Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2019-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-519/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
1-26-519/2019
Teisminio proceso Nr.
1-05-6-00026-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Raimondas Kivylius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-26-519/2019Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00026-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.; 1.2.29.1.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.5.2.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Sonatai Paplauskienei, Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,civilinio ieškovo atstovui advokatui L. K.,kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,specalistei R. Č.,vertėjai V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos epizodai), 300 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J., būdamas nuo 2012-01-01 iki 2015-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei kasininku, dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 8 dalį, privalėdamas veikti bendrovės naudai ir interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, 37 straipsnį – turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. pinigines lėšas, statybines medžiagas, įrenginius, daiktus iš viso už 333 970, 59 eurų, o būtent:

tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2015-12-11, visuotinio akcininkų susirinkimo metu atleidus jį iš užimamų pareigų bei paskyrus naująjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. B., neperdavė A. B. savo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 117 657,72 Eur bei jas pasisavino,

laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2014-06-11 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti įsigytus įrenginius pagal: 2012-10-30 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) siurblio ir įrangos komplektą už 6000 Lt (1737,72 Eur), 2013-09-25 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) žarną ir kraną už 72,29 Lt (20,94 Eur), 2014-06-06 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) siurblį už 1882 Lt (545,06 Eur), 2014-06-11 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) priedus prie siurblio (turbiną, pakulas, pastą, nipelį, vožtuvą, redukciją, jungtį) už 615,29 Lt (178,20 Eur) panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) rajone), kurios akcininkas jis yra, veikloje, taip pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – įrenginius, įrangą bei priedus prie jų už 8569,58 Lt (2481,92 Eur);

laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2013-10-08 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, adresu: (duomenys neskelbtini) rajone, remontui įsigytas statybines medžiagas pagal:

2012-11-30 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) čerpes ir jų priedus už 12986,42 Lt (3761,13 Eur), 2012-11-30 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) lietvamzdžius bei priedus už 4213,58 Lt (1220,34 Eur), 2013-08-27 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) statybines medžiagas (lataką, alkūnę) už 196,02 Lt (56,77 Eur), 2013-10-08 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) čerpes už 429,96 Lt (124,52 Eur) panaudojo savo gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini) rajone, remontui, taip pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – statybines medžiagas už 17 825,98 Lt (5162,76 Eur);

laikotarpiu nuo 2012-11-16 iki 2012-12-18 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „ (duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti įsigytus įrenginius bei pinigines lėšas už jų paleidimo darbus pagal: 2012-11-16 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos komplektą su komplektuojančiomis dalimis už 12000,01 Lt (3475,44 Eur), 2012-12-18 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už katilo paleidimo darbus už 665,50 Lt (192,74 Eur), panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) rajone), kurios akcininkas jis yra, veikloje, taip pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - įrenginius bei pinigines lėšas už jų paleidimo darbus už 12665,51 Lt (3668,19 Eur);

laikotarpiu nuo 2014-05-12 iki 2015-11-04 pagamindamas netikrus dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras bei mokėjimo kvitus:

2015-09-10 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M.A. M. vardu dėl džiovinimo įrangos (skirtos mineralams (kalkėms) komplektas su įleidimo apsauga, dujų degikliu, padavimo varžtu ir pagalbine konstrukcija) pirkimo už 148 000 Eur, 2015-11-04 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio L. F. vardu dėl rotorinio malūno (C93 komplektas su varikliu ir pavarom, skirtas mineralams) pirkimo už 57 000 Eur,

nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog šias prekes pirko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių, nors realiai prekės nebuvo įsigytos iš M. A. M., L. F., o buvo įsigytos iš tiksliai nenustatytų asmenų ir aplinkybėms, o rotorinį malūną bei klinties džiovinimo sistemą, kaip metalo laužą, 2012-05-22 pagal sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas jis yra, vardu iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ už 19 057,50 Lt (5519,43 Eur).

Šiais veiksmais A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, dėl savo užimamų pareigų valdęs jam patikėtą UAB „ (duomenys neskelbtini)“ turtą, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas turtinės naudos, pasisavino didelės vertės, svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, statybines medžiagas, įrenginius, daiktus, iš viso už 333 970, 59 eurų.

1.1. Be to, A. J. būdamas nuo 2012-01-01 iki 2015-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei kasininku, dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis ir vykdydamas ūkinę finansinę veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį atsakingu už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

ūkinės operacijos – pardavimo neįformino apskaitos dokumentu ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. M., nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašyti į apskaitą, t. y. iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ įsigytus įrenginius bei pinigines lėšas už jų paleidimo darbus pagal: 2012-11-16 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos komplektą su komplektuojančiomis dalimis už 12000,01 Lt (3475,44 Eur), 2012-12-18 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už katilo paleidimo darbus už 665,50 Lt (192,74 Eur), iš viso už 12 665,51 Lt (3668,19 Eur), panaudojo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti, o perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas jis yra, veiklai vykdyti, tuo pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nuostatas ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

1.2. Be to, A. J. būdamas nuo 2012-01-01 iki 2015-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei kasininku, dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis ir vykdydamas ūkinę finansinę veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį atsakingu už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vykdydamas pirkimo ūkines operacijas ne apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis, o būtent:

pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. M., nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą duomenis pagal sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkimo ir apmokėjimo ūkines operacijas, t. y. pagamintus netikrus dokumentus – sąskaitas faktūras bei mokėjimo kvitus:

2014-05-12 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. S. vardu dėl naudoto kompresoriaus C680 (2000 m.) pirkimo už 5800 Eur,

2014-08-20 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. B. vardu dėl naudotos akmens smulkintuvo trupinimo detalės EXTEC C12 su įveržiamaisiais pleištais pirkimo už 7000 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio N. G. vardu dėl naudotas varomosios ašies (skirtos (duomenys neskelbtini) sunkiasvorei transporto priemonei 2006 m.) pirkimo už 6500 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. H. vardu dėl naudoto (duomenys neskelbtini) variklio (pajėgumo 420AG 309 kw dyzelio, turbo cilindrų skaičius 6 EURO 4) pirkimo už 5000 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. G. vardu dėl naudotos vairuotojo kabinos (skirtos (duomenys neskelbtini)) pirkimo už 7000 Eur, iš viso už 31 300 Eur,

tuo pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nuostatas ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

1.3. Be to, A. J. būdamas nuo 2012-01-01 iki 2015-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei kasininku, dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis ir vykdydamas ūkinę finansinę veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį atsakingu už apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. M. įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįvykusių ūkinių operacijų – sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkimo ir apmokėjimo ūkines operacijas, t. y. pagamintus netikrus dokumentus – sąskaitas faktūras bei mokėjimo kvitus:

2015-09-10 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. A. M. vardu dėl džiovinimo įrangos (skirtos mineralams (kalkėms) komplektas su įleidimo apsauga, dujų degikliu, padavimo varžtu ir pagalbine konstrukcija) pirkimo už 148 000 Eur,

2015-11-04 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio L. F. vardu dėl rotorinio malūno (C93 komplektas su varikliu ir pavarom, skirtas mineralams) pirkimo už 57 000 Eur, iš viso už 205 000 Eur,

tuo pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nuostatas ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

1.4. Be to, A. J. būdamas nuo 2012-01-01 iki 2015-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei kasininku, dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, siekdamas pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. pinigines lėšas iš viso 205 000 Eur, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014-05-12 iki 2015-11-04, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikras sąskaitas faktūras bei mokėjimo kvitus (duomenys neskelbtini) kalba:

2014-05-12 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. S. vardu dėl naudoto kompresoriaus C680 (2000 m.) pirkimo už 5800 Eur,

2014-08-20 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. B. vardu dėl naudotos akmens smulkintuvo trupinimo detalės EXTEC C12 su įveržiamaisiais pleištais pirkimo už 7000 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio N. G. vardu dėl naudotas varomosios ašies (skirtos (duomenys neskelbtini) sunkiasvorei transporto priemonei 2006 m.) pirkimo už 6500 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. H. vardu dėl naudoto (duomenys neskelbtini) variklio (pajėgumo 420AG 309 kw dyzelio, turbo cilindrų skaičius 6 EURO 4) pirkimo už 5000 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. G. vardu dėl naudotos vairuotojo kabinos (skirtos (duomenys neskelbtini)) pirkimo už 7000 Eur,

2015-09-10 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. A. M. vardu dėl džiovinimo įrangos (skirtos mineralams (kalkėms) komplektas su įleidimo apsauga, dujų degikliu, padavimo varžtu ir pagalbine konstrukcija) pirkimo už 148 000 Eur,

2015-11-04 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio L. F. vardu dėl rotorinio malūno (C93 komplektas su varikliu ir pavarom, skirtas mineralams) pirkimo už 57 000 Eur,

nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog šias prekes pirko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių, nors realiai prekės nebuvo įsigytos iš P. S., M. B., N. G., P. H., M. G., M. A. M., L. F., o rotorinį malūną bei klinties džiovinimo sistemą, kaip metalo laužą, 2012-05-22 pagal sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas jis yra, vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 19057, 50 Lt (5519,43 Eur) bei šiuos netikrus dokumentus panaudojo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. M., nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir pasisavindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, padarė didelės turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso už 205 000 Eur.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltę pripažino iš dallies. Nurodė, jog visiškai pripažįsta savo kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir padaryto apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje. Dėl šių poelgių gailisi ir sutinka, jog jam einant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir būnant atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas teisės aktuose numatytą tvarką, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2015-12-31.

2.1. Visiškai pripažįsta kaltę, kad suklastojo ir įmonės buhalterinėje apskaitoje panaudojo šiuos dokumentus: 2015-11-04 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio L. F. vardu, kuriais pagrindė rotorinio malūno pirkimą už 57 000 eurų, ir 2015-09-10 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. M. vardu, kuriais pagrindė džiovinimo įrangos pirkimą už 148000 eurų.

2.1.1. Dėl svetimo turto pasisavinimo, neva būdamas įmonės direktoriumi ir valdęs jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, veikdamas vieninga tyčia, siekdamas turtinė naudos, pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, statybines medžiagas, įrenginius ir daiktus, iš viso 365 270, 59 eurų vertės, ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, nesutinka.

2.1.2. Taip pat nesutinka, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita nuo 2012-11-16 iki 2012-12-31 bei nuo 2014-05-12 iki 2014-12-31 – nepripažįsta šios inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal minėtus ataskaitinius laikotarpius ir siejamus su minimais metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktais pirkiniais:

2.2. Vandens siurblius 4 vnt. pirko 2012 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 8569,58 eurų. Siurbliai buvo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ir prieš atidarant (duomenys neskelbtini) karjerą, poveikio aplinkai programoje buvo numatyta sąlyga – apskaičiuoti vandens monitoringą, t. y. kiek priteka vandens per tam tikrą laiką, kad netoliese gyvenantiems žmonėms nenukentėtų vanduo iš šulinių ir jie neliktų be vandens, tam reikėjo pastatyti siurblius, tačiau visa tai niekam neįdomu, nei naujajam, nei senajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Tyrėja užfiksavo, kad vandens siurbliai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose.

2.2.1. Čerpės buvo nupirktos iš (duomenys neskelbtini) veikiančios įmonės, panaudotos tam namui, kuriame gyveno su šeima. Ten taip pat yra įrengtas biuras, vieni akcininkai teigia, kad biure buvo, kiti – kad nebuvo, bet iš tiesų jie buvo, į šį biurą ir klientus kviesdavo. Tai ūkinis pastatas, kuris buvo dengtas senu šiferiu, kurį buvo galima pasikeisti. Jis dirbo ir uždirbo pinigus „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, o ne tik laukė, kol bus pervesti pinigai, jokio raštiško leidimo nebuvo gauta, todėl mano, kad neįrodys, kad jam akcininkų buvo leista įsigyti čerpes. Kalbėdamas apie čerpes, turi omenyje ir lietvamzdžius bei kitus priedus, kurie buvo panaudoti adresu: (duomenys neskelbtini), stogo perdengimui.

2.2.2. Šildymo sistemos komplektas įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėta už šildymo sistemos pajungimo darbus 3668,19 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo du sunkvežimius, tačiau neturėjo patalpų sunkvežimiams laikyti ir remontuoti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo garažą, kuriame tie sunkvežimiai telpa, todėl jis, kaip bendrovės direktorius, priėmė sprendimą šildyti garažą ir ten laikyti sunkvežimius. Garaže pastatė šildymo katilą, bet jis kurį laiką neveikė, nes nusprendė prijungti pūtimo sistemą. Šiuo metu šildymo katilas atjungtas, stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Tyrėja tai užfiksavo, A. B. apie tai žino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra perduota antstoliams, antstolis, kurio pavardės nežino, aprašė šį įrenginį, o A. B. yra atsakingas už saugojimą. Sutinka su kaltinime nurodytu šildymo katilo įsigijimo laikotarpiu ir tuo, kad buvo atlikti katilo pajungimo darbai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas patalpose, priklausančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu šildymo katilas neveikia, buvo eksploatuojamas pagal paskirtį du sezonus, tiksliau antrąjį sezoną – tik pusę laiko.

2.2.3. Įgytas kompresorius 2014 metais už 5800 eurų, buvo skirtas primontuoti prie sunkvežimio, prie kurių kabinami rezervuarai, vežantys klintmilčius. Kompresorius turėjo išpūsti klintmilčius, jis buvo primontuotas prie vieno „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimio, jį pats pirko (duomenys neskelbtini), parvežė jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) pardavėjas išrašė pirkimo pardavimo sutartį. Sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo sumontuotas kompresorius, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau, kai jis jau nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, inventorizacijos metu „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimis po kurio laiko buvo parduotas.

2.2.4. 2014 metais buvo įgyta smulkintuvo trupinimo detalė už 7000 eurų, kuri panaudota mobiliam smulkintuvui „Extec C12“. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko mobilų smulkintuvą ir jį atvežė į (duomenys neskelbtini) esantį garažą, kuriame remontavo sunkvežimius, jis, N. A. ir T. N. apžiūrėjo smulkintuvą ir bendrai nusprendė, kad reikia prieš pradedant darbus karjere pakeisti tepalus, guolius. Taip pat pagrindinė trupinimo detalė buvo sudilusi. Apklausoje ir T. N. patvirtino, kad ta detalė buvo reikalinga. Detalę jis su R. J. pirko (duomenys neskelbtini) už 7000 eurų iš pardavėjo, kurio vardą ir pavardę turi užsirašęs, bet dabar neprisimena – galėjo būti M. B.. Sąskaitą išrašė (duomenys neskelbtini), asmens dokumento jis nerodė, jie sumokėjo pinigus. Nemano, kad šis pirkimas buvo kuo nors ypatingas, nes šiais laikais ir internetu ieško reikalingų detalių. Dėl detalių panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, kiek žino, ir dabar, ir anksčiu, visada buhalterė klausdavo, kuriai transporto priemonei detalė skirta – dabar tiksliai negali atsakyti, ar buhalterė įformino, kuriai transporto priemonei ar agregatui detalės buvo skirta. Vėliau T. N. sakė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė techniką kartu su šia pakeista detale.

2.2.5. Sunkvežimiui „(duomenys neskelbtini)“(2006 m.) 2014 metais įsigyta: varomoji ašis, už 6500 eurų, variklis už 5000 eurų, vairuotojo kabina už 7000 eurų, visos šios dalys buvo skirtos tai pačiai „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonei, kadangi šis automobilis buvo patyręs eismo įvykį, po kurio buvo labai stipriai apgadintas. Įvykio metu transporto priemonę vairavęs vairuotojas A. J. patyrė sunkius sužalojimus, reabilitacijoje gydėsi apie 6 mėnesius. Visas minėtas detales pirko. Jų pirkti važiavo jis arba R. J. (automobilį vairavusio A. J. sūnus). Visas detales pirko (duomenys neskelbtini), į ten važiuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu autobusu, kartu, kad atsipirktų kelionė, iš (duomenys neskelbtini) parsiveždavo granito medžiagų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug darbų atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, visiems buvo pagaminti stalviršiai, židiniai, kadangi ne visų medžiagų turėjo, nes asmenų poreikiai skirtingi, derino vizitus į (duomenys neskelbtini), kad pigiau parsivežtų reikalingas medžiagas. Daiktai, kurių pasisavinimu jis yra kaltinamas, tikrai buvo pirkti ir panaudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Nelabai supranta, ar šiuos daiktus pasisavino, ar pinigus pasisavino, jei tie daiktai yra, kuo jis yra kaltinamas?

2.2.6. Jam inkriminuotas kaltinimas išrašius du kvitus, susijusius su džiovinimo įrangos ir rotorinio malūno įsigijimu. Jis sutinka, kad juos išrašė, tačiau tai padarė suderinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, tiksliau su vienu akcininku – T. N.. Rotorinis malūnas ir džiovinimo įranga šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse, bet realiai stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, antstolis juos aprašė, jie yra saugomi.

2.2.7. Dėl džiovinimo įrangos pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) daug visi kalbėjo, jis buvo įsitikinęs, tuo neabejoja ir dabar, kad nors įranga buvo pirkta kaip metalo laužas. Tačiau įjungus viskas veikia, kadangi tik išgavus iškasenas iš karjero nebus gaunama daug pelno, reikia gaminti vertingesnę produkciją, kuri neš pelną įmonei, todėl visų įmonės akcininkų susitarimu nupirko minėtą įrangą. Samdė kranus, sandėliavo, montavo, vežė įrangą, kvietė čekus specialistus įvertinti įrenginio vertę. Teismui pateiks specialistų atliktos apžiūros įvertinimą, kad ši įranga nėra metalo laužas, kaip kad kiti bando pasakyti, kaltinime nelabai supranta dėl ko kaltinamas, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini) balanse šis daiktas yra apskaitytas, tai jis jo nepasisavino. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nenori šio įrenginio, jie galėtų pasakyti, kad jiems jis nereikalingas ir tegul siūlo spręsti piniginius reikalus, nes dabar ta įranga ketverius metus stovi ir pūva. Buvo atvykę iš vienos įmonės meistras ir gamybos direktorius, kurie norėjo pirkti smėlio malimui malūną, jis apie tai pranešė A. B., prašė nurodyti pardavimo kainą, bet niekam nebuvo įdomu, todėl viską taip ir paliko.

2.2.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynieji pinigai buvo pas jį, nes šios bendrovės vadovu dirbo nuo 2009 iki 2015-12-11. Grynųjų pinigų kasoje likutis jo atleidimo iš direktoriaus pareigų dieną buvo. Nesutinka su suma, kurią specialistė nurodė kasoje buvus jo atleidimo dieną – apie 117 000 eurų, nes jo žiniomis, atleidimo dieną kasoje buvo apie 80 000 eurų. Nors dokumentinį kasos likutį buhalterė suvedė pagal dokumentus, mano, kad kasoje buvo apie 80 000 eurų, kuriuos perdavė naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kai prieš jo atleidimą visą įmonės buhalteriją perėmė naujasis įmonės direktorius. Buhalterija – tai popieriai, dokumentai, kasa. Naujajam direktoriui buvo perduoti ir 80 000 eurų. A. B. apklausiamas nenurodė šių aplinkybių, kad gavo pinigus, bet pinigus jam perdavė, pinigai buvo kasoje. Dėl pinigų perdavimo joks dokumentas surašytas nebuvo, po metų buvo atlikta inventorizacija, 2016 m. lapkritį buvo surašyti visi daiktai, kuriuos jis turi perduoti. Jam buvo pasakyta, kad turi perduoti 117000 eurų kartu su kitais daiktais, nors jau buvo praėję metai nuo tada, kai buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Paliudyti tai, kad perdavė 80 000 eurų naujam direktoriui, galėtų tas faktas, jog, kiek žino, A. B. su A. M. išrašė kasos pajamų orderį T. N., kurie yra ir byloje. Šių orderių išrašymo tikslas buvo toks, kad, jeigu akcininkas įnešė pinigus ir jam jų reikia, jis turi teisę pasiimti pinigus. A. M. negalėjo taip pasakyti, kad jis jai liepė išrašyti kasos pajamų orderius 80 000 eurų sumai. O jeigu ant orderių yra A. B. parašas, jis negalėjo A. M. liepti išrašyti šiuos orderius, nes tuo metu jau nebebuvo direktoriumi.

3. Civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareištas kaltinimas teisme nagrinėjant bylą pasitvirtino, civilinis ieškinys byloje pareikštas tik dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos ir turtinės žalos, neturtinės žalos, nei kitų su byla susijusių išlaidų civilinis ieškovas atlyginti nereikalajuja. Akivaizdu, kad civilinis ieškinys pagrįstas, suma, nurodyta kaltinime, buvo pasisavinta A. J., turi būti priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, todėl prašo pripažinti A. J. kaltu ir skirti jam sankcijoje numatytą bausmę, dėl bausmės civilinis ieškovas atskirai nepasisako. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį prašo patenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. J. priteisti 365 270,59 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti. Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, taikomą A. J. turtui, prašo palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

4. Liudytojas T. N. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2010 metų su A. J. turi bendrą verslą. Jis turi įmonę (duomenys neskelbtini), kuri vadinasi „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje yra trys akcininkai, vienas iš jų yra N. A.. N. A. gerai pažinojo A. J.. Ir būtent per N. A. jis susipažino su A. J.. 2009–2010 metais A. J. pateikė pasiūlymą pirkti sklypą su dolomitu (duomenys neskelbtini) rajone. Jie susidomėjo pasiūlymu ir pradėjo vykdyti verslą. Po to atsirado problemų, kad buvo aplinkui keli sklypai, o per vidurį sklypo negalėjo nusipirkti. Tada A. J. pasiūlė naują dalyką – (duomenys neskelbtini) karjerą. Tada pradėjo dirbti su šiuo karjeru. Susitarė su A. J., kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ turės 77 procentus akcijų, o A. J. įmonė – 23 procentus akcijų. Sandoris buvo toks, kad kompanija „(duomenys neskelbtini) sumokės už visus leidimus, o A. J. vykdys darbus, todėl toks skirtumas procentuose. Po 4–5 metų nuo pradžios gavo kasimo leidimą. 2015 m. atidarė karjerą ir pradėjo kasimo darbus. Tą darė apie 5–6 mėnesius. 2015 metų rudenį jis gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, tačiau nesuprato, už ką tos sąskaitos, nes ten buvo išvardyti dalykai, kurie nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susirinkimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė vieną sąskaitą, kurioje buvo nurodytos padangos traktoriams, dyzelis. Sąskaitose buvo išvardyta daug dalykų, kurie nebuvo susiję su vykdoma veikla. Kai kilo įtarimas dėl nepagrįstų išlaidų, tai kreipėsi į audito įmonę. Audito kompanija patikrino penkerių metų buhalteriją. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad trūksta labai daug pinigų, apytiksliai apie 400 000 eurų.

4.1. Nėra gavęs grynų pinigų iš A. J.. Apie pirkinius (duomenys neskelbtini), taip pat nieko nežino. Apie šias aplinkybes sužinojo iš policijos. Iki audito atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienais metais teikė balansą. Matėsi pinigų pervedimai iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), matėsi sąskaitos, ir viskas buvo tvarkingai.

4.2. (duomenys neskelbtini) buvo vienas ekskavatorius, trys sunkvežimiai „(duomenys neskelbtini)“– išvežimo mašinos, vienas keltuvas, vienas senas buldozeris.

4.3. Dėl rotorinio malūno ir džiovinimo sistemos gali paaiškinti, kad tuo laiku kai laukė leidimo pradėti kasimo darbus, A. J. pasiūlė jį įsigyti, nes planavo pastatyti nedidelę gamyklą (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) buvo atvykę ekspertai patikrinti rotorinį malūną ir džiovinimo sistemą. Ši įranga stovėjo (duomenys neskelbtini). Ekspertai patikrino įrangą ir nusprendė, kad tinkama įranga ir tada ją įsigijo už metalo laužo kainą. Technika buvo gamykloje, (duomenys neskelbtini). A. J. pasitelkė keletą žmonių, kad ją išmontuotų ir nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Už tą įrangą sumokėjo apie 10.000–12.000 eurų.

4.4. (duomenys neskelbtini) rajone teko būti. Ten buvo A. J. gamykla, kuri gamina akmens stalviršius. Žino kur gyvena A. J., tęko pas jį lankytis. Girdėjo apie tai, kad A. J. gyvenamojo namo remontui buvo pirktos statybinės medžiagos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Gali patvirtinti, kad jis, kaip akcininkas, nedavė leidimo remontuoti A. J. gyvenamojo namo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas.

4.5. Jam ir pačiam yra tekę dirbti (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai ten dirbo, buvo išsinuomojęs butą (duomenys neskelbtini). Kai buvo (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nusipirko televizorių. Visa kita buvo įsigyta „(duomenys neskelbtini)“ įmonės lėšomis. Tuo metu, kai buvo apklaustas FNTT, jam buvo parodyti dokumentai, kuriuose buvo parašas, kad jis gavo tam tikras sumas – galėjo būti apie 30 000 eurų. Ten buvo antspaudas ir parašas. Tačiau parašai buvo ne jo, jie buvo padirbti. A. J. nedavė jam jokių pinigų. Nėra gavęs 80.000 eurų grynais pinigais iš A. J.. Verslo pradžioje yra pardavę žemę ir apie 25 000 eurų gavo iš A. J. už parduotą žemę., tačiau šie pinigai buvo gauti pavedimu per banką

4.6. Dėl vandens siurblių gali paaiškinti, kad žino, jis jis pats pirko vieną vandens siurblį (duomenys neskelbtini). Įsigijo šį siurblį iš „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, nes jo reikėjo (duomenys neskelbtini). Reikėjo tik vieno siurlio, kuris ir buvo jo įsigytas, o dėl dar keturių vandens siurblių pirkimo nieko nežino.

4.7 Bendraudami su A. J. kalbėdavo pusiau vokiškai, pusiau (duomenys neskelbtini). Jeigu būdavo problemų, prašydavo N. A. pagalbos. Jeigu pateikti dokumentai būdavo surašyti lietuvių kalba, tai visada prašydavo N. A., kad jis paaiškintų, kas tuose dokumentuose. Iš A. J. gaudavo ataskaitas, kuriuose būdavo nurodyta, kur jis panaudojo pinigus. Ataskaitose būdavo nurodytos skirtingos pakopos, kas buvo daroma gauti leidimui. Kartais A. J. nufotografuodavo ataskaitas ir atsiųsdavo jam telefonu ar ranka parašydavo, kas buvo atlikta, kartais atsiųsdavo žinutę telefonu. Ataskaitos turėtų būti telefone. Šių atskaitų nepateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nes niekas neprašė. Kai susipažino su ataskaitomis, pretenzijų A. J. nebuvo dėl esančių pinigų panaudojimo tikslingumo, realumo, tikrumo. Iš pradžių nebuvo teikiamos ataskaitos. Jos buvo pradėtos siųsti 2013–2014 metais. Dėl pateiktų atskaitų nebuvo jokių pretenzijų.

4.8. 2013–2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nebuvo gaunamos pajamos. Ten buvo paaiškinimas, į ką A. J. investavo pinigus, kuriuos jie atsiuntė. Kalbėjo su A. J. ir pasitikėjo tuo, ką jis darė. Jo žiniomis, N. A. kontroliavo A. J.. A. J. nenorėjo šalia sėdinčios auklės, kuri jį prižiūrėtų, todėl nusprendė, kad N. A. nebevykdys šio darbo.

4.9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso neturėjo. Visi dokumentai buvo saugomi pas A. J. buhalterį. Paprastai akcininkai su A. J. susitikdavo N. A. biure. Su darbuotojais susitikdavo ir darbo sutartis pasirašydavo N. A. ofise. Pas A. J. yra buvęs gamykloje, kur yra jo biuras. Yra buvęs 5– 6 kartus, pirko iš A. J. stalviršius.

4.10. 2015 metais (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą asmeniškai buvo nupirkęs kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiame name negyveno. Namas buvo senas, apleistas, nebuvo remontuojamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai namo neremontavo, tik pasižiūrėjo. Namą įsigijo už 3000 eurų.

4.11. Gali patvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo mobiliojo trupintuvo detalę. Mobilusis trupintuvas-smulkintuvas priklausė kompanijai „(duomenys neskelbtini).“ Jį perdavė kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini), kurią jie taip pat valdo. Šios įmonės akcininkai yra O. E., N. A., T. N.. Mobilus trupintuvas-smulkintuvas, kuriam detalę nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atgabentas į UAB „(duomenys neskelbtini). Ši detalė buvo reikalinga minėtam įrenginiui. A. J. tai tvarkė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Neprisimena, bet gali būti, kad ši detalė buvo nupirkta už 7000 eurų ir perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo įrenginį.

4.12. 2015 m. gruodžio 11 d. buvo atleistas A. J., kai pamatė sąskaitas, kur buvo pirkti daiktai, kurie nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. J. parodė jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansinį likutį, su juo nesutiko. Kaip buvo atleistas A. J. ir ar įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, vertybių ir turto perdavimas, nežino, nes (duomenys neskelbtini) būna retai. Ar akcininkų susirinkime dėl A. J. atleidimo dalyvavo – neprisimena.

5. Liudytojas O. E. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta A. J., nes vykdė bendrą verslą. Pradėjo dirbti 2010 metais. Jis yra investorius, nusprendė vykdyti verslą karjere (duomenys neskelbtini). Verslo pradžios iniciatorius buvo A. J.. Nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) įmonė finansuos (duomenys neskelbtini) atliekamus darbus. Jų pusės buvo 70 procentų įmonės akcijų, o A. J. – 30 procentų. Šiai veiklai vykdyti buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo leidimus vykdyti kasimo darbams. Tuos darbus turėjo vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiradus naujam akcininkui pasikeitė akcijų skaičius, 77 procentus valdė (duomenys neskelbtini) įmonė, o 23 procentus – (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu A. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius, tai jis ir turėjo įmonės akcijų. Kadangi jis yra investitorius, tai nebuvo tiesiogiai susietas su kasdiene UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bendravo su A. J. telefonu, susitikdavo su juo.

5.1. Po kiek laiko mes pastebėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje atsirado trūkumų. Galvojo, kad tai nesusipratimo klausimas, pradėjo gilintis, kas atsitiko. Yra buvęs daug kartų (duomenys neskelbtini), kiek tai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini) veikla. Pradžioje jie susitikdavo (duomenys neskelbtini). Taip pat yra buvęs susitikime (duomenys neskelbtini), karjere. Apie konkrečius abejotinus pirkimus, atliekamus UAB „(duomenys neskelbtini)“, žino.

5.2. A. J. jam nėra davęs grynųjų pinigų. Visi atsiskaitymai ir investavimai tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo pavedimais per banką, tarpusavio atsiskaitymų grynais pinigais nebuvo.

5.3. Žino, kad buvo senas rotorinis malūnas ir džiovinimo sistema pirkti (duomenys neskelbtini). Jie buvo nuvažiavę šį įrenginį apžiūrėti. Sutarė, kad A. J. įgys įrenginį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už metalo laužo kainą. Nežino, kad A. J. būtų pirkęs analogišką įrenginį iš (duomenys neskelbtini) piliečio. Girdėjo apie tai, bet nėra tikras, ar matė tai patvirtinančius dokumentus.

Šalies argumentai

5.4. A. J. nėra prašęs iš pinigų ar leidimo savo namo stogui ar pačiam namui remontuoti. (duomenys neskelbtini) pirkovieną vandens siurblį ir atvežė jį į (duomenys neskelbtini). Už šį siurblį buvo mokėta iš (duomenys neskelbtini) įmonės pinigų.

5.5. Jam žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas grynų pinigų trūkumas. Apie tai sužinojo iš T. N. ir iš kitų žmonių, kurie dirbo įmonėje. Susirinkimo metu klausė A. J. dėl trūkstamų pinigų kasoje, tačiau šis pasakė, jog netrūksta pinigų, kad viskas gerai. A. J. namuose yra buvęs. Tai galėjo būti vieną kartą. Ir kelis kartus buvo atvažiavęs prie namo jo paimti. Apsilankymo tikslas pas A. J. – buvo atsigerti kavos. A. J. namuose akcininkų susirinkimai nevyko.

5.6. Dabartinė (duomenys neskelbtini) vertė apie 2,5–5 milijonų euro. Šiuo metu yra kalbamasi dėl karjero pardavimo. Iš pradžių buvo susitarimas, jog, kai gaus leidimus eksploatuoti karjerą, bus du variantai – arba patiems dirbti karjere, arba jį parduoti. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ karjere vykdo veiklą – turi sutartį su kita įmone, kuri vykdo darbus karjere.

5.7. Ataskaitas iš A. J. gaudavo. Su A. J. susitikdavo (duomenys neskelbtini) ir jis atsiveždavo ataskaitas, kalbėdavo apie ataskaitas, derindavo klausimus, ką A. J. reikia įsigyti, bet nesutarimų nebuvo. Išankstinio susitarimo dėl tam tikros konkrečios pinigų sumos investavimo nebuvo. A. J. sakydavo, kad kažką reikės įsigyti, ir tik tada buvo pervedami pinigai. Tiesiogiai jis nebuvo susijęs su pinigų operacijomis. Daugiausiai T. N. ir A. J. tarpusavyje kalbėdavosi ir vykdavo pinigų pervedimai. Jie su T. N. turi keletą kompanijų (duomenys neskelbtini), jis asmeniškai užsiima su (duomenys neskelbtini) įmonėmis, o T. N. – su (duomenys neskelbtini) įmonėmis.

5.8. Tik vieną kartą kai pardavė žemę UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino kažkiek pinigų (duomenys neskelbtini) kompanijai, bet tai buvo padaryta pavedimu per banką. Grynaisiais pinigais nebuvo galima daryti operacijų, nes viską stebėjo buhalterė.

5.9. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, todėl teismas priimdamas sprendimą gali jais remtis.

6. Liudytojas A. B. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad A. J. pažįsta ,nes su juo kartu mokėsi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kartu su A. J., o dabar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. A. J. 2018 metais buvo atleistas iš pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po atleidimo iš direktoriaus pareigų jis nedirbo kaip komercijos direktorius. Nuo 2015 m. gruodžio 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Į darbą yra priimtas akcininkų susitarimu. Kas pasirašė su juo darbo sutartį, neprisimena. Kai buvo atleistas iš darbo A. J. ir priimtas į direktoiaus pareigas jis, nebuvo padarytas dokumentų, materialinių vertybių perdavimas. A. J. buvo atleistas todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugebėjo pasiekti rezultatų, gavusi tokias dideles investicijas. Buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos auditas, kurį reikėjo apmokėti, tai užtruko, kol akcininkai surinko lėšas, nes nebdrovė savo lėšų neturėjo. Nebuvo lėšų net kurui įsipilti. Su buhaltere bendraudavo telefonu, nes ji buvo (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini). Paskirtas direktoriumi buhalterės paklausė, koks yra kasos grynųjų pinigų likutis, ši jam pasakė sumą. Paklausė A. J., kaip su kasa, o šis atsakė, kad šiuo metu pinigų nėra. Apie tokią susidariusią situaciją informavo akcininkus. Pokalbyje su buhalterė įvardijo apie 112 000 ar 113 000 eurų kasos likutį. Pradžioje A. J. neklausinėjo, kur tie pinigai yra, tik apie tai informavo akcininkus, kad jie pradėtų pokalbį šia tema. A. J. sakė, kad planuoja T. N. perduoti 80 000 eurų. Ir po to jie nuspręs, ar tuos pinigus investuos į įmonę, ar ne.

6.1. A. J. buvo minėjęs, kad nori T. N. grąžinti 80 000 eurų. A. J. paprašė jo pasirašyti dėl 80 000 eurų kasos išlaidų orderių, todėl jis tai ir padarė. Kasos išlaidų orderiai taip pat buvo pasirašyti ir buhalterio. Orderių buvo 8 po 10 000 eurų. Kasos išlaidų orderiai yra arba sunaikinti, arba buhalterijoje. Dabar jie gali būti pas A. J., jei iš viso jie egzistuoja. Kasos knygose ir kituose buhalteriniuose dokumentuose bendrovės įrašai pagal šiuos kasos išlaidų orderius nebuvo padaryti. Kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti ir daugiau jie bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatsispindi. Tuo metu, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaujant A. J., buvo įdarbintas karjero vadovu. Realiai karjere atliko visas funkcijas. Buvo vienas, kuris vedė karjero veiklą. Tuo metu karjere buvo įdarbinti žmonės, kurie vykdė veiklą, ir tuo metu realiai buvo vykdoma kasimo veikla. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasirašiusi sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone, kuri vykdo eksploatacijos darbus, o pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi vieną darbuotoją – tik jį ir jokios veiklos nevykdo. Dabartinės įmonės dalis dokumentų buvo perduoti FNTT, o dalis dokumentų yra saugomi pas jį namuose. Atskiro bendrovės biuro nėra. Yra nurodyta juridinio asmens buveinė (duomenys neskelbtini), nes adreso nepakeitė, kadangi neturėjo kur pakeisti. Iš A. J. buhalterinius dokumentus yra paėmęs. Kai buvo perkelta buhalterija iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tai buvo paprašyta buhalterės perduoti dokumentus. Šitame buhalterinių dokumentų priėmime ir perdavime dalyvavo įmonė, kuri dabar teikia buhalterines paslaugas. Šiuo metu A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos nebetvarko.

6.2. Pagal susitarimą A. J. turėjo susitikti su T. N. ir perduoti kasos išlaidų orderius. T. N. turėjo pasirašyti kasos išlaidų orderius. Jis pats nedalyvavo jokiame susitikime. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ir grynuosius pinigus iki jo turėjo A. J.. Tada, kai A. J. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, jam neperdavė jokių grynųjų pinigų. Jis rėmėsi tik kasos įrašais.

6.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. kovo mėnesio, kai buvo įdarbintas karjero vadovu. Prieš tai baigė (duomenys neskelbtini) kasybos kursus, kurie truko tris savaites. Kursai buvo mokami, už juos apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), ten buvo du konteineriai: biuras konteineris ir konteineris sandėlis.

6.4. Vieną šildymo įrenginį užfiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kai darė inventorizaciją su N. A.. Įrenginys buvo instaliuotas į pastatą, tačiau jam nėra žinoma kas apmokės tuos kaštus, kas demontuos, kodėl jis atsidūrė ten, ir kam jis buvo nupirktas.

6.5. Tuo metu, kada dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad įmonė turėjo įsigijusi „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones, tačiau vairuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Šie automobiliai (duomenys neskelbtini) nebuvo nei parkuojami, nei laikomi. Kur jie buvo parkuojami – nežino. 2016 metais pavasarį su įmonės automobiliais „(duomenys neskelbtini) vežė klintis iš karjero. Tuo metu automobiliai „(duomenys neskelbtini) buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie automobiliai buvo parduoti prieš jam tampant direktoriumi. Tuo metu kai pradėjo vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių „(duomenys neskelbtini)“ jau nebuvo. Buvo likęs tik vienas sudegęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Tuo metu, kai A. J. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sudegusį „(duomenys neskelbtini)“ pardavė į metalo laužą jam jau esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Nuo 2015 m. kovo mėnesio žinojau, kad vyksta įmonėje veikla, susijusi su klinčių transportavimu. Nežino, ar apie tai žinojo N. A. ir T. N.. Kol nebuvo direktoriumi, nedalyvaudavo nė viename pokalbyje ir nė viename susirinkime.

6.6. Žinojo, kad vienas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo patekęs į eismo įvykį. Garažas, kuriame buvo laikomi automobiliai, buvo (duomenys neskelbtini). Kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tada sužinojo, kur stovi sudegusi „(duomenys neskelbtini)“, kur yra priekaba, kur yra „bačka“. Visa tai buvo (duomenys neskelbtini) – tai ta pati vieta, kur buvo rastas ir šildymo įrenginys. Jeigu apie šį šildymo įrenginį, tai jis buvo rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose.

6.7. Jam nebuvo perduoti siurbliai, priklausantys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškimą, kuriuo kreipėsi į FNTT surašė advokatas. Advokatas surašė pareiškimą, remdamasis audito išvada. Pats asmeniškai bendravo su auditore. Auditorė neklausė apie siurblius, apie automobilius „(duomenys neskelbtini)“, jų remontą, automobilių detales. Tuo metu buvo remtasi buhalterinės apskaitos dokumentais, kas buvo apskaitoje. Jokie tyrimai dėl daiktų buvimo ar nebuvimo neatlikti. Jis pats vairuotojų neklausė ar buvo keistas vairuojamam automobiliui variklis. Kad buvo įsigyti daiktai, tai faktas, nes pagal visą buhalterinę apskaitą buvo matyti, kad daiktai buvo įsigyti. T. N. apmokydavo darbuotojus, žiūrėdavo, ar sugeba dirbti su ekskavatoriumi. Jis ir pats kasė (duomenys neskelbtini), padėjo padaryti atodangą. T. N. testuodavo žmones, ar jie sugebėdavo dirbti. Direktorius spręsdavo, ar su jais sudaryti darbo sutartį, ar ne.

6.8. Darbo laiko apskaitą karjere vesdavo jis. Karjero darbuotojams atlyginimus išmokėdavo A. J., o kartais jam pavesdavo tai padaryti. Darbo užmokestis darbuotojams buvo apskaičiuojamas taip: jis pranešdavo išdirbtas valandas, būdavo žymimas valandinis įkainis ir mokamas atlyginimo dydis. Karjeros darbuotojams buvo skaičiavę iš minimalaus atlyginimo valandinio įkainio. Žmonės dirbdavo labai daug valandų. Jo darbo užmokestis buvo 1000 eurų į rankas. Pradžioje pasakė, kad, kol gamyba įsibėgės, nebus toks atlyginimas. Balandį taip ir buvo kaip užfiksuota, bet po to darbai įsibėgėjo ir jam pažadėjo, kad gausiu šią sumą. Šią sumą gavo 3–4 mėnesius. Po to pradėjo trūkti lėšų, grįžo prie mažesnių sumų.

