kaimynus B. iš 1-o buto, kad padėtų sulaikyti agresyvų ir neadekvatų kaimyną iki atvyks policija. Bendraujant su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, kaimynai ir pranešėja buvo pasipiktinę M. T. elgesiu, jie teigė, kad jis neadekvačiai ir agresyviai elgiasi dažnai, žmonės jo bijo, nes jiems yra grasinama, namo gyventojai dažnai būna įžeidinėjami ir taikstosi su tokiu kaimynų elgesiu iš baimės. L. P. įvykio vietoje atsisakė GMP medikų, teigė, kad apžiūrai kreipsis pati į VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 12-13);

5.5. nukentėjusiosios L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru L. P.. Šalia, 2-ame bute, turi problematišką kaimyną M. T. apie 45 metų amžiaus, kuris praktiškai visada vartoja alkoholį, elgiasi neadekvačiai, agresyviai. Dėl jo elgesio ne kartą yra kviesta policija. 2025m. spalio 30 d. apie 16.00 val., ji buvo savo gyvenamojo namo sandėliuke, išgirdo, kad kieme vyksta triukšmas. Išbėgusi iš sandėliuko į lauką, pamatė, kad kaimynas M. T. yra suėmęs jos vyrui L. už rūbų ties krūtine. Kadangi jos vyras dėl amžiaus ir sunkios ligos pats apsiginti negali, ji puolė šaukdama ant M., kad paliktų vyrą. M. buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, paleidęs vyrą eidamas link jos, vieną kartą kumščiu trenkė jai į galvos sritį, ties dešine akimi. Tokiais veiksmais M. T. jai sukėlė fizinį skausmą. Skausmo skalėje nuo 0 iki 10 patirtą skausmą vertina 8 balais. Po smūgio ir staiga kilusio konflikto triukšmo, subėgo visi kaimynai, padėjo sulaikyti kaimyną, po to iškvietė policiją. Dėl civilinio ieškinio tvarkos yra informuota. Kaimynas jų atžvilgiu agresyviai elgiasi ne pirmą kartą, juos įžeidinėja, grasina žodžiu, triukšmauja. Prieš kaimynus fiziškai smurtavęs iki šiol nėra. Papildomai nurodė, kad 2025 m. spalio 30 d., kaimynas M. T. sukėlė jai fizinį skausmą bei sutrikdė viešąją tvarką konfliktuodamas su kaimynais, ji yra labai pasipiktinusi tokiu M. T. neadekvačiu elgesiu, nes jis elgėsi ne pagal visuomenės ir elgesio normas, bei sutrikdė savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais viešą tvarką ir rimtį. Jai civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta, ją suprato ir parodo, kad ji byloje civilinio ieškinio nereikš, tik nori ir prašo dėl tokio elgesio jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nori pasakyti, kad po konflikto su kaimynu T., praėjus kelioms dienoms jos sunkia onkologine liga sergantis sutuoktinis L. P. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), kur po kurio laiko ligoninėje mirė. Ar konfliktas su kaimynu turėjo įtakos jos vyro sveikatos pablogėjimui, ji pasakyti negali, nes jis sirgo sunkia plaučių onkologine liga, kur metastazės jau buvo perėjusios į šonkaulius (t. 1, b. l. 31-32, 33-36);

