- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 2-125-904/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01021-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- Ž. V., A. V.
- Atsakovas
- AB SEB banko
- Advokatai
- Sigita Stukaitė, Sigitas Čepas, Sigita Stukaitėsu
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovui Ž. V., ieškovų atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovo AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties pripažinimo neteisėtu ir sąlygų pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento AB SEB banko atliktą vienašališką 2007-08-03 kredito sutarties Nr. 0450718033841-34 nutraukimą; 2) pakeisti 2007-08-03 kredito sutarties Nr. 0450718033841-34 sąlygas, nustatant pirmą kredito grąžinimo datą – sprendimo įsiteisėjimo dieną, galutinį kredito grąžinimo terminą – 2047-08-02, nustatant, kad kreditas ir palūkanos mokamos kas mėnesį anuiteto metodu iki einamojo mėnesio 30 dienos, ir padidinant kredito sumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priskaičiuotomis ir nesumokėtomis palūkanomis, bei delspinigiais paskaičiuotais senaties termino ribose.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2007-08-03 tarp ieškovės A. V. ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0450718033841-34, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas 116137,28 Eur kreditas iki 2047-08-02. Prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditoriui yra įkeistas žemės sklypas, sodo pastatas su priklausiančias, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Atsakovui buvo žinomos ieškovų laikinos finansinės problemos, 2008 metais prasidėjus finansinei krizei, nulėmė ir ieškovų pablogėjusią turtinę padėtį. Ieškovai mokėjimus bankui vykdė iki pat 2013-02-11, iš viso sumokėjo apie 35000 Lt. AB SEB banko darbuotojai ketino atnaujinti kredito sutartį, jei ieškovai vykdys mokėjimus, todėl vien 2012 metais ieškovai sumokėjo 27013 Lt, kas įrodo, kad ieškovai turi galimybes grąžinti kreditą dalimis. Tačiau bankas pradėjo išieškojimo veiksmus, t.y. hipotekos skyriaus 2010-05-14 nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui, todėl ieškovai nutraukė mokėjimus. Šiuo metu ieškovų finansinė padėtis yra pagerėjusi, abu ieškovai turi nuolatinius darbus, todėl gali grąžinti kreditą. Kaip pažymėjo ieškovai, vykdydami siūlymą dėl sutarties atnaujinimo, 2012 metais bankui sumokėjo 27013 Lt, tačiau sutartis nebuvo pakeista, atnaujinta, todėl teismas turėtų apginti ne tik ieškovų, kaip vartotojų, bet ir ieškovų nepilnamečių vaikų, teises.
Šalies argumentai
Ieškovų prašymu 2014-05-26 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/02985, vykdomoje pagal 2010-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 12-2N/2009 dėl 420980,36 Lt skolos išieškojimo iš skolininkams A. V. ir Ž. V. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, sodo pastato ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB SEB naudai (b. l. 48-49).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2007-12-18 atliktas paskutinis 500,00 Lt mokėjimas į sąskaitą. 2008-02-09 atlikti paskutiniai dengimai paskolos ir palūkanų grąžinimui. 2008-11-04 bankas išsiuntė ieškovams raštą dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriame fiksuojamas įsiskolinimas sumoje 23294,45 Lt, ieškovai paraginti sumokėti įsiskolinimą iki 2008-11-27 ir informuoti, kad nepadengus įsiskolinimo bus nutraukta kredito sutartis. Ieškovams nesiėmus jokių veiksmų, 2009-03-30 bankas išsiuntė pakartotinį įspėjimą dėl kredito sutarties sąlygų nevykdymo, kuriame fiksuojamas 32471,51 Lt dydžio įsiskolinimas, ieškovai paraginti iki 2009-04-30 padengti įsiskolinimą ir informuoti apie vienašalį sutarties nutraukimą. 