6.9. Pradžioje važinėdavo į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o po to gyveno (duomenys neskelbtini). Žino, kad T. N. buvo įsigijęs namą, tačiau namo neremontavo. Karjere buvo trys karjeriniai savivarčiai, ekskavatorius, frontalinis krautuvas, sijavimo agregatas. Sijavimo aparatas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šio aparato buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Likusi turto dalis priklausė UAB „(duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo konteineriai, lengvasis automobilis. Taip pat darbuotojai buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

7. Liudytojas J. J. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas, žino, jog tėvas A. J. daug metų vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jis yra šios įmonės akcininkas, jam priklauso 30 procentų įmonės akcijų. 2015 metais vasarą yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten vairavo sunkvežimį karjere, pervežio atodangą. Jeigu paprašydavo karjero vadovas, nuvažiuodavo, nupirkdavo detales ir jas atveždavo. Karjeras yra (duomenys neskelbtini) rajone. Dirbo nuo birželio vidurio mėnesį laiko. Tuo metu mano atlyginimas buvo minimalus – apie 350 eurų. Tėvas vieną kartą atlyginimą jam išmokėjo grynais pinigais ir jis pasirašė apskaitos dokumentą. Tuo metu studijavo ir gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau savaitgaliais, vasaromis grįždavo į (duomenys neskelbtini). Kai dirbo karjere, jam ir A. B. nuomojo butą (duomenys neskelbtini). Jie gyveno dviese išnuomotame bute.

7.1. Šiuo metu jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Neprisimena, kada jam buvo perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Akcijas perėmė iš tėvo. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas priiminėja sprendimus, skiria direktorių ir jį atleidžia. Įstatyminio kapitalo nedidino. Yra baigęs gamybos inžinerijos ir vadybos bakalauro studijas, dabar studijuoja verslo finansus (duomenys neskelbtini) universitete. Dalį laiko leidžia (duomenys neskelbtini), dalį – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo su iškastiniais ištekliais susijusią veiklą, vykdė ir savo senąją veiklą, bet prieš kelis mėnesius nutraukė veiklą – tai buvo stalviršių apdirbimas. Dabar turi leidimą eksploatuoti (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai buvo gautas leidimas eksploatuoti karjerą, nebuvo įmonės akcininkas. Akcijos jam buvo padovanotos. Akcijų dovanojimo sutartis buvo įforminta (duomenys neskelbtini) pas notarą, tačiau notaro vardo ir pavardės neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perleistos bendru šeimos sutarimu. Priežastys, kodėl buvo perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, buvo tos, kad galbūt atėjo laikas jam pačiam imtis iniciatyvos ir dirbti.

7.2. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, karjerui vadovas buvo A. B.. A. B. vedė laiką apskaitą, organizavo ir planavo darbus, mokėjo atlyginimus. Tuo metu, kai dirbo karjere, jame dirbo šeši darbuotojai. Dalis vairavo tuos pačius karjero sunkvežimius, dalis krovė su autokrautuvais. Galbūt buvo vienas mechanikas ar pagalbinis darbuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini) rajone, tai yra jų namuose. Biurui buvo įrengtas kambarys, rašomas stalas, kompiuteris, faksas, spausdinimo aparatas. Biure lankydavosi įmonės akcininkai, taip pat atvykdavo ir klientai, tėtis rodydavo jiems pavyzdžius.

7.3. Yra matęs T. N. ir O. E.. O. E. yra matęs (duomenys neskelbtini). Karjere jo nėra matęs. T. N. karjere vairavo ekskavatorių, nes dirbo tuo pačiu metu, kaip ir jis. T. N. turėjo problemų su vandens nusiurbimu, matė, kad buvo atvežęs siurblį, bandė jį pajungti. Nematė, ar T. N. dalyvavo išmokant darbo užmokestį.

7.4. Technikos remontas vykdavo karjere, nes buvo du vagonėliai, vienas vagonėlis buvo įrengtas kaip biuras, o kitame vagonėlyje buvo laikomi įrankiai. Jeigu būdavo rimtesni gedimai, išimdavo detalę, aš jis ją nuveždavo į autoservisą.

7.5. Žino, kad buvo ir sunkvežimiai pritaikyti važiuoti keliais, o ne viena darbui karjere, tai tie sunkvežimiai buvo remontuojami (duomenys neskelbtini), ten, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos.

Tuo metu, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji turėjo vieną ar du sunkvežimius su priekaba vežti klientams klintį, iškastą iš karjero. Šių keliais važiuojančių sunkvežimių jis nevairavo.

8. Liudytojas A. J. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamojo tėvas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdirbo dvejus metus. 2013 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-šaltkalviu. Vairavo vilkikus, kurie važiuoja keliais. Sunkvežimiai stovėjo (duomenys neskelbtini) rajone. Sunkvežimiai nestovėjo karjere. Atlyginimą mokėdavo sūnus A. J., pasirašyti reikėdavo. Atlyginimą gaudavo grynaisiais, tačiau kiek uždirbdavo dabar neatsimena, kadangi praėjo daug laiko. Sunkvežimius remontuodavo (duomenys neskelbtini) rajone. Buvo daromi įvairūs automobilių remontai. Po avarijos sudaužyto automobilio jam neteęko remontuoti.

9. Liudytoja V. J. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė bei mano, kad jos vyras A. J. pinigų tikrai nėra pasisavinęs. Galvoja, kad žmonės prieš tai jiems grasindami nusprendė taip susitvarkyti savo finansinius reikalus. Gintis yra labai sunku. Suma yra didelė. Neįsivaizduoja, kaip šitą sumą galėjo ir sugebėjo per tokį trumpą laiką pavogti, nes tai buvo pasakyta akcininkų. Žmonės su jais bendravo penkerius metus, atvažiuodavo pas juos į namus, o dabar sako, kad jie jų nematė ir nebuvo jų namuose. 2013, 2014, 2015 metais pas juos atvažiuodavo O. E., T. N.. Negali pasakyti, kuriais metais supažindino su nauju akcininku, kuris įsigijo iš A. J. akcijų, t. y. ponu M..

9.1. Visi trys akcininkai yra lankęsi pas juos namuose. Kai su jais atsidarė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų namuose buvo įrengtas darbo kabinetas. Jie atvažiuodavo darbo klausimais. Kadangi jie gerai (duomenys neskelbtini) nekalba, visada su akcininkais būdavo N. A., kuris padėdavo vertėjauti. Aptardavo reikalus, pasirašydavo popierius, nuspręsdavo, ką jie darys toliau. Gal jos (duomenys neskelbtini) kalba prasta, bet suprasti suprasdavo, ką jie kalbėdavo. Tarp jų ir vyro yra neišspręstų klausimų. Jie šituo naudojasi ir su A. J. taip pasielgė. Kai vykdavo akcininkų susirinkimai, su A. J. jie tardavosi, ką jie darys.

9.2. Pati dirtaip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) vienus metus. Kada buvo priimtas visų akcininkų bendras sprendimas, kad reikia įeiti į rinką, norėjo greičiau pradėti vykdyti darbus, užsidirbti pinigų, tai buvo nuspręsta, kad veš klintis iš (duomenys neskelbtini). A. J. surado pirkėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“vadybininke – sudarinėjo vairuotojų darbo grafikus. Sunkvežimiai tuo metu buvo du ar trys, jie priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą gaudavo, jį išmokėdavao A. J., tačiau neatsimena kokio dydžio buvo atlyginimas.

9.3. N. A. atvedė žmones iš (duomenys neskelbtini) kaip akcininkus. Visi kartu susitarė, kad A. J. tvarkys dokumentus karjerui atidaryti. Kaip jie susitarė, tą A. J. ir darė. A. J. užsiminėjo visais reikalais dėl leidimų gavimo. A. J. duodavo akcininkams ataskaitą, jie atvažiuodavo pas juos į namus, klausdavo, kaip sekasi. Visi buvo patenkinti, kad buvo gauti leidimai. Visi pradėjo dirbti ir visus tai tenkino. Kai buvo atidaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė A. J.. Šiuo metu J. J. priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos buvo (duomenys neskelbtini).

9.4. Nelabai gilinosi, kas finansuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėdavo ką nors nupirkti, pirmiausia A. J. apsitardavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, sudarydavo darbo planą. Kažkiek pinigų (duomenys neskelbtini) duodavo. Kartais vyras pasakodavo, kad remontuoja automobilius, kad reikia dalių.

9.5. Jiems grasino N. A. su T. N.. Jie darė didelį spaudimą, reikalavo pasirašyti dokumentus. Vyras pasakė, kad iki galo dar klausimai nebuvo išspręsti ir kad jokių dokumentų jis nepasirašys. Tada jie atsakė, kad A. J. sutvarkys. Dėl grasinimų nesikreipė į policiją, nors ji norėjo kreiptis, bet vyras atkalbėjo ir pasakė, kad tai yra neišspręsti akcininkų reikalai.

10. Liudytojas G. J. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Tėvo buvau paprašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbą – paminti akmens stalviršį. Dėl to jį įdarbino trims savaitėms į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akmens gaminio padarymui. Žinojo, kad stalviršis keliaus į (duomenys neskelbtini) T. N., kurį yra matęs ir su juo yra bendravęs. T. N. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Stalviršį jis sumontavo (duomenys neskelbtini), T. N. namuose. Po šio užsakymo įvykdymo, daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo. Stalviršį gamino UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, naudodamas ten buvusius įrengimus. Už darbą šiuo laikotarpiu, kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo apie 500 litų. Šią sumą sumokėjo A. J., dėl šios sumos pasirašė dokumentus.

10.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teko dirbti ir šiuo metu dirba šios bendrovės direktoriumi. Akcijos priklauso jo broliui. Bendrovėje yra trys darbuotojai – kartais gamina akemeninius stalviršius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima karjeru, tačiau jis, kaip bendrovės direktorius, pačiame kasime nedalyvauja. Šią veiklą vykdo tėvas ir brolis bendromis jėgomis.

10.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbu jis, buhalterė ir darbuotojas P. R., kuris yra pjovėjas. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba su kita įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės direktorius yra jo tėvas. Tuo metu, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokia veikla ši įmonė užsiėmė, negali tiksliai pasakyti.

10.3. (duomenys neskelbtini), yra du angarai. Pusantro angaro priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienoje angaro dalyje daromi stalviršiai, o kitoje angaro dalyje tvarkomi automobiliai ir jie ten stovi. Kam priklauso automobiliai, negali pasakyti. Jeigu transporto priemonės priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam apie tai būtų žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė yra A. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė yra tikriausiai ta pati.

11. Liudytojas R. J. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį A. J. pažįsta, nes yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006 m., iki 2012 m. dirbau šlifuotoju, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju. Dirbau UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo dvejus ar trejus metus vairuotoju. Vairavo sunkvežimį, veždavo klintis (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“.

11.1. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išmontuotas rotorinis malūnas ir klinties džiovinimo sistema UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Šis malūnas buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Malūnas ten buvo iškrautas ir padėtas. Nežino, kur dabar yra malūnas su džiovinimo sistema. Šie įrengimai buvo sudėti lauke. Ne vienas atliko šiuos išmontavimo darbus, buvo dar kažkas iš darbuotojų, bet neprisimena, kas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo dirbti kitur, kur pasiūlė geriau. Nežino, kam priklausė transporto priemonės, kurias vairavo dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes neprisimena, kas automobilio techniniame pase buvo įrašytas kaip transporto priemonės savininkas. Jo darbui betarpiškai vadovavo A. J..

11.2. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestį mokėjo A. J.. Darbo užmokestis buvo išmokamas grynaisiais pinigais. Už gaunamą darbo užmokestį kartais pasirašydavome, o kartais ne. Gaudavo algą ir priedą už nuvažiuotus kilometrus. Ar priedas už nuvažiuotus kilometrus būdavo kažkaip įforminamas – nežino. Tuo metu, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, klintis veždavo dvi ar trys transporto priemonės. Automobilius remontuodavo patys garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone.

11.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo du vairuotojai – tai jis ir jo tėvas A. J.. Žino, kad tada kai A. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pakeisdavo detales, padėdavo remontuoti automobilius bei tuo rūpinosi. Šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų buvo sandėlis, kur atsivarydavo automobilius ir juos remontuodavo. Žiemos metu taip pat buvo remontuojami automobiliai. Patalpos buvo šildomos krosnele, o šildymo katilo nebuvo – kitoje patalpoje buvo šildymo katilas.

11.4. Automobilį, kuris pateko į avariją, vairavo jo tėvas. Buvo sudaužytas visas automobilis: kabina, variklis, varomoji ašis. Sugadinimus po avarijos remontavo A. J.. Jo tėvas automobilio neremontavo, nes buvo lūžęs stuburas ir gydėsi ligoninėje. Šis, kad šis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ po avarijos buvo suremontuotas.

11.5. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ šlifuotoju uždirbo minimumą, kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gaudav didesnę algą – apie 800 eurų. Nežino, ar tokį atlyginimą gavo ir kiti vairuotojai. Atlyginimas priklausė ir nuo to, kiek reikėdavo atvežti klinkmilčių. Galėdavo per dieną suvažinėti du – tris reisus.

12. Liudytojas M. S. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad A. J. pažįsta kaip darbdavį, daug metų dirbo pas jį, atliko darbus akmenis apdirbant ir ardant techniką. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kuriuo laikotarpiu dirbo minėtoje įmonėje, nepamena, kadangi darbus keitė, dirbo įvairiose įmonėse, atlyginimą gaudavo grynaisiais, kuriuos jam išmokėdavo A. J..

12.1. 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ardymo darbus, (duomenys neskelbtini) ardė malūną, jo išardytas dalis vežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemą. Malūnas stovėjo aptvertas, reikėjo jį išmontuoti. Išmontavimo darbus dirbo kartu su J. P. dviese. Atliekant ardymo darbus buvo atvykę čekai apžiūrėti technikos. Kai čekai apžiūrinėjo įrangą, nežino, ar ji buvo paleista, čekai vaikščiojo aplink, buvo dviese. Malūno išardymo darbai truko iki dviejų mėnesių. Jiems ardant įrangą, A. J. atvažiuodavo, organizavo išardytų dalių išvežimą. Kai išmontavo malūną, jis buvo pervežtas į akmens apdirbimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Kai prasidėjo malūno ardymo darbai, jis jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, už darbus mokėjo bendrai ta pačia tvarka, papildomai nemokėjo, pervežus išardytą įrangą į (duomenys neskelbtini), matė, kad ji buvo kraunama lauke, o elektrinės ir kitos vertingos detalės buvo kraunamos po stogu. (duomenys neskelbtini) įranga liko išardyta, nebuvo surinkta iš naujo, tik susandėliuota. Šiuo metu toje įmonėje nedirba, išėjo padirbęs kelis mėnesius, po pusmečio buvo grįžęs dirbti.

12.2. N. A. su juo nedirbo. R. J. dirbo toje pačioje įmonėje, prie ardymo darbų nedalyvavo.

12.3. Išardytą įrangą transportavo A. autobusu, taip pat buvo samdomi kranai pakelti tiems įrenginiams, kurių rankomis negalėjo pakelti, iš kur šie kranai buvo samdyti, nežino. Autobusas buvo įmonės. Su kranais į autobusą įrangos nekrovė, tai darė rankomis, su kranu krovė įrangą į sunkvežimį. Kitų asmenų, kalbančių užsienio kalba, be čekų prie šio ardomo agregato, nematė. N. A. pažįsta iš matymo, susipažino, kai šis atvažiuodavo pas A.. Nežino, kokias reikalais jis atvažiuodavo, su juo pasisveikindavo paspausdami rankas. Neprisimena, kad N. A. būtų dalyvavęs prie ardymo darbų.

13. Liudytojas A. J. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo dėdė. Kažkada dėdės įmonėse darbavosi, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje išdirbo 10 metų. Buvo toks laikotarpis, kai dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kada buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini), o darbas šioje įmonėje buvo spausdinti įvairius dokumentus, pareigų pavadinimo nepamena, bet dirbo tą patį, ką ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pildė dokumentus, įmonių adresas buvo tas pats. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku. Įmonė turėjo vieną kompiuterį, vieną spausdintuvą, buvo sukurtas vienas bendras elektroninis paštas. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su klientais nebendravo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo. Be dokumentų rengimo darbų vykdė ir kitus A. J. pavedimus. Atsiskaitymus su darbuotojais atliko, mokėjo algas: grynuosius, kuriuos jam A. duodavo, paduodavo darbuotojams, buvo surašyta, kam kiek pinigų duoti. Kai išmokėdavo pinigus, vėliau, matyt, buhalterė įformindavo dokumentuose. Išmokėjęs pinigus pagal A. J. surašytą lapelį, jokių parašų žiniaraštyje nerinkdavo. Kažkur kitur, ne tik (duomenys neskelbtini)., atsiskaityti su darbuotojais neteko. Darbuotoją M. S. žino, jam mokėjo atlyginimą tik (duomenys neskelbtini) esančioje darbovietėje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje jam algos nemokėjo. Dalis darbuotojų ardė „pečių“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, tie patys darbuotojai buvo įdarbinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie galėjo būti perkelti ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nė vienam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui nemokėjo pinigų, atsiskaitė tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalų neturėjo. Visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pavardžių pasakyti negali, visada atsiskaitydavo su ant lapuko su nurodytais žmonėmis. Nebuvo taip, kad aš iš karto dešimčiai darbuotojų pinigus paduodavo.

13.1. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųsdavo elektroniniu paštu su žemės pirkimais susijusius dokumentus, koreguodavo, rengdavo tekstus, derino žemės pirkimus, padėjo gauti leidimus, dirbo šioje įmonėje gal tik pusę metų. Nėra susijęs su įrangos ir detalių pirkimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar pildė grynųjų pinigų įnešimo orderius. Su žemės pirkimais ir leidimų gavimais dirbo, bet neilgai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ilgą laiką, nes reikėjo gauti, parengti, atspausdinti dokumentus, kuriuos jam nurodydavo direktorius.

14. Liudytojas R. D. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš kur pažįsta A. J., nurodyti negali. Žinojo, kad yra toks žmogus – A., matydavo jį, nes atvažiuodavo, pažįsta iš matymo, artimiau bendrauti neteko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, nes šioje įmonėje įdarbino per darbo biržą. Laikotarpio, kuriuo dirbo šioje įmonėje, nepamena. Dirbo prie „sietos“, fizinį darbą, kuris buvo susijęs su statybinių atliekų smulkinimu.

14.1. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. gruodžio. Dirbti šioje įmonėje jį priėmė per darbo biržą, nepamena, ar A. B. galėjo duoti pasirašyti sutartį. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, ar jo žinioje buvo transporto priemonės, nepamena. Atrodo, kad buvo jam priskirtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, galėjo taip būti. Jo darbo vieta buvo prie „sietos“, gamykloje ir karjere, (duomenys neskelbtini) rajone, gamykloje prie karjero, kurio pavadinimo nežino, nes karjerų yra ne vienas.

14.2. Nepamena ar dalyvavo atliekant inventorizaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kas joje dalyvavo. Visiškos materialinės atsakomybės sutartį ar pasirašė – nepamena. Patvirtina, kad jam buvo priskirtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo automobiliu jis vienas laikinai naudojosi, tačiau nepamena, kiek laiko už jį buvo atsakingas. Kai buvo atsakingas, tik jis vairavo šį automobilį, o ar direktorius juo naudojosi, nežino. „(duomenys neskelbtini)“ automobilį naudojo atlikti darbams, kitiems smulkiems ūkiniams reikalams, vežė raktus remonto darbams.

14.3. 2016 m. gruodžio mėnesį išėjo iš darbo savo noru, automobilis, kai išėjo iš darbo, liko įmonėje, nepamena, ar pasirašė automobilio perdavimo aktą. Jį iš darbo atleido A. B..

14.4. Didelę, stambią techniką remontavo firma. Toje vietoje, kur dirbo, buvo daug technikos, ji priklausė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai kurią techniką gal nuomojosi. Karjere stovėjo trys „dumperiai“ (sunkvežimiai „(duomenys neskelbtini)“), krautuvas, kuriuo galima krauti. Stovėjo vagonėliai, juose buvo laikomi raktai, vagonėliai buvo skirti sandėliuoti. Ekskavatorius buvo. Jo markės nepamena, galėjo būti „(duomenys neskelbtini). Smulkintuvas „Extec C12“ frakcijoms smulkinti buvo. Trys „dumperiai“ (sunkvežimiai „(duomenys neskelbtini)“) buvo, krautuvas buvo. Kam šie įrenginiai priklausė, nežino, buvo samdomas darbuotojas.

