- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- e2YT-3910-842/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18885-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos pareiškimą (skundą) dėl 2023-09-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. 4VI-40, 2023-11-23 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 13.12-76 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti pakartotinį tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu (skundu), kuriuo prašo: 1) panaikinti 2023-09-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. 4VI-40, 2) 2023-11-23 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12-76; 3) įpareigoti atlikti pakartotinį tyrimą.
2. Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Valstybinė kultūros paveldo komisija) 2023-08-07 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą dėl nacionalinės reikšmės kultūros paminklo ‒ Plungės dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 988) teritorijoje planuojamos skulptūros statybos B. L. atminimui įamžinti sustabdymo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2023-09-27 nutarimu Nr. 4VI-40 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2023-11-23 nutarimu Nr. 13.12-76 atmetė Valstybinės kultūros paveldo komisijos skundą, motyvuodama tuo, kad patikrinus atlikto tyrimo medžiagą bei įvertinus skundžiamo nutarimo motyvus nėra pagrindo nesutikti su jame daroma išvada, kad prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones nėra teisinio pagrindo. Valstybinė kultūros paveldo komisija nesutinka su minėtais nutarimais, nes pareiškėjos nuomone minėti nutarimai priimti nevisapusiškai atlikto tyrimo pagrindu. Tyrimas dėl planuojamos statybos Plungės dvaro sodybos teritorijoje atliktas pažeidžiant procedūras, t. y. ne visos faktinės aplinkybės buvo išanalizuotos ir įvertintos, dalis faktinių aplinkybių išanalizuotos nepakankamai, o vietoje jų įvertinimo pateiktos naujos aplinkybės, sudarančios pirminį statybų galimumo įspūdį. Nesutikimas su minėtais prokuratūrų nutarimais motyvuojamas šiais argumentais:
1.1. prokuratūra neanalizavo ir nevertino, kad skulptūros statyba suplanuota (pastatyta) kultūros paveldo objekto – Plungės dvaro sodyboje, kuri paskelbta kultūros paminklu, teritorijoje;
1.2. prokuratūra neanalizavo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 4 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto, šių normų privalomumo, nustatytų paveldosaugos reikalavimų reikšmės įgyvendinant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą;
1.3. prokuratūra neanalizavo aplinkybės, kad Kultūros ministro 2010-01-19 įsakymu Nr. ĮV-28 patvirtintas Plungės dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, pagal kurį skulptūros statymo vieta patenka į sukultūrinto kraštovaizdžio teritoriją, kuriai taikomas saugojimo režimas „Autentiška paskirtis“. Atliekant vertinimą, faktinė aplinkybė ‒ statybvietei taikomas saugojimo režimas ‒ „Autentiška paskirtis“ performuluojama į kitas faktines aplinkybes, kad statybvietė yra neautentiška, esanti prie neautentiško tilto, nutolusi nuo centrinių rūmų ir t. t. Tokiu būdu sudaromas klaidingas įspūdis, jog skulptūros pastatymo vietoje galima vykdyti statybas, nes joje neišliko autentiškumo požymių. Atkreipė dėmesį, kad Plungės dvaro sodybos specialusis planas yra parengtas kvalifikuotų paveldosaugos specialistų, kurie prieš tai atliko išsamius dvaro sodybos tyrimus ir jų pagrindu nustatė atitinkamoms dvaro teritorijos dalims saugojimo režimus, paveldosaugos reikalavimus. Autentiškos paskirties režimas teritorijai, į kurią patenka ir skulptūros statybos vieta, nustatytas atliktų tyrimų pagrindu, įvertinus autentiškumo išlikimo laipsnį, o ne dėl to, kad pietiniame parko pakraštyje, kitoje Babrungo upės krante yra estrada-amfiteatras bei kiti netoliese esantys neautentiški objektai. Ši naujai suformuluota koncepcija prieštarauja specialiajam planui;
1.4. prokuratūra nevertino specialiajame plane nustatyto draudimo vykdyti statybas, o dėmesį sutelkė į būtinybę išsaugoti gamtinį kraštovaizdį palei Babrungo upę, tuo suponuodama mintį, kad užstatymo rodikliai nėra esminis reikalavimas.
