Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-125-904/2015 pagal ieškovų A. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. V. 2016-06-02 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl to, kad jau išnagrinėjus bylą paaiškėjo esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis atsakovės AB SEB banko pateiktais melagingais duomenimis, kad jai ir jos sutuoktiniui buvo tris kartus pranešta apie galimą kredito sutarties nutraukimą, kadangi jau po bylos išnagrinėjimo 2016 metais jai pareikalavus pateikti įrodymus apie tai, kada ir kiek kartų jai pranešta apie galimą sutarties nutraukimą, ji iš atsakovo gautų duomenų nustatė, kad tai buvo padaryta tik du kartus, o nagrinėjant civilinę bylą buvo aiškinama, kad tris. Taip pat ji nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas, pagal 2010-01-18 AB SEB banko prašymą areštavęs visą jos turtą, jai ir jos sutuoktiniui taip pat jokio įspėjimo dėl to neatsiuntė ir tuo iš esmės pažeidė norminių aktų reikalavimus bei padarė jai didelę žalą. Kredito sutartyje nebuvo nurodyta mokėjimo pradžia, todėl bankas neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir dar nurodydamas jame kitokią sumą, nei buvo nustatyta sutartimi. Prašė atsižvelgti ir į tai, kad paskola buvo apdrausta UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas, prieš nutraukdama sutartį, turėjo kreiptis į šią instituciją, o to nepadarė, tai, kad AB SEB banko atstovas nebuvo įgaliotas atstovauti bankui ir pateikti ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo, kurį patenkinus pareiškėjos šeima labai nukentėjo. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašo jį atmesti, kadangi pareiškėja nenurodė jokių pagrindų procesui atnaujinti. Lietuvos Respublikos CPK 366 str. yra įtvirtinti visi pagrindai, kuriems esant įmanomas proceso atnaujinimas, o pareiškėja nė vieno iš šių pagrindų neįrodė. Visos faktinės aplinkybės apie pranešimų dėl galimo kredito sutarties nutraukimo siuntimą buvo nustatytos ir teismo įvertintos nagrinėjant bylą, byloje buvo pateikti du pranešimai, kuriuos bankas siuntė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, iki nutraukdamas 2007-08-03 sudarytą Kredito sutartį Nr. 0450718033841-34, ir vienas – jau nutraukus ją, tai patvirtina duomenys ant vokų ir registruose, pateiktuose teismui. Be to, ir pareiškėjos veiksmai po kredito sutarties nutraukimo rodo, kad jai buvo žinomas pranešimų turinys, vadinasi, jie buvo ne tik siųsti nustatyta tvarka, bet ir jos gauti. Bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, įrodinėjimo dalykas buvo pareiškėjos ir jos sutuoktinio prievolių bankui vykdymo netinkamumas kaip esminis sutarties pažeidimas ir jis buvo įrodytas. Pranešimų kiekis nėra esminis faktorius vertinant banko teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kuri nebuvo tinkamai vykdoma sistemiškai ir ilgą laiką. Teigdama, kad tik dabar sužinojo, jog negavo kažkurio iš pranešimų, pareiškėja klaidina teismą, nes bylos nagrinėjimo metu jos sutuoktinis davė apie tai paaiškinimus ir jie buvo teismo sprendimu įvertinti, o pareiškėja ir jos sutuoktinis bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujami profesionalaus teisininko ir turėjo visas galimybes laiku teikti visus prašymus, prieštaravimus bei papildomus įrodymus. Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad nėra praleidusi CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Ji neįrodė, kad nežinojo apie įrodinėjamas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, o pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik po to sužinotos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas prašė atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą, priteisti iš jos atsakovui rengiant atsiliepimą patirtas bylinėjimosi išlaidas ir skirti pareiškėjai 1448,10 Eur baudą, pusę jos priteisiant AB SEB bankui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-09-12 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje atmetė, paskyrė ieškovei pareiškėjai A. V. 200,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (100,00 Eur) paskirdamas atsakovei AB SEB bankui. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kurios nors iš nurodytų aplinkybių jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir paaiškėjo tik praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams po galutinio teismo sprendimo priėmimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų ginčijusi šiuos faktus bylos nagrinėjimo metu, nors aktyviai jame dalyvavo, buvo atstovaujama profesionalaus teisininko ir turėjo tam visas galimybes. Į atsakovą dėl informacijos, kada ir kiek kartų jai buvo pranešta apie galimą sutarties nutraukimą, ji kreipėsi tik 2016-04-20, t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo galutinio teismo sprendimo priėmimo, o jai pateikti duomenys, kaip nurodo atsakovas, jau buvo pateikti ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas vadovaudamasis CPK 368 str. 1 d. konstatavo, kad pareiškėja