2009-09-04 priimtas sprendimas nutraukti sutartį, bankas 2009-10-05 pranešimus informavo ieškovus apie sutarties nutraukimą ir suteikė papildomą terminą iki 2009-10-21 padengti visą skolą bankui nutraukus sutartį sumoje 131562,72 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad sutarties nutraukimo dieną ieškovų vėlavimai sudarė 600 kalendorinių dienų ir sudarė: 115798,17 Eur negrąžintas kreditas, 11785,42 Eur nesumokėta palūkanų, 3979,13 Eur nesumokėta delspinigių. Atsakovui pasikreipus į hipotekos skyrių, 2010-01-18 nutartimi areštuotas įkeistas turtas. 2010-05-14 nutartimi nutarta parduoti iš varžytinių įkeistą turtą. 2010-06-30 bankas priėmė sprendimą atidėti išieškojimo procedūrą 6 mėnesiams ir suteikti galimybę ieškovams atstatyti sutartį. 2011-01-21 bankas priėmė sprendimą susilaikyti nuo išieškojimo veiksmų iki 2011-07-31. Ieškovai 2010-09-14 atliko 1000 Lt įmoką, sekančias kelias po 1000 Lt – 2011-01-05 ir 2011-02-17 ir vėl nustojo vykdyti bet kokius mokėjimus iki 2011-08-25, kai vėl įnešė 1000 Lt. 2012-08-21 buvo gautas ieškovų prašymas atnaujinti sutartį ir pasižadėjimas vykdyti mokėjimus po 2500 Lt, tačiau sisteminiai mokėjimai nebuvo atliekami. Bankas trejus metus bendradarbiavo su ieškovais ir sudarė visas galimybes kredito sutarties atnaujinimui, tačiau ieškovai pasižadėjimų nevykdė, todėl 2013-06-25 bankas išsiuntė raštą ieškovams, informuodamas, kad sutarties atnaujinti nebepavyks, kadangi pradelsimai viršija 2000 dienų. 2013-09-13 vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti antstolių kontorai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai sutarties pagrindu nemokėjo sistemingai ir ilgą laiką įmokų kreditoriui, tokiu būdu iš esmės pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį, todėl vadovaujantis sutarties 5.2 punktu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį. Kredito sutartis nutraukta 2009-09-04, kai bankas negavo ko tikėjosi pagal sutartį ir neturėjo jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad kredito sutartis bus vykdoma. Bankas kaip įmanoma siekė išsaugoti sutartinius santykius ir vienašalis sutarties nutraukimas buvo panaudotas kaip kraštutinė priemonė. Ieškovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sutartinių santykių išsaugojimui, jie nesivadovavo sutarties 6 punkte numatyta teise, t.y. susidūrę su finansiniais sunkumais, nei karto nepateikė prašymų bankui dėl sutarties pakeitimo, o tiesiog vienašališkai nevykdė sutarties. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovams visi raštai buvo siunčiami registruotu paštu kredito sutartyje nurodytu ieškovės adresu, todėl laikytina, kad raštai yra įteikti tinkamai. Pagal teismų formuojamą praktiką, jei asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, jei sutarties šalis yra vartotojas, savaime dar nereiškia, kad jam gali negalioti sutarties nuostatos. Dėl ieškovų pareikšto reikalavimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo atsakovas pažymėjo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, jog ieškovai savo prievolių bankui tinkamai nevykdo jau sistemingai ir ilgą laiką bei iki sutarties nutraukimo neatliko jokių veiksmų dėl sutarties pakeitimo. Vien tik įvykusi ekonominė krizė negali būti pagrindas nevykdyti sutarties, nebendradarbiauti su atsakovu, būti pasyviam ir neieškoti susidariusių problemų sprendimo būdų. Ieškovai nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, galinčių pagrįsti reikalavimą pakeisti sutarties sąlygas (b. l. 56-61).