14.5. (duomenys neskelbtini) yra buvęs, žino, kur yra (duomenys neskelbtini), daug kartų važiavo pro šalį. Buvo vieną kartą (duomenys neskelbtini) gatvėje padėti kažko pakrauti. Važiavo su direktoriumi, o gal su A..

14.6. Pasirašė inventorizacijos lapą dėl „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, nes automobilį „(duomenys neskelbtini)“ prisimena, o inventorizacijos nepamena.

15. Liudytoja A. M. apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad A. J. pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lyg ir nuo 2009 m. pabaigos, vedė buhalterinę apskaitą, buvo įdarbinta kaip buhalterė. Dirbdavo savo namuose (duomenys neskelbtini). Nepamena, kur įmonė buvo registruota, buvo vedami praėjusių metų dokumentai ir atiduodami direktoriui, o einamųjų metų dokumentus laikydavo pas save namuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus direktorius atveždavo ir pristatydavo jai į namus. Akcininkai pinigus siuntė pavedimais. Jai neteko bendrauti su kažkuo iš bendrovės, kuri finansavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už (duomenys neskelbtini) pateiktus pinigus buvo atsiskaitoma teikiant pelno atskaitą ir metinį balansą. Jokių kitų ataskaitų nerengė, o metines ataskaitas siuntė trims akcininkams. Nebuvo to, kad iš (duomenys neskelbtini) būtų gauti pinigai grynaisiais, gavo tik pavedimais. Įmonės pinigų apskaitą tvarkė ji, bet grynųjų pinigų nematė, nors kasa buvo. Kur buvo saugomi grynieji pinigai, nežino. Nepamena atvejų, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos būtų išmokamos didelės sumos grynaisiais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2016 m. rugsėjo, kai ją atleido. Iki tol, nuo 2009 m. iki 2015 m., dokumentai buvo pas A. B., iš audito dokumentus pasiėmė A. B., jai dokumentai nebuvo grąžinti. Kai buvo atleista, įmonės dokumentai buvo perduoti kitai buhalterei, ji asmeniškai vežė dokumentus, juos tvarkingai (duomenys neskelbtini) perdavė pagal dokumentų perdavimo aktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perdavė naujai buhalterei, ji buvo iš kažkokios įmonės, tiksliai pavadinimo neprisimena. Dokumentus perduodant dalyvavau ji, A. B. ir perimanti dokumentus buhalterė.

15.1. 2015 m. kasos išlaidų orderius T. N. (T. N.) rašė, nurodė, kad išmokama po 10 000 eurų. Išrašė šiuos kasos išlaidų orderius, nes, jei gerai pamena, buvo parduota žemė ir pinigus norėjo gauti grynaisiais. Jai direktorius A. J. pasakė išrašyti tris kasos išlaidų orderius po 10 000 eurų. Orderiuose gavėju buvo nurodytas T. N., kaip fizinis atstovas buvo T. N.. Išrašant šiuos orderius grynųjų pinigų nematė. Neprisimena, ar jai po to buvo grąžinti pasirašyti kasos išlaidų orderiai.

15.2. Pamena kitus aštuonis kasos išlaidų orderius. Ten buvo grąžinti pinigai. Galėjo būti 80 000 eurų, kam pinigai buvo skirti, nepamena. Galėjo būti skirtos T. N. kaip apyvartinės lėšos. Nepamena dėl šių orderių apskaitos. Direktorius pasakydavo, kam ir kokios sumos kasos išlaidų orderius išrašyti, o ji, kaip buhalterė, pasirašydavo. Kaip kasininkas, išmokantis pinigus, turėjo pasirašyti tas, kas valdė pinigus – direktorius, orderyje pasirašo ir buhalteris, ir direktorius. Dėl grynųjų pinigų turėtų pasirašyti ir pasiimantis pinigus asmuo. Minėti aštuoni orderiai, kiek pamena, jai į buhalteriją negrįžo.

15.3. Pirmieji trys kasos išlaidų orderiai išrašyti skirtingu metu, jų datų neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visus kasos išlaidų orderius išrašė skirtingomis dienomis: lapkričio 23 d., lapkričio 30 d. ir gruodžio 11 d., orderius išrašė tomis dienomis, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu.

15.4. Aštuoni orderiai dėl 80 000 eurų išrašyti ne vienu metu, o buvo išdalyti, nepamena, kada juos išrašė. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, taip ir išrašė. Apklausos metu jai rodė šiuos orderius, tačiau neprisimena, ar juose buvo T. N. parašai, bet A. B. parašai buvo. Po rugsėjo 13 d. apklausos, A. B. ir A. J. nieko neklausė, nepamena, ar klausė direktoriaus dėl 2015 metais išrašytų orderių.

15.5. Jos darbas buvo vesti buhalterinę apskaitą pagal pateiktus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontora buvo (duomenys neskelbtini) g., tiksliai namo numerio nepamena, galėjo būti 17 ar 21. Dirbo tuo pačiu metu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dabar dirba A. J. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kai pradėjo dirbti šioje įmonėje 2016 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebedirbo. Šiuo metu taip pat dirba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

15.6. Nuomos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta dėl katilinės, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kelintais metais sutartis pasirašyta, neprisimena, nuomos kainos neprisimena. Skaitė sutartyje, kad buvo nustatyta 400 000 litų suma, sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini). Nežino, kas atstovavo šioms įmonėms, nes keitėsi vadovai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius taip pat buvo A. J.. Buvo rašomos sąskaitos faktūros už nuomą. Jas rašydavo A. J.. Nežino, ar A. J. sąskaitas faktūras rašė savo nuožiūra, ar jam liepdavo. Kiek laiko truko nuoma, nežino, tik tik žino, kad ji buvo nutraukta. Pinigai buvo grąžinti grynaisiais. Kadangi už nuomą buvo sutarta mokėti 400 000 litų, šie pinigai iš karto išėjo (iš įmonės sąskaitos), jai atrodo, kad grynaisiais. Grynaisiais ir grąžino. Abiejų įmonių, pasirašiusių nuomos sutartį, direktorius buvo A. J.. Kasininku irgi buvo A. J.. Grynaisiais pinigais disponavo A. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo ir išgrynintus pinigus, ir buvo daromi pavedimai. Dažniausiai buvo gryninami pinigai, ji tvarkydavo bankines operacijas, pinigus išgrynindavo direktorius. Kad A. J. išgrynino pinigus matė per banką (banko sistemos išrašuose). Įmonės pinigus naudojo prekėms, panaudotos sumos buvo nurašomos nuo kasos. Kai A. J. išgrynino pinigus, ji užpajamuodavau į kasą, vedė tiesiai į kasą. Tada per atskaitingus asmenis mažindavo pinigų likutį kasoje. Pinigai turėjo būti užpajamuoti kaip pas atskaitingą asmenį, bet galėjo ir taip, ir taip būti.

15.7. Gavo dokumentus, kad buvo iš (duomenys neskelbtini) pirktos prekės. Gavo sąskaitas faktūras, kurias pateikė A. J.. Realiai įsigytų prekių nematė.

15.8. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pradžioje buvo transporto paslaugų teikimas, vežė kalcio karbonatą, vėliau vežė iškasenas ir iš (duomenys neskelbtini), ir iš karjero. Pervežimai buvo susiję su kalcio karbonato vežimu, buvo užsakymai, su kuriais įmonė dirbo, nurodymus, kam išrašyti sąskaitas ir kam vežti krovinius, davė direktorius. Kas tiesiogiai su įmonėmis palaikė ryšį, nežino.

15.9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegalių darbuotojų nebuvo. Dirbančių iš A. J. šeimos buvo: dirbo jo žmona ir sūnus. Žmona buvo vadybininkė ir pagalbinė, ir padėdavo ir jai, kai reikėjo pagalbos. Nežino, ar A. J. žmona bendravo su klientais. Du A. J. sūnūs dirbo – vienas, kiek žino, atliko praktiką, o dėl antrojo sūnaus, ką jis dirbo – nežino. A. J. tėvas taip pat dirbo vairuotoju.

15.10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimai darbuotojams buvo įvariais būdais mokami: pavedimais, grynaisiais. Grynaisiais mokėdavo direktorius. Apie pinigus vokeliuose nieko nežino, ji tik apskaičiuodavau atlyginimus. Kai mokėjo pinigus grynaisiais, ji išduodavo bendrą žiniaraštį ir nurašydavo pinigus iš kasos. Šiuos žiniaraščius jai grąžindavo jau pasirašytus.

15.11. Buhalterinėje apskaitoje nebuvo pinigų perdavimų, rodančių, kad A. J. perduoda grynuosius pinigus naujam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Visus įmonės 2015 metų buhalterinės astkaitomybės dokumentus ruošė ji. Koks tuo metu kasoje buvo grynųjų pinigų likutis, nepamena - kažkiek pinigų buvo, bet negali įvardyti sumos. Kasos knygoje turėjo matytis, o metiniame balanse matosi kartu su banku, nes yra viena eilutė. Kai A. J. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, naujam direktoriui A. B. informacijos apie pinigų likutį neperdavė. Neprisimena to, kad galėjo A. B. sakyti apie pinigų likutį.

15.12. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas auditas, jį atlikti sugalvojo tikriausiai įmonės akcininkai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra N. A., T. N. ir gal A. B., kitų nežino. Auditui perduodant dokumentus nebuvo pasirašytas perdavimo aktas. Po audito įmonės dokumentus pasiėmė A. B., ji pasiėmė tik 2016 m. dokumentus, nes reikėjo užbaigti vesti rugpjūčio mėnesio buhalterinę apskaitą. Jai asmeniškai nebuvo pateiktos audito ataskaitos. Atliekant auditą su ja auditorius buvo susisiekęs, skambino dėl kažko, susirašinėjo elektroniniu paštu, jam siuntė įmonės metines ataskaitas, bet klausimų buvo mažai.

15.13. Kai įmonei vadovavo A. B., iš jo pusės nusiskundimų, kad A. J. neperdavė kažkokių dokumentų, nebuvo. Po audito A. pareigos buvo pakeistos, jis tapo gal direktoriaus pavaduotoju, o iš įmonės atleistas buvo gal 2018 metais.

15.14. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą neatsimena, pamena, kad įmonė turėjo transportą. Įmonė gaudavo už transportą pajamas, tačiau sumos įvardyti negali. Gautos už transporto paslaugas pajamos buhalterinėjė apskaitoje buvo apskaitomos, apie 300 000 eurų suma galėjo būti. Buvo daug pajamų iš transporto.

15.15. Įmonės akcininkams siųsdavo metinį balansą ir pelno atskaitą iš asmeninio elektroninio pašto į N. A., T. N. ir dar vieno akcininko elektroninius paštus. Akcininkai jokių klausimų neuždavė. Aiškinamuosius raštus prie balanso rašė ji, tačiau šių dokumentų akcininkams, atrodo, nesiuntė. Pelno ir nuostolio ataskaitose matydavosi nuostolis. Akcininkai buvo nustebę, kad yra pajamos iš transporto, tai pati pirma eilutė balanse. Matoma bendra ilgalaikio turto suma. Metiniame balanse buvo matyti, kad yra ilgalaikio turto.

15.16. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojama nuomojama technika, buvo apmokamos sąskaitos už nuomą. Nepamena, iš ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi techniką, gal iš kažko (duomenys neskelbtini), nes ten viskas vyko. Mokėjimai už nuomą buvo mokami pavedimais.

16. Liudytojas N. A. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį A. J. pažįsta, pažįstami seniai, nuo vaikystės, šiuo metu jų santykiai nėra nei pikti, nei geri, ieško šioje situacijoje sprendimo, bet nesėkmingai. Kada tiksliai bendravimas su A. J. prasidėjo, negali pasakyti. A. pasiūlius įsteigė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri išgauna naudingas iškasenas. A. J. paklausė, ar žino, kam įdomi tokia veikla, jis atsakė, kad (duomenys neskelbtini) žino galimus patnerius, susitiko, aptarė ir nusprendė, kad įkurs UAB „(duomenys neskelbtini)“, 70 procentų įmonės akcijų skirsime kitiems akcininkams, o A. – 30 procentų. Nusprendė, kad jie – „(duomenys neskelbtini)“ – investuos pinigus, o A.s atliks visą darbą – sutvarkys reikalingus dokumentus, leidimus klinčiai išgauti. Be jo (duomenys neskelbtini) įmonėje įmonės akcininkai yra T. N. ir O. E., yra trys akcininkai.

16.1. Įregistravus UAB „(duomenys neskelbtini)“, visą veiklą vykdė A. – rūpinosi leidimais, projektais ir kitais dokumentais. Veiklos pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo finansuojama iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Lėšos įmonės veiklai teiktos pavedimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla tuo metu buvo susijusi su žemės leidimų, techninių projektų, kasimų leidimų gavimu ir tuo, kas reikalinga, kad būtų išgaunamos iškasenos. Žemė buvo nuomojama, valstybinė, (duomenys neskelbtini). Prieš tai pirkta žemė buvo kitame – (duomenys neskelbtini) rajone, ji užėmė 30 hektarų plotą, buvo planuota ten išgauti iškasenas. (duomenys neskelbtini) rajone žemė pirkta iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, buvo tam pervesti pinigai. Kadangi ten nebuvo galimybės plėsti veiklą, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla persikėlė į (duomenys neskelbtini) rajoną, nes buvo galimybė plėstis, pirkti daugiau žemių. Žemes, esančias (duomenys neskelbtini) rajone, nutarė parduoti. Nežino, kur už parduotas žemes (duomenys neskelbtini) rajone gautos lėšos buvo panaudotos ir kur jomis atsiskaityta. Viename pokalbyje buvo minėta, kur pinigai už parduotas žemes, diskutavo apie tai, tikslios sumos nebeprisimena. Jis nemano, kad lėšas, gautas už parduotas žemes, grynaisiais pinigais grąžino (duomenys neskelbtini) įmonės akcininkams, nežino to. (duomenys neskelbtini) rajone nebuvo vykdyta jokia veikla, garantuoti negali, bet gal nupirktas žemes galėjo pernuomoti ūkininkams ar panašiai, bet pagal tiesioginę paskirtį tos žemės naudojamos nebuvo.

16.2. (duomenys neskelbtini) rajone žemė buvo nuomojama iš valstybės. Visus žemės nuomos reikalus sutvarkė kaltinamasis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai (duomenys neskelbtini) karjere vykdomoje veikloje nedalyvavo, tačiau susitikdavo, bendraudavo, sprendė iškilusias problemas, kad reikia daryti projektą, kaip ir ką darys. T. N. fiziškai dalyvavo atidarant karjerą, jis vadovavo visam žemės atidengimo – juodžemio sluoksnio pašalinimo procesui, atvažiuodavo paaiškinti kaip kas turėjo būti daroma, apmokė ekskavatorininkus. T. N. turėjo pakankamai patirties su technika, galėjo apmokyti darbuotojus.

16.3. Kalkakmenis kasti pradėtas 2015 m., buvo pradėta nuiminėti atodanga. Prieš tai niekas nevyko, nes, kol nebuvo leidimo, negalėjo nieko daryti. Tuo metu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo A. J.. Kaltinamasis A. J. buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų, kai kilo įtarimai dėl lėšų iššvaistymo. Kada kilo įtarimai, neprisimena, bet yra vienas niuansas, kurį prisimena: bendravo dėl miško (duomenys neskelbtini) rajone, kuris buvo parduotas. Kilo klausimų, ar miškas buvo parduotas už 30 000 eurų, ar už mažiau. A. J. pasakė, kad ten nebuvo miško, akcininkai pasakė, kad gali nuvažiuoti į vietą pažiūrėti, ar ten tikrai nebuvo miško, nuo tada žingsnis po žingsnio prasidėjo nepasitikėjimas, atliko bendrovės auditą. Auditą iniciavo T. N.. Atliekant inventorizaciją asmeniškai kartą dalyvavo (duomenys neskelbtini) prie A. dirbtuvių, kartu buvo dabartinis direktorius A. B., M. P.. Buvo tryse, jis fotografavau techniką, kurią A. rodė. Jis sakė kad čia ne ta technika (kuri turėtų būti). Rado techniką, žinojo, kad ji ten visada buvo, tai klinties džiovinimo technika, kurią pirko (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip metalo laužą, bet A. pasakė, kad šią techniką pirko (duomenys neskelbtini), tačiau kalbama apie techniką, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išardyta. Būtent ten tą įrangą fotografavo, o A. rodė, kas yra kas, jis pristatė, kad ta įranga pirkta iš (duomenys neskelbtini). Dar buvo sunkvežimiai, priekaba cementui vežti. Ką ten iš viso matė, tiksliau pasakytų peržiūrėjęs nuotraukas, bet, jam atrodo, kad ten matė vieną sudegusį sunkvežimį garaže ir sunkvežimį su balta priekaba cementui vežti. Sudegęs sunkvežimis nebuvo suremontuotas. Buvo ir daugiau mašinų, vėliau jos perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei. (duomenys neskelbtini) karjere inventorizacijoje nedalyvavo, tik (duomenys neskelbtini), nes ten arčiau ir patogiau privažiuoti.

16.4. Tarp (duomenys neskelbtini) akcininkų, jo ir kaltinamojo finansinės bėdos atsirado, nes jie pinigus pervedė, o pinigai buvo iššvaistyti. Kelerius metus bandė kalbėtis su A., sakydavo, kad (duomenys neskelbtini) yra jo pertneriai, reikia sprendimo, nes kitaip atsidurs teisme, o A. atsakė, kad jam nesvarbu, taip ir kilo problemos.

16.5. Yra matęs kelias UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas, kurias A. atvežė, o, kai šio paprašė suteikti daugiau informacijos ir įtraukti į darbus ir jį, kaltinamasis sakė, kad yra ne „pacanas“, neteiks ataskaitų. Susirinkę akcininkai nuspręsdavo, kad A. J. privalo pateikti ataskaitas, pats asmeniškai prašė A. informacijos.

16.6. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ finansavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, šis finansavimas buvo organizuojamas taip: A. numatydavo, kiek išlaidų reikės artimiausiais mėnesiais, sąmatą pateidavo jam ir T. N., jie pasitarę nuspręsdavo, kiek pervesti. Buvo planas pervesti keliems mėnesiams, bet, jei įmonėje nebūdavo tiek pinigų, kad pakaktų keliems mėnesiams, vesdavo mėnesiui. A. atvažiavęs kartais sakydavo, kad paskambintų (akcininkams) ir paprašytų pinigų, nes lėšų nepakanka. A. išlaidas detalizuodavo, parašydavo elektroniniu paštu T. N., kam ir kiek pinigų reikės. Už finansavimo klausimų išsprendimą buvo atsakingas T. N., tačiau turėjo ir kitų veiklų įmonėje, o jis pats tuo metu turėjo kitų darbų, dėl to labai nesigilino į finansavimo reikalus. Kai būdavo sprendžiami esminiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimai, susitikdavo pas jį biure, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgai nekėlė įtarimų akcininkams, nes, pirmiausia, pasitikėjo žmogumi (A. J.), antra – nėra specialistai, kad suprastų, kam ir kiek lėšų reikia. Kadangi pasitikėjo A. J., kiek reikėjo ir kiek galėjo – tiek pinigų pervesdavo.

16.7. Nežino, kas pasirašė dokumentus dėl A. J. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direkoriaus pareigų, jis iš karto nebuvo atleistas, ėjo kitas pareigas, kad negalėtų toliau pakenkti įmonei. Atleidimo procese asmeniškai jis nedalyvavo. A. J. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, nes taip nusprendė akcininkai, kad jis nebereikalingas. Nedalyvavo ir nežino kam ir kada perduoti įmonės finansiniai dokumentai, anstspaudas. Netiki, kad A. J. grąžino T. N. pinigus už parduotas žemes (duomenys neskelbtini) rajone, pats to nežino. Bendravo su A. J., kai pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išgryninti. A. pasakė, kad pradėjo dar vieną veiklą – klinties pervežimą sunkvežimiais, kad investavo 400 000 litų. Vėliau paaiškėjo, kad pinigai buvo gauti už klienties pardavimą. Finansinės grąžos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įmonė negavo nei grynaisiais, nei pavedimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo kažkiek pajamų, kai pardavė klintį. Pardavus žemę (duomenys neskelbtini), kažkiek pinigų buvo pervesta įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nes jai reikėjo pinigų, tai buvo padaryta atliekant pinigų pavedimą, ne grynaisiais.

16.8. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra A. J. ir „(duomenys neskelbtini)“, jis yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Aš, T. N. ir O. E. esame „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. „(duomenys neskelbtini)“ valdo 70 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Apie naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką nieko nežino, kiek žino, tokio nėra, UAB „(duomenys neskelbtini) akcininkai yra A. J. ir „(duomenys neskelbtini)“.

