- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-969-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18885-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos pareiškimą (skundą) dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. 4VI-40, 2023 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 13.12-76 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti pakartotinį tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu (skundu), kuriuo prašė panaikinti:
1.1 2023 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. 4VI-40;
1.2 2023 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12-76;
1.3 įpareigoti atlikti pakartotinį tyrimą.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Valstybinė kultūros paveldo komisija) 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą dėl nacionalinės reikšmės kultūros paminklo ‒ Plungės dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 988) teritorijoje planuojamos skulptūros statybos B. L. atminimui įamžinti sustabdymo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 4VI-40 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 13.12-76 atmetė Valstybinės kultūros paveldo komisijos skundą motyvuodama tuo, kad patikrinus atlikto tyrimo medžiagą bei įvertinus skundžiamo nutarimo motyvus nėra pagrindo nesutikti su jame daroma išvada, kad prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones nėra teisinio pagrindo. Valstybinė kultūros paveldo komisija nesutinka su minėtais nutarimais, nes pareiškėjos nuomone, minėti nutarimai priimti nevisapusiškai atlikto tyrimo pagrindu. Tyrimas dėl planuojamos statybos Plungės dvaro sodybos teritorijoje atliktas pažeidžiant procedūras, t. y. ne visos faktinės aplinkybės buvo išanalizuotos ir įvertintos, dalis faktinių aplinkybių išanalizuotos nepakankamai, o vietoje jų įvertinimo pateiktos naujos aplinkybės, sudarančios pirminį statybų galimumo įspūdį.
3. Pareiškėja nurodė, kad Generalinės prokuratūros nutarime pažymima, kad prokurorė, pagrįstai nevertindama neesminių, akivaizdžiai perteklinių aplinkybių, kompleksiškai, tinkamai ir pakankama apimtimi ištyrė bei savarankiškai, teisiškai kvalifikuotai įvertino visus sprendimo priėmimui reikšmingus duomenis, tačiau, pareiškėjos teigimu, prokuratūra, atlikdama tyrimą, neanalizavo ir nevertino ar kultūros paveldo objektai, Vyriausybės paskelbti kultūros paminklais, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, ar įstatymas, įpareigojantis kultūros paveldo objektus tvarkyti pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus yra privalomas, ar specialiaisiais planais nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi, ar specialiuoju planu nustatytas draudimas vykdyti statybas yra privalomas ir ar šis privalomumas gali būti paneigtas teisės aktais, nereglamentuojančiais kultūros paveldo apsaugos, ar visuomeninių organizacijų išreikšta nuomonė yra reikšminga priimant sprendimus dėl statybų kultūros paveldo objektuose ir pan. Prokuratūra, turėdama pakankamai faktinių duomenų atlikti išsamų tyrimą, neatliko išsamios faktinių duomenų analizės, kai kurių faktinių duomenų nevertino, kai kurių faktinių aplinkybių vertinimo nesusiejo su faktiniais duomenimis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad sprendimas pritarti skulptūros pastatymui Plungės dvaro parke yra pagrįstas teisiškai, moksliškai, istoriškai bei viešojo intereso buvimu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą (skundą), kuriuo prašo civilinę bylą dalyje dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 4VI-40 panaikinimo nutraukti.