turėjo galimybę sužinoti visas šias aplinkybes, kurias pati nurodo esant proceso atnaujinimo pagrindu, dar bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrįsta atsakovės AB SEB banko pozicija, kad jos prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas vien tuo pagrindu, kad jam pateikti yra praleistas įstatymo nustatytas terminas. Teismas vertindamas pareiškėjos prašymo motyvus nurodė, kad pareiškėjos pakartotinai aiškinamos aplinkybės dėl pranešimų apie kredito sutarties nutraukimą buvo išanalizuotos ir įvertintos pareiškėjos ir jos sutuoktinio pateikto ieškinio pagrindu užvestoje civilinėje byloje dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Nurodė, kad banko atstovo įgaliojimai nė vienoje proceso stadijoje pareiškėjai abejonių nesukėlė. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė, jog po sprendimo civilinėje byloje priėmimo paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, kurių ji nežinojo ir negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu. Teismas vertino, kad pareiškėja pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo užuot įsiskaičiusi į teismų sprendimus ir įsitikinusi jų pagrįstumu, siekė užvilkinti vykdymo procesą, todėl paskyrė pareiškėjai 200 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant atsakovui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. V. skundžia Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Prašo panaikinti 2016-09-12 nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-125-904/2015. Atskiruoju skundu iš esmės atkartojamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo apribojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą teisę kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 366 str. 1 d. 2 p., 3 p., 368 str. 2 d., o ne CPK 368 str. 1 d. Nurodo, kad teismui buvo pateikti melagingi paaiškinimai, kurie atitinka baudžiamosios veikos požymius. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties dalies dėl pareiškėjai paskirtos baudos. Teismas nesiaiškino, kuo pasireiškė pareiškėjos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad pareiškėjai atstovavo profesionalus advokatas, todėl pareiškėja neturi galimybės kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra nepagrįstas. Apeliantė teigia, kad ši teismo išvada nepagrįsta, kadangi jai atstovavęs advokatas neatkreipė dėmesio, kad bankas neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes sutartyje nenurodyta mokėjimų pradžios data ir tai, kad ji negavo banko įspėjimų.Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, skirti pareiškėjai 1448,10 Eur baudą, 50 proc. šios sumos priteisiant atsakovei AB SEB bankui. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą, tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantei jos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės negalėjo paaiškėti po teismo sprendimo priėmimo, o buvo žinomos visą proceso laiką. Pareiškėjos motyvas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 368 str. 2 d., o ne CPK 368 str. 1 d., nepagrįstas, kadangi pati pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodydama naujai paaiškėjusias aplinkybes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja buvo praleidusi įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti nurodant naujai paaiškėjusias aplinkybes. Pareiškėja nepagrįstai remiasi CPK 366 str. 1 d. 3 p., kadangi nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti aiškiai melagingi faktai, reikšmingi bylos teisingam išnagrinėjimui. Pareiškėja nenurodė ir jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kokie melagingi banko paaiškinimai buvo pateikti teismui. Atsakovas prašo skirti pareiškėjai 1448,10 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad apeliantė nesistengia įsiskaityti į teismo nutartį ir teikia atskirąjį skundą siekdama vilkinti vykdymo procesą, kuris ir taip užsitęsė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, dėl kokių veiksmų apeliantei buvo paskirta bauda, tačiau minėta sankcija nepasiekė savo tikslų, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų skirti apeliantei pakartotinę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Ginčas iš esmės kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teisėtumo ir pagrįstumo. Proceso atnaujinimas civilinio proceso doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas jos prašymą dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai apribojo jos teisę kreiptis į teismą ir taip pažeidė Konstitucijos 30 straipsnį. Šis atskirojo skundo argumentas atmestinas dėl toliau nurodomų aplinkybių.Kaip nustatyta, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme buvo priimtas (b. l. 55–56), todėl vien ši aplinkybė paneigia apeliantės poziciją, kad jai buvo apribota teisė kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Nustatyta, jog apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios, anot pareiškėjos, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, konstatavo, kad pareiškime nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytų reikalavimų, todėl prašymo netenkino. Kadangi pareiškėja pasirinko tokį proceso atnaujinimo pagrindą – naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurių teismas nenustatė, vien prašymo netenkinimas negali būti vertinamas kaip asmens teisės kreiptis į teismą apribojimas.