16.9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai prašė, kad buhalterė atsiųstų ataskaitas, nes akcininkams reikia metinių ataskaitų tam, kad matytųsi, kur pinigai investuojami, prašė kelis kartus šių ataskaitų. Nežino, kas tiksliai, bet kažkas neatitikdavo buhalterės siųstose ataskaitose, kai šias pateikdavo mokesčių inspekcijai, ataskaitos kelis kartus buvo taisytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo atėjusi pas jo kitoje įmonėje dirbančią buhalterę konsultuotis, kaip teisingai pateikti (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijai ataskaitas.

16.10. Jis, kaip vienas iš „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, apie pinigų judėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo. Pradžioje, kai pirko įrangą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, kad pinigai buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo atvykę specialistai iš (duomenys neskelbtini), buvo 6000 eurų sąskaita, kurią reikėjo apmokėti, galėjo būti tiesiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti pinigai.

16.11. Žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamos patalpos, apie šią nuomos sutartį sužinojo po visko. Yra ten buvęs, bet nežino, kurios tiksliai patalpos buvo nuomojamos, nes ten trys pastatai. (duomenys neskelbtini) mieste buvo pirktos avarinės būklės patalpos iš „(duomenys neskelbtini)“ dėl katilinės. 2014-12-01 nuomos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dėl katilinės. Šios patalpos turėjo būti pirktos UAB „(duomenys neskelbtini) vardu, buvo tam pervesti pinigai – 8000 eurų, pavedimai daryti kelis kartus, nes reikėjo avansą sumokėti, dabar tiksliai pasakyti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias patalpas norėjo įsigyti (duomenys neskelbtini) miestelyje, nes šalia yra gelžinkelio atšaka, planuose buvo statyti gamyklą ir toliau išgauti klintį. Kada ir kiek pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už nuomą, sužinojo po audito, suma buvo apie 400 000 litų.

16.12. Po audito sužinojo apie įrangos (vandens siurblio, rotorinio malūno) pirkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, vėliau paaiškėjo, kad tai netikros sąskaitos, vienas vandens siurblys buvo atvežtas iš (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudai. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 4 vandens siurblius, nežinojo, nematė, kad įmonėje jie veiktų. Buvo didelis, galingas siublys, atvežtas iš (duomenys neskelbtini), pats dalyvavo jį iškraunant. Taip pat nieko nežino apie pirktas detales vilkikams iš (duomenys neskelbtini).

16.13. Akcininkų susirinkimuose leidimas dėl A. J. namo stogo remonto nebuvo duotas, apie tai sužinojo tik po audito. Kad medžiagos namo remontui buvo pirktos įmonės vardu, sužinojo tik po audito. Pas A. J. namuose buvo vienintelis akcininkų susitikimas, kai jie pradėjome įtarinėti ir užsakė auditą, tada atvažiavo pas A. į svečius, jis pats atvyko pavėlavęs, iš antro namo aukšto išgirdo keiksmažodžius, A. žmona juos banditais išvadino. Po audito taip pat sužinojo, kad A. dirbtuvėse yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis pirkta šildymo sistema, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai nebuvo naudojama, nereikalinga.

16.14. Žino UAB „(duomenys neskelbtini), jos akcininkai yra tie patys asmenys, kas ir AB „(duomenys neskelbtini)“: O. E., T. N. ir jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius esu jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo pirkta technika, buvo sudaryta panaudos sutartis. Kalbama apie karjerų kasimo techniką: akmens smulkintuvą „Extec“, ekskovatorių „(duomenys neskelbtini)“, „Acerman“ krautuvą ir tris „dumperius“, visas šis turtas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi tarėsi ir planavo, ką darys su technika, iš pradžių techniką norėjo duodi UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudai, o kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės pinigų mokėti už nuomą, išnuomos arba parduos. Buvo pasirašytos technikos panaudos sutartys. Žino, kad buvo taisyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti technika už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Nepakomentuos, ar tai buvo aptarta panaudos sutartyje, nes techniką atvarė tą, kuri buvo reikalinga klinčiai išgauti, visi remontai turėjo vykti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Kad informuotų technikos savininką apie įvykusius gedimus atskiro susitarimo nebuvo, nes įmonių akcininkai tie patys. Dėl smulkintuvo detalės žino tiek, kad buvo pirkta viena smulkintuvo detalė, įmonės, iš kurios buvo pirkta, pavadinimo neprisimena, detalė kainavo 2500 litų. Ji pirkta (duomenys neskelbtini) 2015 m., nes smulkintuvas importuotas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kai šis smulkintuvas pradėjo dirbti karjere, po kurio laiko buvo pirkta detalė. Smulkintuvas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvyko 2014 arba 2015 m., reikėtų buhalterijoje pasitikslinti, nes buvo darytas importas.

16.15. Susitikimų metu T. N., O. E. bendravo (duomenys neskelbtini). Jis teikė pagalbą vertėjaujant, nes buvo keturiese, visi bendravo kaip akcininkai, iš dalies A. bendravo (duomenys neskelbtini), o jis bendravo (duomenys neskelbtini), nes nemoka (duomenys neskelbtini). Bendravo (duomenys neskelbtini) kalbomis susitikimų metu. A. pradėdavo (duomenys neskelbtini) bendrauti su T. ir O..

17. Liudytojas G. B. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. J. pažįstami seniai, žino, kad jis vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. balandžio pagalbiniu darbininku, buvo apsauginis, prižiūrėjo teritoriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė klinties kasimu ir jos pardavimu. Inventorizuojant įmonės turtą kartą teko dalyvauti komisijoje, žiūrėjo, koks turtas yra, surašė dėl to aktą. Apžiūrinėjo tą turtą, kuris yra (duomenys neskelbtini) karjere. Kita vieta, kur buvo įmonės turto, buvo bazėje (duomenys neskelbtini), tačiau nėra ten buvęs. Viskas (duomenys neskelbtini) karjere vyko. Turto (duomenys neskelbtini) rajone buvo, pasirašė už visą įmonės turtą, bet „rimto“ turto nebuvo. Inventorizuojami daiktai buvo šie: konteineriai, kuro kolonėlė, siurbliai, raktai, įrankiai, kurie turėjo būti nurašomi. Jam dalyvaujant inventorizacijoje ekskavatoriai inventorizuojami nebuvo, jie jam nepriklausė. Inventorizacijoje kartu su juo dalyvavo direktorius A. B., A. J. tuo metu nebuvo. A. B. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, jie turtą apžiūrinėjo 2016 m rudenį. A. J. yra vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų.

17.1. Pamena, kad įmonėje dar buvo lengvasis automobilis, jis pasirašė dėl to turto, kurį sąraše direktorius surašė – automobilis ir du konteineriai buvo.

17.2. Inventorizacijos aktas buvo rašomas gal 2016 m. rudenį, o gal 2017 m. žiemą. Jie su A. B. apžiūrėjo, kokį turtą mato, tokį ir surašė. A. B. buvo atspausdinęs daiktų sąrašą, pagal kurį žiūrėjo, koks turtas turi būti, surašė inventorizacijos aktą. A. J. inventorizacijoje nedalyvavo.

18. Liudytojas N. A. (N. A.) apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta A. J. nuo jaunystės, jų santykiai nėra blogi. Kartą su A. J. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. J. pranešė, kad atvažiuos (duomenys neskelbtini). Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ važiavo su N. A., kuris vairavo automobilį, ir dviem (duomenys neskelbtini), juos jau buvau matęs (duomenys neskelbtini), ir jį su (duomenys neskelbtini) supažindino A. J.. Buvo vasara, nuvažiavo į gamyklą, ten pasuko į dešinę, priėjo prie mikroautobuso, kuriame sėdėjo darbininkai, vėliau su (duomenys neskelbtini) ir N. A. nuėjo prie malūno. Jei (duomenys neskelbtini) būtų pasakę, kad viskas tinka ir pirks, darbininkai turėjo malūną išardyti ir pristatyti į (duomenys neskelbtini). N. A. su A. J. vaikščiojo prie malūno, jį apžiūrinėjo ir pasakė, kad malūnas geras, jį pirks. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jis, A. J., N. A., du (duomenys neskelbtini), vienas darbininkas (duomenys neskelbtini) vardu ir dar vienas darbininkas. Jie buvo A. J. darbininkai. Kitų užsieniečių nebuvo. Prie malūno nebuvo kalbos apie įrenginius, kuriuos įmonės vardu juos planuojama įsigyti. Vėliau įrenginius teko matyti (duomenys neskelbtini).

18.1. Kadangi jį A. J. pažįsta seniai, jam papasakojo, kad vyrai (N. A. ir (duomenys neskelbtini)) nori investuoti pinigus į įmonę, o jo prašė patikrinti, ar jie ne melagiai, nes tik vieną iš jų A. J. sakė gerai pažįstantis. A. J. paprašė, kad jis paprasčiausiai pasakytų savo nuomonę ir dėl to su juo kartu važiuotų į šį susitikimą. (duomenys neskelbtini), kur vyko susitikimas buvo(duomenys neskelbtini), N. A., A. J. ir jis, visi pakalbėjo. Tada (duomenys neskelbtini) jam pasirodė normalūs vyrai. Jis tada pirmą kartą N. A., kuris vertėjavo, matė, nes vienas vyras rankomis gestikuliavo, truputį (duomenys neskelbtini) kalbėjo. (duomenys neskelbtini) kalbėjosi, kad (duomenys neskelbtini) nori investuoti pinigus į (duomenys neskelbtini) įkurtą įmonę, kuri atidarys karjerą, jame bus išgaunamas akmuo, atliekami kasimo darbai, nori, kad A. J. taptų įmonės direktoriumi. Kažką kalbėjo apie finansavimą, jie elgėsi taip, tarytum samdo A. J. direktoriumi, jam už tai „užrašys“ dalį įmonės akcijų ir taip dirbs. A. apie akmenį viską supranta.

18.2. (duomenys neskelbtini) įranga buvo išardyta, atrodė kaip didelis vamzdis, jis buvo sandėliuojamas lauke prie sienos. Jam neteko važiuoti prižiūrėti ardymo darbų, apie techniką nenusimano. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo ardoma technika, jam ten vieną kartą teko lankytis, bet nebuvo išlipęs iš automobilio. A. kalbėjosi su darbuotojais. O tuo metu ten buvo ardoma įranga. Kai buvo su (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, atrodo, kad nebuvo, kalbos apie įrangos kainą negirdėjo. Išardytą malūną vėliau matė (duomenys neskelbtini), prie A. J. įmonės, kurios pavadinimas galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“.

19. Liudytojas J. P., kurio parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, 2018-08-02 apklausiamas kaip liudytojas yra nurodęs, kad A. J. pažįsta, jis buvo jo darbdavys UAB “ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-04-25 iki 2012-06-12. Šį darbą susirado per pažįstamus. Kiek pamena, buvo sudarę darbo sutartį, tačiau tiksliai sudarymo aplinkybių ir pačios darbo sutarties nepamena. Kuo buvo įdarbintas, negali įvardinti, tačiau reikėdavo apdirbti akmenis. Tos dirbtuvės buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat demontavo rotorinį malūną ir dar kažkokius įrenginius, tačiau tiksliai kaip jie vadinasi, neatsimena. Malūną demontavo “(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini). Demontavimo darbus atliko dviese, kartu su M. S., kiek prisimena buvo lyg ir trečias asmuo, tačiau nei vardo nei pavardės jo neprisimena. Šiam darbui vadovavo pats A. J., jis jiems ir parodė ką reikia išardyti. Daugiau jokio darbų vadovo nebuvo. Kiek žino, kai ardė tą malūną ir kitus įrenginius, jų detales vežė į (duomenys neskelbtini), tačiau kas vežė tikrai nežino. To malūno ir kitų įrenginių išardymo jis nepabaigė, nes išėjo iš darbo, išėjo, nes susirado kitą darbą, kuriame buvo geresnės darbo sąlygos. Kokį atlygį už atliktą darbą gavo, taip pat neprisimena. Kiek pamena, A. J. išmokėjo jam atlygį grynaisiais į rankas. Su A. J. nėra piktuoju. (8 t., b. l. 165–167).

20. Liudytojas V. J., kurio parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, 2017-05-12 apklausiamas kaip liudytojas yra nurodęs, kad nuo 2015-07-27 iki 2016 metų vasario mėnesio jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose. Į darbą priėmė ir darbo sutartį surašė su UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi A. J.. Vėliau, nuo 2016 metų vasario mėnesio, mėnesiui laiko buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje taip pat buvo direktorius A. J.. Šioje bendrovėje dirbo tą patį darbą kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo laikotarpiu bendrovėje dažniausiai dirbdavo su vilkiku „(duomenys neskelbtini)“ raudonos spalvos, valstybinių numerių nepamena. Darbo metu jis su minėtu vilkiku vežiodavo kalkakmenį. Vežiodavo su cisterna. Dažniausiai kalkakmenio pasikraudavo netoli (duomenys neskelbtini) esančioje gamykloje ir jį pristatydavo į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima bituminės stogų dangos gamyba. Taip pat, būdavo atvejų, kad kalkakmenį pasikrauti važiuodavo į (duomenys neskelbtini) Respublikos, (duomenys neskelbtini) miestą, po to, minėtą medžiagą pristatydavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Vežant krovinius, jam buvo pateikti išrašyti važtaraščiai, su kuriais krovinius vežiodavo po (duomenys neskelbtini), o išvykus į užsienį, buvo išrašomi tarptautiniai krovinio važtaraščiai. Krovinio važtaraščius užpildydavo ir jam pateikdavo bendrovės, kuriose pasikraudavo krovinį. Pristačius krovinį, krovinio gavėjams pateikdavo važtaraščius, kuriuose atžymėdavo apie krovinio gavimą. Po to, visus turimus dokumentus jis pateikdavo direktoriui A. J.. Vežant krovinius iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikdavo tik transporto paslaugas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo ir kalkakmenio pardavėjai, jis nežino. 2015 metų rudenį jis veždavo kalkakmenį, tačiau stambesnės frakcijos (duomenys neskelbtini) ūkininkams. Minėtą medžiagą jis veždavo vilkiku su savivarte puspriekabe. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kalkakmenio pardavėjai. Minėtą kalkakmenį prikasdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio karjero, esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Kaip ir minėjo, grįžęs visus dokumentus pateikdavo A. J. arba palikdavo karjere bendrovės darbuotojui vardu A., pavardės nepamena. Per savo darbo laikotarpį bendrovėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) be (duomenys neskelbtini), jis kalkakmenį yra vežęs ir į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiavo tik su vilkiko „galva“ be puspriekabes. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) miesto nurodytą adresą, jis prisikabino puspriekabę-cisterną. Ar minėtą cisterną pirko „(duomenys neskelbtini)“, ar kita bendrovė, nežino.

20.1. Dėl jam apklausos metu pateikto UAB „(duomenys neskelbtini) 2015-09-12 tarptautinio krovinio važtaraščio, kuriame užfiksuotas krovinio vežimas transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, į (duomenys neskelbtini) r., parodė, kad asmeniškai jokio krovinio iš (duomenys neskelbtini) nėra vežęs. Minėtame krovinio važtaraštyje yra parašyta jo pavardė ir ties ja yra padėtas parašas. Gali būti, kad čia yra jo parašas, nes jam pasirašant, parašas ne kiekvienu atveju yra vienodas. Gali būti, kad jam buvo pateiktas minėtas CMR-as, kurį jis pasirašė. Tą patį gali parodyti dėl jam pateikto 2015-11-06 tarptautinio krovinio važtaraščio, kuriame nurodyta, kad jis iš (duomenys neskelbtini) Respublikos atvežė krovinį į (duomenys neskelbtini). Parodė, kad pagal minėtą CMR-ą jokio krovinio į (duomenys neskelbtini) nevežė. Parašas taip pat gali būti jo (5 t. , b. l. 65–67).

21. Specialistė R. Č. apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad savo teiktas specialisto išvadas patvirtina, specialisto išvados 4 lape nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki nuo 2012-01-01, išvadą darė laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2015-12-11, įmonės veikla nuostolinga buvo visą laiką, išskyrus 2013 m., o kitu tiriamuoju laikotarpiu – nuostolinga. Tai, kad įmonė nuostolinga, nustatė pagal pateiktas metines pelno mokesčio deklaracijas, 2012, 2013, 2014, 2015 m. rezultatai buvo nuostoliai.

21.1. Tyrė aplinkybes, susijusias su 2012-10-01 nuomos sutartimi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, išvados lentelėje Nr. 3 matyti visa sumokėta nuomos suma, visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvarta. Lentelėje matyti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo piniginių įplaukų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek lėšų sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, kaip įformina paslaugų ir prekių pirkimą ir kiek gavo paslaugų ir prekių. Ši lentelė padaryta, kad matytųsi šių įmonių komerciniai ryšiai, įvertinus tai, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų žiniaraščiai, vertinant tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų neturėjo 2012-01-01, tai, įvertinus visus įsipareigojimus 2015-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 2267,28 Eur.

21.2. Nuomos sutartis buvo ne viena, kita nuomos sutartis sudaryta 2014-12-01 dėl negyvenamų patalpų nuomos. Lentelėje Nr. 3 yra bendri nuomos duomenys. Kai kuriuose mokėjimo pavedimuose nurodyta lėšų paskirtis nurodyta kaip mokėjimas pagal sutartį, kai kuriuose nurodytas avansinis pavedimas, bet konkrečiai neaišku, už ką. Sudarant 2014-12-01 nuomos sutartį nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 120000 eurų avansą, kuris vėliau buvo grąžintas, buvo įvertinta tai, kad 2014 m. buvo sumokėta iš kasos 120000 eurų grynaisiais.

21.2. Išvados 12 psl. nustatytas grynų pinigų likutis 2015-12-11, kai A. J. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, dokumentinį kasos likutį nustatė 117 000 eurų, visas kasos tyrimas buvo atliktas išvados 12 lape, jame parašyta, kaip kasos likutis nustatytas. Antroje ir trečioje pastraipoje užfiksuota, kad buvo padarytos klaidos ir suskaičiuota, koks kasos likutis turėtų būti gruodžio 11 d., buvo įrašyta 3919,47 eurais mažesnė suma, nes 2012-11-30 kasos likutis 415 025,57 Lt, o likučio suma 2012-12-01 laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31 įrašyta 406 500 Lt, ir susidarė 8500 litų mažiau, tačiau dėl kokios priežasties, nustatyti negalėjo, todėl buvo sumažintas kasos likutis. Vėliau pagal kasos išlaidų orderį 2014-12-23 įformintas delspinigių išmokėjimas P. 390 eurų (čia buvo padaryta klaida, turėtų būti nurodyta, jog buvo išmokėta 390 litų suma), o į apskaitą įtraukta 260 litų mažiau, šiais skirtumais buvo apskaičiuota, kad 2015-12-11 kasos likutis ne 113738,25 eurų, o 117657,72 eurai.

21.3. Negali atsakyti, kas tyrimo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas, nes nustatinėjo, kas vadovavo įmonei ir kas vedė buhalterinę apskaitą. Kai byloje yra nustatyta, kad įmonės kasininku buvo įmonės vadovas, pagal galiojančius įstatymus, jei vadovas yra kasininkas, ir jis atleidžiamas iš vadovo ir kasininko pareigų, jis turi perduoti grynus pinigus naujam vadovui. Negali pasakyti, kokiais įstatymais reikia vadovautis, tačiau įprastai atliekama inventorizacija, perduodami pinigai ir likę nepanaudoti griežtos atsakomybės blankai. Jai tyrimo metu grynųjų pinigų perdavimo, inventorizacijos aktai nebuvo pateikti.

21.4. Išvados 5 lape nurodyta, kad 2012-07-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė „(duomenys neskelbtini)“ įmonei PVM sąskaitą faktūrą už demontavimo darbų paslaugas, specialisto išvadoje parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. neturėjo materialaus ilgalaikio turto, o 2012 m. pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo žiniaraštį UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinties džiovinimo sistemos ir rotorinio malūno neturėjo, todėl padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko demontavimo paslaugų, duomenys, įrašyti PVM sąskaitoje faktūroje, yra tikrovės neatitinkantys, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimo. Tyrimo metu nustačius žmones, kurie atliko demontavimo paslaugas, ir tai, kad jie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, pažeidimas yra tas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą faktūrą, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeidimai surašyti, todėl negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ džiovinimo sistema ir rotorinis malūnas nepriklausė, įmonė šio turto neturėjo.

21.5. Specialisto išvadoje tirtas atsarginių detalių pirkimas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos gyventojų, nustatytas pažeidimas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio N. G. naudotos detalės už 6500 eurų, iš L. F. ir M. A. M. rotacinio malūno detalių iš viso už 20500 eurų. Papildomai ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu pagal gautos teisinės pagalbos rezultatus, buvo nustatyta, kad iš kitų lentelėje nurodytų (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių nepirko detalių už 24800 eurų, iš viso už 236300 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašiusi į buhalterinę apskaitą duomenis, kurie neatitinka tikrovės apie detalių pirkimą ir pinigų sumokėjimą, nesilaikė buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, ir, jeigu nepirko, dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio nuo 2015-09-10 iki 2015-12-31 bei nuo 2014-05-12 iki 2014-12-31.