1.5. prokuratūra neatliko Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau ‒ Vertinimo taryba) 2014-10-14 aktu Nr. KPD-RM-2183 nustatytų vertingųjų savybių ir projekto sprendinių lyginamosios analizės. Vertinimo tarybos aktu nustatytos vertingosios savybės yra keičiamos ‒ atraminė sienelė rekonstruojama, reljefas keičiamas, tako ties tiltu danga keičiama. Akivaizdu, kad projekto sprendiniais daromas poveikis nustatytoms Plungės dvaro vertingosioms savybėms, todėl išvadą, kad išsaugomos parko vertingosios savybės, yra nepagrįsta. Be to, suprojektuotos aikštelės (22 m2) santykis su Plungės dvaro sodybos teritorija (575 259 kv. m) yra 0,004%, o ne 0,00001% kaip nurodyta prokuratūros nutarime.
1.6. prokuratūra atliko nepakankamą analizę, nepareikalaudamos iš Kultūros paveldo departamento pateikti įrodymų, kad būtent gręžtinių polių įrengimo, t. y. žemės judinimo vietoje, buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Pareiškėja pažymėjo, kad apie kultūrinio sluoksnio būklę yra sprendžiama atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų pagrindu (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011-08-16 įsakymu patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ 5.27 papunktis), o ne viešojo administravimo subjekto samprotavimu. Be to, neatitinka tiesos teiginys, kad Plungės dvaro sodybos parkui nenustatytas archeologinis vertingųjų savybių pobūdis, kadangi toks pobūdis nustatytas Vertinimo tarybos aktu;
1.7. prokuratūra neatliko 2023-07-17 projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės Nr. 17-01, analizės, nors Paveldo komisija buvo pateikusi informacijos, leidžiančios suabejoti atestuoto specialisto pateiktų išvadų pagrįstumu. Pareiškėja nurodė, kad specialistė išvadas pagrindė ne teisės aktais, nustatančiais paveldosaugos reikalavimus (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu), o Teritorijų planavimo įstatymu, nereglamentuojančiu nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos. Ekspertizės išvadų pagrįstumu abejones sukelia ir ta aplinkybė, kad ekspertizės akte pažymėta, jog numatyta išsaugoti dešiniojo Babrungo upės kranto autentišką akmens mūro atraminę sienelę, nors pagal projektą ši sienelė aukštinama apie 40 cm, t. y. ji rekonstruojama, tokiu būdu naikinant autentiškumo požymius. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad nebus pažeistos atraminės sienelės vertingosios savybės. Pažymėjo, kad pati atraminė sienelė yra dvaro sodybos vertingoji savybė ir šiai sienelei jokios vertingosios savybės nėra nustatytos. Taigi, anot specialistės, projekto sprendiniais nebus pažeistos vertingosios savybės (atraminės sienelės) vertingosios savybės. Tokia išvada nėra priimtina. Paminėtos pastabos yra pakankamas pagrindas suabejoti ekspertizės išvadomis ir tuo pagrindu atlikti išsamesnę ekspertizės analizę ir ją įvertinti, neapsiribojant tuo, kad nėra pagrindo abejoti atestuotos ekspertės išvadomis;
1.8. prokuratūra atsižvelgė, kad Kultūros ir meno tarybos posėdyje dalyvavo kviesti suinteresuoti asmenys, tame tarpe – Kultūros paveldo departamento atstovas, tačiau neatsižvelgė ir nevertino, kad posėdyje nedalyvavo savivaldybės vyriausiasis architektas, kurio privalomas dalyvavimas numatytas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2020-04-23 sprendimu Nr. T1-51 patvirtinto Plungės rajono savivaldybės monumentaliosios dailės kūrinių statymo ir jų priežiūros tvarkos aprašo 11 punkte. Prokuratūra taip pat neatsižvelgė ir nevertino tai, kad projektas turėjo būti pateiktas svarstyti regioninei architektų tarybai. Šis reikalavimas numatytas minėto aprašo 14 punkte. Taigi, prašymo statyti skulptūrą nagrinėjimo procedūros atliktos pažeidžiant teisės aktą, nustatantį tokių prašymų nagrinėjimo tvarką;
1.9. prokuratūra, vertindama viešojo intereso buvimą, įvertino, kad 2023-02-21 viešojo svarstymo metu projektiniams pasiūlymams pritarta, tačiau neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad projektinių pasiūlymų viešo svarstymo metu buvo gautas teritorijų planavimo prasme suinteresuotų visuomeninių organizacijų nepritarimas statyti skulptūrą Plungės dvaro sodybos teritorijoje. Ši aplinkybė reikšminga nustatant viešojo intereso buvimo faktą;
1.10. prokuratūra neatliko analizės ir nevertino aplinkybės, kad visuomeninės organizacijos klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“, kultūros draugija „Saulutė“, Lietuvos dailės istorikų draugija, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija, Lietuvos dailininkų sąjunga, nepritarė skulptūros statymui Plungės dvaro sodybos teritorijoje. Ši aplinkybė reikšminga nustatant viešojo intereso buvimo faktą.