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas dėl bylos baigties. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Kasacinis teismas vertindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, nurodo, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir kt.).Byloje nustatyta, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodo naujai paaiškėjusias aplinkybes: apie sutarties nutraukimą pareiškėja buvo informuota dviem banko pranešimais, o ne trimis, kaip nurodė bankas vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį; Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas neinformavo jų apie turto areštą, atsakovas prieš nutraukdamas kredito sutartį turėjo kreiptis į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo sumos išmokėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas aplinkybes pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu, t. y. pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų keitimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios. Pažymėtina, kad pareiškėja A. V. kartu su sutuoktiniu kreipėsi su ieškiniu atsakovei AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo, todėl prieš kreipdamasi į teismą galėjo ir turėjo pareigą surinkti visus būtinus ir reikalingus įrodymus (CPK 178 str., 12 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, jog pareiškėja šių aplinkybių nenurodė pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindas šias aplinkybes vertinti kaip naujai paaiškėjusias. Nustatyta, kad pareiškėjos ir kreditorės AB SEB banko 2007-08-03 sudaryta paskolos sutartis nutraukta 2009-09-14 (b. l. 69; pridėta byla Nr. 2-125-904/2015, b. l. 56). Ieškinys dėl kredito sutarties nutraukimo Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktas 2014-05-23 (pridėta byla, b. l. 1–3). Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą buvo vertinama, kad atsakovas pranešimus siuntė kredito sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (pridėta byla, b. l. 138). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme buvo analizuojamos ieškovų tinkamo informavimo apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą aplinkybės. Pažymėtina, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos ir jos sutuoktinio ieškinį dėl sutarties nutraukimo, nustatė, jog bankas išsiuntė pareiškėjams du pranešimus apie galimą sutarties nutraukimą ir vieną pranešimą, jau informuojantį apie sutarties nutraukimą. Būtent apie šiuos pranešimus pareiškėja ir nurodo savo prašyme atnaujinti procesą. Kitos pareiškėjos naujai nurodomos aplinkybės dėl hipoteka įkeisto turto arešto taikymo ir tinkamo įkeisto turto savininkų informavimo nevertintinos kaip turinčios reikšmės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, kadangi ieškovai, manydami, jog jų teisė į tinkamą informavimą apie hipoteka įkeisto turto areštą buvo pažeista, turėjo teisę skųsti hipotekos teisėjo nutartį įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjai sudarant paskolos sutartį buvo žinoma apie paskolos draudimą, kadangi draudimo liudijimo polisą A. V. pasirašė asmeniškai (b. l. 76). Todėl darytina išvada, kad apie paskolos draudimą pareiškėjai buvo žinoma dar proceso pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantė prašyme atnaujinti procesą teigia, jog kreditorė AB SEB bankas nutraukdama sutartį nesikreipė į UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau nenurodo, kokią įtaką ši aplinkybė turi kreditoriaus vienašališkam sutarties nutraukimui ieškovams nevykdant paskolos sutarties sąlygų ir kokią įtaką ši aplinkybė galėtų turėti priimant teismo sprendimą (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog pati pareiškėja pasirašė paskolos draudimo polisą, minėta aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma proceso pirmosios instancijos teisme metu, tačiau ieškinyje dėl kredito sutarties nutraukimo ir jos sąlygų keitimo ji nebuvo nurodyta ir ja nebuvo grindžiamas ieškinio reikalavimas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja teismui nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos proceso pirmosios instancijos teisme metu, būtų atsiradusios po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir turėtų esminę reikšmę teismo sprendimui, todėl konstatuoja, kad teismas pagrįstai proceso neatnaujino (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas turėjo vadovautis CPK 368 str. 2 d. ir vertinti prašymą CPK 366 str. 1 d. 2 p., 3 p. aspektu. Šis atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo 2015-07-17 prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė 2016-06-02, t. y. praleidusi CPK 368 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą. Pažymėtina, kad