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškimą (skundą), kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pirminis Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodė, kad aukštesniajam prokurorui Generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, buvo patikrinta pirminio pareiškėjos skundo nagrinėjimo medžiaga prokuratūros administravimo informacinėje sistemoje, išanalizuoti skundžiamo nutarimo motyvai bei pareiškėjos skundo reikalavimai ir argumentai dėl galimai netinkamai atlikto tyrimo ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimo bei dėl jų pasisakyta 2023 m. lapkričio 23 d. nutarime. Aukštesnysis prokuroras, atlikęs pagal kompetenciją pirminio atlikto tyrimo patikrą bei įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentų atitiktį faktinėms aplinkybėms bei teisės aktų ir teisminės praktikos laikymosi aspektais, konstatavo, kad skundžiamas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas teisiškai reikšmingas sprendimo priėmimui aplinkybes – tai atlikta kvalifikuotai, išsamiai, pakankamai. Faktinės aplinkybės nutarime išnagrinėtos pakankama apimtimi. Jokių proceso normų ar procedūrinių pažeidimų aukštesnysis prokuroras nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos pareiškimą (skundą) atmetė, bylą dalyje dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023-09-27 nutarimo Nr. 4VI-40 panaikinimo nutraukė.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja Valstybinė kultūros paveldo komisija 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama ginti pažeistą viešąjį interesą dėl Plungės dvaro sodybos autentiškumo išsaugojimo ir kreiptis į teismą dėl 2023 m. liepos 25 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-82-230725-00040 panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad Plungės rajono pramonininkų sąjungos užsakymu UAB „Architekto studija“ parengto projekto „I grupės kitos paskirties inžinerinio statinio – skulptūros B. L., Parko g. 3A, Plungės m., supaprastintas statybos projektas“ sprendiniai prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms ir Plungės dvaro sodybos specialiajam planui bei pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 4S-1815 padarė išvadą, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gyvenimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja, nesutikdamas su tokiu Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, 2023 m. spalio 26 d. apskundė jį aukštesniajam prokurorui. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. skundą, priėmė šioje byloje pareiškėjo skundžiamą 2023-11-23 nutarimą Nr. 13.12.-76 (toliau – Nutarimas), kuriuo paliko galioti apygardos prokuratūros nutarimą.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. 4VI-40 teisėtumas ir pagrįstumas yra įvertintas 2023 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu Nr. 13.12-76, pareiškimą (skundą) dėl 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 4VI-40 panaikinimo paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 13 punktas). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Pareiškėjos 2023 m. spalio 26 d. skundas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje išnagrinėtas 2023 m. lapkričio 23 d., t. y. nepraleidus Rekomendacijų 25 punkte nustatyto termino. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, pareiškėjos nuomone, egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose. Skundžiamame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarime prokuroras analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso gynimo, be kita ko, pasisakydamas dėl pritarimo skulptūrai B. L. atminimui statybos, ekspertizės akto, statybos leidimo, Plungės dvaro sodybos vertingųjų savybių išsaugojimo, B. L. sąsajų su Plungės miestu ir jo indėlio. Kitus pareiškėjos argumentus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra vertino kaip pareiškėjos nuomonę, kuri atskirais atvejais grindžiama ne faktais, o įtarimais ar spėjamojo pobūdžio vertinimais (pvz. nuomonė dėl to, kad savivaldybės administracija sąmoningai vengė supažindinti kompetentingą kultūros paveldo apsaugos srityje bendruomenę, dėl Kultūros paveldo departamento veiksmuose įžvelgiamo teisinio nihilizmo, dėl paveldosaugos ekspertizę atlikusios ekspertės kompetencijos, dėl loginio priežastinio ryšio tarp skulptūros pastatymo ir parko pažinimo, nebuvimo ir pan.). Vien aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir pareiškėja skirtingai vertina tam tikras faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. kad nebuvo tirti, vertinti įrodymai ir priimtos nemotyvuotos išvados.
9. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog nagrinėdama pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 7 d. skundą Klaipėdos apygardos prokuratūra rinko faktinius duomenis, o būtent – kreipėsi dėl jų pateikimo į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Plungės rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti argumentuotus paaiškinimus ir pateikti juos patvirtinančius duomenis bei informaciją, ar B. L. atminimo įamžinimas kultūros paveldo objekte – Plungės dvaro sodyboje, yra istoriškai pagrįstas, jie analizuoti ir vertinti aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, pateiktos argumentuotos išvados. Pareiškėja iš esmės teikia argumentus, kad nebuvo įvertintos jos nurodomos faktinės aplinkybės, tokiu būdu kaip jas vertina pareiškėja. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti. Visas pareiškėjos skundas teismui iš esmės yra skirtas ginčyti prokurorų padarytas išvadas, tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Teismas konstatavo, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą.