Šalies argumentai
Ieškovas Ž. V. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad sutinka su aplinkybe, jog vėlavo mokėti įmokas bankui 600 dienų, į banką kreipėsi tik po sutarties nutraukimo, iki sutarties nutraukimo ieškovai į banką nesikreipė. 2007 metais krito užsakymai darbovietėje, prasidėjo ekonominė krizė, sumažėjo pajamos. 2012 metais pasižadėjo bankui sutartį sistemingai vykdyti, tačiau tai įgyvendinti nepavyko, kadangi ieškovas dirbo užsienyje ir ne visada legaliai. Gaudavo apie 7-9 tūkstančiai litų darbo užmokestį, kurio ne visada užtekdavo vykdyti prievolę kreditoriui. Ieškovas šiuo metu oficialiai niekur nedirba, jau apie tris mėnesius įregistruotas darbo biržoje, ieško darbo, pragyvena iš atsitiktinių darbų, jo sutuoktinė (ieškovė) augina vaiką, jai mokama 1300 Lt socialinė pašalpa. Ieškovas patvirtino, kad nuo 2007 metų iki šiol ieškovai gyvena kredito sutartyje nurodytu adresu, ieškovas pažymėjo, kad adresas šiek tiek keitėsi, tačiau gyvenamoji vieta liko ta pati. Ieškovai kreditoriui nepranešė apie adreso pasikeitimą. Ieškovas patvirtino, kad ieškovai jiems adresuotus laiškus gaudavo į bendrą sodo bendrijos pašto dėžutę, iš kurios kiekvienas adresatas atsirinkdavo jam skirtus laiškus.
Atsakovo atstovė advokato padėjėja Sigita Stukaitė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad ginčo sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, ieškovai iki sutarties nutraukimo jokių veiksmų neatliko, jokių prašymų bankui nepateikė. Po ginčo sutarties nutraukimo nuo 2012 metų pradžios su ieškovais vyko derybos, dėl ko atsakovas ilgą laiko tarpą nesikreipė dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto. Ieškovė 2012-08-21 pateikė bankui rašytinį prašymą dėl kredito sutarties atnaujinimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovų galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus bankui. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad nuo sutarties nutraukimo iki 2014-02-04 yra praėję 66 mėnesiai ir vien palūkanų yra nesumokėta 400000 Eur, byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovų finansinius pajėgumus vykdyti atnaujintą ginčo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Santuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp ieškovų įregistruota 2002-08-30 (b. l. 23). 2007-08-03 tarp ieškovės A. V. ir atsakovo AB SEB bankas sudaryta kredito sutartis Nr. 0450718033841-34, pagal kurią bankas ieškovei suteikė 116137,28 Eur dydžio kreditą žemės sklypo, sodo pastato su priklausančiais, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, pirkimui, o ieškovė įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti kintamo dydžio palūkanas ir kitus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (kredito grąžinimo terminas – 2047-08-02). Pagal sutarties specialiosios dalies 7.1 punktą šalys susitarė, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditoriui įkeičiamas perkamas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, sodo pastatas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (b. l. 15-17). Sudarytoje sutartyje yra ieškovo Ž. V. pasirašytas patvirtinimas apie tai, kad ieškovas sutinka su visomis sutarties sąlygomis, kurios išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (b. l. 17). Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, sodo pastatas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, įregistruotas ieškovų vardu pagal 2007-08-06 pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 19-21). Ieškovas 2008-11-04 įspėjamuoju raštu kreipėsi į ieškovę, informuodamas, kad kredito gavėja nevykdo 2007-08-03 kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nuo 2008 metų kovo mėnesio nemoka eilinių įmokų ir palūkanų, įsiskolinimas sudaro 591,65 Eur negrąžinto kredito ir 6154,89 Eur palūkanų, todėl paragino iki 2008-11-27 sumokėti įsiskolinimą ir įspėjo, kad priešingu atveju