5.6. liudytojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte, 2-ame bute gyvena kaimynas M. T., kaimynas yra problematiškas, pastoviai vartoja alkoholį, namus yra padaręs lindyne, kelia triukšmą, šūkauja, kabinėjasi prie visų kaimynų, elgiasi agresyviai ir neadekvačiai kaimynų atžvilgiu, juos įžeidinėja. Dėl jo elgesio ne kartą yra kviesta policija. 2025 m. spalio 30 d., apie 16.00 val. jis varė automobilį į garažą, kuris yra ties jo gyvenamuoju namu. Tuo metu pastebėjo, kaip kaimynas M. pradėjo kabinėtis prie jų kaimyno L., suėmęs rankomis buvo už rūbų ties krūtine, bei bandė ranka jam trenkti. Kadangi kaimynas yra senyvo amžiaus ir gydosi nuo vėžio, neturi jėgų apsiginti, konfliktą išgirdusi jo žmona L. P. išbėgo iš sandėliuko ir pradėjo kieme ginti savo vyrą. Tada M. trumpam išėjo iš kiemo ir neužilgo vėl grįžo prie jo ir kaimyno. Tada L. bandė nusiėmęs nuo savo rankos žiedą dėti ant jo nosies. Kai kaimynė pasakė, kad nelįstų prie jos vyro, M. L. rankos kumščiu trenkė į galvą. Jis norėjo ginti kaimynę, dėl to M. bandė trenkti jam iš kojų ir iš rankų, bet tuo metu jis jį sučiupo už kojos, parvertė ir bandė jį sulaikyti. Viską matė kaimynai B. iš 1-o buto, jie taip pat išbėgo ir padėjo sulaikyti M. Po viso to iškvietė policiją. Tiek jis, tiek visi kaimynai yra pasipiktinę M. T. elgesiu, bei fiziniu smurtu prieš kaimynę. Prašo imtis veiksmų, nes jie bijo M. T., kuris kelia pavojų visiems kaimynams (t. 1, b. l. 44-45);

5.7. liudytojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m. spalio 30 d., apie 14.00 val., jis grįžo namo iš darbo, kieme tuo metu nebuvo nei vieno kaimyno. Maždaug apie 15.00 val., jam paskambino kaimynas S. M., kuris jį informavo, kad lauke kitas jų kaimynas M. T., nesenai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, apstoja ir kabinėjasi prie kito kaimyno L. P., kuris serga sunkia onkologine liga, sakė, kad L. išvadino necenzūriniais žodžiais ir provokuoja konfliktą. Jis jam pasakė, kad dėl tokio M. elgesio jis kviestų policiją. S. atsakė, kad žiūrės pagal situaciją. Tuo metu jis niekur išėjęs nebuvo ir nieko nematė. Maždaug apie 16.00 val., iš darbo grįžo jo žmona M. ir, jai nespėjus net persirengti, išgirdo kad kažkas beldžiasi į jų buto duris. Žmonai atidarius duris, pamatė padususį ir sunkiai kvėpuojantį kaimyną L., kuris pasakė, kad su žmona bėgtų į lauką gelbėti L.. Jam pirmam išbėgus, o M. iš paskos, pamatė kieme prie laiptinės ant žemės gulintį kaimyną M., kuris buvo prispaustas prie žemės ir laikomas S. M.. Taip pat jam padėjo L.. Tada jis L. liepė pasitraukti, pats visu svoriu užgulė ant M., kuris, būdamas neblaivus labai spardėsi ir juos visus keikė necenzūriniais žodžiais. Tuo metu L. kvietė policiją. Kadangi M. baisiai spardėsi, tai jo žmona jam su šaliku surišo kojas. Jį laikė ir nepaleido iki kol atvyko policijos pareigūnai ir M. surakino antrankiais ir nusivedė į policijos automobilį. Vėliau pamatė, kad L. yra paraudusi ir ištinusi viena akis. Ji pasakė, tiek jam, tiek pareigūnams, kad M. grįžęs iš savo draugo - sugėrovo K., ne iš šio ne iš to jai būnant prie laiptinės vieną kartą kumščiu trenkė į akį, o šalia buvęs kaimynas S. norėjo apginti L.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl ko M. spyrė S., o šis spėjo pagauti jo koją ir parversti ant žemės. Tada jau pakvietus L., jie su žmona atbėgo. Jis yra labai pasipiktinęs tokiu M. T. neadekvačiu elgesiu. Grįžus M. iš areštinės namo, šis bandė atsiprašyti jo, L. ir S. už savo elgesį, tačiau jam pasakė, kad jo atsiprašymai nieko verti, nes jis prigėręs ir toliau taip elgsis. Žino, kad po M. konflikto su P., L. kitą dieną buvo išvežtas dėl pablogėjusios sveikatos į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54-57);