21.6. Išvados 6 lape pažymėta, kad 2015 metais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešta 213250 eurų per 37 kartus grynaisiais. Išvadoje vertinta ir pagal kasos knygą ir kasos pajamų orderius nustatyta, kad tie pinigai buvo įnešti. Realios įneštos pinigų sumos negali nustatyti, gali nustatyti tik pagal dokumentus, nes kasos pajamų orderiai buvo įrašyti į įmonės buhalterinę apskaitą.

21.7. Specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo galimai pasisavintos piniginės lėšos, įvairios statybinės medžiagos už 17 000 litų, įsigytos detalės, kurios nebuvo panaudotos. Nagrinėjant bylą teisme ir nustačius tai, kad daiktai buvo įgyti, faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje inventorizuoti ir naudoti įmonės veikloje, buvo atliktas specialisto tyrimas pagal pareiškėjo parodymus, apžiūros ir kratos protokolų duomenis, todėl išvada šioje dalyje buvo sąlyginė: jeigu buvo daiktai pirkti ir panaudoti asmeniniams tikslams, tai išvada tokia, nes tyrimą atlieka pagal dokumentus. Jos tyrimo metu nebuvo pateiktas inventorizacijos aktas. Matė dokumentus, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Daiktus, kurie užpajamuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, įvertino ir aprašė, o kur tie daiktai faktiškai yra, atsakyti negali, nes nedalyvavo jų paieškoje ir apžiūroje. Dėl to ir sąlyginė išvada pateikta.

21.8. Specialisto išvados atlikimui užduotyje buvo pateikti trys klausimai, išdėstyti pirmame lape. Tyrimo veiksmai atliekami tokiu pagrindu: kadangi specialistai tikrina gautas įplaukas, kasos dokumentinio likučio perteklių, bet kokiu atveju, jei yra klausimas apie buhalterinę apskaitą, tikrinama gautų pajamų užpajamavimas, jei yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje informacijos apie sąskaitas, neatitinkančias tikrovės, vertinama, bet išlaidų negalima patikrinti. Nors nėra klausimų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet atliko veiksmus, susijusius su santykiais tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne kitomis įmonėmis, selektyviai atrinkti sandoriai, kadangi tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad jam neperduota tam tikra grynųjų pinigų suma eurais, nėra dokumentų, patvirtinančių pinigines lėšas, kasą todėl šias aplinkybes ji ir tikrino, nes norėjo tai nustatyti.

21.9. Tiriamąjį laikotarpį apibrėžia tyrėjas, suformuluodamas tyrimo užduotį, užduotyje jis šiuo atveju nurodė tiriamąjį laikotarpį. Jai buvo pateikti buhalteriniai dokumentai iki 2016 m., neįeinantys į tiriamąjį laikotarpį dokumentai jai nereikalingi, nes tiriamasis laikotarpis buvo nustatytas iki 2016-01-01.

21.10. Skaičiavo 2015 m. gruodžio 11 dienos kasos likučius, o ne 2016-01-01, nes buvo ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad neperduoti grynieji pinigai naujajam direktoriui, todėl apskaičiuotas 2015 m. gruodžio 11 dienos kasos likutis, specialistas įvertina, ar tikrai tokie pinigai perduoti.

21.11. Specialisto išvados 13 lape nurodė aplinkybes dėl trijų kasos išlaidų orderių, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo grynuosius pinigus AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui T. N. (T. N.). Kasos išlaidų orderius pasirašė A. J. ir vyriausioji buhalterė, gavėjo parašo ant jų nėra, jei nėra gavėjo parašo, bet jis iš tikrųjų gavo pinigus, nustatyti, kad gavėjas iš tiesų gavo pinigus, galima tik apklausos būdu. Už kasos organizavimą atsakingas įmonės vadovas, o už kasos knygos pildymą atsakingas kasininkas, kuris įrašo kiekvieną kasos pajamų orderį ir užpildo kasos knygą, vyriausiasis finansininkas turi inicijuoti tvarkingą kasos knygos pildymą, tai nurodyta kasos organizavimo taisyklėse. Dokumentai buvo pasirašyti ir finansininkės, tačiau nesuprantam, kodėl finansininkė savo parašu patvirtino pinigų išmokėjimą, kai ant dokumentų nėra gavėjo parašo, tais pačiais kasos išlaidų orderių numeriais buvo įformintos visiškai kitos operacijos, dėl to ji pateikė savo apibendrinimus prieš išvadas.

21.12. Dėl nuomos sutarčių, pasirašytų A. J. vardu ir jam paaiškinus, kad realiai 400 000 litų nebuvo, tik reikėjo konvertuoti pinigus, todėl buvo sudaryta nuomos sutartis, tokį faktą laikė neįvykusia buhalterine operacija ir buhalterinės apskaitos pažeidimu, dėl kurių negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto ir įpareigojimų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

22. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos taip pat yra įrodomos ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

22.1. Iš 2017-12-21 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. direktoriaus pareigas vykdė A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. sausio 1 d. – A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą – ūkio subjekto apskaitą tvarko pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

22.1.1. Kasos knygoje už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. įrašyta, kad likučio suma periodo pabaigoje, t. y. 2012 m. lapkričio 30 d. yra 415 025,57 Lt, o likučio suma periodo pradžioje, t.y. 2012 m. gruodžio 1 d. į kasos knygą už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įrašyta 406 525,57 Lt, t. y. 8 500,00 Lt arba 2 461,77 Eur mažiau (54 – 55 priedai). Dėl kokios priežasties buvo sumažintas dokumentinis kasos likutis 2012 m. gruodžio 1 d. 8 500,00 Lt arba 2 461,77 Eur tyrimo metu nenustatyta. Pagal 2014 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. P. įformintas dienpinigių išmokėjimas 390,00 Eur, tačiau į kasos knygą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įrašyta 130,00 Lt suma, t.y. 260,00 Lt arba 75,30 Eur mažiau, negu buvo įrašyta kasos išlaidų orderyje (56–57 priedai). Pagal kasos knygą už 2014 m. gruodžio mėnesį likučio suma periodo pabaigoje įrašyta 74 528,38 Lt (21 584,91 Eur), o kasos knygoje už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. likučio suma pradžioje, t.y. 2015 m. sausio 1 d. įrašyta 22 251,91 Eur, t. y. 667,00 Eur daugiau, negu likučio suma 2014 m. gruodžio 31 d. (22 251,91 – 21 584,91) (57 – 58 priedai).

22.1.2. 2015 m. birželio 23 d. (neteisingai įrašytas mėnuo, turi būti gegužės) kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. į kasą grynaisiais pinigais įnešė 2 200,00 Eur (59 priedas). Pagal banko sąskaitos išrašą 2015 m. gegužės 23 d. mokėjimo kortele per tris kartus buvo išimti grynieji pinigai atitinkamai 1 000,00 Eur, 1 000,00 Eur ir 200,00 Eur, iš viso 2 200,00 Eur iš bankomato (duomenys neskelbtini) (60 priedas), tačiau išimti grynieji pinigai 2 200,00 Eur į kasos knygą už 2015 m. gegužės mėnesį neužfiksuoti (61 priedas). Įvertinus tiriamuoju laikotarpiu padarytas klaidas nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 11 d. dokumentinis kasos likutis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turi būti ne 113 738,25 Eur (109 471,36 + 70,00 – 61,50 – 1 842,38 + 80,90 + 6 050,00 – 30,13), kur (62 priedas):

109 471,36 Eur likutis 2015 m. gruodžio 1 d.; 70,00 Eur gautos įplaukos 2015 m. gruodžio 2 d.; 61,50 Eur išlaidos 2015 m. gruodžio 4 d.; 1 842,38 Eur išlaidos 2015 m. gruodžio 10 d.; 80,90 Eur ir 6 050,00 Eur įplaukos 2015 m. gruodžio 11 d.; 30,13 Eur išlaidos 2015 m. gruodžio 11 d., tačiau 117 657,72 Eur (113 738,25 + 2 461,77 – 75,30 – 667,00 + 2 200,00), t. y. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinio kasos likučio suma 2015 m. gruodžio 11 d. pabaigoje įrašyta 3 919,47 Eur mažesnė, negu buvo užfiksuota buhalterinėje apskaitoje, kur: 113 738,25 Eur likutis 2015 m. gruodžio 11 d. pabaigai; 2 461,77 Eur (8 500,00 Lt) sumažintas dokumentinis likutis 2012 m. gruodžio 1 d.; 75,30 Eur (260,00 Lt) neteisingai įrašyta dienpinigių suma 2014 m. gruodžio 23 d.; 667,00 Eur padidintas dokumentinis likutis 2015 m. sausio 1 d.; 2 200,00 Eur neįrašyti grynieji pinigai išimti iš banko 2015 m. gegužės 23 d.(7 t., b. l. Nr. 24).

22.1.3. Tyrimui atlikti A. J. pateikė 2015 m. spalio 8 d. ir 2015 m. lapkričio 26 d. tarptautinius mokėjimo pavedimus (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) grąžina dalį skolos atitinkamai 20 000,00 Eur ir 5 000,00 Eur. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą „Didžioji knyga“ mokėjimo operacijos užfiksuotos balansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Įnašai apyvartinėms lėšoms“ debete ir balansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kredite, t. y. apskaitoje sumažinta įsiskolinimo suma akcininkui 25 000,00 Eur.

22.1.4. Tyrimui atlikti A. J. pateikė tris kasos išlaidų orderius, kuriuose įformintas grynųjų pinigų išmokėjimas (duomenys neskelbtini) akcininkui T. N.: 2015 m. lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000,00 Eur (63 priedas); 2015 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000,00 Eur (64 priedas); 2015 m. gruodžio 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000,00 Eur (65 priedas). Minėtuose kasos išlaidų orderiuose pasirašyta direktoriaus A. J. ir vyr. finansininkės A. M. vardais, tačiau gavėjo parašo nėra. Minėtų kasos išlaidų orderių duomenys bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoti. Kadangi kasos išlaidų orderiai nepasirašyti gavėjo ir neapskaityti apskaitoje, tyrimo metu jų duomenys nevertinami.

22.1.5. 2008 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1696 nauja redakcija) 28 straipsnio nuostatos nurodo, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas. Jeigu pagal pareiškėjo A. B.parodymus, apžiūros ir kratos protokolų duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviejose (2) PVM sąskaitose faktūrose šildymo sistemos komplektas ir katilo paleidimo darbai, iš viso už 12 665,51 Lt arba 3 668,19 Eur nebuvo panaudoti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti, o perleisti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįforminusi pardavimo apskaitos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ perleido šildymo sistemos komplektą bei katilo paleidimo darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tai dėl ūkinės operacijos neįforminimo apskaitos dokumentu ir neįrašymo į apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

22.1.6. Jeigu asmuo N. G. naudotos detalės nepardavė, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ naudotą detalę įsigijo ne iš asmens N. G., tai 2014 m. spalio 2 d. išrašytoje sąskaitoje ir mokėjimo kvite (41 – 42 priedai) nurodyti duomenys apie naudotos varomosios ašies pirkimą už 6 500,00 Eur neatitinka tikrovės, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ detalės pirkimo ūkinės operacijos vykdytos ne apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Fizinio asmens N. G. vardu išrašytoje sąskaitoje ir mokėjimo kvite nurodyti rekvizitai nepatvirtina fizinio asmens N. G. ūkinės finansinės operacijos su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ tapatumo, nes jose įrašytas rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Jeigu asmuo N. G. naudotos detalės nepardavė, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ naudotą detalę įsigijo ne iš asmens N. G., tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įrašiusi į apskaitą duomenis pagal sąskaitą ir mokėjimo kvitą, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie detalės pirkimo ir apmokėjimo ūkines operacijas už 6 500,00 Eur, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Jeigu asmuo N. G. naudotos detalės nepardavė, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ naudotą detalę įsigijo ne iš asmens N. G., tai dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie detalės pirkimo ir apmokėjimo ūkines operacijas už 6 500,00 Eur, įrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

22.1.7. Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepirko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių: L. F. ir M.A. M. džiovinimo įrangos ir rotacinio malūno, iš viso už 205 000,00 Eur (148 000,00 + 57 000,00) (50, 47 priedai), o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms įrangos pirkimo ir apmokėjimo ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo minėtų piliečių vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus (sąskaitas ir mokėjimo kvitus, kuriuose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės), tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas. Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepirko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių: L. F. ir M.A. M. džiovinimo įrangos ir rotacinio malūno, iš viso už 205 000,00 Eur (148 000,00 + 57 000,00) (50, 47 priedai), tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įrašiusi į apskaitą duomenis pagal sąskaitas ir mokėjimo kvitus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie įrangos pirkimo ir sumokėjimo ūkines opracijas, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepirko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių: L. F. ir M. A. M. džiovinimo įrangos ir rotacinio malūno, iš viso už 205 000,00 Eur (148 000,00 + 57 000,00) (50, 47 priedai), tai dėl dokumentų, kuriuose nurodytos neįvykusios įrangos pirkimo ir apmokėjimo ūkinės operacijos, įrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (7 t., b. l. 26–27,).

22.1.8. Jeigu pagal pareiškėjo A. B. parodymus, apžiūros ir kratos protokolų duomenis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ keturiose (4) PVM sąskaitose faktūrose įvairios statybinės medžiagos, iš viso už 17 825,98 Lt arba 5 162,76 Eur, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ keturiose (4) PVM sąskaitose faktūrose įvairios prekės, iš viso už 8 569,58 Lt arba 2 481,92 Eur nebuvo panaudotos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti, o panaudotos A. J. asmeninėms reikmėms, tai gyventojas A. J. gavo pajamų natūra iš viso už 26 395,56 Lt (17 825,98 + 8 569,58) arba 7 644,68 Eur. Pajamos natūra apmokestinamos standartiniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu, t.y. apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis 1 147,00 Eur (7 645,00 x 15 %). Pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 5 straipsnio 2 dalies nuostatas – jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad prekė buvo PVM mokėtojo suvartota privatiems poreikiams tenkinti, jeigu PVM mokėtojo disponuojama prekė, kurios (o jeigu prekė pasigaminta, – jai pasigaminti sunaudotų kitų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą: 1) perduodama neatlygintinai, o asmuo, kuriam prekė perduota, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ta preke kaip jos savininkas, arba 2) sunaudojama bet kokiu kitu būdu, jeigu PVM mokėtojas tokiam sunaudojimui skirtų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šį Įstatymą negalėtų atskaityti.

22.1.9. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklai vykdyti laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2014 m. birželio 11 d. iš kitų PVM mokėtojų įsigijo iš viso už 7 644,68 Eur statybinių medžiagų, įvairių prekių, paslaugų, kurių 1 326,77 Eur pirkimo PVM įtraukė į atskaitą (4 lentelė). Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2012 – 2014 metais fiziniam asmeniui A. J. neatlygintinai atidavė statybinių medžiagų ir įvairių prekių už 7 644,68 Eur ir kadangi šių statybinių medžiagų ir prekių pirkimo PVM buvo įtrauktas į atskaitą, tai toks neatlygintinas jų perdavimas laikomas priekių tiekimu už atlygį ir nuo perduotų medžiagų vertės apskaičiuojama PVM suma – 1 605,38 Eur (7 644,68 x 21 %), iš kurių: 2012 metais – 1 411,03 Eur (6 719,18 x 21 %); 2013 metais – 42,47 Eur (202,23 x 21 %); 2014 metais – 151,88 Eur (723,27 x 21 %). (7 t., b. l. 13–117).

22.2. Iš 2018-09-17 specialistė R. Č. pateikto paaiškinimo matyti, kad susipažinusi su 2018-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ir nuosavybės teisių apribojimo ikiteisminio tyrimo byloje paaiškino, jog 2017 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) lape Nr. 6 nurodyta, kad „laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo piniginių įplaukų, iš viso 228 593,89 Eur, sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas, prekes, avansinius mokėjimus, iš viso 257 480,67 Eur, įformino paslaugų ir prekių pirkimą, iš viso už 41 312,97 Eur bei įformino paslaugų ir prekių pardavimą, iš viso už 10 158,91 Eur. Lentelėje Nr. 3 susisteminti duomenys apie gautas bei sumokėtas pinigines lėšas, įformintų paslaugų ir prekių pirkimus bei pardavimus atitinkamais laikotarpiais pagal tyrimui pateiktus banko sąskaitos išrašus, kasos pirminius dokumentus – kasos pajamų bei išlaidų orderius, pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras. Dar specialisto išvado lape Nr. 6 nurodyta, kad „tyrimui atlikti nebuvo pateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolų žiniaraščiai, todėl nustatyti kokias mokėtinas ar gautinas sumas 2012 m. sausio 1 d. turėjo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo galima. Jeigu laikyti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ar bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. sausio 1 d. įsipareigojimų neturėjo, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 31 d. liko skolinga 2 267,28 Eur (228 593,89 – 257 480,67 – 10 158,91 + 41 312,97)“. Taip pat ji paaiškino, kad jai buvo pateikti atsakymai į teisinės pagalbos pavedimus. Ji parodė, kad pagal gautą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos Teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos likusią medžiagą, apklausiant likusius liudytojus arba neradus jų pagal nurodytus adresus: P. S. (nerastas), M. B. – nurodė, kad firma UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma ir su šia firma nepalaikė jokių ryšių, P. H. (nerastas), M. G. – tokią firmą dar nieko negirdėjo ir jis neišdavė nei sąskaitos, nei kvito, dėl galimo prekių pardavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų laikotarpiu, iš viso už 24 800 Eur (5 800,00 + 7 000,00 + 5 000,00 + 7 000,00), nustatyta, kad minėti asmenys nepardavė:

– naudoto kompresoriaus C680 2000 m. už 5 800,00 Eur (37 – 38 priedai);

– naudoto akmens smulkintuvo trupinimo detalės EXTEC C12 su įveržiamaisiais pleištais už 7 000,00 Eur (39 – 40 priedai);

– naudoto (duomenys neskelbtini) variklio už 5 000,00 Eur (43 – 44 priedai);

– naudotos vairuotojo kabinos už 7 000,00 Eur (45 – 46 priedai).

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalį – apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.

22.2.1. Jeigu asmenys naudotų detalių nepardavė, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ naudotas detales įsigijo ne iš (duomenys neskelbtini)asmenų, tai 2014 metais išrašytose sąskaitose ir mokėjimo kvituose (37–40, 43–46 priedai) nurodyti duomenys apie naudotų detalių pirkimą iš viso už 24 800,00 Eur neatitinka tikrovės, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ detalių pirkimo ūkinės operacijos vykdytos ne apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Fizinių asmenų vardu išrašytose sąskaitose ir mokėjimo kvituose nurodyti rekvizitai nepatvirtina fizinių asmenų ūkinių finansinių operacijų su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ tapatumo, nes jose įrašytas rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės.

22.2.2. Jeigu asmenys naudotų detalių nepardavė, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ naudotas detales įsigijo ne iš (duomenys neskelbtini) asmenų, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įrašiusi į apskaitą duomenis pagal sąskaitas ir mokėjimo kvitus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie detalių pirkimo ir apmokėjimo ūkines operacijas iš viso už 24 800,00 Eur, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Jeigu asmenys naudotų detalių nepardavė, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ naudotas detales įsigijo ne iš (duomenys neskelbtini) asmenų, tai dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie detalių pirkimo ir apmokėjimo ūkines operacijas iš viso už 24 800,00 Eur, įrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (9 t., b. l.78–80).