bankas bus priverstas nutraukti kredito sutartį ir skolos išieškojimą vykdys įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 63). Toliau ieškovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2009-03-30 įspėjamuoju raštu kreipėsi į ieškovę, informuodamas, kad kredito gavėja nevykdo 2007-08-03 kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įsiskolinimas sudaro 828,44 Eur negrąžinto kredito ir 8575,96 Eur palūkanų, todėl paragino iki 2009-04-30 sumokėti įsiskolinimą ir įspėjo, kad priešingu atveju bankas bus priverstas nutraukti kredito sutartį ir skolos išieškojimą vykdys įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 64). Ir toliau ieškovei nevykdant kredito sutarties, atsakovas 2009-10-05 raštu ieškovę informavo apie tai, kad ginčo kredito sutartis nutraukta ir paragino iki 2009-10-21 padengti atsakovui 131562,72 Eur įsiskolinimą (b. l. 65). 2012-08-21 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama atnaujinti nutrauktą kredito sutartį, nurodydama, jog galėsianti kas mėnesį mokėti po 2500 Lt (b. l. 67). Atsakovas 2013-06-25 raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad teismas 2010-05-14 nutartimi nutarė parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą, atsakovas iki šiol nėra vykdomojo dokumento pateikęs vykdyti, tačiau ieškovė nevykdo pažado kas mėnesį sumokėti atsakovui po 2500 Lt, skola sudaro 122502,14 Eur, pradelstų dienų skaičius viršija 2000 kalendorinių dienų, todėl bankas ieškovei negali atnaujinti kredito sutarties ir vykdomasis dokumentas atiduodamas vykdyti antstoliui (b. l. 66).
Kadangi iš pateiktos ginčo kredito sutarties matyti, kad buvo sutarta mokėti kintamo dydžio palūkanas, prie sutarties viso įmokų mokėjimo grafiko iš karto sudaryta nebuvo, pagal sutarties sąlygas šalys susitarė, kad grafikas kredito gavėjams bus teikiamas paštu (b. l. 15). Iš byloje pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad ieškovė nuo 2007-09-03 iki 2009-08-03 turėjo atsakovui kas mėnesį sumokėti nuo 2067,02 iki 2277,09 Lt dydžio įmokas (b. l. 106). Ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad paskutiniai mokėjimai kreditoriui AB SEB bankas pagal ginčo kredito sutartį atlikti 2007-12-18 ir 2008-02-09 dienomis (2007-12-18 pervesta 500,00 Lt, 2008-02-09 pervesta 236,90 Lt) (b. l. 87). Tiek ieškovės sąskaitos išrašai, tiek aukščiau minėti atsakovo raštai patvirtina, kad nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2009-10-04, t.y. ginčo sutarties nutraukimo, ieškovė jokių mokėjimų atsakovui pagal ginčo kredito sutartį neatliko, ieškovai šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė. Iš atsakovo pateikto mokėjimo grafiko, 2015-02-24 pažymos matyti, kad ieškovė pagal ginčo kredito sutartį laikotarpiu nuo 2007-09-03 iki 2009-08-03 turėjo atsakovui sumokėti 50062,30 Lt (14623,05 Eur) įmokų, tačiau ieškovė realiai šiuo laikotarpiu, t.y. nuo kredito sudarymo dienos - 2007-08-03 iki sutarties nutraukimo dienos – 2009-09-04 sumokėjo 1921,18 Eur (b. l. 106, 116).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (fizinis asmuo) sudarė kredito sutartį su atsakovu (t. y. kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią ieškovei buvo suteiktas kreditas, kurio paskirtis – žemės sklypo ir sodo pastato su priklausiniais įsigijimui. Esant tokioms aplinkybėms, šią sutartį yra pagrindas kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas Kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė pagal tarp šalių sutarties 5.2 punktą, kuris numato, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau nei numatyta sutartyje laiko prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Pagal sutarties 5.2.1, 4.1 punktą esminiu sutarties pažeidimu šalys susitarė laikyti atvejį, jei kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimo sutartyje numatytu grafiku grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas.
Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, kitaip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Šiuo atveju sutartyje numatyti vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) – išimčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Taigi, jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį ar įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2007-08-03, o atsakovas ją vienašališkai nutraukė 2009-10-04, nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo pagal grafiką mokėtinų įmokų dydis buvo numatytas 50490,05 Lt (14623,05 Eur), o realiai per šį laikotarpį sumokėtų įmokų dydis – 6633,45 Lt (1921,18 Eur). Ieškovė nuo 2008 metų kovo mėnesio jokių mokėjimų atsakovui neatliko, todėl atsakovas 2008-11-04, 2009-03-30, 2009-10-05 raštais kreipėsi į ieškovę, nurodydamas įsiskolinimo dydį ir paragindamas sumokėti įsiskolinimą kreditoriui nustatytu terminu bei pranešdamas apie sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad iki sutarties nutraukimo ieškovė daugiau nei pusantrų metų visiškai nevykdė prievolės kreditoriui (atsakovui), įsiskolinimas sutarties nutraukimo metu sudarė 37072,85 Lt (10737,04 Eur), ieškovė nereagavo į atsakovo siųstus raginimus sumokėti įsiskolinimą, visiškai nebendradarbiavo su atsakovu, nesikreipė raštu į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir pan. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovės prievolių pagal ginčo sutartį pažeidimas buvo ne vienkartinis, o sistemingas. Sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys duoda pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė netinkamai vykdė prievolę ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).
Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Ginčo kreditavimo sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau nei numatyta sutartyje laiko prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2008-11-04, 2009-03-30 raštais apie vienašalį sutarties nutraukimą informavo ieškovę. 2009-03-30 raštu atsakovas informavo ieškovę apie tai, kad, jei įsiskolinimo nesumokės iki 2009-04-30, atsakovas bus priverstas vienašališkai nutraukti sutartį (b. l. 64). Ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu, atsakovas 2009-10-04 vienašališkai nutraukė ginčo sutartį ir apie tai 2009-10-05 raštu pranešė ieškovei (b. l. 65). Pažymėtina, kad atsakovas raštus siuntė ieškovei kredito sutartyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2007 metų ieškovai gyvena toje pačioje vietoje, nors jų adresas šiek tiek keitėsi, apie adreso pasikeitimą ieškovai kreditoriaus neinformavo. Ieškovas pažymėjo, kad ieškovai jiems adresuotus laiškus gaudavo į bendrą sodo bendrijos pašto dėžutę, iš kurios kiekvienas adresatas atsirinkdavo jam skirtus laiškus. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad atsakovas ieškovei adresuotus raštus siuntė tinkamu adresu. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ieškovei pranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą ir suteikė daug ilgesnį terminą prievolei įvykdyti nei buvo numatyta sutartyje, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas apie vienašalį nutraukimą ieškovui pranešė tinkamai (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ieškovui pranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą ir suteikė daug ilgesnį terminą prievolei įvykdyti nei buvo numatyta sutartyje, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas apie vienašalį nutraukimą ieškovui pranešė tinkamai (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad 2007-08-03 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta kredito sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą negaliojančiu.
Netenkinus ieškovų reikalavimo dėl ginčo sutarties nutraukimo neteisėtu, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą sudaro 342,43 Eur (b. l. 117, 118-121). Esant tokioms aplinkybėms, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui priteistina 342,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės priteistina 5,36 Eur (18,51 Lt) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 171,22 Eur (po vieną šimtą septyniasdešimt vieną Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidų (už advokato padėjėjos teisinę pagalbą) atsakovui AB SEB bankas, įmonės kodas 112021238, Taikos pr. 31A, Klaipėda, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT747044063000000022, AB SEB bankas.
Priteisti iš ieškovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,36 Eur (penkis Eur 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/02985, vykdomoje pagal 2010-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 12-2N/2009 dėl 420980,36 Lt skolos išieškojimo iš skolininkams A. V. ir Ž. V. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, sodo pastato ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB SEB naudai – panaikinti įsiteisėjus šiam sprendimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.