3. Pareiškėja nurodė, kad Generalinės prokuratūros nutarime pažymima, kad prokurorė, pagrįstai nevertindama neesminių, akivaizdžiai perteklinių aplinkybių, kompleksiškai, tinkamai ir pakankama apimtimi ištyrė bei savarankiškai, teisiškai kvalifikuotai įvertino visus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, tačiau, pareiškėjos teigimu, prokuratūra, atlikdama tyrimą, neanalizavo ir nevertino ar kultūros paveldo objektai, Vyriausybės paskelbti kultūros paminklais yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, ar įstatymas, įpareigojantis kultūros paveldo objektus tvarkyti pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus yra privalomas, ar specialiaisiais planais nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi, ar specialiuoju planu nustatytas draudimas vykdyti statybas yra privalomas ir ar šis privalomumas gali būti paneigtas teisės aktais, nereglamentuojančiais kultūros paveldo apsaugos, ar visuomeninių organizacijų išreikšta nuomonė yra reikšminga priimant sprendimus dėl statybų kultūros paveldo objektuose ir pan. Manytina, kad šie klausimai nėra neesminiai bei pertekliniai, į juos būtina atsakyti, siekiant nustatyti viešojo intereso buvimo faktą bei teisės aktų pažeidimus. Prokuratūra, turėdama pakankamai faktinių duomenų atlikti išsamų tyrimą, neatliko išsamios faktinių duomenų analizės, kai kurių faktinių duomenų nevertino, kai kurių faktinių aplinkybių vertinimo nesusiejo su faktiniais duomenimis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad sprendimas pritarti skulptūros pastatymui Plungės dvaro parke yra pagrįstas teisiškai, moksliškai, istoriškai bei viešojo intereso buvimu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą (skundą), kuriuo prašo civilinę bylą dalyje dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 4VI-40 panaikinimo nutraukti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškimą (skundą), kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pirminis Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodė, kad aukštesniajam prokurorui Generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl 2023-09-27 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, buvo patikrinta pirminio pareiškėjos skundo nagrinėjimo medžiaga prokuratūros administravimo informacinėje sistemoje, išanalizuoti skundžiamo nutarimo motyvai bei pareiškėjos skundo reikalavimai ir argumentai dėl galimai netinkamai atlikto tyrimo ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimo bei dėl jų pasisakyta 2023-11-23 nutarime. Aukštesnysis prokuroras, atlikęs pagal kompetenciją pirminio atlikto tyrimo patikrą bei įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentų atitiktį faktinėms aplinkybėms bei teisės aktų ir teisminės praktikos laikymosi aspektais, konstatavo, kad skundžiamas 2023-09-27 nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas teisiškai reikšmingas sprendimo priėmimui aplinkybes – tai atlikta kvalifikuotai, išsamiai, pakankamai. Faktinės aplinkybės nutarime išnagrinėtos pakankama apimtimi. Jokių proceso normų ar procedūrinių pažeidimų aukštesnysis prokuroras nepadarė.