5.8. liudytojos M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 spalio gale, dienos tiksliai nepamena, apie 16.00 val., grįžus iš darbo, kieme prie laiptinės sutiko sėdintį savo kaimyną L. P., šalia buvo jo žmona L. P. ir dar vienas kaimynas S. M.. Jie jai papasakojo, kad ką tik jie turėjo konfliktą su kitu jų kaimynu M. T., kuris buvo neblaivus ir kabinėjosi prie L., kuris sunkiai serga onkologine liga. Persimetus su kaimynais keliais žodžiais, ji nuėjo į savo butą pirmame aukšte. Jai nespėjus persirengti, išgirdo beldimą į buto duris, jas atidariusi pamatė padususį L.. Jis išsigandęs pasakė, kad bėgtų į lauką gelbėti jo žmonos L.. Tada ji su vyru S. išbėgę į kiemą prie laiptinės, pamatė ant žemės gulintį kaimyną M.. Matė, kad S. M. ir L. jį laikė prispaudę prie žemės. Tada L. pakeitė jos vyras S., kuris padėjo M. laikyti prispaudus prie žemės, o L. tuo metu skambino policijai. Kadangi M. labai spardėsi ir ant visų kaimynų garsiai koliojosi, ji pribėgusi suėmė jo kojas ir prispaudė prie žemės. Kadangi jis nesiramino ir toliau necenzūriniais žodžiais plūdosi ant visų kaimynų, ji surišo jam kojas turėtu šaliku. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie M. surakino antrankiais ir nusivedė į policijos automobilį. Paskui pamatė, kad L. yra paraudonavusi viena akis. L. pareigūnams pradėjo pasakoti, kad M., grįžęs iš draugo, ne iš šio ne iš to vieną kartą kumščiu trenkė L. į akį, o šalia buvęs kaimynas S. norėjo apginti L., todėl M. spyrė S., o šis spėjo pagauti jo koją ir parversti ant žemės. Parodo, kad ji yra labai pasipiktinusi tokiu M. T. neadekvačiu elgesiu. Prašo dėl tokio elgesio nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. Kiek girdėjo, M. grįžęs namo iš policijos kaimynų už savo elgesį atsiprašė, tačiau 2025 m. lapkričio 11 d. apie 19.30 val., M. vėl prisigėręs, lauke stovėdamas prie laiptinės durų, šūkavo visokiais necenzūriniais žodžiais ir šaukė, kad su visais susidoros, kas vėl jai sukėlė pasipiktinimą dėl tokio jo elgesio. M. labai pasikeitė grįžęs iš įkalinimo įstaigos, nes anksčiau toks nebuvo ir kaimynų neužkliūdavo. Kiek jai žinoma po M. konflikto su P., L. kitą dieną buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48-51);

5.9. 2025 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas telefoninio skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas 2025 m. spalio 30 d., 16.07.49 val. (BPCID=95530724336), kuriame girdisi užilsęs moters balsas, kuri kažkam pasako, kad šiuo metu visi operatoriai užimti. Moteris giliai kvėpuoja. Po kelių signalo girdisi vėl moters balsas sakantis, kad neatsako, bet gal atsakys. Fone girdisi vyriškas balsas, tačiau neįmanoma suprasti ką sako. Pokalbyje su BPC operatore užfiksuota, kad pranešėja L. P. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prisigėręs pijokas sumušė dabar jį prigriebę laiko ant žemės jau reikia būtinai policijos; nurodo, kad gavo į akį; užpuolikas gyvena jų name (t. 1, b. l. 80-82, CD diskas prie t. 1, galinio bylos viršelio);