teismas vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir dėl jų pasisakė būtent vadovaudamasis CPK 366 str. 1 d. 2 p. Kaip nurodyta nutarties 21 p., pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji dėl kredito sutarties nutraukimo nebuvo tinkamai informuota. Teismas nurodė, kad bylos dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jos sąlygų keitimo nagrinėjimo metu buvo išsamiai įvertinta, kad pranešimai buvo išsiųsti pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, nurodytu kredito sutartyje, jų turinys pareiškėjai buvo žinomas, o jų kiekis nėra esminis dalykas vertinant, ar kreditorius pagrįstai nutraukė paskolos sutartį.CPK 366 str. 1 d. 3 p. numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Apeliantė teigdama, kad yra CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindai proceso atnaujinimui, nepateikė jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad pagrįstų tokių aplinkybių egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo prašymą dėl proceso atnaujinimo vertinti CPK 366 str. 1 d. 3 p. aspektu. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog jai atstovavęs advokatas neatkreipė dėmesio, kad bankas neturėjo teisės kreiptis į teismą, kadangi paskolos sutartyje nebuvo numatyta mokėjimo pradžios data. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą. Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėja teikė teismui ieškinį dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jos sąlygų keitimo. O šia aplinkybe pareiškėja bando įrodinėti, jog bankas negalėjo kreiptis dėl priverstinio išieškojimo ir įkeisto turto arešto bei pardavimo iš varžytynių, nes šioje byloje, kaip jau nurodyta, ne atsakovas, o pareiškėja kreipėsi į teismą. Minėtas atskirojo skundo argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pripažintas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi nėra susijęs su nagrinėjama byla. Be to, teismas pažymi, kad aplinkybė dėl paskolos mokėjimo pradžios yra susijusi su kredito sutarties nuostatų aiškinimu. Sutartis tarp pareiškėjos A. V. ir atsakovės AB SEB banko sudaryta dar 2007 metais, todėl minėta aplinkybė pareiškėjai turėjo būti žinoma ir negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi. Advokato teisinės pagalbos suteikimo kokybė (šiuo atveju, galbūt, materialinių ir procesinių normų, kurias neva pažeidė kredito įstaiga, nenurodymas) nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą neturi. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl dėl šios dalies iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos naikinti ar keisti atskirąjame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo jai paskirta bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantė aplinkybes dėl proceso atnaujinimo pradėjo aiškintis po 9 mėnesių po teismo sprendimo priėmimo, neįsigilino į priimtus teismo procesinius sprendimus, pareiškėjos prašymo nagrinėjimas pareikalavo tiek teismo, tiek atsakovo darbo ir laiko sąnaudų. Todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą vertino kaip siekį vilkinti vykdymo procesą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, vykdymo veiksmai nebuvo sustoję, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-13 nutartimi buvo atmestas. Todėl vertinti, kad dėl prašymo nagrinėjimo nepagrįstai vykdymo procesas buvo sustabdytas, negalima. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės (šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėja ginčija, jos vertinimu, nepagrįstą teismo sprendimą, nėra pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Patirtus nuostolius dėl darbo ir laiko sąnaudų rengiant atsiliepimą į prašymą atsakovas turėjo teisę prašyti atlyginti priteisiant įvertintas ir apskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju pareiškėja teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, jos manymu, svarbias aplinkybes, kurios nors ir pripažintos nesudarančiomis pagrindų atnaujinti procesą, tačiau dėl jų nepagrįstumo negali būti vertinamos kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos skyrimo A. V. naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atsakovės AB SEB banko prašymas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Atsakovė AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantei baudą už aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo teikimą. Pažymėtina, kad skunde pareiškėja nurodė jos nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pripažinti kaip aiškus siekis vilkinti procesą, piktnaudžiauti suteikta procesine teise. Todėl atsižvelgiant į tai ir į nutarties 28 p., atsakovo prašymas skirti apeliantei baudą netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį dėl 200 Eur baudos skyrimo A. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant AB SEB bankui, panaikinti ir atsakovės AB SEB banko prašymą atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovės AB SEB bankas prašymo skirti apeliantei baudą netenkinti.