6. Apie bylos nagrinėjimą proceso dalyviai informuoti išsiuntus 2024-02-09 teismo nutartį bei paskelbus apie bylos nagrinėjimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimo (skundo) dalis paliktina nenagrinėta, kitoje dalyje pareiškimas (skundas) atmestinas
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Valstybinė kultūros paveldo komisija 2023-08-07 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama ginti pažeistą viešąjį interesą dėl Plungės dvaro sodybos autentiškumo išsaugojimo ir kreiptis į teismą dėl 2023-07-25 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
8. Pareiškėja nurodė, kad Plungės rajono pramonininkų sąjungos užsakymu UAB „Architekto studija“ parengto projekto „I grupės kitos paskirties inžinerinio statinio – skulptūros B. L., Parko g. 3A, Plungės m., supaprastintas statybos projektas“ (toliau – Projektas) sprendiniai prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) nuostatoms ir Plungės dvaro sodybos specialiajam planui bei pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, kadangi: 1) Plungės dvaro sodybos parko teritorijoje leista statyti naują statinį su jam skirta infrastruktūra, t.y. leista rekonstruoti atraminę sienelę, keisti reljefą, iškloti aikštelės paviršių akmens trinkelių danga, neatlikus archeologinių tyrimų įrengti pamatus; 2) Projekto sprendiniais yra daromas poveikis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2014-10-14 aktu Nr. KPD-RM-2183 patikslintoms sodybos vertingosioms savybėms, t.y. naujai statomu statiniu ir jam skirta infrastruktūra keičiama dvaro sodybos, parko planinė struktūra, erdvinė kompocizija, keičiamas saugomas reljefas, rekonstruojamos Babrungo upės pakrantės atraminės sienelės, todėl skultūros B. L. įamžinti statyba turėjo būti pagrįsta atliktų istorinių tyrimų pagrindu, nustatant šio asmens sąsajas su dvaro praeitimi ir pan., o numatomose žemės judinimo viešose turėjo būti atlikti archeologiniai tyrimai (NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktas); 3) Plungės dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane (toliau – Specialusis planas) yra nustatytas reikalavimas kelių dangoms naudoti žvyrą ar smėlį su natūralių riedulių intarpais, tuo tarpu Projekte numatyta aikštelės dangą iškloti plytelėmis, taip pat pagal Specialųjį planą žemės darbams rekomenduojami tik šienavimo darbai, o iškilus reikalui vykdyti žemės darbus giliau nei 20 cm, būtina atlikti archeologinius tyrimus, tačiau leidimas statybos darbams (grąžtinių pamatų įrengimui) išduotas neatlikus minėtų tyrimų; 4) pagal Specialiojo plano grafinės dalies eksplikaciją Plungės dvaro sodybos teritorijos dalyje, priskirtai zonai Nr. 3 joks statinių aukštingumas ir užstatymo intensyvumas nėra galimas; 5) 2023-07-17 paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. 17-01 neįvertinta numatomo paminklo meninė išraiška bei B. L. indėlis ir sąsajos su Plungės dvaro sodyba, kritikuotini teiginiai, kad grunto užpylimas nedarys įtakos saugomam autentiškam reljefui, nepagrįstas jokia tyrimų analize teiginys, kad statybos sprendiniais nebus pažeistos parko vertingosios savybės (keliamas klausimas ar nebus daromas poveikis vaizdingam, natūraliam sukultūrintam kraštovaizdžiui), kritikuotini teiginiai, kad akmens mūro sienelės paaukštinimu nebus pažeistos jos vertingosios savybės, pareiškėjo vertinimu, keičiant sienelių tūrį nebus išsaugomas sienelių autentiškumas bei jos bus žalojamos; 5) viešąjį interesą patvirtina teisės aktai bei skunde nurodytų visuomeninių organizacijų nepritarimai skulptūros statymui.
9. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2023-09-27 nutarimu Nr. 4S-1815 padarė išvadą, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gyvenimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones.