5.10. 2024 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriais apžiūrėti 2025 m. spalio 30 d. policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašas „export-fsby8.mp4“, kuriame matyti, kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta prie geltonų plytų mūrinio (duomenys neskelbtini) pažymėto namo. Išlipus pareigūnams iš automobilio, prie daugiabučio namo kieme matosi stovintis senyvo amžiaus vyriškis, o kiek tolėliau matosi žmonių susibūrimas, kur matyti laiko ant žemės prispaudę vyriškį. Pareigūnui priėjus prie susibūrusių žmonių, ekrane matosi dvi moterys. Viena atpažįstama kaip liudytoja M. B., o kita kaip nukentėjusioji L. P., kuri atvykusiems pareigūnams pasako, kad gavo į akį. Taip pat ekrane pasimato vyriškis atpažįstamas kaip liudytojas S. M. kuris laiko prie žemės gulintį vyriškį atpažįstamą kaip M. T.. Pareigūnas prašo T. apsiversti ir pakelia jį nuo žemės. Matyti, kad T. visiškai neblaivus, nes jo kalba nerišli, nėra galimybės viską suprasti ką kalbą. Pareigūnams paklausus vyriškio kas nutiko, jis atsako, kad kaimynai prisigalvoja. Pareigūnai vyriškį pasodina į tarnybinį automobilį. Matyti, kaip prie pareigūnų prieina L. P. ir pasako, kad „kūtvela ką tik parėjo iš tiurmos ir vėl iš naujo“. Moteris įdeda į automobilį galimai T. batus. Pareigūnas prieš sodindamas vyriškį į automobilį apžiūri jo su savimi turimus daiktus. Pareigūnams pasodinus vyriškį į automobilį, eina pabendrauti su vyriškį sulaikiusiais žmonėmis. Tarp kurių atpažįstami liudytoja M. B., liudytojai S. M. ir S. B., nukentėjusioji L. P., bei ant suoliuko sėdintis senyvo amžiaus vyriškis, L. P.. B. pareigūnei sako, kad mes rašom be jokių kalbų. Pagyvenęs vyriškis pasako, kad puolė jam į krūtinę iškart išėjęs. Pareigūnė paklausia ar medikų nereikia. Tiek moteris tiek senyvo amžiaus vyriškis atsako, kad nereikia. P. sako ką padarys medikai jeigu sutins, pavaikščios mėlyna ir pavaikščios, kur bedings. B. sako, kad taip jis nėra buvęs pasielgęs. Pareigūnė atsako, tai kad jis kalba su kitu pasauliu. B. sako, kad jie jo bijo ir išeiti baugu. Pareigūnė klausia P. ar ją ir jos vyrą sumušė. Vyriškis parodo rankomis, kad jis buvo suimtas už priekyje esančių rūbų ir jį tampė, išėjo žmona ir jį nuvijo. P. sako, kad ji iš apačioje katilinės kaip tigras išlėkė klausdama, ko jis kelia triukšmą. Teigia, kad T. pradėjo šaukti. Paskui rodo į kaimyną M. sakydama, kad jis iš kažkur atbėgo. Paskui T. būdamas priešais ją „karkšt“ ir viskas, parodydama kad sudavė kumščiu į veidą. Paskui visi išpuolė ir jie pririto vyriškį prie žemės. Tada kaimynai sako, kad jei jis bus paleistas, jo bijo, nes jis gyvena namo laiptinės pirmame aukšte. B. sako, kad vyriškis dažnai jiems grasindavo, bet jie vis nieko nedarė ir policijai neskambino ir blogai darė taip darydami. Vis pagailėdavo, bet kad jau pradėjo pulti tai čia nesąmonė yra. Senyvas vyriškis galimai L. P. pareigūnams, sako, kad kaimynas ant jo pradėjo pulti sakydamas, kodėl jis nepadeda žmonai. Pareigūnas klausia P., kurioje vietoje jis trenkė. P. parodo, kad čia pat netoli laiptinės ir ranka parodo pareigūnui vietą (t. 1, b. l. 83-85, CD diskas prie t. 1, galinio bylos viršelio);