22.3. Iš 2018-05-07 specialistės R. Č. paaiškinimo matyti, kad jai buvo pateiktas susipažinti 2018-03-12 A. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pranešimas bei liudytojų apklausos protokolai. Specialistė paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) lape Nr. 6 nurodyta, kad „laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo piniginių įplaukų, iš viso 228 593,89 Eur, sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas, prekes, avansinius mokėjimus, iš viso 257 480,67 Eur, įformino paslaugų ir prekių pirkimą, iš viso už 41 312,97 Eur bei įformino paslaugų ir prekių pardavimą, iš viso už 10 158,91 Eur. Lentelėje Nr. 3 susisteminti duomenys apie gautas bei sumokėtas pinigines lėšas, įformintų paslaugų ir prekių pirkimus bei pardavimus atitinkamais laikotarpiais pagal tyrimui pateiktus banko sąskaitos išrašus, kasos pirminius dokumentus – kasos pajamų bei išlaidų orderius, pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras.“ Ūkinės finansinės veiklos tyrimas – teisės aktų nustatytais atvejais specialistų atliekamas ūkio subjektų ir finansinės veiklos tyrimas (objekto tyrimas) ir reikalingų duomenų apie buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinės atskaitomybės sudarymo, mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą bei pagrįstumą ir kt. surinkimas, siekiant nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veiklai ar kitiems teisės pažeidimams atskleisti, tirti ir nagrinėti. Nuomos sutarties terminų, turinio, pagrįstumo bei ekonominio naudingumo išaiškinimas nepriklauso specialisto kompetencijai.Tiriamasis laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl 2016 m. gegužės 17 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje nevertintas. Specialistas atliko kasos operacijų – pirminių kasos pajamų ir išlaidų orderių duomenų užregistravimą kasos knygoje ir apie tai surašyta specialisto išvados 12 lape nuo 3 pastraipos. Pagal išrašytus kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių duomenis 65 000,00 Lt suma kasos knygoje užregistruoti. Ar pinigų grąžinimas į kasą buvo fiktyvus, pinigų grąžinimo nustatymas dėl fiktyvumo nėra specialisto kompetencija. Pagal papildomai pateiktus liudytojų apklausos protokolus liudytojai: J. J., A. J., V. J., G. J. ir A. J. parodė, kad jie bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo. Specialisto išvados nuo 2 pastraipos 11 lape aprašyta apie rotorinio malūno ir džiovinimo sistemos pirkimą bei padaryta sąlyginė išvada „Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepirko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių: L. F. ir M.A. M. džiovinimo įrangos ir rotacinio malūno, iš viso už 205 000,00 Eur (148 000,00 + 57 000,00) (50, 47 priedai), tai dėl dokumentų, kuriuose nurodytos neįvykusios įrangos pirkimo ir apmokėjimo ūkinės operacijos, įrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.“. (8 t., b. l. 151–153).

22.4. Iš 2018-02-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis A. J. pateikė Grynųjų pinigų perdavimo akto kopiją be datos, kuriame užfiksuota kad A. J. 30 000 Eur grynais į rankas perdavė T. N. (8 t., b. l. 28–29, 6 t., b. l. 30).

22.5. Iš 2018-03-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr.11Š-42 (18) matyti, kad tirti pateiktas grynųjų pinigų perdavimo aktas, kuris yra rankraščio tekstas, prasidedantis žodžiais „N. (duomenys neskelbtini) Grynųjų pinigų perdavimo aktas...“ ir pasibaigiantis vardo, pavardės įrašu/parašu – įskaitomu žodžiu „T.“ bei spėjamai skaitomu „(duomenys neskelbtini)“; lapo apatinėje dalyje yra atspaudas, parašas/parašai. Tirti pateikto grynųjų pinigų perdavimo akto tekstas parašytas ant lapo/dokumento, kuriame prieš tai buvo kiti įrašai ar simboliai, o parašius dabar esančius įrašus arba prirašius kai kuriuos iš dabar esančių, nespalvinio lazerio spausdinimo aparatu buvo padaryta kopija. Didelė tikimybė, kad šis grynųjų pinigų perdavimo aktas yra ne dokumento originalo, o kopijos kopija (8 t., b. l. 36–39).

22.6. Iš 2018-07-27 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistei N. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. M. apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai. Nustatyta, kad apžiūrai pateikti – AB „(duomenys neskelbtini)“ naudotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už 2013-2015 metus, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) registras „Sąskaitos istorija“ už 2015 metus, registras „Kasa“ už 2015 metus, registras sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už 2015 metus, atskaitingo asmens A. J. avanso apyskaitos registras už 2015 metus. Nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gautų 92 960 Lt tiekėjų sąskaitoms apmokėti panaudojo 56 160 Lt ir 36 800 Lt grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2014 metais gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 123 585 Lt, 115 856 Lt panaudojo tiekėjų sąskaitoms apmokėti ir 7 720 Lt grąžino bendrovei „(duomenys neskelbtini) Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gautus 19 270 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo tiekėjų sąskaitoms apmokėti, VMI bei Sodros mokesčiams mokėti. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos sumokėjo 2015 m. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 213 250 Eur, kurie gauti iš direktoriaus A. J. kaip akcininko įnašas bei kaip atskaitingo asmens atsiskaitymas. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola akcininkui A. J. 2015-12-31 buvo 192 000 Eur, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola A. J. kaip atskaitingam asmeniui buvo 2015-12-31 – 590 730,52 Eur (9 t., b. l. 30–57)

22.7. Iš 2018-08-21 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) registrai „Kasa“ ir kasos apskaitos dokumentai-kasos pajamų ir išlaidų orderiai, už 2014 ir 2015 metus. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-02 kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) kasoje užfiksavo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priimtus 414 336,00 Lt (120 000,00 Eur) kaip avansą už pastato katilinės nuomą, kuriuos panaudojo 2014 m. gruodžio mėn. tiekėjų sąskaitoms apmokėti 23 245,63 Lt (6 732,40 Eur), banko sąskaitos papildymui 7 700,00 Lt (2 230,07 Eur), darbo užmokesčiui išmokėti 11 284,63 Lt (3 268,25 Eur), atskaitingam asmeniui A. J. išmokėti 81 000,00 Lt (23 459,22 Eur), 2015 m. sausio-balandžio mėn. – atskaitingam asmeniui A. J. išmokėti 68 965,71 Eur, banko sąskaitos papildymui – 11 580,00 Eur ir darbo užmokesčiui išmokėti 3 352,96 Eur. Iš viso atskaitingam asmeniui A. J. iš 120 000,00 Eur 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. balandžio mėn. išmokėti 92 424,93 Eur. Remiantis 2015 m. kasos apskaitos dokumentus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-05-05 iki 2015-12-11 išmokėjo iš viso 213 250,00 Eur pagal 37 kasos išlaidų orderius. Šie 213 250,00 Eur gauti iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. J. kaip apyvartinių lėšų didinimas užfiksuojant apskaitoje bendrovės skolos padidėjimą A. J. (9 t., b. l. 65–72).

22.8. Iš 2016-12-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) pasiėmė pati iš įmonės sandėlio adresu (duomenys neskelbtini). Šiai įmonei jokių montavimo darbų neatlikinėjo ir kur buvo nuvežtos prekės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino (1 t., b. l. 170–176).

22.9. Iš 2017-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad prie atsakymo pridėtos PVM sąskaitos faktūros: 2012-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-06-11 Nr. (duomenys neskelbtini). Prekės pagal sąskaitą faktūrą 2012-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtos ir sumontuotos adresu (duomenys neskelbtini) r. (gatvė ir namo numeris nežinomi, nes praėjo daug laiko, o objektai jokiame žurnale neregistruojami). Likusias prekės pagal 2013-09-25, 2014-06-06, 2014-06-11 PVM sąskaitas faktūras pasiėmė pats pirkėjas. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad už visas prekės pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 179–193).

22.10. Iš 2017-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas: (duomenys neskelbtini) r., pagal 2012-11-16 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini)šildymo sistemos komplektą (katilą P. F. L. 40kW 2012-12-18 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) pirko katilo paleidimo darbus už 665,50 Lt ir apmokėjo mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2012-11-15 krovinio važtaraščio serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad prekės buvo pristatytos adresu: (duomenys neskelbtini) r. (1 t., b. l. 195–200).

22.11. Iš 2014-12-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomotojas) išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomininkas) pastatą – katilinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 nurodyta, kad Nuomininkas įsipareigoja nuomos termino metu Nuomotojui mokėti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas 4 350 Eur/15 019, 68 Lt į mėnesį; 4.4. p. nurodyta, kad Šalys susitaria, kad pasirašant Sutartį Nuomininkas Nuomotojui sumokės 120 000 Eur/414 336 Lt avansą. Sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J.. Iš 2015-05-01 nutraukimo protokolo matyti, kad šalių susitarimu nuo 2015-05-01 nutraukiamas nuomos sutarties galiojimas ir avansas turi būti grąžintas iki 2015-12-31 (2 t., b. l. 8–15).

22.12. Iš 2017-01-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. perdavė bendrovės buhalterinius dokumentus, taip pat 2016-12-19 ilgalaikio materialinio turto inventorizacijos aprašą ir 2016-11-26 piniginių lėšų inventorizacijos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad grynėji pinigai apskaitai nepateikti (2 t., b. l. 17–26).

22.13. Iš 2017-02-22 kratos protokolo matyti, kad šildymo sistemos kompleksas „(duomenys neskelbtini)“, kaitinimo įrenginys, vandens siurblys, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) r. Rotorinis malūnas ir klinties džiovinimo sistemą ir jų dalys yra (duomenys neskelbtini) r., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (2 t., b. l. 75–82).

22.14. Iš 2017-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip metalo laužą pirko rotorinį malūną ir klinties džiovinio sistemą pagal 2015-05-22 PVM sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini) už 19 057, 50 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo pagal 2012-10-23 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) –10 000, 00 Lt, pagal 2012-12-14 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) – 3 000 Lt ir 2013-04-01 pavedimu gavo 2 750 Lt ( 5 t., b. l. 95–99).

22.15. Iš 2017-08-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad rotorinis malūnas ir klinties džiovinimo sistema, kuriuos kaip metalo laužą 2012 metais pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto sąrašuose buvo žymimi vienu pavadinimu rutulinis malūnas. Rotorinis malūnas ir klinties džiovinimo sistema atiteko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai 1992 metais buvęs (duomenys neskelbtini) kombinatas buvo dalijamas į atskiras bendroves. (duomenys neskelbtini) kombinatas rotorinį malūną ir klinties džiovinimo sistemą buvo įsigijęs apie 1965 metus ( 5 t., b. l. 101).

22.16. Iš 2017-10-13 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) r., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje apžiūrėti rotorinis malūnas (išardytas) ir džiovinimo sistemos dalys (5 t., b. l. 121–135).

22.17. Iš 2018-06-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis A. J. pateikė kasos išlaidų orderių kopijas, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino 114 769, 08 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepanaudoto avanso pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei 12 fotonuotraukų apie galimai rotorinio malūno ir klinties džiovinimo sistemos demontavimą (nuotraukos de datų) (8 t., b. l. 73–98).

23. Dėl A. J. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

23.1. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

23.2. A. J. pareikštas kaltinimas, jog jis, nuo 2012-01-01 iki 2015-12-11 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 117 657,72 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus siurblius ir jų priedus už 2481,92 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontui įsigytas statybines medžiagas už 5162,76 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą šildymo įrenginį su kompletuojančiomis detalėmis ir jo paleidimo darbus už 3668,19 Eur, iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. S. naudotą kompresorių C680 (2000 m.) už 5800 Eur, iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. B. naudotą akmens smulkintuvo trupinimo detalę EXTEC C12 su įveržiamaisiais pleištais už 7000 Eur, iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio N. G. naudotą varomąją ašį (skirtą (duomenys neskelbtini) sunkiasvorei transporto priemonei 2006 m.) už 6500 Eur, iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. H. naudotą (duomenys neskelbtini) variklį (pajėgumo 420AG 309 kw dyzelio, turbo cilindrų skaičius 6 EURO 4) už 5000 Eur, iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. G. naudotą vairuotojo kabiną (skirtą (duomenys neskelbtini)) už 7000 Eur, iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. A. M. džiovinimo įrangą (skirtą mineralams (kalkėms) komplektą su įleidimo apsauga, dujų degikliu, padavimo varžtu ir pagalbine konstrukcija) už 148 000 Eur, iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio L. F. rotorinį malūną (C93 komplektą su varikliu ir pavarom, skirtą mineralams) už 57 000 Eur, bendrai turto – piniginių lėšų bendrai už 365 270,59 Eur.

23.3. 2017-02-22 atliktos kratos metu nustatyta, kad šildymo sistemos kompleksas „(duomenys neskelbtini)“, kaitinimo įrenginys, vandens siurblys, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) r. Rotorinis malūnas ir klinties džiovinimo sistema ir jų dalys yra (duomenys neskelbtini) r., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (2 t., b. l. 75–82).

23.3.1. Pagal kaltinamojo A. J., liudytojo R. J. parodymus matyti, kad vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimių „(duomenys neskelbtini)“, kurio vairuotojas R. J. tėvas, pateko į autoįvykį ir buvo sudaužytas. Sugadinimus po avarijos remontavo A. J.. Automobilis buvo suremontuotas, jam buvo pakeista kabina, variklis, varomoji ašis.

23.3.2. Pagal kaltinamojo A. J., liudytojų J. P., M. S., R. J., N. A. parodymus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo išmontuoti įrenginiai – rotorinis malūnas su priedais, kurie buvo pervežti ir susandėliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje (duomenys neskelbtini).

23.3.3. Pagal liudytojo R. J. parodymus sunkvežimiai, kuriuos vairavo jis ir jo tėvas, buvo remontuojami patalpose (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose. Šios patalpos šaltu metų laiku buvo šildomos krosnele, o šildymo katilo nebuvo – kitoje patalpoje buvo šildymo katilas.

23.4. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kt.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015, 2K-224-942/2016). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.

23.4.1. Teismas remdamasis byloje esančiais įrodymais konstatuoja, kad tik dalis kaltinamajam A. J. pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį yra pagrįsti, nes kaip matyti iš paties kaltinamojo ir liudytojo R. J. parodymų, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ tikrai buvo patekęs į autoįvykį, jį remontavo kaltinamasis ir atliekant remonato darbus šiai transporto priemonei buvo pakeista kabina, varomoji ašis ir variklis. Kadangi šie duomenys patvirtina, kad automobilio remontui buvo panaudotos būtent šios detalės, jos, kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų buvo įgytos iš kitų asmenų. Pagal kaltinamojo aiškinimą detalės automobilio „(duomenys neskelbtini)“ remontui buvo įgytos iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių, tačiau patikimų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra surinkta. Priešingai, teismo nuomone, nėra objektyvių įrodymų iš kur buvo įgytos detalės panaudotos minėto automobilio remontui, tačiau detaliau dėl šių detalių įgijimo teismas pasisakys nuosprendžio dalyje dėl kaltinamojo veiskmų kvalifikavimo pagal BK 222 straispnio 1 dalį ir 300 straispnio 3 dalį. Šiuo atveju teismas pasisako tik dėl nurodytos minėtų detalių įsigijimo vertės – pagal byloje esančius duomenis varomosios ašies (skirtos (duomenys neskelbtini) sunkiasvorei transporto priemonei 2006 m.) už 6500 eurus, naudoto (duomenys neskelbtini) variklio (pajėgumo 420AG 309 kw dyzelio, turbo cilindrų skaičius 6 EURO 4) už 5000 eurų, naudotos vairuotojo kabinos (skirtos (duomenys neskelbtini)) už 7000 eurų. Kaip jau buvo minėta, pakanka byloje surinktų įrodymų konstatuoti, jog minėtos detalės buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini)“ priklausiusio sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ remontui, taip pat byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad nurodytos detalės buvo įsigytos už kokią nors kitą nei nustatyta bylos duomenimis, kainą ar jų rinkos vertė neatiktų nurodytos bylos medžiagoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis A. J. siekdamas sau turtinės naudos pasisavino detales – varomąją ašį, naudotą variklį, naudotą kabiną, bendros 18 500 eurų vertės, todėl šioje dalyje kaltinamasis A. J. išteisintinas neįrodžius, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

23.4.2. Kaltinamajam A. J. yra inkriminuota, kad pagal 2014-05-12 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. S. vardu dėl naudoto kompresoriaus C680 (2000 m.) pirkimo už 5800 eurus, ir pagal 2014-08-20 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. B. vardu dėl naudotos akmens smulkintuvo trupinimo detalės EXTEC C12 su įveržiamaisiais pleištais pirkimo už 7000 eurų šių daiktų realiai neįgijo ir taip pasisavino jų pirkimui naudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas.

23.4.3. Teismo nuomone, byloje esančiais įrodymais – kaltinamojo ir liudytojų parodymais yra įrodomas faktas, kad tikrai buvo įgytas kompresorius, kuris buvo sumontuotas cisternoje skirtoje kalkių dulkių išpurškimui, taip pat kaltinamojo bei liudytojo N. A. parodymais yra patvirtinama, kad buvo įsigyta akmens smulkintuvo trupinimo detalė ir ji buvo sumontuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame agregate, kuris buvo perduotas naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jau buvo minėta anksčiau pasisakant dėl sunkvežimio remontui naudotų detalių, teismas pripažįsta, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad nurodytos detalės buvo įsigytos už kokią nors kitą nei nustatyta bylos duomenimis, kainą ar jų rinkos vertė neatiktų nurodytos bylos medžiagoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis A. J. siekdamas sau turtinės naudos pasisavino kompresorių C680 ir naudotą akmens smulkintuvo trupinimo detalę EXTEC C12 su įveržiamaisiais pleištais bendros 12 800 Eur vertės, todėl šioje dalyje kaltinamasis A. J. išteisintinas neįrodžius, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

23.5. Kaltinamajam A. J. yra inkriminuota, kad atleidus jį iš užimamų pareigų bei paskyrus naująjį UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorių A. B., neperdavė A. B. savo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 117 657,72 Eur bei jas pasisavino. Nors kaltinamasis neigia savo kaltę dėl piniginių lėšų pasisavinimo, teismo nuomone, šių piniginių lėšų pasisavinimo faktas yra visiškai įrodytas surinktais ir byloje ištirtais įrodymais.

23.5.1. Pagal paties kaltinamojo ir liudytojos A. M. parodymus matyti, kad A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pats tvarkė bendrovės kasą, t. y. buvo atsakingas už bendrovės kasoje esančių grynųjų pinigų tinkamą apskaitą ir panaudojimą. Pagal pateiktą užduotį atlikus specialisto tyrimą, jo išvadoje yra nustatyta, kad kaltinamojo A. J. atleidimo iš bendrovės direktoriaus pareigų metu, bendrovės kasoje, pagal bendrovės buhalterinę apskaitą buvobūtent 117 657,72 eurai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad kaltinamasis A. J. naujai paskirtam bendrovės direktoriui, ar kam nors kitam iš atsakingų bendrovės darbuotojų, ar akcininkų, būtų nustatyta tvarka perdavęs bendrovės kasoje buvusias pinigines lėšas.

23.5.2. Liudytoju apklaustas A. B. taip pat patvirtino, kad po jo paskyrimo bendrovės direktoriumi, netgi pareikalavus perduoti jam bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas, kaltinamasis to nepadarė, o teisme kaltinamasis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys grynieji pinigai buvo saugomi stalo stalčiuje jo namuose (duomenys neskelbtini) miestelyje įrengtame ofise.

23.6. Kaltinamajam A. J. yra inkriminuota, kad laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2014-06-11 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti įsigijo įrengimus pagal: 2012-10-30 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) siurblio ir įrangos komplektą už 6000 Lt (1737,72 Eur), 2013-09-25 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) žarną ir kraną už 72,29 Lt (20,94 Eur), 2014-06-06 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) siurblį už 1882 Lt (545,06 Eur), 2014-06-11 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) priedus prie siurblio (turbiną, pakulas, pastą, nipelį, vožtuvą, redukciją, jungtį) už 615,29 Lt (178,20 Eur), tačiau juos panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) rajone, kurios akcininkas yra, veikloje, ir taip pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - įrengimus, įrangą bei priedus prie jų už 8569,58 Lt (2481,92 Eur). Nors kaltinamasis savo kaltę dėl šio turto pasisavinimo neigia, tačiau, teismo nuomone, šio turto pasisavinimo faktas yra visiškai įrodytas surinktais ir byloje ištirtais įrodymais.

23.6.1. Pats kaltinamasis duodamas parodymus teismui pripažino, kad kaltinime nurodyta įranga tikrai buvo įgytą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, tačiau ji buvo sumontuota (duomenys neskelbtini) rajone ir naudojama vandens debeto (pritekėjimo) stebėjimui pagal atatinkamus aplinkosauginius reikalavimus. Ir tik po to kai toks stebėjimas tapo neaktualus, buvo pargabenta į jam priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini) rajone, kur ir šiuo metu yra sandėliuojama.

23.6.2. Kaltinamojo žodžius dėl siurblio sandėliavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose iš dalies patvirtinama 2017-02-22 kratos protokolo įrašu, kad būtent šiose patalpose yra rastas vandens siurblys, tačiau nėra atžymų apie jo būklę ir kitų individualizuojančių jį požymių.

23.6.3. Analizuojant byloje esančius įrodymus dėl minėto turto įsigijimo ir jo naudojimo aplinkybių matyti, kad 2017-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, jog prie atsakymo pridėtos PVM sąskaitos faktūros: 2012-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-06-11 Nr. (duomenys neskelbtini). Prekės pagal sąskaitą-faktūrą 2012-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtos ir sumontuotos adresu (duomenys neskelbtini) r. (gatvė ir namo numeris nežinomi, nes praėjo daug laiko, o objektai jokiame žurnale neregistruojami). Likusias prekės pagal 2013-09-25, 2014-06-06, 2014-06-11 PVM sąskaitas faktūras pasiėmė pats pirkėjas. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad už visas prekės pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 179–193).