10. Pareiškėja, nesutikdamas su tokiu Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, 2023-10-26 apskundė jį aukštesniajam prokurorui. Skunde Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad Plungės pramonininkų sąjunga nėra visuomeninė organizacija, atstovaujanti visuomenės interesus kultūros paveldo apsaugos srityje, todėl ši faktinė aplinkybė negali būti pripažinta įrodymu, pagrindžiančiu viešo intereso statyti skulptūrą dvaro teritorijoje buvimą. Priešingai nei yra teigiama nutarime, Plungės rajono savivaldybės bendruomenė nėra priėmusi sprendimo statyti B. L. skulptūros Plungės dvaro sodybos teritorijoje, o skulptūros pastatymas nesudaro prielaidų pažinti parko, apžvelgti kraštovaizdžio, išsaugoti vertingųjų savybių. Prokuratūra nevertino, kad faktinės aplinkybės, kad Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija 2023-01-05 posėdžio protokole Nr. LT-5 pripažino, kad paminklo vieta Plungės dvaro teritorijoje pasirinkta nepagrįstai ir harmoningai nedera su aplinka, o Plungės rajono savivaldybės taryba pritarė tik atminimo įamžinimui, tačiau neišreiškė pritarimo skulptūros statymo vietai. Kultūros ir meno tarybos posėdyje nedalyvavo savivaldybės vyriausiasis architektas, kurio dalyvavimas pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos 2020-04-23 sprendimu Nr. T1-51 patvirtinto Plungės rajono savivaldybės monumentaliosios dailės kūrinių statymo ir jų priežiūros tvarkos aprašo 11 punktą yra privalomas, o projektiniai pasiūlymai nebuvo pateikti regioninei architektų tarybai. Neatitinka tiesos teiginys, kad Plungės rajono savivaldybė informavo prokuratūrą apie 2023-02-24 įvykdytą projektinių pasiūlymų viešą svarstymą su visuomene ir, kad projektiniams pasiūlymams buvo pritarta, kadangi skunde išvardintos visuomeninės organizacijos nepritarė skulptūros statymui Plungės dvaro sodybos teritorijoje, o prokuratūra šių visuomeninių organizacijų nuomonės nevertino ir dėl jos nepasisakė. Pareiškėja nesutinka ir su prokuratūros išvada, kad Kultūros paveldo departamento (toliau – Departamentas) sprendimas pritarti skulptūros B. L. atmininti projektiniams sprendiniams ir jos statymui Plungės dvare yra pagrįstas teisiškai, kadangi Departamento, pareiškėjos vertinimu, veiksmuose galima įžvelgti teisinio nihilizmo požymius – Departamentas nebaudžiamai gali nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, teritorijų planavimo dokumentais nustatytų paveldosaugos reikalavimų, o kultūros paveldo apsaugos kontrolės įgyvendinimą gali reguliuoti savo nuožiūra suformuluotais kriterijais, prieštaraujančiais ne tik teisės aktams, bet ir elementariems logikos dėsniams. Prokuratūra nepasisakė dėl specialiuoju planu nustatytų statybos rodiklių ir jų nevertino, o skulptūros statybą grindė tuo, kad upės šlaitus reikia stiprinti fašinomis iš žabų ir akmenų būniomis, ir, kad būtina išsaugoti gamtinio kraštovaizdžio plotą palei Babrungo upę. Šios tvarkymo priemonės nepagrindžia skulptūros statybos Plungės dvaro sodybos teritorijoje. Pareiškėja nesutiko ir su prokuratūros teiginiu, jog akmens mūro sienelės vertei ar parko vertingajai savybei statybos metu nebus pakenkta, kadangi atraminės sienelės rekonstravimas reiškia autentiškumo naikinimą, kuris pagal NKPAĮ nuostatas yra draudžiamas. Be to, prokuratūra nepasisakė ir nevertino pareiškėjos išdėstytų pastabų dėl atliktos paveldosaugos ekspertizės, o apsiribojo lakonišku konstatavimu, kad paveldosaugos ekspertizę atliko atestuota ekspertė, todėl nėra pagrindo netikėti jos išvadomis.
11. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023-10-26 skundą, priėmė šioje byloje pareiškėjo skundžiamą 2023-11-23 nutarimą Nr. 13.12.-76 (toliau – Nutarimas), kuriuo paliko galioti apygardos prokuratūros nutarimą.
Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023-09-27 nutarimo Nr. 4VI-40
12. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.
13. Įvertinus tai, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. 4VI-40 teisėtumas ir pagrįstumas yra įvertintas 2023 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu Nr. 13.12-76, todėl pareiškimas (skundas) dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 4VI-40 panaikinimo paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 13 punktas).
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023-11-23 nutarimo Nr. 13.12-76
14. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
16. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020).
17. Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
18. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Tai reiškia, kad, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
19. Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintos Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-10-07 iki 2023-12-05, toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad prašymus dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai. Prašymo nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prašymo užregistravimo prokuratūroje (Rekomendacijų 8 punktas). Nagrinėdamas prašymą prokuroras pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus įgaliojimus renka medžiagą, išsiųsdamas paklausimą raštu, išaiškindamas paklausimo reikalavimų (išskyrus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktą) nevykdymo pasekmes (Rekomendacijų 19 punktas). Prokuroro ar aukštesniojo prokuroro sprendimas dėl prašymo (ieškinio, pareiškimo, prašymo teismui ar nutarimo taikyti (netaikyti) viešojo intereso gynimo priemones) ar skundo dėl prokuroro nutarimo (panaikinti ar palikti galioti prokuroro nutarimą) turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo prokuratūroje gavimo dienos, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyti kiti prašymų nagrinėjimo terminai (Rekomendacijų 25 punktas). Šis terminas gali būti pratęstas (Rekomendacijų 26-28 punktai). Prokuroras, išnagrinėjęs prašymą gali priimti nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba netaikyti (Rekomendacijų 32-44 punktai). Prokuroras nutarime privalo išaiškinti apskundimo tvarką (Rekomendacijų 48.1-48.6 punktai). Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų palikti galioti prokuroro nutarimą; panaikinti prokuroro nutarimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti prokuroro nutarimą ir perduoti medžiagą prokurorui nagrinėti iš naujo (Rekomendacijų 52.1-52.3 punktai). Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, gali rinkti papildomus dokumentus, kuriuos įvertinęs gali palikti galioti skundžiamą nutarimą arba jį panaikinti (Rekomendacijų 54 punktas).
20. Nustatyta, kad pareiškėjos 2023-10-26 skundas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje išnagrinėtas 2023-11-23, t.y. nepraleidus Rekomendacijų 25 punkte nustatyto termino.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, pareiškėjos nuomone, egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose. Skundžiamame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarime prokuroras analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso gynimo, be kita ko, pasisakydamas dėl pritarimo skulptūrai B. L. atminimui statybos, ekspertizės akto, statybos leidimo, Plungės dvaro sodybos vertingųjų savybių išsaugojimo, B. L. sąsajų su Plungės miestu ir jo indėlio. Kitus pareiškėjos argumentus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra vertino kaip pareiškėjos nuomonę, kuri atskirais atvejais grindžiama ne faktais, o įtarimais ar spėjamojo pobūdžio vertinimais (pvz. nuomonė dėl to, kad savivaldybės administracija sąmoningai vengė supažindinti kompetentingą kultūros paveldo apsaugos srityje bendruomenę, dėl Kultūros paveldo departamento veiksmuose įžvelgiamo teisinio nihilizmo, dėl paveldosaugos ekspertizę atlikusios ekspertės kompetencijos, dėl loginio priežastinio ryšio tarp skulptūros pastatymo ir parko pažinimo, nebuvimo ir pan.). Vien aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir pareiškėja skirtingai vertina tam tikras faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. kad nebuvo tirti, vertinti įrodymai ir priimtos nemotyvuotos išvados.
22. Matyti, kad nagrinėdama pareiškėjos 2023-08-07 skundą Klaipėdos apygardos prokuratūra rinko faktinius duomenis, o būtent – kreipėsi dėl jų pateikimo į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Plungės rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti argumentuotus paaiškinimus 2023-08-14 rašte keliamais klausimais ir pateikti juos patvirtinančius duomenis bei informaciją ar B. L. atminimo įamžinimas kultūros paveldo objekte – Plungės dvaro sodyboje, yra istoriškai pagrįstas, jie analizuoti ir vertinti aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, pateiktos argumentuotos išvados. Pažymėtina, kad aukštesniajam prokurorui, nagrinėjusiam 2023-10-26 skundą, Rekomendacijų 54 punktu yra nustatyta tik teisė, o ne pareiga rinkti papildomus įrodymus, todėl nagrinėjant skundą aukštesnysis prokuroras galėjo vertinti ir tik jau surinktus duomenis, juos argumentuodamas tiek, kiek jų pakaktų išvadai pagrįsti, tačiau tai nereiškia, kad į kiekvieną pareiškėjos 2023-10-26 skundo argumentą turėjo būti atsakyta detaliai ir plačiai.
23. Pareiškėja iš esmės teikia argumentus, kad nebuvo įvertintos jos nurodomos faktinės aplinkybės, tokiu būdu kaip pareiškėja jas vertina. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti. Visas pareiškėjos skundas teismui iš esmės yra skirtas ginčyti prokurorų padarytas išvadas, tačiau pažymėtina, kad tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pažymėtina, kad pareiškėja argumentais, kuriais ji ginčija skundžiamą nutarimą, iš esmės nesutinka su nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023-11-23 nutarimo Nr. 13.12-76 panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti tyrimą atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos pareiškimą (skundą) atmesti.
Bylą dalyje dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023-09-27 nutarimo Nr. 4VI-40 panaikinimo nutraukti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.