5.11. 2025 m. spalio 30 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota L. P. apžiūra. Nurodoma, kad moteris yra apie 163 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. Moteris avi baltos spalvos šlepetes, dėvi juodos spalvos kelnes, dėvi dryžuotus marškinėlius, bei raudonos spalvos džemperį su užtrauktuku, kuris yra atitrauktas. Ant moters nosies priekio matoma žaizdelė, ant moters dešinės akies matosi patinimas, pati akis paraudusi, taip pat paraudęs dešinės pusės skruostas (t. 1, b. l. 74-76, 77-79);

5.12. 2025 m. lapkričio 13 d.-2025 m. lapkričio 17 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1310/2025(04) nurodyta, kad turimų medicininių dokumentų duomenimis, L. P. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. spalio 30 d. L. P. nustatytas akies voko ir periokulinės srities, nosies sumušimai sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės pagrįstos subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra patvirtintinos objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą (t. 1, b. l. 90).

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

6. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-242/2011, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019).

7. Kaltinamasis M. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. jis pripažino, kad viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 2,68 promilių neblaivumas), konflikto metu su L. P. ir L. P. metu, aplinkinių akivaizdoje elgėsi agresyviai ir panaudojo fizinį smurtą – sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. P. į veidą. Kaltinamasis viešoje vietoje buvo suėmęs L. P. už rūbų, konfliktavo tiek su juo, tiek ir su nukentėjusiąja L. P., po ko sudavė L. P. smūgį į veidą, padarydamas nustatytus veido sumušimus. Taip pat puolė ant, ginti kaimynų atėjusio, S. M., kuris parvertęs ant žemės kartu su S. B. laikė agresyvų kaltinamąjį, kol atvyks policijos pareigūnai. Tokie kaltinamojo veiksmai, nors ir esant tik jo kaimynams, ne tik peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojingi ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet pavojingi ir aplinkai, ir aplinkiniams, nes kaltinamasis agresyviai elgėsi ne tik su P. ir P., su kuriais konfliktavo, bet ir su kitais kaimynais. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Net asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamojo įžūlų elgesį patvirtina liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu parodymai, taip pat byloje esantis vaizdo įrašas, kuriuose užfiksuotos nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytos aplinkybės iš karto po įvykio, atvykus pareigūnams. Šiuo atveju kaltinamasis išreikšdamas savo nepasitenkinimą, kilusiam mažareikšmiam konfliktui su kaimynu spręsti pasirinko viešą vietą ir tai leidžia daryti išvadą, jog jo veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo M. T. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Kaip jau minėta, veika buvo padaryta daugiabučio namų kieme, ši vieta yra atvira, į ją netrukdomai ir iš anksto neįspėję gali patekti bet kokie asmenys. Taigi, šiuo atveju tiek pats M. T., tiek bet kurie kiti asmenys įvykio metu turėjo galimybę netrukdomi patekti į įvykio vietą. Teismui nekyla abejonių, kad M. T. nepagarbą aplinkiniams demonstravo viešoje vietoje. Kaltinamasis M. T. viešoje vietoje ėmė nepagarbiai elgtis su aplinkiniais asmenimis, t. y. triukšmavo, kabinėjosi prie kaimynų, elgėsi agresyviai ir panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios L. P. atžvilgiu. Tokie veiksmai teismo vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

9. Teismas, išanalizavęs tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusios ir liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, vaizdo įrašą, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

10. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

12. Kaltinamasis M. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė kaimynės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, patvirtino pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu.