11. Nurodo, kad aplinkybės, jog buvo kreiptasi į atitinkamus subjektus, kad nebuvo praleisti prašymo (skundo) nagrinėjimo terminai, o teiginys, kad pareiškėjos argumentai buvo prokurorų detaliai išanalizuoti, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog prašymo tyrimo procedūros buvo atliktos nepriekaištingai. Pareiškime aiškiai išvardintos bylai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių Prokuratūra visai nepasisakė, o tai reiškia, kad tyrimo procedūros nebuvo atliktos pakankamai. Prokuratūra yra įpareigota atlikti tyrimą ir nustatyti ar buvo pažeista teisės akto norma, o nustačius pažeidimą, įvertinti ar šis pažeidimas nepažeidžia viešojo intereso. Prokuratūra nevertino reikšmingų ginčui išspręsti faktinių bei juridinių aplinkybių, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, jog nebuvo pažeisti teisės aktai. Paveldosaugos reikalavimai draudžia bet kokias statybas Plungės dvaro sodybos teritorijoje. Kultūros paminklui padaryta žala: pažeistas autentiškumas, pažeista erdvinė-kompozicinė struktūra, pažeistos saugomos vertingosios savybės. Teismas, kaip prokurorų procesinius veiksmus kontroliuojanti institucija, nevertino šių aplinkybių ir nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo pažeistos proceso normos. Viešojo intereso buvimo faktą patvirtina faktinės aplinkybės, skulptūros statybos projekto viešo svarstymo metu visuomeninės organizacijos nepritarė skulptūros statybai Plungės dvaro sodybos teritorijoje, o suderinus projektą savo nuomonę pareiškė ir kitos visuomeninės organizacijos.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo nutartyje visos ginčo klausimui dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo panaikinimo esminės reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės buvo išanalizuotos, aptartos ir įvertintos - priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas (nutartis) pareiškėjos skundą atmesti. Pareiškėja atskirajame skunde ir vėl pateikia tuos pačius argumentus dėl paties viešojo intereso pažeidimo fakto pagrindimo, taip orientuodama teismą į tai, kad šis klausimą spręstų iš esmės. Prokurorui pagal savo kompetenciją nenustačius viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipus į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti 2023 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12-76 ir nutraukė bylą dalyje dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 4VI-40 panaikinimo.
15. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
16. Įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Tokio prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Prokuratūros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiose teisės aktuose. Šiuo atveju pareiškėja, nesutinkanti su 2023 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu Nr. 13.12-76, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.
17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad prokuratūra nevertino reikšmingų ginčui išspręsti faktinių bei juridinių aplinkybių dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, jog nebuvo pažeisti teisės aktai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nėra susiję su tyrimo procedūrų (teisės normų) pažeidimu. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėdama pareiškėjos skundą Klaipėdos apygardos prokuratūra rinko faktinius duomenis (kreipėsi dėl jų pateikimo į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Plungės rajono savivaldybės administraciją), jie analizuoti ir vertinti aktualių teisės aktų nuostatų kontekste, pateiktos argumentuotos išvados. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti.
18. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad paveldosaugos reikalavimai draudžia bet kokias statybas Plungės dvaro sodybos teritorijoje, kultūros paminklui padaryta žala: pažeistas autentiškumas, pažeista erdvinė-kompozicinė struktūra, pažeistos saugomos vertingosios savybės, tačiau šie argumentai yra nukreipti į prokuroro nutarime padarytų išvadų ginčijimą ir bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad būtų pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi prokurorai vertino skunde nurodytas aplinkybes, rinko papildomus duomenis, juos analizavo, teikė argumentuotas išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
19. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.