23.6.4. Bylos nagrinėjimo metu nei apklausti kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, nei (duomenys neskelbtini) karjere dirbę asmenys nepatvirtino aplinkybės, kad karjere kuriuo tai metu buvo sumontuoti ir veikė papildomi siurbliai. Pagal minėtų asmenų parodymus, šiame karjere veikė tik iš (duomenys neskelbtini) atgabentas ir sumontuotas siurblys vandens nusiurbimui. Netikėti šiais parodymais teismas pagrindo neturi, nes apklausti asmenys betarpiškai lankėsi karjere ir jiems buvo žinoma kokia technika ten yra naudojama.

23.7. Kaltinamajam A. J. yra inkriminuota, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės, adresu: (duomenys neskelbtini) r., remontui įsigytas statybines medžiagas pagal: 2012-11-30 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) čerpes ir jų priedus už 12986,42 Lt (3761,13 Eur), 2012-11-30 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) lietvamzdžius bei priedus už 4213,58 Lt (1220,34 Eur), 2013-08-27 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) statybines medžiagas (lataką, alkūnę) už 196,02 Lt (56,77 Eur), 2013-10-08 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) čerpes už 429,96 Lt (124,52 Eur) panaudojo savo gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini) r., remontui ir taip pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – statybines medžiagas už 17825,98 Lt (5162,76 Eur). Nors kaltinamasis savo kaltę dėl šio turto pasisavinimo neigia, tačiau, teismo nuomone, šio turto pasisavinimo faktas yra visiškai įrodytas surinktais ir byloje ištirtais įrodymais.

23.7.1. Pats kaltinamasis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo įsteigtas jo namuose – (duomenys neskelbtini) r. Šis ofisas buvo naudojamas susitikimams su klientais ir bendrovės akcininkais ir vieno tokio susitikimo metu iš bendrovės akcininkų buvo gautas sutikimas atlikti už bendrovės lėšas stogo remontą, nes dėl stogo išvaizdos pastatas, kuriame buvo ofisas atrodė nereprezentatyviai. Gavęs tokį leidimą, jis atliko namo stogo remontą už bendrovės lėšas.

23.7.2. Toks kaltinamojo aiškinimas neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė akcininkė, akcininkai T. N., O. E. ir N. A., apklausiami teisme liudytojais nurodė, kad kaltinamojo name, esančiame (duomenys neskelbtini) r., joks bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ofisas nebuvo įrengtas, susitikimai vykdavo N. A. priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), todėl joks akcininkų sutikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis atlikti kaltinamajam priklausančio namo stogo remontą nebuvo duotas. Šis faktas, teismo nuomone, patvirtinamas ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nebuvo rastas joks dokumentas, kurio pagrindu būtų galima spręsti, kad kiti bendrovės akcininkai davė sutikimą tokiam remontui.

23.7.3. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos buvo panaudotos įsigyjant kaltinamojo namo stogo remontui reikalingas medžiagas, kurios vėliau buvo panaudotos atlieknat remontą, pripažintina, kad kaltinamasis pasisavino bendrovės lėšas 5162,76 Eur sumai.

23.8. Kaltinamajam A. J. yra inkriminuota, kad laikotarpiu nuo 2012-11-16 iki 2012-12-18 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti įsigytus įrengimus bei pinigines lėšas už jų paleidimo darbus pagal: 2012-11-16 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos komplektą su komplektuojančiomis dalimis už 12000,01 Lt (3475,44 Eur), 2012-12-18 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už katilo paleidimo darbus už 665,50 Lt (192,74 Eur), panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu: (duomenys neskelbtini) r, kurios akcininkas yra, veikloje, taip pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – įrengimus bei pinigines lėšas už jų paleidimo darbus už 12665,51 Lt (3668,19 Eur). Nors kaltinamasis savo kaltę dėl šio turto pasisavinimo neigia, tačiau, teismo nuomone, šio turto pasisavinimo faktas yra visiškai įrodytas surinktais ir byloje ištirtais įrodymais.

23.8.1. Kaltinamasis A. J. dėl šios šildymo įrangos nurodė, kad ji buvo įsigyta už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir sumontuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, kurios buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių sunkvežimių remontui šaltu metų laiku.

23.8.2. Šie kaltinamojo parodymai iš dalies yra patvirtinami 2017-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas: (duomenys neskelbtini) r., pagal 2012-11-16 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos komplektą –katilą (duomenys neskelbtini) 40kW, 2012-12-18 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) pirko katilo paleidimo darbus už 665,50 Lt ir apmokėjo mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2012-11-15 krovinio važtaraščio, serija (duomenys neskelbtini), matyti, kad prekės buvo pristatytos adresu: (duomenys neskelbtini) rajone.

23.8.3. Taip pat iš 2017-02-22 kratos protokolo matyti, kad šildymo sistemos kompleksas „(duomenys neskelbtini)“, kaitinimo įrenginys yra rastas (duomenys neskelbtini) rajone UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje.

23.8.4. Taigi nurodytų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas nupirktas šildymo sistemos komplektas buvo sumontuotas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, o aplinkybė, jog jis buvo naudojamas patalpų, kuriose buvo remontuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys sunkvežimiai, šildymui yra paneigiami liudytojo R. J., dirbusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju parodymais apie tai, kad remontui naudotos patalpos buvo šildomos kieto kuro krosnele, o katilas buvo naudojamas kitų gamybinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų šildymui.

23.8.5. Kadangi šiuo metu ši šildymo įranga yra sumontuota šildymo sistemoje, teismo nuomone, ją išmontuoti ir grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra techninės galimybės.

23.9. Kaltinamajam A. J. yra inkriminuota, kad pagal suklastotą 2015-09-10 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. A. M. vardu dėl džiovinimo įrangos (skirtos mineralams (kalkėms) komplekto su įleidimo apsauga, dujų degikliu, padavimo varžtu ir pagalbine konstrukcija) pirkimo už 148 000 Eur, pagal 2015-11-04 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio L. F. vardu dėl rotorinio malūno (C93 komplektas su varikliu ir pavarom, skirtas mineralams) pirkimo už 57 000 Eur pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas neva sumokėtas už minėtus įrenginius.

23.9.1. Kadangi kaltinamasis A. J. pripažino, kad šių įrenginių realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo ir sąskaitos faktūros buvo išrašytos fiktyviai, teismas plačiau dėl šių įrenginių apmokėjimui skirtų lėšų pasisavinimo nepasisako.

24. Dėl kaltinamojo A. J. veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

24.1. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, tačiau pagal teismų praktiką tam tikras atvejais jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-454/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Taip pat kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą.

24.2. Kaltinimai šioje byloje pagal BK 222 straispnio 1 dalį už tris nusikalstamos veikos epizodus yra pateikti A. J. nurodant kad:

24.2.1. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – ūkinės operacijos – pardavimo neįformino apskaitos dokumentu ir nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. M., nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašyti į apskaitą, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus įrengimus bei pinigines lėšas už jų paleidimo darbus pagal: 2012-11-16 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos komplektą su komplektuojančiomis dalimis už 12000,01 Lt (3475,44 Eur), 2012-12-18 išrašytą sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už katilo paleidimo darbus už 665,50 Lt (192,74 Eur), iš viso už 12665,51 Lt (3668,19 Eur), panaudojo ne bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti, o perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra, veiklai vykdyti, tuo pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.,

24.2.2. taip pat laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vykdydamas pirkimo ūkines operacijas ne apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. M., nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą duomenis pagal sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkimo ir apmokėjimo ūkines operacijas, t. y. pagamintus netikrus dokumentus – sąskaitas faktūras bei mokėjimo kvitus:

2014-05-12 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. S. vardu dėl naudoto kompresoriaus C680 (2000 m.) pirkimo už 5800 Eur,

2014-08-20 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. B. vardu dėl naudotos akmens smulkintuvo trupinimo detalės EXTEC C12 su įveržiamaisiais pleištais pirkimo už 7000 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio N. G. vardu dėl naudotas varomosios ašies (skirtos (duomenys neskelbtini) sunkiasvorei transporto priemonei 2006 m.) pirkimo už 6500 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. H. vardu dėl naudoto (duomenys neskelbtini) variklio (pajėgumo 420AG 309 kw dyzelio, turbo cilindrų skaičius 6 EURO 4) pirkimo už 5000 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. G. vardu dėl naudotos vairuotojo kabinos (skirtos (duomenys neskelbtini)) pirkimo už 7000 Eur, iš viso už 31 300 Eur, tuo pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.,

24.2.3. taip pat laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. M. įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįvykusių ūkinių operacijų – sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkimo ir apmokėjimo ūkines operacijas, t. y. pagamintus netikrus dokumentus – sąskaitas faktūras bei mokėjimo kvitus:

2015-09-10 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. A. M. vardu dėl džiovinimo įrangos (skirtos mineralams (kalkėms) komplektas su įleidimo apsauga, dujų degikliu, padavimo varžtu ir pagalbine konstrukcija) pirkimo už 148 000 Eur,

2015-11-04 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus kaip (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio L. F. vardu dėl rotorinio malūno (C93 komplektas su varikliu ir pavarom, skirtas mineralams) pirkimo už 57 000 Eur, iš viso už 205 000 Eur, tuo pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

24.3. Kaltinamasis duodamas parodymus teisme nurodė, jog visiškai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y., kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi kaltinime nurodytais laikotarpiais apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterin veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį į apskaitą.

24.4. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo, liudytojos A. M. parodymus, specialisto išvadoje pateiktus faktus ir argumentus, konstatuoja, jog kaltinamasis A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi teikė bendrovės vyriausiajai buhalterei A. M. buhalterinius dokumentus, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės atliktas pirkimo ir apmokėjimo ūkines operacijas tam, kad šie duomenys būtų įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Taip sąmoningai, veikiant tiesiogine tyčia kaltinamasis siekė iškraipyti bendrovės buhalterinę apskaitą bei aiškiai suprato, jog dėl tokių jo veiksmų iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpius, nurodytus kaltinime, todėl jo padaryti veiksmai pagal tris nusikalstamos veikos epizodus pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

24.5. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos apima tris skirtingus laikotarpius tarp kurių yra pakankamas laiko tarpas, tai pagrįstai jo padarytos veikos kvalifikuotos kaip trys atskiri nusikaltimai, o ne kaip tęstinė nusikalstama veika.

25. Dėl kaltinamojo A. J. veikų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

25.1. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnio 3 dalis numato griežtesnę atsakomybę, jeigu dėl minėtų veiksmų buvo padaryta didelė žala. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-56-696/2018).

25.1.1. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. Turtinės žalos dydis paprastai yra siejamas su konkrečiu piniginiu nominalu ir laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi; kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-107-746/2015, 2K-7-47-895/2015). Kitais atvejais žala pripažįstama didele, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, padaroma kitokio pobūdžio fizinė ar moralinio pobūdžio žala, tokiais atvejais yra remiamasi kitokiais vertinamais kriterijais.

25.2. Kaltinamajam A. J. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pareikštas kaltinimas, jog laikotarpiu nuo 2014-05-12 iki 2015-11-04, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikras sąskaitas faktūras bei mokėjimo kvitus (duomenys neskelbtini) kalba:

2014-05-12 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. S. vardu dėl naudoto kompresoriaus C680 (2000 m.) pirkimo už 5800 Eur,

2014-08-20 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. B. vardu dėl naudotos akmens smulkintuvo trupinimo detalės EXTEC C12 su įveržiamaisiais pleištais pirkimo už 7000 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio N. G. vardu dėl naudotas varomosios ašies (skirtos (duomenys neskelbtini) sunkiasvorei transporto priemonei 2006 m.) pirkimo už 6500 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio P. H. vardu dėl naudoto (duomenys neskelbtini) variklio (pajėgumo 420AG 309 kw dyzelio, turbo cilindrų skaičius 6 EURO 4) pirkimo už 5000 Eur,

2014-10-02 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. G. vardu dėl naudotos vairuotojo kabinos (skirtos (duomenys neskelbtini)) pirkimo už 7000 Eur,

2015-09-10 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio M. A. M. vardu dėl džiovinimo įrangos (skirtos mineralams (kalkėms) komplektas su įleidimo apsauga, dujų degikliu, padavimo varžtu ir pagalbine konstrukcija) pirkimo už 148 000 Eur,

2015-11-04 sąskaitą faktūrą bei mokėjimo kvitą, išrašytus (duomenys neskelbtini) Respublikoje piliečio L. F. vardu dėl rotorinio malūno (C93 komplektas su varikliu ir pavarom, skirtas mineralams) pirkimo už 57 000 Eur,

nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog šias prekes pirko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių, nors realiai prekės nebuvo įsigytos iš P. S., M. B., N. G., P. H., M. G., M. A. M., L. F., o rotorinį malūną bei klinties džiovinimo sistemą kaip metalo laužą 2012-05-22 pagal sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra, vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 19057,50 Lt (5519,43 Eur) bei šiuos netikrus dokumentus panaudojo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei A. M., nesuvokiančiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir pasisavindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas.

25.3. Pasisakydamas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal nurodytą straipsnį kaltinamasis pripažino suklastojęs tik sąskaitas faktūras ir mokėjimo kvitus dėl rotorinio malūno ir džiovinimo įrangos pirkimo, o kitus dokumentus nurodytus kaltinime, tvirtino gavęs iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių po kaltinime nurodytų daiktų įsigijimo (duomenys neskelbtini).

25.3.1. Teismas nesutikdamas su tokiu kaltinamojo aiškinimu atkreipia dėmesį, jog jis prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams dėl minėtų prekių įgijimo, nes pagal gautą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos Teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos medžiagą, apklausiant likusius liudytojus arba neradus jų pagal nurodytus adresus: P. S. (nerastas), M. B. – nurodė, kad firma UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma ir su šia firma nepalaikė jokių ryšių, P. H. (nerastas), M. G. – tokią firmą dar nieko negirdėjo ir jis neišdavė nei sąskaitos, nei kvito, dėl galimo prekių pardavimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų laikotarpiu, nustatyta, kad kaltinamojo bendrovės buhelterinei apskaitai pateiktose sąskaitose faktūrose bei mokėjimo kvituose nurodyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai arba neegzistuoja, arba nurodė jokių sandorių su kaltinamojo vadovaujama bendrove nesudarinėję, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog šie kaltinime nurodyti mokėjimo dokumentai yra netikri, nes juose nurodytų pardavėjų nėra arba jie sandorių nesudarinėjo.

25.4. Kaltinime pagal BK 300 straipsnio 3 dalį taip pat yra nurodyta, kad kaltinamasis pagamindamas netikrus dokumentus ir juos pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinei apskaitai pasisavino lėšų ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos už 236 300 eurų.

25.4.1. Teismas pasisakydamas dėl kaltinamajam inkriminuoto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį jau buvo nurodęs, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis pasisavino naudotą kompresorių C680 (2000 m.) už 5800 Eur, naudotą akmens smulkintuvo trupinimo detalę EXTEC C12 su įveržiamaisiais pleištais už 7000 Eur, naudotą varomoją ašį (skirtą (duomenys neskelbtini) sunkiasvorei transporto priemonei 2006 m.) už 6500 Eur, naudotą (duomenys neskelbtini) variklį (pajėgumo 420AG 309 kw dyzelio, turbo cilindrų skaičius 6 EURO 4) už 5000 Eur, naudotą vairuotojo kabiną (skirtą (duomenys neskelbtini)) už 7000 Eur, nes pagal byloje išsakytas ir objektyviais įrodymais nenuneigtas prielaidas nurodytos detalės buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio ar naudojamo turto remontui, todėl yra pagrindas minėtų detalių vertę pašalinti iš inkriminuoto kaltinimo.

25.4.2. Vienok teismas sutinka, jog kaltinime pagal BK 300 straispnio 3 dalį pagrįstai visi dokumentai yra nurodyti kaip netikri, nes juose yra įrašyti asmenys, kurie nevykdė pardavimo operacijų, taip pat pagrįstai nurodyta, kad šie dokuemntai buvo panaudoti, nes jie buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei ir įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl akivaizdu, jog kaltinamasis įrašydamas į šiuos dokumentus tikrovės neatitinkančius duomenis, suprato savo veiksmų neteisėtumą, tačiau siekė taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

25.5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

26. Dėl bausmių

26.1. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

26.2. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

26.3. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis A. J. padarė keturis apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (9 t., b. l. 93–95), tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek šiuo metu kaltinamasis dirba ir yra palankiai charakterizuojamas, psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra įrašytas ir nesilankė pas psichiatrus.

26.4. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybės, jo padarytų nusikalstamų veikų vertinimu ar kitų aplinkybių, akivaizdžiai rodančių, kad net ir minimalios, straipsnio sankcijoje numatytos, bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nėra nustatyta. Taip pat nėra nustatyta ir būtinųjų sąlygų BK 62 straipsnio taikymui.

26.5. Skiriant bausmes, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaltinamais anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, tvirtus socialinius ryšius, padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, padarytos iš savanaudiškų paskatų, nenustatyta atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių, padaryti sunkus ir apysunkiai nusikaltimai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmės rūšis laisvės atėmimas, bausmių dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkiai. Teismo nuomone, tokios bausmės paskyrimas yra pakankama kompensacija dėl teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje pažeidimo.

26.6. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad BK 75 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d. buvo numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, todėl svarstytinas klausimas dėl šios įstatymo nuostatos taikymo kaltinamiesiems.

26.6.1. Kaltinamajam paskyrus ne didesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę jis atitiktų BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

26.6.2. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į jo ankstesnio teistumo nebuvimą, socializacijos laipsnį, mano, kad jam skiriamų bausmių tikslai bus pasiekti netaikant jo atžvilgiu realaus laisvės atėmimo, o jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus BK 75 straipsnio redakcijos (galiojusios nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d.) pagrindu.

26.7. Teismo nuomone pripažinus, kad kaltinamasis padarydamas nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straispnio 1 dalį, 300 straispnio 3 dalį veikė tiesiogine tyčia ir jo valia buvo nukreipta į tai, kad pasisavintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Kadangi jis siekdamas šio nusikalstamo tikslo pagamino netikrus dokumentus bei pateikė šiuos netikrus dokumentus ir kitus dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“, akivaizdu, jog jis veikė vieninga tyčia, todėl pripažintina, kad nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi ir paskirtos bausmės turi būti bendrinamos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu taikant bausmių apėmimo būdą.

27. Dėl civilinio ieškinio

27.1. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškęs civilinį ieškinį 365 270,59 Eur sumai (10 t. b. l. 21–25). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi civilinio ieškinio tenkinimui būtina nustatyti šių nurodytų sąlygų buvimą. Bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais bei byloje aptartais įrodymais, yra nustatyta, kad kaltinamasis A. J. jam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais padarė civiliniam ieškovui žalą ir ši žala atsirado kaltininkui padarant nusikalstamą veiką bei tarp jo padarytų veikų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas.

27.2. Tačiau teismas spręsdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą bei atsižvelgdamas į tai, kad šios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis pasisavino tik dalį jam pagal BK 183 strapsnio 2 dalį inkriminuoto turto (nuosprendžio 23.4. – 23.4.3. punktai) konstatuoja, jog yra pagrindas civiliniam ieškovui priteistinos turtinės žalos sumą sumažinti 31 300 eurais bei tenkinant civilinį ieškinį iš dalies pritesti iš kaltinamojo 333 970, 59 eurus.

27.3. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip buvo nurodyta nuosprendžio 23.4. – 23.4.3. punktuose kaltinamasis dėl atskirų nusikalstamos veikos epizodų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo požymių, tai ieškinys dėl 31 300 eurų paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ( toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

28.1. Byloje yra pateikta eilė dokumentų originalų ir kopijų, kurie turi reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti, todėl priimant nuosprendį tikslinga išspręsti jų klausimą.

28.2. Atsižvelgiant į tai, kad dalis šių dokumentų yra saugomi atskirai, o dalis jau yra įsiūti į bylą, tai tikslinga 2017-01-17 Dokumentų perdavimo - priėmimo aktu paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (8 t., b. l. 17) bei 2018-04-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (8 t., b. l. 110–111) saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus tikslinga grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos 2012-2015 m. kopiją ęsančią baudžiamosios bylos medžiagoje ( 6 t., b. l. 88–165) nuosprendžiui įsiteisėjus tikslinga palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2012-11-16 iki 2012-12-31) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2014-05-12 iki 2014-12-31) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (laikotarpis nuo 2015-09-10 iki 2015-12-31) ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams,

Paskirtas bausmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. J. paskirti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant A. J. tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 333 970,59 Eur (tris šimtus trisdešimt tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt eurų 59 centus) žalos atlyginimui.

A. J. priklausančiam turtui, žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) rajone, žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) rajone, kalvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) rajone, žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) rajone ir jam priklausančioms akcijoms UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), taikytą nuosavybės teisių apribojimą palikti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2017-01-17 dokumentų perdavimo - priėmimo aktu paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei 2018-04-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos 2012-2015 m. kopiją ęsančią baudžiamosios bylos medžiagoje nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Gražvydas Poškus