13. Prokuroras prašė pripažinti M. T. recidyvistu, taip pat nusikaltimų recidyvą nurodė ir kaip jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. M. T. anksčiau teistas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, praėjus vos dešimčiai dienų po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kai buvo paleistas iš kalėjimo, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Teismas dėl pripažinimo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija švelnina asmens teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą. Nustatyta, kad M. T. laikotarpiu nuo 2002 metų iki 2006 metų buvo nuteistas penkis kartus, 2005 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – galutine bausme 9 metais laisvės atėmimo; 2006 m. kovo 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį , galutine bausme 9 metais laisvės atėmimo. Paleistas į laisvę 2014 m. sausio 20 d., po ko buvo nuteistas dar devynis kartus tiek už nusikalstamas veikas turtui, tiek ir žmogaus sveikatai. Nuo 2016 m. skiriamos bausmės, susijusios su terminuotu arba trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštas). Nuteistas 2021 m. kovo 29 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; 2022 m. balandžio 5 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių; 2023 m. spalio 24 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutine sumažinta bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, paskiriant 4 (keturis) mėnesius intensyvią priežiūrą; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme 90 parų, bausmę atliko 2024 m. balandžio 30 d.; 2025 m. kovo 13 d. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, sumažinta bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; paleistas atlikęs bausmę 2025 m. spalio 20 d. Šią naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos dešimčiai dienų, kai buvo paleistas iš kalėjimo. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl M. T. pripažintinas recidyvistu ir tai laikytina kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnis 1 dalis 13 dalis).

14. Kaltinamasis M. T. teistas, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 124-137), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 105-122), naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos dešimčiai dienų, po to kai buvo paleistas iš kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, savo elgesio nekontroliuoja ir nekeičia, ir toliau daro įžūlias tyčines nusikalstamas veikas, nedirba (t. 1, b. l. 103), nurodė, kad nebėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

15. Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, tuo pačiu panaudotas fizinis smurtas prieš moterį ir sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta iš chuliganiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę; jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus toliau darančiam M. T. siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima kitokiomis bausmėmis, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tokį kaltinamojo elgesį ir gyvenimo būdą, kad M. T. anksčiau skirtomis švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis daro naujas tyčines ir smurtines nusikalstamas veikas, už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina griežčiausia sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas skiriamos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), nusikalstama veika kaltinamojo padaryta žala neatlyginta, kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. T. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jo dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje nurodytam bausmės vidurkiui.

16. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam M. T. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

17. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. spalio 30 d. 16.40 val. iki 2025 m. spalio 31 d. 13.50 val. (viena para), ir laikytina, kad M. T. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną (t. 1, b. l. 171-177).

18. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo M. T. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

19. Kaltinamajam M. T. 2025 m. spalio 3 d. prokuroro nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos (t. 1, b. l. 179-181).

20. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

21. Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę.

22. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 28 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 54,20 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai L. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 62-65). Žala atsirado dėl kaltinamojo M. T. nusikalstamų veiksmų, po ko nukentėjusioji kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur jai buvo suteiktos medicinos paslaugos, jos dydis įrodytas pateiktais dokumentais. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus, padarytą sužalojimą nukentėjusiajai ir suteiktas medicinines paslaugas, civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajai L. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 54,20 Eur suma priteistina iš M. T. į Privalomojo sveikatos fondo biudžetą.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Pažymėtina, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas, civilinės ieškovės prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, taip pat tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kiti klausimai

24. Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini: 1 CD diskas su skambučio į BPC įrašu ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais (t. 1, prie galinio bylos virželio), kuris paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga.

25. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 273, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. T. galutinę sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. spalio 30 d. 16.40 val. iki 2025 m. spalio 31 d. 13.50 val. (vieną parą), ir laikyti, kad M. T. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo bausmės dieną.

Bausmės pradžią M. T. skaičiuoti nuo asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

M. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki sulaikymo dienos.

Pripažinti M. T. recidyvistu.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. T.: 54,20 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 20 ct) turtinei žalai (gydymo išlaidoms) atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 54,20 Eur (penkiasdešimt keturių eurų ir 20 ct) sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmeną su garso įrašu iš BPC ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašu, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.